Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-529-923/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-11-18
Bylos Nr.: 1A-529-923/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-14848-2023-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aušra Vingilė, Lina Lesinskienė, Odeta Gruodienė
Nuteistasis: M. V.
Nukentėjusysis: R. B.
Advokatai: Arvydas Montrimas, Danius Svirinavičius

Kategorijos

2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-529-923/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14848-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.3.; 2.4.6.4.4.; 2.4.7. (S)

Kauno apygardos teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

sekretoriaujant Akvilei Kveškevičienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei,nuteistojo M. V. gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,nukentėjusiajam R. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. ir nukentėjusiojo R. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

– pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams;

– pagal BK 165 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams;

– pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – areštas 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirta apėmimo būdu subendrinta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu (laisvės apribojimu 10 mėnesių), bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės, vieną laisvės atėmimo bausmės dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, nuspręsta į M. V. paskirtą bausmę įskaityti bausmę, jo visiškai atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 9 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 5, 6 ir 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, su intensyvia priežiūra, įpareigojant M. V. intensyvios priežiūros laikotarpiu būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu, ir paskirtos pareigos: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, nuspręsta į paskirtą bausmę įskaityti M. V. kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2023 m. birželio 14 d. iki 2023 m. birželio 19 d.

M. V. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuspręsta palikti nepakeistas, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. V. priklausančiam turtui – keleiviniam automobiliui (duomenys neskelbtini), butui, piniginėms lėšoms, 50 000 Eur, gautoms į „Swedbank“, AB sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); piniginėms lėšoms, 50 000 Eur, gautoms į „Swedbank“, AB sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); piniginėms lėšoms, 50 000 Eur, gautoms į „Swedbank“ sąskaitą HABALT22XXX; piniginėms lėšoms, 50 000 Eur, gautoms į „Revolut Bank“, UAB sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iki nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos nuspręsta palikti galioti, o ją įvykdžius – panaikinti.

Civilinio ieškovo ,,Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Nukentėjusiojo M. B. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista jo naudai iš M. V. 2 532,41 Eur (du tūkstančiai penki šimtai trisdešimt du eurai 41 ct) turtinei ir 4 000 Eur (keturi tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios J. B. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista jos naudai iš M. V. 4 000 Eur (keturi tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo R. B. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista jo naudai iš M. V. 57 530 Eur (penkiasdešimt septyni tūkstančiai penki šimtai trisdešimt eurų) turtinei ir 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos žalos atlyginimo.

Priteista iš M. V. nukentėjusiosios J. B. naudai 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų) bei nukentėjusiojo R. B. naudai 2 800 Eur (du tūkstančiai aštuoni šimtai eurų) turėtų advokato atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Nukentėjusiojo R. B. turėtos išlaidos vertimo paslaugoms apmokėti pripažintos proceso išlaidomis ir jo naudai iš M. V. priteista 17 Eur (septyniolika eurų) vertimo paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, 165 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį, už tai, kad:

1.1. 2023 m. balandžio 25 d., apie 2.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) namo kieme, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nenustatytu asmeniu, tyčia apipylė degiu skysčiu ten stovėjusius sunkvežimius MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir juos padegė, sunkvežimiams užsidegus ir sudegus, visuotinai pavojingu būdu sunaikino R. B. priklausantį turtą: sunkvežimį MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 23 000 Eur vertės, sunkvežimį MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 22 100 Eur vertės, sunkvežimiuose buvusius du savivarčio tentus bendros 268 Eur vertės (1 vnt. vertė – 134 Eur), dvi radijo stoteles „President“, bendros 300 Eur vertės, radijo stotelės anteną 53 Eur vertės, įrankius: atsuktuvus, raktų komplektus, reples – bendros 100 Eur vertės, be to, nuo sunkvežimių užsidegus ir apdegus automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, sugadino M. B. turtą: automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sunaikino automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį buferį, priekinį kairį žibintą, kairį sparną, vairuotojo dureles, priekinį stiklą ir stiklo valytuvą, veidrodėlį, variklio skyriaus gaubtą – bendros 2 132,41 Eur vertės, taip pat nuo sunkvežimių užsidegus ir apdegus, sugadino sutuoktiniams M. B. ir J. B. priklausantį turtą: 60 kvadratinių metrų trinkelių – 1 500 Eur vertės, 10 kvadratinių metrų tvoros – 500 Eur vertės, 4 metrų aukščio pušį – 200 Eur vertės, 20 m² pievos – 300 Eur vertės, sunaikino M. B. ir J. B. priklausančią vartų automatiką – 500 Eur vertės, apie 150 cm aukščio obelį – 50 Eur vertės, sunaikino UAB „Kauno švara“ priklausantį šiukšlių konteinerį.

1.2. 2023 m. balandžio 25 d. apie 2 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), tyčia perlipo M. B. ir J. B. namų valdos kiemo, saugomo tvora su užrakinamais vartais ir užrakinamais varteliais, tvorą ir prieš M. B. ir J. B. valią slapta įėjo į jų kiemą, taip neteisėtai ir slaptai įsibrovė į kitų žmonių, tai yra M. B. ir J. B. gyvenamojo namo Kaune, (duomenys neskelbtini), saugomą teritoriją.

