Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant D. S., R. Š., dalyvaujant prokurorėms J. V., R. T., kaltinamajam T. M., jo gynėjai advokatei K. R., nukentėjusiajai G. K., Valstybės vaiko teisių ir apsaugos įvaikinimo tarnybos atstovei D. A., psichologei D. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neįgalus (nustatytas 40 proc. darbingumas), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuteistas:

1) 2000 m. rugsėjo 22 d. Anykščių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleistas nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės;

3) 2001 m. lapkričio 14 d. Panevėžio m. apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams su 200 Lt vertės turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi, bausmę subendrinus su 2001 m. rugpjūčio 13 d. Anykščių r. apyl. teismo nuosprendžiu skirta bausme, galutinė bausmė 3 metai 6 mėn. laisvės atėmimo su 200 Lt vertės turto konfiskavimu;

4) 2002 m. spalio 30 d. Panevėžio m. apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi, bausmę subendrinus su 2001 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu skirta bausme, galutinė bausmė 3 metai 6 mėn. laisvės atėmimo su turto 200 Lt vertės konfiskavimu;

9) 2011 m. balandžio 6 d. Kupiškio r. apyl. teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį bei skirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 2010 m. kovo 15 d. Panevėžio m. apyl. teismo nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

12) 2020 m. liepos 24 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 233 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, skirta T. M. galutinė subendrinta bausmė – 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3, 4 ir 5 dalimis, nustatyta po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktina laisvės atėmimo bausmės dalis – 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas T. M. atidėtas 3 metų laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val. kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar sveikatos priežiūra.

Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendžiu Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžio dalis, kuria T. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, panaikinta ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis: T. M. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, apėmimo būdu subendrintą bausmę, paskirtą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį (2018 m. rugpjūčio 4 d. įvykis), subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (skausmo sukėlimas J. K. 2018 m. rugpjūčio 4 d.), BK 233 straipsnio 1 dalį (poveikio nukentėjusiajam Ž. K. darymas), BK 233 straipsnio 1 dalį (poveikio liudytojai J. K. darymas), BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas J. K. 2018 m. rugsėjo 6 d.), BK 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas 2018 m. rugsėjo 14 d. ), šias bausmes iš dalies sudedant, ir skirta T. M. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams. Kitoje dalyje nuosprendis paliktas nepakeistas. Panevėžio apylinkės teisme 2020 m. lapkričio 26 d. Panevėžio apylinkės teisme gautas pranešimas apie T. M. paiešką, nes jis pasislėpė nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo, -

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. M. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme ir koridoriuje naudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios G. K. atžvilgiu, o būtent konflikto metu pastūmė ranka G. K., dėl ko ji nugriuvo ant žemės prie namo lauko durų, o namo koridoriuje G. K. bandant žarstekliu išmušti iš jo rankų mobilaus ryšio telefoną, pastūmė rankomis nukentėjusiąją į viršutinę kūno dalį, o jai nugriuvus ant grindų spyrė ne mažiau tris kartus G. K. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai G. K. poodines kraujosruvas kairės alkūnės srityje ir kairėje šlaunyje odos nubrozdinimą dešinio kelio ir dešinės blauzdos srityje - nežymiai sutrikdė G. K. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

L. S. R. teismo posėdžio metu parodė, kad gali būti, kad įvykis buvo 2019 m. balandžio 6 d. vakare. Paskambino ar T. M., ar M. ir paprašė pavežti iki (duomenys neskelbtini). Nesakė pas ką, bet tą namą žino. Sakė, kad nori pasikalbėti. Vežė juos savo tamsiai mėlynu automobiliu „S.“. T. su M. pasiėmė nuo K. g. ir K. g. sankryžos. T. M. buvo išgėręs. Kai nuvažiavo, jie išlipo iš automobilio ir juos pradėjo pulti visokiais pagaliais lauke. Tame name gyveno A. J. ir G. K.. G. pradėjo T. pulti, visaip jį vadinti. Buvo išlipęs iš automobilio ir gal per 5 m. nuo jų. Viskas matėsi. Jie nebuvo įėję į kambarį, viskas vyko lauke. M. irgi buvo išlipęs iš automobilio ir jį puolė A. su peiliu, su kirviu. S. irgi ten buvo, šaukė, rėkavo č., nesuprato ką, stumdė M. N. T., nei M. nepradėjo konflikto. Jie norėjo pasikalbėti, bet juos iš karto užpuolė. M. puolė su šakėmis ant Tito, jis paėmė jas ir numetė tolyn, paskui puolė su pagaliu. Išvažiavo iš karto, policijos nekvietė. Važiuojant irgi nekalbėjo dėl ko buvo jie užpulti, tik sakė, kad kažkokie nenormalūs. T. sakė, kad norėjo tik pasikalbėti, o gavosi užpuolimas. T. draugavo su G. K. dukra S. T. buvo pažįstamas su ta visa šeima. Jo tik paprašė pavežti ir aš nesidomėjo dėl ko. Kartu važiavo T. M. ir M.. (duomenys neskelbtini) buvo G., A., M., A., S. R. P. ten nebuvo. Visi žmonės buvo kieme prie namo durų. A. buvo visą laiką, pešėsi su M. G. K. kažką turėjo rankose, lyg „kačiargą“, trenkė ja T., perplėšė striukę. T. ją nustūmė ir ji parkrito tarpduryje. T. artyn nebėjo, kai G. K. parkrito, nes M. prie namo su šakėmis stovėjo. G. K. ir A. J. pažįsta, nes draugauju su kita jų dukra S. Tito ir tos šeimos santykių nežino. A. yra smurtavęs ir anksčiau, nes jo dukra S. yra minėjusi. Patvirtino teismo pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 78-79 b. l.), papildomai parodė, kad 80 proc. T. ir M. nebuvo įėję į namo vidų. Tada sakė, kad jie nuėjo į namą, o jis liko prie automobilio ir nematė, kas vyko namo viduje. Bet taip sakė, kadangi nenorėjo dalyvauti teismuose.

