Telšių apylinkės teismo sprendimas

Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ? Civilinė byla Nr. e2-2753-1007/2018 Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00472-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.10.5.1; 2.6.29.3; 3.2.6.6.1

2018 m. birželio 29 d.

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Daiva Domeikienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį dėl negrąžinto kredito ir nesumokėtos bendros vartojimo kredito kainos (mokėjimo palūkanų), palūkanų po sutarties nutraukimo, procesinių palūkanų, žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidų priteisimo iš atsakovės T. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Remdamasis 2017 m. birželio 29 d. su pradiniu kreditoriumi sudaryta Paskolų portfelio pardavimo sutartimi (reikalavimo perleidimo sutartimi) ir ankstesnėmis 2016 m. spalio 25 d. ir 2017 m. vasario 23 d. reikalavimo perleidimo sutartimis, ieškovas UAB Legal Balance prašo priteisti iš atsakovės T. S. pagal atsakovės ir pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ 2015 m. gegužės 16 d. sudarytą bei 2015 m. birželio 2 d. ir 2015 m. birželio 11 d. pakeistą Vartojimo kredito sutartį Nr. 938882003 (toliau – Sutartis) 600,00 Eur negrąžintą kreditą, 23,99 Eur bendrą vartojimo kredito kainą, 598,94 Eur palūkanas, taikant 110,41 procentų metinę palūkanų normą priskaičiuotas per 330 dienų po Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo, be to, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 28,00 Eur žyminį mokestį ir 121,00 Eur išlaidas už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus. Ieškinyje taip pat prašoma priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiktų atsiliepimo į pareikštą ieškinį.

Atsakovei procesiniai dokumentai asmeniškai ir pasirašytinai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, bet atsakovės atsiliepimas per vadovaujantis CPK 142 straipsnio 1 dalimi teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą teisme negautas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Teismas formaliai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus: 2015 m. gegužės 16 d. Sutarties (su 2015 m. birželio 2 d. ir 2015 m. birželio 11 d. pakeitimais) bendrąsias ir specialiąsias sąlygas; pradinio kreditoriaus sąskaitos išrašus, iš kurio matyti, kad per tris kartus (2015 m. gegužės 16 d., 2015 m. birželio 2 d. ir 2015 m. birželio 11 d.) ieškovas pervedė atsakovei iš viso 600,00 Eur; 2016 m. spalio 25 d., 2017 m. vasario 23 d. ir 2017 m. birželio 29 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis ir jų priedų išrašus; 2017 m. liepos 3 d. pranešimą atsakovei apie reikalavimo perleidimą. Pagal ieškovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, pradinis kreditorius, vykdydamas Sutartį, suteikė atsakovei 600,00 Eur kreditą vartojimo reikmėms, o atsakovė turėjo grąžinti suteiktą kreditą kartu su 23,99 Eur bendra vartojimo kredito kaina (mokėjimo palūkanomis) per trisdešimt dienų, 2015 m. birželio 15 d. sumokėdama vienintelę 623,99 Eur įmoką, įskaitant grąžintiną kreditą ir mokėtinas palūkanas. Tačiau, kaip matyti iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, atsakovė Sutartyje numatytu laiku įmokos nesumokėjo iš viso, likdama skolinga pradiniam kreditoriui 600,00 Eur negrąžintą kreditą ir 23,99 Eur bendrą vartojimo kredito kainą.

2016 m. kovo 10 d. ir 2017 m. birželio 29 d. sudarytomis reikalavimo teisių perleidimo sutartimis reikalavimo teisė buvo perleista ieškovui. Šalys susitarė, kad naujajam kreditoriui (ieškovui) perleidžiamos reikalavimo teisės skolininko (atsakovės) atžvilgiu neapsiriboja sutarties sudarymo dieną fiksuotomis reikalavimų sumomis – kartu perleidžiamos ir sutartinės reikalavimo užtikrinimo priemonės. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi savo pinigines prievoles ieškovui.

II. Dėl bendros vartojimo kredito sumos ir mokėjimo palūkanų

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pradinio kreditoriaus reikalavimo teises perėmusį ieškovą ir atsakovę, kaip kredito gavėją, sieją iš vartojimo kredito sutarties kylantys teisiniai santykiai, kaip tai apibrėžta CK 6.886 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 22 dalyje bei įvardinta Sutarties 1.1 ir 1.2 punktuose. CK 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Todėl pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (bendrą vartojimo kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Vadinasi, atsakovė privalėjo tinkamai bei nustatytais terminais vykdyti prievoles, laikydamasis minėtoje Sutartyje nustatytų sąlygų – suteiktą kreditą grąžinti kartu su palūkanomis, 2015 m. birželio 15 d. sumokėdama vienintelę 623,99 Eur įmoką, įskaitant grąžintiną kreditą ir mokėtinas palūkanas.