1.3. 2023 m. birželio 14 d. 11.10 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) esančiame bute virtuvėje, šaldytuve ir ant stalo buvusiame smulkintuve OCB, neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – bendrai 0,961 g kanapių, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad M. V. nusikalstamos veikos kvalifikuotos tinkamai, jo kaltė patvirtinta byloje esančiais ir atlikus sutrumpintą tyrimą ištirtais įrodymais, paties M. V. ir nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais. Skirdamas bausmes teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, M. V. asmenybę, į nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu nuteistasis M. V. skundžia jį apygardos teismui prašydamas pakeisti nuosprendžio dalį, kurioje iš jo priteisti civiliniai ieškiniai ir priteistinas sumas sumažinti, arba jų iš vis nepriteisti.

3.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į jo išsakytas pastabas dėl civilinių ieškinių ir jų pagrįstumo. Tebemano, kad ieškovui R. B. priteistinos šios sumos už jam priklausančio turto sugadinimą: sunkvežimio MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimą – 15 000 Eur, sunkvežimio MANvalst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimą – 15 000 Eur, už sunkvežimiuose buvusius du savivarčio tentus bendros 268 Eur vertės (1 vnt. vertė – 134 Eur), dvi radijo stoteles „President“, bendros 300 Eur vertės, radijo stotelės anteną 53 Eur vertės, įrankius: atsuktuvus, raktų komplektus, reples – bendros 100 Eur vertės; 239 Eur dėl negalėjimo eksploatuoti sunkvežimio. Tai yra, viso 30 960,00 eurų turtinės žalos atlyginimui. Ieškovui M. B. priteistinas jo prašomas turtinės žalos atlyginimas ir ne didesnis kaip 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Ieškovei J. B. priteistinas ne didesnis kaip 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

3.2. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, priteisdamas didesnio dydžio turtinės žalos atlyginimą ieškovui R. B., elgėsi paviršutiniškai, formaliai, nepagrįstai patikėjo ieškovo pateikiamais byloje argumentais. Tvirtina, kad jeigu šio ieškovo ieškinys ir jame pateikti įrodymai būtų sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio ir civilinio proceso kodeksų normomis, tai remiantis tokiais duomenimis, kokius šis ieškovas pateikė bandydamas pagrįsti savo ieškinį apelianto ginčijamoje dalyje, R. B. ieškinys būtų tenkinamas tik dalinai, atsižvelgiant į apelianto pagrįstus prieštaravimus.

3.3. Apelianto manymu, iš jo priteisti per dideli ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nuteistais teigia manantis, jog pagal visas byloje nustatytas aplinkybes nukentėjusiesiems padaryta daugiausia tokio dydžio neturtinė žala: R. B. – 1000,00 eurų dydžio M. B. ir J. B. – po 500,00 eurų dydžio neturtinė žala. Tvirtina, kad būtent tokio dydžio žalos atlyginimai šiems nukentėjusiesiems atitiktų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje nustatytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje neatitinka pastarojo kodekso normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, ir nedera su byloje nustatytomis aplinkybėmis.

4. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis R. B. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį ir prašo jį iš dalies pakeisti: netaikyti BK 64¹ straipsnio nuostatų ir paskirti nuteistajam M. V. galutinę subendrintą bausmę – 3 metus 4 mėnesius laisvės atėmimo, netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 75 straipsnį, automobilį BMW nuosprendžiui įsiteisėjus ne grąžinti M. V., o palikti automobilių stovėjimo aikštelėje iki antstolio paėmimo iš aikštelės vykdant žalos atlyginimą, automobilio ataskaitą, registracijos liudijimą palikti automobilyje, kuris lieka saugomas automobilių aikštelėje, leidžiant antstoliui, turinčiam vykdomąjį raštą bet kuriuo metu automobilio registracijos liudijimą paimti.

4.1. Skunde nurodo, kad nuteistajam paskirta bausmė neturėtų būti sumažinta trečdaliu, nes M. V. pripažino kaltę tik tuomet, kai susipažino su visais įrodymais ir suprato, kad nuo atsakomybės dėl įvykdyto nusikaltimo išvengti nepavyks. Prisipažinimas buvo įvykdytas vienu tikslu – siekiant susimažinti bausmę trečdaliu. Prisipažinimo metu nuteistasis nebuvo nuoširdus, slėpė bendrininkus, melavo, kad jų nepažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, melavo aplinkybes, tiek kaip nusidegino rankas, tiek ir dėl savo buvimo vietos nusikaltimo metu, taip pat įtraukė savo aplinkos žmones meluoti jam palankiai, siekiant išvengti atsakomybės. M. V. iki kol nepamatė, jog visi įrodymai yra prieš jį, net nebandė su nukentėjusiuoju susisiekti, atsiprašyti, padėti pašalinti dėl padegimo įvykusius nuostolius ir žalą, taip pat ir posėdžio metu menkino padarytą žalą.

