Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Š. Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 289 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirta subendrinta bausmė – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu bei 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo bei 3 MGL (112, 98 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaityta visiškai atlikta bausmė pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nuosprendį. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartimi nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmestas.

Bausmės vykdymo pradžia – 2014 m. spalio 25 d., bausmės vykdymo pabaiga 2019 m. gegužės 25 d. 1/2 dalį laisvės atėmimo bausmės K. Š. faktiškai atliko 2017 m. vasario 9 d., neatliktos bausmės dalis 2017 m. gruodžio 14 d. – 1 metai 5 mėnesiai 11 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 59-221 nutarta taikyti nuteistajam K. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis K. Š. Komisijai pristatomas antrą kartą. Pirmą kartą K. Š. Komisijoje svarstytas 2017 m. liepos 13 d. Komisija, atsižvelgusi į nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką (tuo metu buvo – 47 balai), gyvenimo stilių laisvėje – vengė sumokėti paskirtas baudas, dėl susikaupusių įsiskolinimų dirbo „šešėlyje“, bendravo su abejotinos reputacijos asmenimis, pasidavė jų įtakai, į emocinę gerovę - jausmų slopinimą, priklausomumo tendencijas, galios jausmo palaikymą, nebrandžius problemų sprendimo būdus, neigiamų pasekmių nenumatymą, į nusikalstamą elgesį palaikančias ir pateisinančias nuostatas, nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Teismams patvirtinus tokį nutarimą, Komisiją pateikė K. Š. atitinkamas rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. Nuteistasis Komisijos rekomendacijas įvykdė pilnai, atliko gerbūvio darbus, lankė individualius ir grupinius psichologo užsiėmimus, dalyvavo „Įžanginėje grupėje“ tikslu stiprinti motyvaciją gydytis nuo priklausomybės, mokosi siuvėjo specialybės.

Komisija nurodė, jog K. Š. anksčiau teistas 3 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas – sąlygų nepažeidė. Amžius pirmojo teistumo metu 33 metai. Nusikaltimui, už kurį nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, modelis nebūdingas. Dėl dabartinio nusikaltimo K. Š. savo kaltę pripažįsta iš dalies, neigia dalyvavęs plėšime. Nuteistojo teigimu, dėl jo paties įsitikinimų ir požiūrio į administracinį persekiojimą, vengė sumokėti paskirtas baudas, dėl susikaupusių įsiskolinimų dirbo „šešėlyje“ kur ir susidėjo su abejotinos reputacijos asmenimis. Taip pat įtakos turėjo išlikę ryšiai nuo vaikystės su asmenimis, kurie linkę nesilaikyti taisyklių, pasidavė minėtų asmenų įtakai. Nuteistojo asmens byloje informacijos apie narkotikų vartojimą nerasta, jų bei alkoholio vartojimo atvejų nėra fiksuota ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Taip pat nėra fiksuota nuteistojo smurtinių nusikaltimų, padarytų apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistasis neigia palaikantis bei besivadovaujantis kriminalinės subkultūros nuostatomis. K. Š. neigia savo nusikalstamą elgseną, neprisiima atsakomybės už ją, kaltina kitus ir aplinkybes, tačiau apmąsto ir savo naivumą, besąlygišką pasitikėjimą kitais, nulėmusius jo patekimą į įkalinimo įstaigą. Nuteistojo socialiniai tarpasmeniniai įgūdžiai išlavėję pakankamai, bendraudamas jis stengiasi išlaikyti taktą ir savikontrolę, tačiau prasprūsta nepasitenkinimas, vertinant jo elgesį, kaip socialiai neatsakingą, linkęs jį pateisinti, kaltindamas netobulus įstatymus. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu nestebėtas savitvardos, emocinės kontrolės praradimas, smurtinis ar agresyvus elgesys. Komisija pažymėjo, kad suprastėjęs nuteistojo problemų sprendimo įgūdžių lankstumas, atsidūrus situacijose, kuriose reikia brandžiai, įtvirtinančiai pastovėti už save, savo interesus, jam būdingas nebrandus problemų sprendimo būdai, neigiamų pasekmių nenumatymas. Nuteistasis lengvai pasiduoda kitų įtakai, leidžia būti išnaudojamas, neidentifikuoja kylančių problemų, neapmąsto savo elgesio, veiksmų, nenumato neigiamų pasekmių sau. Klaidingai interpretuoja kitų žmonių gyvenimo situacijas- linkęs labiau pasirūpinti kitais, atsisakydamas savo paties reikmių, poreikių brandaus tenkinimo.

