Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Gaudutienė, sekretoriaujant Rasai Maldanytei,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo G. D. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2015 m. sausio 30 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. D. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad būdamas organizuotos grupės narys, 2005 m. vasario 4 d., kartu su organizuotos grupės nariais M. Č., D. R. ir D. K. įsibrovus į A. M. priklausančias prekybos patalpas, esančias Kaune, Savanorių pr. 278, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų A. M. ir L. A. atžvilgiu, atėmė galimybę nukentėjusiesiems priešintis, ir pagrobė svetimą – nukentėjusiesiems priklausantį turtą, bendros 17 563 litų vertės, bei jų dokumentus.

Be to, G. D. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą, 25 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2005 m. birželio 28 d., apie 13 val. organizuota grupe su Ž. L., A. L., D. R., M. Č., M. M. bei E. P. dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas sau ir kitiems aukščiau išvardintiems asmenims turtinės naudos, itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų ir siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą – svetimo turto vagystę – nužudė dėl panaudoto smurto bejėgiškos būklės R. S. ir pagrobė jo automobilio dokumentus.

G. D. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka sulaikytas 2014 m. sausio 30 d. Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėliau buvo tęsiamas to paties teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis.

Gynėjo teigimu, G. D. paskirto suėmimo terminas pratęstas formaliai, nemotyvuotai, pernelyg varžant kaltinamojo teisę į laisvę ir pažeidžiant proporcingumo principą. Gynėjas pažymi, kad G. D. laikomas izoliuotu nuo visuomenės be apkaltinamojo nuosprendžio jau vienerius metus ir devynis mėnesius.

Skunde nesutinkama su teismo nustatytu G. D. suėmimo termino pratęsimo pagrindu, numatytu BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Pažymima, kad kaltinamasis iš dalies pripažino savo kaltę, kas rodo, jog nevengia atsakomybės, tačiau dalis jam pareikštų kaltinimų yra nepagrįsti, paremti tik suinteresuotų asmenų parodymais. Gynėjo tvirtinimu, G. D. negali būti laikomas suimtas remiantis tik tuo, kad jis kaltinamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu. Jokie kiti bylos duomenys nepatvirtina, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Gyvendamas užsienyje G. D. dirbo ir turėjo pragyvenimo šaltinį, gyveno kartu su sugyventine, kas rodo jo tvirtus socialinius ryšius, šiuo metu planuoja sudaryti santuoką, laisvėje galėtų gyventi pas tėvus.

Pasak gynėjo, teismo išvados, kad kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas ir todėl yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas, yra niekuo neparemtos prielaidos. Atkreipiamas dėmesys, kad G. D. kaltinamas 2005 m. pradžioje įvykdytų nusikaltimų padarymu, nuo to laiko, gyvendamas užsienyje, jis nepadarė naujų nusikalstamų veikų.

Skunde teigiama, kad G. D. sugyventinės siūlomas 15 tūkstančių eurų užstatas būtų pakankamas užtikrinti jam švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis skirtų įpareigojimų vykdymą. Tokiu būdu nebūtų neproporcingai ribojama jo teisė į laisvę iki nuosprendžio priėmimo, o kardomosiomis priemonėmis siekiami tikslai būtų pasiekti paskyrus kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Pasak gynėjo, teismas tokios galimybės net nesvarstė. Tuo tarpu netinkamai išsprendus kardomosios priemonės taikymo klausimą, konstitucinių teisių suvaržymas gali virsti žmogaus teisių pažeidimu.

Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. D. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio skundas atmestinas.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Kaltinamajame akte esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, kad G. D. pagrįstai kaltinamas jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Tokie duomenys yra: iš dalies paties G. D. parodymai, nuteistųjų Ž. L. ir M. M. parodymai, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai ir kiti kaltinamajame akte nurodyti duomenys. Atsakant į skundo argumentus pažymėtina, kad tik bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas spręs, ar byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti G. D. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo.

Kauno apygardos teismas pratęsė kaltinamajam G. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti suėmimo taikymo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant suėmimą ar tęsiant jo terminą pakanka bent vieno iš šių pagrindų.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas taikomas atsižvelgiant į BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: (įtariamojo) kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pagal formuojamą teismų praktiką, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. G. D. kaltinamas organizuota grupe padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 4, 5, 6 dalys), už labai sunkų nusikaltimą baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimų sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Priešingai negu teigiama gynėjo skunde, pratęsdamas suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, teismas įvertino ir bylos duomenimis apie tai, kad po galimo inkriminuojamų nusikaltimų padarymo G. D. išvyko į užsienį (Jungtinę Karalystę), ten ilgą laiką slapstėsi, nors žinojo, kad yra ieškomas teisėsaugos pareigūnų, buvo paskelbta jo paieška, išduotas Europos arešto orderis. Be to, Jungtinėje Karalystėje gyvena G. D. artimieji, todėl jis saistomas tvirtais ryšiais užsienyje. Skunde nurodoma aplinkybė, kad taikant kitas kardomąsias priemones G. D. galėtų gyventi Lietuvos Respublikoje pas tėvus, nepaneigia pagrįsto manymo, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti jam galimai gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės jis gali pasinaudoti užsienyje turimais ryšiais ir bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai, kad G. D. ketina susituokti su sugyventine taip pat nešalina šio teismo nustatyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, (įtariamas) kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas (kaltinimas) kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Sunkus ir labai sunkus smurtiniai nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamas G. D., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą, galimai padaryti organizuota grupe, susiję su neteisėtų pajamų gavimu. Be to, bylos duomenimis, anksčiau G. D. jau buvo teistas. Byloje nėra duomenų apie G. D. turimą legalų pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikoje. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad G. D. yra linkęs nusikalsti bei gauti lėšų pragyvenimui iš nusikalstamos veikos, todėl yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šio teismo nustatyto pagrindo nešalina ir tai, kad gyvendamas užsienyje G. D. nepadarė naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamajam G. D. taikomas suėmimas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms. Šiuo metu be šios asmens teisės suvaržymo, taikant skunde minimą užstatą ar kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. G. D. teisės suvaržytos nepažeidžiant nei proporcingumo, nei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl toks kaltinamojo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta.

Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo G. D. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.