4.2. Skunde nukentėjusysis pažymėjo, jog nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams visiškai nepadėjo atskleisti nusikaltimo detalių, slėpė, melavo, trukdė įvykdyti teisingumą. M. V., pripažinęs kaltę teismo posėdyje, vengė išduoti bendrininkus, nurodė, kad vaizdo kamerose užfiksuotą nusikaltimo bendrininką pažystą daugybę metų, jis atvažiuodavo pas jį į namus, darbą, susitikdavo mieste, tačiau apklausiamas nurodė, kad nežino nei jo vardo, nei kaip jis atrodo, nei kur jis gyvena, išvis jokių duomenų. SMS žinutėse buvo pora susirašinėjimų su žmonėmis iš tos pačios kompanijos, tačiau M. V. nurodė, kad ir jų nepažįsta, tik iš matymo. Nurodė, kad nežino nei jų vardų, nei kur gyvena, nei kitų duomenų, nors taip pat pažįsta daugybę metų. Skunde pažymima, kad M. V. nurodė, kad dažnai keičia SIM korteles, bet tų „nepažįstamų“ draugų telefono numerių nepamiršta. Nukentėjusysis skunde taip pat nurodė, kad jam nusikaltimo organizatoriai yra žinomi, tai N. Š., o nusikaltimo kurstytoja – M. Š., kuri, nors nuteistasis ir tvirtino jos nepažįstantis, tiksliai žinojo visas bylos ir nuosprendžio detales, nors niekur kitur jos nebuvo nurodytos, dėl ko akivaizdu, jog būtent nuteistasis jai perdavė visą informaciją. Atsižvelgiantį tai, kad išdėstyta aukščiau, skundo autoriaus teigimu, M. V. turėtų būti skirta pilna bausmė.

4.3. Skunde nesutinkama ir dėl bausmės vykdymo atidėjimo. Pažymėta, jog M. V. teisiamas ketvirtą kartą, o kiek dar padarė nusikaltimų, kurie nebuvo išaiškinti ir nebuvo dėl jų nuteistas. Skunde nurodė ir vieną atvejį, dėl kurio kaltina nuteistąjį, jog būtent jis apvogė nukentėjusiojo tėvų namus. Pažymėta skunde ir tai, jog M. V. padarė šį nusikaltimą, kai už 7 valandų turėjo eiti į kitą baudžiamąją bylą, kurioje buvo pripažintas kaltu. M. V. pripažino, kad prieš nusikaltimą bendrininkas jam davė narkotikų, kuriuos suvartojo, tai reiškia, kad M. V. veikė apsvaigęs nuo narkotikų, o tai turėtų būti atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o ne lengvinanti, kaip nurodoma nuosprendyje, neva turi priklausomybę narkotikams, todėl jam sunku ir galima atleisti.

4.4. Skunde nurodoma, kad M. V. nusikaltimą įvykdė 2 val. nakties, padegė sunkvežimius, stovinčius vieno metro atstumu nuo gyvenamojo namo. Tą padarė žinodamas ir suvokdamas, kad taip arti gyvenamojo namo pastatyti sunkvežimiai po padegimo uždegs ir gyvenamąjį namą, kuriame miega žmonės. Tik dėl to, kad M. V. užsidegęs trenkėsi į konteinerį ir sukėlė pakankamą garsą, kad prikeltų miegančius, laiku buvo spėta sureaguoti ir iškviesti pagalbą. Atvykusių gaisrininkų teigimu – nedaug trūko, kad būtų užsidegęs namas ir tada nebūtų buvę galimybės iš degančio namo pabėgti jame buvusiems žmonėms. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo manymu, M. V. turėtų būti teisimas už pasikėsinimą nužudyti, nes veikė sąmoningai ir tikslingai, viską suplanavęs, kas matosi užfiksuotuose vaizdo kamerų įrašuose.

4.5. Skunde pažymima, jog M. V. nuteistas ketvirtą kartą, pasikėsinta į žmonių gyvybę, sunaikintas didelės vertės turtas, pakenkta reputacijai, rasta narkotinių medžiagų ir vis tik jam taikomas bausmės atidėjimas. Nukentėjusiojo teigimu, su tokia bausme M. V. bus tik skatinamas toliau daryti nusikaltimus, kaip ir jo bendrininkai neišduodant užsakovų. Nors nuosprendyje nurodoma, kad M. V. likdamas laisvėje galės rūpintis dukra, dirbti ir atlyginti padarytą žalą, tačiau nuteistasis nepateikė jokių įrodymų, kad rūpinasi dukra ir moka vaiko pinigus. Taip pat nurodė, kad jau metus laiko dirba, tačiau į jo banko sąskaitą nebuvo pervestas nei centas, tad jeigu ir gauna atlygį – tai grynais, siekiant išvengti žalos atlyginimo. Negana to, nuteistasis yra įsidarbinęs pas patėvį, o charakteristiką apie M. V. parašė patėvio sūnus. Nukentėjusiojo teigimu, galima daryti išvadą, kad įdarbinimas yra akių dūmimas, siekiant sudaryti vaizdą teismui, kad M. V. pasitaisė ir pradėjo dirbti. Tvirtina, jog M. V. nei prieš nuosprendį, nei po jo nesusisiekė, nepasiūlė padengti žalos, teismo posėdyje išvis nurodė, kad turtinė žala pagal jį 4000 eurų, o neturtinės žalos išvis nemano padaręs. Nukentėjusiojo teigimu, M. V. likdamas laisvėje vis tiek neatlygins žalos, o reali laisvės atėmimo bausmė atitiks įvykdyto nusikaltimo lygį, bus pamoka ne tik pačiam nuteistajam, bet ir jo bendrininkams bei užsakovams, kuriuos jis slepia ir neišduoda. Taip pat skunde pažymima, kad M. V. po šio nusikaltimo praėjus 2 savaitėms buvo sulaikytas parduotuvėje apsivogęs su subintuotomis, kraujuojančiomis rankomis, kas parodo, kad išvadų nedaro. Jo telefone užfiksuotose nuotraukose po padegimo save įamžinęs išsišiepęs, patenkintas savo darbu, nors ir nudegęs rankas, tai parodo, kad M. V. didžiuojasi darydamas nusikaltimus, o ne gailisi dėl jų. Atsižvelgiant į tai, kad M. V. nusikalstamas veikas vykdo nuo pat paauglystės ir nesitaiso net ir po paskirtų bausmių, negana to vykdomi nusikaltimai darosi vis pavojingesni, yra tikslinga skirti realią laisvės atėmimo bausmę, o ne ją atidėti.