CK 6.101 straipsnio 1 dalyje numatyta kreditoriaus teisė be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui (nagrinėjamu atveju – ieškovui). Skolininkas (nagrinėjamu atveju – atsakovė) pagal CK 6.107 straipsnio 1 dalį galėjo reikšti naujojo kreditoriaus (ieškovo) reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos ji turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Tačiau atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir jokių prieštaravimų nepareiškė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi pinigines prievoles pradiniam kreditoriui ar iš jo reikalavimo teisę perėmusiam ieškovui. Atsakovė neatsiskaitė su pradiniu kreditoriumi nustatytais terminais, o taip pat neįvykdė savo piniginės prievolės reikalavimą pareiškusiam naujajam kreditoriui – ieškovui, todėl tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės negrąžintą 600,00 Eur vartojimo kreditą ir 23,99 Eur nesumokėtą bendrą vartojimo kredito kainą (mokėjimo palūkanas).

III. Dėl suėjus Sutarties įvykdymo terminui priskaičiuotų sutartinių palūkanų

Pradinį kreditorių ir atsakovę siejo teisniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (žiūrėti, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimtas civilinėse bylose Nr. 3K-3-536/2008; Nr. 3K-3-502/2009; Nr. 3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K -7-272/2011).

Be 600,00 Eur bendros vartojimo kredito sumos ir 23,99 Eur bendros vartojimo kredito kainos, priskaičiuotos iki Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo, remdamasis Sutarties 6.5 punktu ieškovas taip pat reikalauja priteisti ir 598,94 Eur palūkanas, priskaičiuotas per 330 dienų po Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo, laikydamas jas mokėjimo palūkanomis. Teismo vertinimu, Sutarties sąlygos, neatsižvelgiant į kredito gavėjo galimybes nustatančios kredito gavėjo prievolę net ir po Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo toliau mokėti tas pačias palūkanas, kurias buvo numatyta mokėti per Sutartyje konkrečiai apibrėžtą terminą, laikytinos nesąžiningomis.

Sutarties sąlyga, leidžianti atsakovui nevykdant ar neįvykdžius savo piniginių prievolių reikalauti iš atsakovo, kuris yra vartotojas, Sutartyje numatyto dydžio mokėjimo palūkanų (arba tokio paties dydžio kompensacinių palūkanų), pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą laikytina nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga, nes nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Tokia sąlyga nesąžininga laikytina ir pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 18 punktą, nes, atsakovui nevykdant Sutarties, užsitikrindamas teisę reikalauti viso kredito mokesčio, pradinis kreditorius ir jo teises perėmęs ieškovas išvengia nuostolių, patirtų negautų pajamų pavidalu, įrodinėjimo naštos, tuo pačiu perkeldamas įrodinėjimo naštą atsakovui. Kaip nustatyta CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje, bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o pagal CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalį pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje numatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui, t. y. ieškovui.

Pažymėtina, jog VKĮ 21 straipsnio 3 dalyje visuomet buvo ir tebėra nustatyta, kad teismas, įvertinęs šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą, taigi ir palūkanas, kurios pagal VKĮ 2 straipsnio 3 dalį yra bendros vartojimo kredito kainos dėmuo. Apeliacinės instancijos teismai, išnagrinėję ieškovo UAB Legal Balance apeliacinius skundus, formuoja praktiką, pagal kurią teismai turi mažinti taip pat ir mokėjimo palūkanas, jei jos neatitinka VKĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų (žiūrėti, pvz., Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-482-569/2018; Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-490-212/2018).

Pagal VKĮ įtvirtinto reglamentavimo prasmę, ribinio ar jam artimo dydžio bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, apimanti ir metinę palūkanų normą, dėl ypač didelės finansinės naštos kredito gavėjui gali būti taikoma tik santykinai trumpą kredito grąžinimo terminu apibrėžtą laikotarpį, dėl kurio pats kredito gavėjas išreiškė savo sutikimą vartojimo kredito sutartyje. Todėl vartojimo kredito sutartyje numatyto dydžio mokėjimo palūkanos pagal VKĮ gali būti taikomos tik iki vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymo momento. Skolininkui neįvykdžius piniginės prievolės, negali būti toliau skaičiuojamos sutartinės mokėjimo palūkanos (arba tokio paties dydžio kompensacinės palūkanos), kurios konkrečiu atveju numatytos kreditoriaus vienašališkai parengtoje vartojimo kredito sutartyje. Priešingai aiškinant, t. y. laikant, kad pavėluotų įmokų mokėjimo ar jų nemokėjimo atvejais (vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais) gali būti priskaičiuojamos didžiulės sutartinės palūkanos, kurias konkrečiu atveju pradinis kreditorius priskaičiavo per 330 dienų nuo Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo 2015 m. birželio 15 d., VKĮ nustatytas netesybų dydžio ribojimas, taikomas skolininkui nepajėgiant vykdyti vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų, neturėtų jokios teisinės ir praktinės reikšmės, o vartojimo kredito teisiniai santykiai transformuotųsi į atvirą lupikavimą. Tokios nuostatos laikomasi ir apeliacinėje instancijoje (žiūrėti, pvz., Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-448-368/2018, 2018 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-483-368/2018).