Iš pagarsintų M. N. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (1 t., b. l. 158-161) matyti, kad (duomenys neskelbtini) apie 19.30 val., jis kartu su draugu T. M. ir S., nuvažiavo pas J., pravarde ,,N.“, gyvenantis (duomenys neskelbtini). Nuvažiavo su juo pasikalbėti, kad jis neplatintu narkotinių medžiagų. Jis vienas priėjo prie namo durų, jos buvo atidarytos, o per atidarytas duris viduje matėsi J. Jį pasikvietė ateiti prie durų, viduje buvo dar daugiau žmonių. Pastebėjo, kad J. ateina link jo, o rankoje laiko iškėlęs peilį. Jis puolė ant jo (M. N.), o jis supratęs, kad jį gali sužaloti ėmė gintis, smūgiavo į J. rankos kumščiais. Prie jų priėjo moteris, bet šalia buvo daugiau žmonių. Per tą sumaištį kas vyko, kaip kur kas buvo, pasakyti negali, nes nežino. Matė, kad prie jų priėjo T. M., jis bandė apginti jį, juos išskirti. Tada vienu momentu pamatė, kad moteris laksto su žarstekliu, ji puolė su žarstekliu ant jo. Su T. M. atsitraukė ir išvažiavo. Kadangi buvo neblaivus, smulkiai papasakoti kaip kas vyko negali, nes per didelį triukšmą ir sumaištį nieko nebegali atsirinkti. Galėjo būti taip, kad gindamasis jis netyčia pastūmė moterį, gulinčios ant grindų moters nematė. Važiavo pas J. ne muštis, o norėjo tik pakalbėti, bet jie patys juos užpuolė, o jie tik gynėsi (1 t., b. l. 158-161).

Iš specialisto išvados Nr. G385/2019 (05) matyti, kad G. K. nustatyta poodinės kraujosruvos kairės alkūnės srityje ir kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimas dešinio kelio ir dešinės blauzdos srityje. Sužalojimai susiformavo nuo mažiausiai trijų trauminių poveikių kietais bukais daiktais, galima užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis į kairės alkūnės ir kairės šlaunies sritis įspiriant. Odos nubrozdinimas dešinio kelio ir dešinės blauzdos srityje galėjo būti padarytas griuvus ir atsitrenkus į kietą pagrindą. Tikėtina, kad nustatytų sužalojimų padarymo metu G. K. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatytų sužalojimų G. K. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., b. l. 40).

Teismo medicinos ekspertas N. R. teismo posėdžio metu parodė, kad G. K. buvo nustatyti sužalojimai trijų trauminių poveikių pasekoje. Vieni sužalojimai atsirado galimai griūnant, kiti įspiriant. Žodis „galimai“, tai reiškia, kad sužalojimas nebūtinai nuo smūgio, galėjo atsirasti ir griūvant. Bet pavyzdžiui buvo nustatytos poodinės kraujosruvos, kurios būdingos statiniam traumos pobūdžiui, o kitur nubrozdinimai, būdingi dinaminiam trauminiam poveikiui. G. K. pagal jos parodymus griuvo du kartus. Susižaloti galėjo tiek griūnant, tiek nuo smūgio, bet buvo nustatytos kraujosruvos kairės šlaunies vidinėje pusėje, kurios atsirasti griūnant negalėjo, tiksliau labai mažai tikėtina, kad atsirado griūnant. Negali tiksliai teigti, kad visi sužalojimai padaryti tuo pačiu metu, bet jie padaryti artimu vienas nuo kito laiku. Kelio nubrozdinimai galimai padaryti griūnant, bet įmanoma, kad jie padaryti ir smūgiuojant šiurkščiu kietu daiktu. Kažkokių pėdsakų nuo grunto žemės, svetimkūnių ar prasidėjusių uždegimo požymių sužalotose vietose nebuvo. Tvirtina ekspertizės aktą ir išvadą.