4.6. Nukentėjusysis skunde nesutinka ir su teismo sprendimu grąžinti nuteistajam automobilį BMW. Nesutinka dėl to, kad grąžinus automobilį M. V. bus apsunkintas antstolių darbas jį randant ir skelbiant aukcioną. Antstoliai nurodo, kad automobilius sunku rasti, dažnai būna išardyti dalimis ir parduoti, ar išsiųsti į Afriką ir neįmanoma jų susigrąžinti. Automobilis BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bus svarbus išieškant iš M. V. žalą priteistą pagal civilinius ieškinius. Kadangi kaip paaiškėjo teismo posėdyje, M. V. nurodomų sumų po 50 000 eurų banko sąskaitose neturi ir yra įsivėlusi klaida, kaip pats M. V. nurodė – sąskaitose turi gal 1000 eurų, o ne 200 000 eurų, kaip nurodyta pagal banko sąskaitų areštą, todėl automobilis neturėtų būti grąžintas M. V. vengiant automobilio sugadinimo ar pradanginimo, taip vengiant grąžinti padarytą žalą. Nukentėjusiojo manymu, automobilis turėtų likti aikštelėj, iš kur antstolis galėtų jį nufotografuoti ir paskelbti aukcioną. Taip nebūtų trukdoma antstolio darbui, būtų greičiau įvykdomas padarytos žalos dalies grąžinimas.

5. Atsiliepimai į apeliacinius skundus negauti.

6. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas palaikė nuteistojo skundą ir prašė jį tenkinti, o nukentėjusiojo skundą atmesti. Nukentėjusysis prašė jo skundą tenkinti, o nuteistojo skundą atmesti. Prokurorė prašė atmesti nuteistojo apeliacinį skundą, o nukentėjusiojo skundą tenkinti iš dalies – atmesti skundo dalį dėl BK 64¹ straipsnio nuteistajam netaikymo, tenkini apeliacinio skundo dalį dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo skundas atmestinas, o nukentėjusiojo skundas tenkintinas iš dalies.

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 320) straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš apeliacinių skundų turinio, nėra ginčijamas M. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo ar jo kaltės padarius šias nusikalstamas veikas, klausimas. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde ginčija nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiųjų pateiktų civilinių ieškinių išsprendimo, o nukentėjusysis R. B. nuosprendį ginčija dalyje dėl skirtos bausmės nuteistajam individualizavimo bei daiktinių įrodymų klausimo išsprendimo, kiek tai susiję su nuteistajam priklausančiu automobiliu BMW, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, pasisakys tik šiais klausimais.

Dėl civilinių ieškinių

8. BPK 109 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 112 straipsnio 1 dalyje be kita ko numatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. BPK 113 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

9. Kaip matyti iš bylos medžiagos, prieš pradedant įrodymų tyrimą, Kauno apylinkės teisme buvo gauti nukentėjusiųjų J. B. ir M. B. (5 t., b. l. 113-133) bei nukentėjusiojo R. B. (5 t., b. l. 134-200, 6 t., .b. l. 2-75) civiliniai ieškiniai. Nukentėjusieji J. B. ir M. B. civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš M. V. 2532,41 Eur dydžio turtinės žalos, padarytos M. B., atlyginimui ir abiem nukentėjusiesiems priteisti po 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, pateikė patirtos turtinės žalos dydį pagrindžiančius dokumentus. Nukentėjusysis R. B. civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš M. V. 57530 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, prie ieškinio pridėjo turtinės žalos dydį pagrindžiančius duomenis. Savo civiliniuose ieškiniuose nukentėjusieji taip pat prašė priteisti jiems iš M. V. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinio ieškinio priėmimo iki teismo nuosprendžio dalies dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo visiško įvykdymo.

10. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius patenkino iš dalies – visiškai patenkino civilinius ieškinius dalyje dėl nukentėjusiųjų M. B. ir R. B. patirtos turtinės žalos atlyginimo ir iš M. V. priteisė nukentėjusiajam M. B. 2532,41 Eur, o R. B. – 57530 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos buvo patenkinti iš dalies ir iš M. V. priteista J. B. ir M. B. po 3000 Eur, nukentėjusiajam R. B. – 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat nuspręsta nukentėjusiesiems iš M. V. priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo civilinio ieškinio priėmimo iki teismo nuosprendžio dalies dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo visiško įvykdymo.

11. Nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, kad priteisti civiliniai ieškiniai yra nepagrįstai per dideli, todėl prašo priteistas sumas sumažinti nurodydamas, kad sutinka su R. B. ieškinio dalimi dėl turtinės žalos atlyginimo 30960 Eur sumai, o priteistus neturtinės žalos dydžius prašo sumažinti ir nukentėjusiesiems M. B. ir J. B. priteisti po 500 Eur dydžio, o nukentėjusiajam R. B. – 1000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo apeliacinis skundas nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmestinas.

12. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas išsamiai aptarė civilinių ieškinių argumentus dėl patirtos žalos pagrindimo, taip pat išsamiai nurodė teisės aktus ir jų aiškinimą teismų praktikoje, kiek tai susiję su nukentėjusiųjų teise į teisingą žalos atlyginimą, todėl apeliacinės instancijos teismas iš esmės tapačių argumentų nekartoja. Apylinkės teismas pagrįstai įvertino visus nukentėjusiojo R. B. kartu su civiliniu ieškiniu pateiktus turtinės žalos dydį pagrindžiančius duomenis ir sprendė, kad ieškinys šioje dalyje yra pagrįstas. Nors nuteistasis tvirtina, kad jo manymu R. B. sudegusių sunkiasvorių transporto priemonių vertė buvo ne didesnė nei 15000 Eur už kiekvieną (30 000 Eur už abi), tačiau jo argumentai neparemti jokiais objektyviais duomenimis ir nepaneigia į bylą nukentėjusiojo pateiktų kelių transporto priemonių vertinimo ataskaitų, parengtų kvalifikuoto kilnojamojo turto vertintojo, ir jose nurodomų transporto priemonių verčių. Su išsamiai argumentuotomis vertinimo ataskaitomis neturi pagrindo nesutikti ir apeliacinius skundus nagrinėjantis teismas.

13. Pažymėtina, kad už minėtų ataskaitų parengimą nukentėjusysis sumokėjo 1800 Eur, kurie įtraukti į prašomą atlyginti turtinės žalos sumą. Su šia suma nuteistasis nesutinka, kaip ir nesutinka su nukentėjusiojo nurodomomis sumomis, susijusiomis su dėl gaisro kilusiomis pasekmėmis, t. y. nuteistasis nepripažįsta aplinkybių, kad nukentėjusysis negalėjo tęsti darbinės veiklos dėl ko turėjo pasiimti paskolą, nepripažįsta nukentėjusiojo patirtų išlaidų kitai transporto priemonei išsinuomoti, taip pat išlaidų, patirtų kol buvo pašalinti kilusio gaisro padariniai kieme, transporto priemonės laikymo aikštelės nuomai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti bei protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Teisėjų kolegijos nuomone, visos nurodytos patirtos nukentėjusiojo R. B. išlaidos yra neabejotinai susijusios su nuteistojo neteisėtais veiksmais sukeltomis pasekmėmis ir dėl to kilusiais padariniais, dėl ko pagrįstai pripažintos kaip nukentėjusiojo patirta turtinė žala ar nuostoliai ir tuo pagrindu priteistos iš nuteistojo.

14. Nuteistasis skunde nesutinka ir su priteistais neturtinės žalos dydžiais. Grįsdamas savo nesutikimą nuteistasis skunde nurodo, kad priteisti neturtinės žalos dydžiai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimams bei nepagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis. Su šiais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. CK 6.250 straipsnyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad nukentėjusieji susidariusioje situacijoje patyrė didelį išgąstį, stresą, šoką, dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusieji J. B. ir M. B. netikėtai pabudę naktį turėjo stebėti, kaip jų kieme atvira sparčiai plintančia liepsna dega jų sūnaus darbui naudojami sunkvežimiai bei jų pačių turtas. Tik laimingo atsitiktinumo dėka – dėl pabudimo laiku, jiems pavyko išvengti dar didesnių ir sunkesnių nusikalstamų veikų padarinių – spėta pradėti likviduoti gaisrą kol jis neišplito ir neapėmė šalia stovėjusio gyvenamojo namo su jame miegojusiais asmenimis. Be to, nukentėjusieji patyrė ir dideles laiko sąnaudas šalindami dėl gaisro kilusius padarinius. Kaip nukentėjusieji nurodė pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, po šio įvykio jie neramiai miega, pašoka iš lovos dėl kiekvieno išgirsto pašalinio garso, jaučiasi stebimi, sekami, dėl ko sustiprino apsaugos sistemas, kas kartą tikrina vaizdo kamerų įrašus, ypač įvertinant tai, kad šių nusikalstamų veikų užsakovas taip ir liko oficialiai neišaiškintas ir nenubaustas. Nukentėjusysis R. B. savo neturtinę žalą grindė dar ir tuo, kad dėl nesaugumo jausmo visada tenka vaikščioti su ginklu, dėl patirto ir patiriamo streso sutriko širdies veikla, dėl ko turi vartoti medikamentus, buvo priverstas ieškoti naujų transporto priemonių, buvo apkalbamas, kad nusikalstama veika jo atžvilgiu įvykdyta dėl jo turimų skolų, dėl šio įvykio kentėjo jo reputacija, prarado dalį klientų ir pinigų. Įvertinęs nukentėjusiųjų patirtų neigiamų išgyvenimų mąstą pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašomą priteisti neturtinę žalą sumažino iki 3000 Eur nukentėjusiesiems J. ir M. B. ir iki 4000 Eur nukentėjusiajam R. B.. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie dydžiai yra proporcingi padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui, nuteistojo asmenybei bei nukentėjusiųjų nurodytoms aplinkybėms dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, sukeltų nepatogumų, reputacijos pablogėjimo bei atitinka teismų praktikoje priteistinų neturtinių žalų dydžius bylose dėl atitinkamo pobūdžio (BK 165 straipsnio ir BK 187 straipsnio) nusikalstamų veikų.

16. Įvertinus nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad spręsdamas nukentėjusiųjų pateiktus civilinius ieškinius, apylinkės teismas teisės taikymo nuostatų nepažeidė, tinkamai ir pagrįstai įvertino nukentėjusių asmenų patirtą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, dėl ko nuosprendis šioje dalyje laikytinas teisėtas ir pagrįstas, dėl to nekeistinas.