Komisijos nutarime taip pat nurodyta, kad K. Š. išsikelti ateities tikslai sietini su tęstine darbine veikla, prosocialiu gyvenimo būdu. Nuteistasis Vilniaus pataisos namuose mokosi vokiečių kalbos, baigė psichokorekcinę programą „Agresijos ir autoagresijos valdymas“, Alfa kursus, dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos ir pataisos programose, atlieka gerbūvio darbus, dalyvauja kituose užsiėmimuose. Su priežiūros sąlygomis taikosi - Kauno tardymo izoliatoriuje gavo 3 paskatinimus už gerą elgesį, Vilniaus Pataisos namuose adaptacijos laikotarpiu fiksuota drausminė nuobauda - įrašymas į asmens bylą už dienotvarkės pažeidimą. Atlikdamas bausmę K. Š. vieną kartą pažeidė režimo reikalavimus, tačiau baustas nebuvo. Supranta įstatymų svarbą kaip visuomenėje tvarkos palaikymo priemonę, jų laikymosi būtinumą, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, tačiau visuotinai jomis vadovautis dar nepavyksta. Šiuo metu nuteistojo motyvacija ateityje nenusikalsti yra ganėtina.

K. Š. turi vidurinį išsilavinimą, taip pat staliaus-dailidės kvalifikaciją. Iki bausmės atlikimo dirbo su nuolatine komanda statybose, dėl antstolių veiksmų savo veiklą vykdė „šešėlyje“. Pataisos namuose aktyviai ieško darbo, tačiau šiuo metu nedirba. Lygtinio paleidimo atveju UAB „A“ priimtų jį dirbti pagalbinio darbuotojo pareigose (pateiktas patvirtinantis raštas). Vilniaus pataisos namai asmens vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi. Išlikęs nuteistojo socialinis ryšys su mama, kuri sutinka apgyvendinti K. Š. pas save lygtinio paleidimo atveju. Paties nuteistojo teigimu, bendru tarpusavio sutarimu yra nelankomas pataisos namuose, motyvuojant tuo, kad įkalinimo įstaiga nėra tinkama vieta lankytis mažamečiui sūnui (gimusiam 2006 metais) saugant jo paties interesus, bei įvardina, kad laisvės atėmimo vieta nėra tinkama vieta šeimos susitikimams. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei - 43 balai, iš jų statiniai veiksniai sudaro 20 balų, dinaminiai -23 balus. Rizika nuo praeito svarstymo sumažėjo 4 balais.

Atsižvelgus į mažėjančią vidutinę nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, pirmą kartą atliekamą laisvės atėmimo bausmę, įvykdytas Komisijos rekomendacijas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nuobaudų neturėjimą, į tai, jog skatintas 3 kartus, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos ir psichokorekcinėse programose, turimą specialybę, numatytą darbo vietą laisvėje, išlikusius socialinius ryšius, gyvenamąją vietą, motyvaciją nenusikalsti, Komisijos nuomone, darytina išvada, jog K. Š. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu užtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Prokuroro atsiliepimo negauta.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam K. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos namų netvirtintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kuriuo vadovaudamasi Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

K. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis ir atliktos bausmės laikas atitinka BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, tačiau įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad K. Š. laivės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad asmuo praeityje yra teistas 3 kartus, vadinasi asmuo yra linkęs nusikalsti ir bausmės skyrimas neatgraso jo nuo nusikalstamų veikų darymo. Be to, nuteistasis nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuotoje grupėje, kas tik dar labiau didina veikų, už kurias jis nuteistas pavojingumą, bei patvirtina komisijos išvadą, kad yra jis linkęs pasiduoti kitų asmenų įtakai. Tai yra patvirtinęs ir pats K. Š., nurodydamas, kad jo nusikalstamus veiksmus lėmė kitų asmenų įtaka.

