Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AS Aktiva Portfolio ieškinį atsakovui A. N. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vadovaujantis CPK 441 straipsnio 1-3 dalimis, bylose dėl pinigų sumų, neviršijančių dviejų tūkstančių eurų, priteisimo bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą; nurodytose bylose teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. spalio 1 d. pradinė kreditorė UAB „Mokilizingas“ (vėlesnis pavadinimas „AS Inbank filialas“) ir atsakovas A. N. sudarė Tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 619 Eur kreditas 60 mėnesių terminui, taikant 21,90 procentų palūkanų normą mobiliojo telefono įsigijimui (25-29 e. b. l.). Iš pateiktos Kliento mokėjimų istorijos (62 e. b. l.) matyti, kad atsakovas sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paskutinį mokėjimą atliko 2021 m. liepos 24 d. 2021 m. lapkričio 16 d. pranešimu sutartis Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta. Įrodymų, kad atsakovas būtų apmokėjęs ieškovės įsiskolinimą ar ginčijęs sutarties nutraukimą, nėra pateikta. 2020 m. rugpjūčio 5 d. Reikalavimų perleidimo sutartimi (15-19 e. b. l.) pradinė kreditorė „AS Inbank filialas“ perleido ieškovei teises į atsakovo įsiskolinimus pagal Tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (20 e. b. l.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Tai reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019).

Lietuvos Banko valdybos 2013 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 03-62 patvirtintų Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų, galiojusių kredito suteikimo metu, 9 punktu numatyta, jog laikoma, kad vartojimo kredito davėjas laikosi atsakingojo skolinimo principo, jeigu sudarant vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjo vidutinės mėnesio įmokos dydis pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms turi sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų, išskyrus Nuostatų 9¹ punkte nurodytą išimtį. Tvariomis pajamomis pripažįstamos tokios vartojimo kredito gavėjo pajamos, kurių pagrįstai galima tikėtis vartojimo kredito suteikimo laikotarpiu. Pagal šių Nuostatų 9²-11 punktus turi būti įvertintos kreditų, kurių daliniai grąžinimai nenumatyti, vidutinės santykinės kredito grąžinimo ir palūkanų įmokos, apskaičiuojamos padalijus kredito ir palūkanų įmokų sumą iš kredito trukmės mėnesiais; priimant sprendimą dėl vartojimo kredito teikimo atsižvelgiama į ne mažiau kaip keturių mėnesių vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų istorijos vidurkį ir vertinama, ar sutartyje nustatyto vartojimo kredito grąžinimo laikotarpiu gaunamų tvarių pajamų pakaks visiems įsipareigojimams finansų įstaigoms vykdyti. Vartojimo kredito davėjas, apskaičiuodamas vartojimo kredito gavėjo mokamą įmoką, vertina jam žinomas ir (arba) galimas žinoti vartojimo kredito gavėjo išlaidas, susijusias ne tik su vartojimo kredito grąžinimu, bet ir su kitais vartojimo kredito gavėjo turimais įsipareigojimais finansų įstaigoms (kitais kreditais, finansine išperkamąja nuoma, kredito kortelės limito grąžinimo grafiko įmokomis ir t. t.), ir atsižvelgia į pajamas, liekančias sumokėjus vartojimo kredito gavėjo mokamą įmoką.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, kad atsakovo kreditingumą pradinė kreditorė nustatė įvertindama duomenis apie atsakovo ajamas už paskutinius 4 mėnesius iki sutarties sudarymo. Pradinė kreditorė nustatė, kad sudarant sutartį, atsakovo paskutinių keturių mėnesių mėnesio pajamų vidurkis yra 429,63 Eur, turimų mėnesio finansinių įsipareigojimų dydis, sudarant vartojimo kredito sutartį, 64,90 Eur, tvarių pajamų dydis 429,63 Eur, mėnesio finansinių įsipareigojimų suma sudarius sutartį 83,20 Eur, pagal sudaromą sutartį atsakovo pajamų ir įsipareigojimų santykis buvo 19,37 proc. (50 e. b. l), t. y. sutarties sudarymo metu atsakovo pajamų ir įsipareigojimų santykis neviršijo 40 proc. Remiantis šiais duomenimis darytina išvada, kad pradinis kreditorius vertino, kad atsakovo pajamos laikytinos pakankamomis ir tvariomis sudaryti sutartį.

Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; 2004 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt.).

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 25,21 Eur nesumokėtas palūkanų įmokas nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 16 d. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė patikslino, kad 25,21 Eur suma susidarė už keturias palūkanų įmokas pagal sutartyje numatytą grafiką 2021 m. rugpjūčio 15 d. - 2021 m. lapkričio 15 d. laikotarpiu (6,59 Eur + 6,40 Eur + 6,21 Eur +6,01 Eur = 25,21 Eur). Reikalavimas dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteisimo iki sutarties nutraukimo atitinka CK 6.870 ir 6.872 straipsnių esmę, yra pagrįstas ir tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 25,21 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų už 2021 m. rugpjūčio 15 d. – 2021 m. lapkričio 15 d. laikotarpį, t. y. nuo praleisto pagal grafiką įmokų mokėjimo termino dienos iki sutarties nutraukimo dienos.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 4,96 Eur sutarties mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo. Sutarties Bendrosios dalies 1.16 punkte nurodyta, kad sutarties mokestis – yra pradinės kreditorės imamas mokestis už paskolos suteikimą, dokumentų paruošimą, sutarties administravimą ir kitus veiksmus. Atsižvelgiant į sutarties mokesčio paskirtį, teismų praktikos išaiškinimus, teismas sprendžia, kad ieškovė pagrįstai reiškia reikalavimą dėl sutarties mokesčio iki sutarties nutraukimo priteisimo. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovės reikalavimas yra tenkinamas, iš atsakovo priteistinas 4,96 Eur sutarties mokestis už 2021 m. rugpjūčio 15 d. - 2021 m. lapkričio 15 d. laikotarpį (1,24 Eur x 4 mėn. = 4,96 Eur) .

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalį sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo, tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas taip pat neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

Išplėstinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 54 punkte suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; 3) pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008). CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.256 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 52 punktas).

Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti kaip negautas pajamas 122,08 Eur kompensuojamąsias palūkanas, apskaičiuotas už 2021 m. lapkričio 16 d. – 2023 m. gegužės 30 d. laikotarpį nuo negrąžintos 361,19 Eur sumos, taikant 1,83 proc. mėnesio normą (21,90 proc. metinę palūkanų normą). Pažymėtina, kad Tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartyje pradinė kreditorė ir atsakovas nesitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų (t. y. kompensuojančių kreditoriaus nuostolius dėl tinkamo sutarties nevykdymo) mokėjimo ar dydžio. Kaip matyti iš sutarties bendrųjų sąlygų, 4.8 punkte sutarties šalys susitarė dėl delspinigių mokėjimo (delspinigių norma 0,05 proc., delspinigiai skaičiuojami ne daugiau kaip už 180 dienų). Kaip matyti iš sutarties sąlygų, sutartyje numatytos palūkanos atlieka mokėjimo funkciją – t. y. mokamos kreditoriui kaip užmokestis už naudojimąsi suteiktu kreditu (pinigais). Nesant susitarimo dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, galėtų būti taikomas CK 6.210 str. 1 d. numatyto dydžio metinės palūkanos už termino įvykdyti prievolę praleidimą. Įvertinus ieškovės ieškinyje pateiktą argumentaciją apie nuostolių kaip negautų pajamų skaičiavimą, teismas daro išvadą, kad ieškovės iš esmės negautas pajamas sieja su sutartyje numatytomis pelno palūkanomis. Vadovaujantis pirmiau nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovui pagal vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos, tačiau pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma, todėl turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis.