Dėl BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo

17. Nukentėjusysis R. B. apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu taikyti nuteistajam BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti trečdaliu, kadangi nuteistasis pripažino kaltę tik tuomet kai suprato, jog nepavyks išvengti atsakomybės, iki to laiko savo kaltę neigė, nepadėjo atskleisti nusikaltimo detalių, slėpė, melavo aplinkybes, jo prisipažinimas nebuvo nuoširdus. Be to, M. V. neatskleidė savo bendrininkų, melavo, kad jų nepažįsta, su nukentėjusiaisiais net nebandė susisiekti, atsiprašyti, padėti pašalinti dėl nusikaltimo atsiradusius nuostolius, atlyginti žalą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiojo R. B. apeliacinio skundo argumentai, kiek tai susiję su BK 64¹ straipsnio nuteistajam pritaikymu, yra nepagrįsti.

18. BPK 273 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apylinkės teismas 2024 m. birželio 6 d. teisiamajame posėdyje, atsižvelgiant į kaltinamojo duotus parodymus, kitų proceso dalyvių nuomones, protokoline nutartimi nutarė byloje atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą (6 t., b. l. 92). M. V. šioje byloje buvo pareikšti kaltinimai padarius baudžiamąjį nusižengimą ir nesunkų bei apysunkį nusikaltimus, teisiamojo posėdžio metu jis prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas, sutiko duoti ir davė parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Apylinkės teismas konstatavo, kad byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, nekeliančios abejonių. M. V. gynėjas ir kaltinimą teisme palaikiusi prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas nenumato reikalavimo atsižvelgti į nukentėjusiojo nuomonę, apylinkės teismas pagrįstai neatsižvelgė į šioje byloje dalyvavusių nukentėjusiųjų prieštaravimus dėl sutrumpinto įrodymų tyrimų.

19. Pagal BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu; ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Pažymėtina, kad įstatymas šios lengvatos taikymo nesieja su atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymu. BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose užbaigti daug greičiau. Siekiant šio tikslo, BK įtvirtinta privilegija (pozityvioji diskriminacija) atskiroms tos pačios kategorijos (teisiamųjų) asmenų grupėms – BK 64¹straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims prisipažinus, jiems skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2017, 2K-264-697/2017, 2A-7-1/2014). Šis BK straipsnis iš esmės įtvirtina ne bausmės skyrimo, bet specialiąją procesinę taisyklę dėl nuosprendžio turinio, kai asmuo prisipažįsta kaltas ir byla išnagrinėta atitinkama supaprastinta tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163/2014, nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-1/2014). Taigi, kaltininko prisipažinimas dėl esminių jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, esant visoms BPK 273 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, suteikia jam galimybę siekti bausmės sumažinimo vienu trečdaliu; šiuo atveju nesvarbu, ar asmuo kaltas prisipažino nuoširdžiai gailėdamasis, ar dėl surinktų jo kaltės įrodymų, ar dėl kitų priežasčių, ar jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į šias nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir tuo pagrindu M. V. sumažinus skirtą bausmę trečdaliu, apylinkės teismas teisės normų nepažeidė.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo

20. Pažymėtina, kad nukentėjusieji savo prieštaravimus dėl BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo iš esmės ir grindė aplinkybių, kurios būtinos pripažįstant asmens atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nebuvimu. Tą patvirtina ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo išsakyta pozicija bei prašymas nepripažinti asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Vis tik, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmes pripažino M. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas konstatavo, kad nors kaltinamojo pozicija dėl jam pareikštų kaltinimų proceso metu nebuvo pakankamai nuosekli, tačiau apklausiamas teisme jis savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų veikų pripažino, nurodė aplinkybes, kurioms egzistuojant jis įvykdė inkriminuotas nusikalstamas veikas, be to pažymėjo, kad neatmestina galimybė, kad kaltinamasis iš tiesų pirminio turto padegimo iniciatoriaus tapatybės nežino, o pastarasis galimai veikė ir pasitelkdamas kitą asmenį, kurį kaltinamasis įvardijo kaip „S“. Apylinkės teismo vertinimu, M. V. galimai dėl stiprios priklausomybės narkotinėms medžiagoms elgėsi neapgalvotai, dėl to labai gailisi, savo poelgį vertina neigiamai, posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų, nurodė, jog šiuo metu dirba ir stengsis atlyginti žalą ir dėl to sprendė, kad yra pagrindas pripažinti jo prisipažinimą ir gailėjimąsi nuoširdžiu. Teisėjų kolegija nepritaria tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui ir mano, kad yra nepagrįstai pripažinta M. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik asmens prisipažinimas nėra pakankama sąlyga atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, buvimui konstatuoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. V. pripažino padaręs nusikalstamas veikas, su kuo sutinka ir apygardos teismas, ir dėl ko pripažino pagrįstai nuteistajam taikius BK 64¹ straipsnio nuostatas. Vis tik teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju neišpildyta antroji atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo sąlyga – nenustatytas nuoširdus gailėjimasis ar padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

22. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlyginti žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.).