Suėjus paskolos grąžinimo terminui, šalių prievoliniai santykiai nepasibaigia, o įgyja naują kokybę: kreditoriui atsiranda teisė reikalauti grąžinti skolą, o skolininkui – pareiga ją grąžinti. Negrąžinus skolos iki nustatyto termino, šalia paskolos teisinių santykių tarp sutarties šalių atsiranda nauji teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės santykiai. Skolininkui neįvykdžius prievolės kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o skolininkas naują pareigą – pareigą atlyginti kreditoriui nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Esant sutarties pažeidimui, pelno palūkanų mokėjimui taikomos specialios CK 6.874 straipsnio nuostatos, o ne CK 6.872 straipsnio nuostatos, kurios reglamentuoja paskolos sutarties vykdymą iki jos pažeidimo ir netaikomos nuo tada, kai pradedamas taikyti specialusis reglamentavimas pagal CK 6.874 straipsnį. Pelno palūkanos iki sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino mokamos taikant CK 6.872 straipsnį, o praleidus terminą, t. y. paskolos gavėjui pažeidus sutartį, paskolos davėjo pelno praradimas kompensuojamas pagal CK 6.874 straipsnį, kaip specialiąją normą. Praleidus terminą paskolai grąžinti vietoj pelno palūkanų, nustatytų sutartyje ar įstatyme, mokamos kompensuojamosios palūkanos pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį ir vadinamosios procesinės palūkanos, kurias nustato CK 6.37 straipsnio 2 dalis. Ieškovas už tolesnį naudojimąsi pinigais po vartojimo kredito sutarties termino pasibaigimo turi teisę reikalauti iš atsakovės palūkanų, atliekančių nuostolių kompensavimo funkciją, o ne mokėjimo (pelno) funkciją (žiūrėti, pvz., Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėse bylose Nr. e2A-459-372/2018 ir Nr. e2A-460-372/2018).

Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau pasakyta, ir įvertinus pagal VKĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus ieškovo reikalaujamas priteisti 598,94 Eur palūkanas, taikant 110,41 procentų metinę palūkanų normą priskaičiuotas per 330 dienų po Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo, spręstina, kad šios palūkanos mažintinos iki protingo ir pagrįsto dydžio, kad atitiktų sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeistų ieškovo ir atsakovės interesų pusiausvyros. Tuo tikslu teismas atsižvelgia į Lietuvos banko oficialiai skelbiamus vartojimo kreditų palūkanų dydžius, buvusius šiai bylai aktualiu laikotarpiu nuo 2015 m. birželio (https://www.lb.lt/lt/paskolu-palukanu-normos). Kaip matyti, aptariamu laikotarpiu vidutinė vartojimo kreditų palūkanų norma kiek mažėjo ir svyravo nuo 13,97 iki 10,91 procentų per metus. Įvertinus tai, kad atsakovė yra silpnesnioji sandorio šalis ir vartotoja, sudariusi Sutartį prisijungimo būdų, priimdama pradinio kreditoriaus vienašališkai parengtas Sutarties sąlygas ir neturėdama jokios galimybės dėl jų derėtis, į tai, kad Sutartis buvo sudaryta trumpam trisdešimties dienų terminui, o joje numatytų palūkanų taikymas ilgesnį terminą būtų neprotingas ir pažeistų šalių interesų pusiausvyrą atsakovės nenaudai, priskaičiuotų suėjus Sutarties įvykdymo terminui sutartinių palūkanų dydis mažintinas iki vidutinės reikšmės – 12,44 procentų per metus (13,97 proc. + 10,91 proc. / 2). Atitinkamai, ieškovui vietoje jo reikalautų 598,94 Eur palūkanų priteistinos proporcingai iki 67,48 Eur sumažintos palūkanos (598,94 Eur x 12,44 proc. / 110,41 proc.).

IV. Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės priteistinos ieškovo reikalaujamos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto penkių procentų dydžio metinės palūkanos ir už negrąžintą kreditą ir priteistas palūkanas.

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 7 dalimi, 82 straipsniu, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovės ieškovui priteistina 84,25 Eur bylinėjimosi išlaidų ((28,00 Eur + 121,00 Eur) x (600,00 Eur + 23,99 Eur + 67,48 Eur / 1 222,93 Eur).

VI. Dėl valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teismo patirtos pašto išlaidos nesiekia 3,00 Eur, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2014, Nr. 2014-12793) valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis bei 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600,00 Eur (šešių šimtų eurų 00 ct) skolą, 23,99 Eur (dvidešimt trijų eurų 99 ct) vartojimo kredito kainą, 67,48 Eur (šešiasdešimt septynių eurų 48 ct) palūkanas už naudojimąsi vartojimo kredito suma po Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 691,47 Eur (šešių šimtų devyniasdešimt vieno euro 47 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gegužės 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 84,25 Eur (aštuoniasdešimt keturių eurų 25 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovui UAB Legal Balance, juridinio asmens kodas 302528679, Žalgirio g. 90, LT-09303 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas.

Netenkinti ieškinio dalyje dėl likusių nepriteistų palūkanų, priskaičiuotų suėjus Sutarties įvykdymo terminui.

Išaiškinti atsakovei, dėl kurios yra priimtas sprendimas už akių, kad atsakovė negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.