Byloje nustatyta, kad vartojimo kredito sutartis su atsakovu nutraukta 2021 m. lapkričio 16 d., dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (atsakovas paskutinį mokėjimą atliko 2021 m. liepos 24 d., per visą sutarties vykdymo laikotarpį sumokėdamas bendrą 606,32 Eur sumą) (62 e. b. l.). Iš vartojimo kredito sutarties matyti, kad ieškovė paskolino atsakovei pinigus už sutartą mokestį – 21,90 proc. metinių palūkanų, kurių bendra suma per visą sutarties laikotarpį turėjo būti 404,60 Eur (sudėjus visas pagal grafiką turėjusias būti palūkanų įmokas). Atsakovui tinkamai vykdant sutarties sąlygas, kreditorė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutartyje numatyto dydžio palūkanas – bendrą 404,60 Eur palūkanų sumą visą sutarties laikotarpį iki sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 15 d.). Pradinė kreditorė (atitinkamai – jos teises ir pareigas perėmusi ieškovė) neturėjo ir negali turėti lūkesčio gauti didesnes nei sutartyje numatytas palūkanas. Pradinė kreditorė (ir jos teises perėmusi ieškovė), tikėdamasi tinkamo sutarties vykdymo, galėjo turėti teisėtą lūkestį gauti mokėjimo (pelno) palūkanas, nurodytas šalių sudarytos sutarties mokėjimo grafike, mokamas dalimis per visą sutarties galiojimo laikotarpį iki 2023 m. spalio 15 d.

Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu sutartyje numatytas terminas suėjo, suteiktas kreditas sutartyje numatytu grafiku negrąžintas. Dėl priežasčių spręstina, kad ieškovės negautos pajamos yra lygios bendrai pagal grafiką turėjusių būti sumokėtų palūkanų sumai, apskaičiuotai nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos. Apibendrinant ieškovė (pradinė kreditorė), jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai, nuo 2021 m. lapkričio 16 d. iki 2023 m. spalio 15 d. galėjo tikėtis gauti bendrą 74,22 Eur sumą (5,81 Eur + 5,60 Eur + 5,39 Eur + 5,18 Eur +4,96 Eur +4,74 Eur + 4,52 Eur + 4,29 Eur + 4,05 Eur +3,82 Eur +3,58 Eur + 3,33 Eur +3,08 Eur + 2,82 Eur + 2,56 Eur + 2,30 Eur +2,03 Eur +1,76 Eur +1,48 Eur +1,19 Eur +0,90 Eur + 0,61 Eur + 0,22 Eur). Ieškovės negautos pajamos nuo sutarties nutraukimo iki kredito grąžinimo pagal sutartyje numatytą grafiką dienos (2023 m. spalio 15 d.) negali būti didesnės negu šiuo laikotarpiu pagal sutartyje numatytą grafiką paskaičiuotos mokėjimo (pelno) palūkanos, todėl ieškinyje pateikti ieškovės skaičiavimai apie 122,08 Eur sumos kaip negautų pajamų kompensuojamųjų palūkanų forma yra teisiškai nepagrįsti. Kaip jau minėta, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 74,22 Eur palūkanų nuo sutarties nutraukimo iki sutartyje numatyto termino, todėl reikalavimas nuostolių (negautų pajamų) priteisimo tenkintinas iš dalies, ieškovei priteistina 74,22 Eur negautų pajamų, kurių dydis atitinka atsakovo pagal sutartį turėtų sumokėti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 465,58 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. birželio 14 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės reikalavimai patenkinti 90,68 procentais. Ieškovės patirtas 92 Eur bylinėjimosi išlaidas sudaro 22 Eur žyminis mokestis ir 70 Eur teisinės pagalbos išlaidų, todėl iš atsakovo, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteistina 83,43 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

Teismas šioje byloje patyrė 6,49 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dėl procesinių dokumentų siuntimo atsakovui. Įvertinus šių išlaidų susidarymo priežastis, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 -270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės AS Aktiva Portfolio, juridinio asmens kodas 16013522, naudai 361,19 Eur (trys šimtai šešiasdešimt vienas euras devyniolika centų) negrąžintą kreditą, 4,96 Eur (keturi eurai devyniasdešimt šeši centai) sutarties mokestį, 25,21 Eur (dvidešimt penki eurai dvidešimt vienas centas) mokėjimo palūkanų, 74,22 Eur (septyniasdešimt keturi eurai dvidešimt du centai) negautų pajamų, 5 (penki) procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (465,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 83,43 Eur (aštuoniasdešimt trys eurai keturiasdešimt trys centai) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 6,49 Eur (šeši eurai keturiasdešimt devyni centai) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, išaiškinant, kad nurodyta suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamų valstybės biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.