23. Nuteistasis pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad prisipažino, dėl to, kad pradėjo gydymą nuo turimos priklausomybės psichotropinėms medžiagoms, pradėjo atsigauti ir suprato savo gyvenimo vertybes (6 t., b. l. 91). Teisėjų kolegija sutinka, kad galbūt nuteistasis įvykio metu dėl turimos priklausomybės ir galimai buvusios abstinencijos būsenos, galėjo elgtis neapgalvotai, tačiau nesutiktina, kad turima priklausomybė galėjo lemti ar įtakoti kaltės neigimą ir atitinkamų parodymų davimą ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe ir praėjus daugiau kaip pusmečiui po įvykdytos nusikalstamos veikos. Pažymėtina, kad nuteistasis jau nuo 2023 m. birželio 29 d. registruotas priklausomybių ligų centre, t. y. praėjus dviem mėnesiams po nusikalstamų veikų padarymo. Tai, kad dieną prieš numatytą pirmąjį teisiamąjį posėdį nuteistasis kreipėsi į minėtą centrą ir tuo metu jam buvo paskirtas medikamentinis gydymas tik įrodo jo kryptingus veiksmus, siekiant sušvelninti gresiančią atsakomybę.

24. Nukentėjusysis R. B. apeliaciniame skunde tvirtina, kad po įvykio nuteistasis nesiekė su juo susisiekti, atsiprašyti, atlyginti žalą ar padėti likviduoti dėl gaisro kilusius padarinius. Kaip matyti iš 2024 m. birželio 6 d. teisiamojo posėdžio protokolo, nuteistasis posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų. Teismo nuosprendyje pažymėta, kad nuteistasis nurodė suprantąs, jog elgėsi neapgalvotai, dėl ko labai gailisi, savo poelgį vertino neigiamai, nurodė, jog dirba ir stengsis atlyginti padarytą žalą. Kaip matyti iš SoDra duomenų, nuteistasis dirba nuo 2023 m. rugpjūčio 26 d. UAB „Voriukas“, tačiau iki šiol nukentėjusiesiems jokios jų patirtos žalos dalies neatlygino, nors dėl tam tikrų civiliniuose ieškiniuose nurodytų sumų neprieštaravo. Be to, kaip nurodo ir nukentėjusysis savo apeliaciniame skunde, M. V. menkina padarytą neturtinę žalą, kas rodo, jog jis nesupranta tikrojo savo veiksmų pavojingumo, o be to, nors dirba jau daugiau kaip metus laiko, tačiau į jo banko sąskaita negauta jokių pajamų, kas rodo, jog nuteistasis neatlygins priteistų sumų.

25. Pritartina ir nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentams, kad nuteistojo nenuoširdumą bei nepadėjimą išaiškinti nusikalstamose veikose kartu dalyvavusio asmens ar užsakovo patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu duoti M. V. parodymai. Nuteistasis nors ir teigė pripažįstantis kaltę, tačiau nurodė nežinantis kartu su juo buvusio asmens, vadindavo jį „S“. Vėliau teigė, kad tą asmenį pažįsta apie tris metus, jis jo klientas, kuriam tvarkydavo priekabos tentą, jis jam atveždavo narkotinių medžiagų, bendraudavo su juo per internetines programėles, tačiau nurodė, kad jokių anketinių duomenų to asmens nežino, tai buvo draugas, kurio vardo neprisimena (6 t., b. l. 91-92). Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad objektyviai įvertinus visus duomenis nuteistojo nuoširdus gailėjimasis nagrinėjamu atveju negali būti konstatuojamas, todėl iš apylinkės teismo nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina ši M. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo apeliaciniame skunde neprašoma skirti didesnes bausmes už nusikalstamas veikas, apygardos teismas, pašalinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jam skirtų bausmių keitimo klausimas nespręstinas ir nuosprendis šioje dalyje nekeistinas.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

26. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis R. B., atsižvelgiant į M. V. asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, į tai, kad nusikalstamas veikas daro nuo paauglystės ir nesitaiso net ir atlikęs bausmes, o jo vykdomi nusikaltimai darosi vis pavojingesni, bei kitas aplinkybes, prašo neatidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo, nes priešingu atveju nebus pasiekti bausmės tikslai. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusysis palaikė savo šį prašymą, šiam prašymui pritarė ir prokurorė.

27. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju, M. V. pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo, nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymo ir nuteistas galutine subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, t. y. nuteistasis formaliai atitinka BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Apylinkės teismas, priimdamas sprendimą bausmės vykdymą atidėti, atsižvelgė į tai, kad nors M. V. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas ketvirtą kartą, tačiau dalis apkaltinamųjų nuosprendžių yra priimti jau seniai, jis yra atlikęs paskirtas bausmes, šiuo metu dirba, turi neįgalų vaiką, kurį išlaiko, gydosi priklausomybę. Pasak pirmosios instancijos teismo, šiuo metu vis dar egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, o realus bausmės atlikimas šiuo atveju įgyvendintų tik pavienę asmens nubaudimo funkciją. Teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, taigi, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023 ir kt.).