Komisija nutarime nurodo teigiamas nuteistojo savybes, susijusias su bendravimo įgūdžiais, diskriminacinių nuostatų neturėjimu, nefiksuoti smurtinio elgesio bei agresijos atvejai. Vis tik, nepaisant šių asmenį teigiamai charakterizuojančių savybių, Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, jog bendravimo su nuteistuoju metu jaučiamas jausmų slopinimas, pastebima žema savivertė. Tai savo ruožtu leidžia teigti, kad nuteistajam trūksta pasitikėjimo savimi, suprastėjęs nuteistojo problemų sprendimo įgūdžių lankstumas, atsidūrus situacijose, kuriose reikia brandžiai, įtvirtinančiai pastovėti už save, savo interesus. Pagal socialinio tyrimo išvadą K. Š. būdingas galios jausmo palaikymas neteisėta veikla, sunkumus jis linkęs įveikti neapgalvotu, neteisėtu elgesiu. K. Š. neidentifikuoja kylančių problemų, neapmąsto savo elgesio, veiksmų, nenumato neigiamų pasekmių sau. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nors nuteistasis stengiasi išlaikyti taktą ir savikontrolę, tačiau prasprūsta nepasitenkinimas, vertinant jo elgesį, kaip socialiai neatsakingą. Minėtoje išvadoje pabrėžiama ir tai, kad nuteistasis K. Š. neprisiima atsakomybės už savo nusikalstamą elgesį, yra linkęs jį pateisinti, kaltina kitus ir aplinkybes bei netobulus įstatymus. Pažymėtina, kad tokios nusikalstamą elgesį pateisinančios nuostatos buvo būdingos K. Š. ir pirmo svarstymo Komisijoje metu, kai buvo nutarta netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo. Be to, nors nuteistasis ir supranta įstatymų svarbą bei jų laikymosi būtinumą, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad visuotinai jomis vadovautis K. Š. dar nepavyksta. Nustatytos aplinkybės leidžia teismui pagrįstai abejoti, kad nuteistasis yra pasiruošęs gyvenimui laisvėje, iš esmės pakeitė savo elgesio nuostatas ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ateityje. Abejones dėl asmens pasiruošimo gyventi laisvėje išreiškė ir vienas iš Komisijos narių pareikšdamas atskirąją nuomonę dėl lygtinio paleidimo netaikymo K. Š..

Pagal OASys vertinimo metodiką K. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 43 balai. Pažymėtina, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas, jei yra matyti pažanga šią riziką mažinant. Nors po pirmo karto, kai nuteistasis buvo pristatomas Komisijai, jo rizika pakartotinai nusikalsti sumažėjo 4 balais, vis tik, nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, kad toks pokytis yra esminis. Pažymėtina, kad iš 43 balų, net 23 balai yra dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos galima koreguoti siekiant sumažinti pakartotino nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju matyti, kad tokie kintami veiksniai (netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, problemų sprendimo įgūdžių stoka, pasidavimas kitų asmenų įtakai, jausmų slopinimas, galios jausmo palaikymas, neigiamų pasekmių nenumatymas) sudaro daugiau nei pusę nustatytų rizikos balų. Socialinio tyrimo išvadoje šie veiksniai įvardijami kaip pagrindiniai, esmingai įtakojantys K. Š. nusikalstamą elgesį, tačiau jie yra išlikę, neatsižvelgiant į tai, kad buvo nurodyti kaip nuteistojo elgesį įtapantys ir pirmojo svarstymo Komisijoje metu.

Nors K. Š. atlikdamas bausmę vieną kartą pažeidė režimo reikalavimus, tačiau baustas nebuvo, taigi galiojančių nuobaudų neturi. Bausmės atlikimo laikotarpiu už nepriekaištingą elgesį bei aktyvų dalyvavimą Socialinės reabilitacijos skyriaus organizuojamuose renginiuose skatintas 3 kartus (2015 m. liepos 9 d., 2016 m. vasario 18 d. ir 2016 m. gruodžio 29 d.) (asmens b. l. 73, 99, 159), bausmės atlikimo metu dalyvavo nuteistiesiems skirtose programose, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Vilniaus pataisos namuose mokosi, išėjęs į laisvę planuoja dirbti UAB „A“ pagalbinio darbuotojo pareigose (pateiktas patvirtinantis raštas), gyventi planuoja pas motiną, adresu (duomenys neskelbtini), yra pateiktas raštas patvirtinantis, kad lygtinio paleidimo atveju motina priimtų jį gyventi (asmens b. l. 192). Minėtas aplinkybes teismas neabejotinai vertina teigiamai ir laiko jas svarbiomis vertinant nuteistojo pastangas pakeisti savo elgesį teigiama linkmę ir resocializuotis visuomenėje, tačiau pažymi, kad teigiamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, tam tikros teigiamos charakterio savybės, darbo ir gyvenamosios vietos laisvėje turėjimas negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo įvykdytų nusikaltimų pobūdį, nustatytas jo asmenines savybes, jo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, pasiruošimą gyvenimui laisvėje bei likusią nemažą neatliktos bausmės dalį, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 59-221 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. Š..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 59-221 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. Š..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.