29. Įvertinus nurodytą Kasacinio teismo praktiką, priešingai nei nurodo apylinkės teismas, duomenys apie nuteistojo ankstesnius teistumus yra pakankamai svarbūs sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Nepaisant to, kad nuteistasis iš turimų teistumų, dėl kelių buvo teisiamas jau gan senai – 2005 metais už veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, kurią padarė būdamas dar nepilnametis, 2017 metais už nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, o 2023 m. gegužės 9 d. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, tačiau visi šie duomenys M. V. charakterizuoja kaip visuotinai priimtinų normų nesilaikantį, įstatymus pažeisti linkusį asmenį. Tokį nuteistojo asmenybės vertinimą pagrindžia ir į bylą pateiktas atnaujintas Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašas, iš kurio matyti, jog po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, M. V. atžvilgiu buvo pradėti net trys iki teisminiai tyrimai, vėliau du iš jų buvo sujungti. Ikiteisminiai tyrimai pradėti dėl galimai M. V. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje, BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 2 dalyje (7 t., b. l. 57-61). Apie tai, kad nuteistasis yra linkęs nesilaikyti įstatymų patvirtina ir byloje esantis Administracinių nusižengimų registrų išrašas ir jame nurodoma visa eilė M. V. padarytų administracinių nusižengimų per pastaruosius metus, tame tarpe ir po šioje byloje analizuojamų nusikalstamų veikų padarymo, duomenų apie dalies paskirtų nuobaudų įvykdymą (baudų sumokėjimą) byloje nėra (4 t., b. l. 134-166).

30. Apeliacinio teismo manymu, nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje, sprendžiant BK 75 straipsnio nuostatų taikymo klausimą, nebuvo atsižvelgta į nuteistojo nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį, nusikalstamų veikų padarymo priežastis, o prioretizuotos aplinkybės dėl nuteistojo siekio gydyti savo priklausomybę ir nepilnamečio neįgalaus vaiko turėjimo. Nuteistasis neneigė, kad 2-3 metus vartoja kanapes ir turi joms priklausomybę, tačiau kaip minėta, dėl gydymo kreipėsi ir jam buvo paskirtas prieš pat pirmąjį teisiamąjį posėdį, duomenų, kad nuteistasis iš ties vartotų jam paskirtus medikamentus – nėra. Priešingai, kad jis nuo priklausomybės nesigydo patvirtina jau minėti jo atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Pažymėtina ir tai, kad neįgalios dukros turėjimas jo taip pat nesulaikė nuo nusikalstamų veikų darymo nei 2017 m., nei 2022–2023 m., nei po šio skundžiamo nuosprendžio priėmimo, todėl šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip apsauginis faktorius nuo galimai pakartotino M. V. nusikalstamo elgesio. Apie nuteistojo moralines nuostatas ir požiūrį į nusikalstamų veikų darymą byloja ir aplinkybės, kad po nakties metu įvykdytų šioje byloje analizuojamų nusikalstamų veikų, nuteistasis ryte dalyvavo baudžiamosios bylos nagrinėjime Nr. 1-1038-667/2023, kurio metu dar ir nurodė, kad yra apsirūkęs. Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu jis neigė padaręs nusikalstamas veikas, teigė, kad rankas nusidegino kepdamas maistą. Nors teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iš karto po įvykdytų nusikalstamų veikų padarymo suprato jų pavojingumą ir kokios galėjo dėl to kilti pasekmės, tačiau visą laiką menkino nukentėjusiesiems dėl jo sukelto gaisro ir pavojaus jų gyvybei patirtą moralinę žalą.

31. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos manymu apylinkės teismo sprendimas atidėti nuteistajam bausmės vykdymą įpareigojant M. V. intensyvios priežiūros laikotarpiu būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu, ir paskiriant pareigas: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, nėra pakankamas, siekiant įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus, todėl sprendimas atidėti bausmės vykdymą yra naikintinas.

Dėl automobilio grąžinimo

32. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis R. B. nesutinka su teismo sprendimu grąžinti nuteistajam automobilį BMW. Apylinkės teismo nuosprendyje, sprendžiant daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimą, nurodyta, kad automobilis BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas UAB ,,A“ automobilių stovėjimo aikštelėje taip at automobilio ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi baudžiamojoje byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini M. V.. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši nuosprendžio dalis yra pati savaime prieštaraujanti nuosprendyje išdėstytam sprendimui palikti minėtam automobiliui taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo, todėl yra keistina nurodant, kad automobilis yra paliekamas saugoti saugojimo aikštelėje iki jam bus taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, o automobilio dokumentai – paliekami saugoti baudžiamojoje byloje.

Dėl proceso išlaidų

33. Byloje gavus nukentėjusiojo R. B. ir nuteistojo M. V. apeliacinius skundus, nuteistajam 2024 m. spalio 9 d. nutartimi buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas – advokatas Arvydas Montrimas (7 t., b. l. 42). Apygardos teisme 2024 m. spalio 9 d. gauta minėtos tarnybos pažyma, kurioje nurodoma, kad iš nuteistojo priteistina suma už antrinę teisinę pagalbą – 95,83 Eur (7 t., b. l. 52). 2024 m. spalio 9 d. teismo posėdis atidėtas gavus nuteistojo prašymą bei nurodant, kad jo pasirinktas gynėjas yra užimtas kitoje byloje. Protokoline nutartimi advokatas Arvydas Montrimas atleistas nuo tolimesnio dalyvavimo procese. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš M. V. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3, 4 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo M. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiojo R. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį pakeisti:

iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti nuteistojo M. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kad nuteistasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 5, 6 ir 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, su intensyvia priežiūra, įpareigojant M. V. intensyvios priežiūros laikotarpiu būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu, ir paskirtos pareigos: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą UAB ,,A“ automobilių stovėjimo aikštelėje ir automobilio ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus baudžiamojoje byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti M. V., nurodant:

- automobilį (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti saugoti UAB ,,A“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki jam bus taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas;

- automobilio ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)ir automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš M. V. nepriteisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos ir yra neskundžiamas.

Teisėjos Odeta GruodienėLina LesinskienėAušra Vingilė