Iš 2019 m. balandžio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra šiaurinėje Panevėžio miesto dalyje, bute adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gatve važiuojant į šiaurės pusę, dešinėje mėlynos spalvos, medinis, vieno aukšto, skliautiniu stogu gyvenamas namas (duomenys neskelbtini). Pagrindinio įėjimo į vidų durys medinės, tamsiai violetinės spalvos, atidarytos. Įvykio vieta yra buto Nr. 1 prieškambaryje, kuris randasi nuo pagrindinio įėjimo į butą iki įėjimo iš prieškambario į buto virtuvę. Antrosios durys, skiriančios buto virtuvę ir buto prieškambarį yra medinės, rusvos spalvos, kurios taip pat atidarytos. Virtuvės langai yra į vakarų pusę. Buto prieškambaryje, ant grindų patiestas tamsiai mėlynos spalvos kilimėlis, ant kurio padėtas languotas, mėlynos spalvos skuduras. Įvykio vietos apžiūros metu, jokių daiktinių įrodymų nerasta ir nieko nepaimta (1 t., b. l. 11-18).

Iš Bendrojo pagalbos centro 2019 m. balandžio 6 d. garso įrašo matyti, kad garso įrašas, kurio pavadinimas 2019_04_06_19-08-33_25.13 (įrašo trukmė 01:00):

Moteriškas balsas: Laba diena, norėčiau ...aaaaa… (duomenys neskelbtini) (balsas dreba, moteriškė verkia, yra išsigandusi)

Moteriškas balsas: Atėjo atėjo kažkokie vyriškiai… mano tėvus daužo. Aš galiu mašiną pasakyti. Jie dar čia stovi va. Galit atvažiuoti greičiau

Moteriškas balsas: (duomenys neskelbtini) , taip.

Moteriškas balsas: (duomenys neskelbtini), nežinau, negaliu prieiti, aš bijau labai

Moteriškas balsas (operatorė): Tai kokias raideles matot (duomenys neskelbtini)? Tokias?

Moteriškas balsas: Nea. (duomenys neskelbtini) (moteriškė verkia)

Moteriškas balsas (operatorė): Išvažiuoja jie? Taip? Tai čia tie mušeikos?

Moteriškas balsas: (duomenys neskelbtini) (moteriškė garsiai šaukia)

Girdisi moteriškas balsas, klyksmai, verkimas, garso įrašas baigiasi (1 t., b. l. 103-105).

Iš alkoholio matuoklio „Drager“ duomenų matyti, jog T. M. 2019 m. balandžio 6 d., 20.08 val., nustatytas 1,08 prom. girtumas (2 t., b. l. 54).

Iš Įtariamojo laikinojo sulaikymo protokolo matyti, kad T. M. buvo sulaikytas 2019 m. balandžio 6 d., 19:50 val. (2 t., 51 b.l.), paleistas 2019 m. balandžio 7 d., 15:51 val. (2 t., 55 b.l.).

Iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio m. ir r. PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2019 m. balandžio 7 d. Nutarimo matyti, kad T. M. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Jis yra informuotas, kad pažeidus šį pasižadėjimą, gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė (2 t., 81-82 b.l.).

Įrodymų vertinimas bei teismo padarytos išvados

Teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą žodinio proceso tvarka, ištyręs byloje surinktus įrodymus: išklausęs kaltinamojo paaiškinimų bei atsakymų į klausimus, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, teisme medicinos specialisto paaiškinimą, taip pat išnagrinėjęs bylos rašytinius duomenis, daro išvadą, jog visi prokuroro į bylą pateikti ir teismo ištirti duomenys turi būti vertinami kaip bylos įrodymai pagal BPK 20 str. prasmę. Teismas priimdamas galutinį sprendimą, nei vieno iš paminėtų įrodymų neatmeta, nes jie vienas kitą papildo, tvirtina, nėra gauti neteisėtais būdais.

Dėl įvykio.

Patvirtinama, kad 2019 balandžio 6 d., apie 19.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), įvyko didelis konfliktas su daug veiksmų, riksmų, triukšmo. Iš kaltinamojo T. M., nukentėjusiosios G. K., liudytojų M. J., R. P., S. J., A. J., S. R., I. T., M. N. parodymų, Įvykio vietos apžiūros protokolo, Bendrojo pagalbos centro duomenų matyti, kad T. M., M. N. ir S. R. minėtu laiku buvo atvykę automobiliu pas J., kaip išsireiškė T. M. – „padaryti tvarką“, kad daugiau ši šeima neplatintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Konfliktą pradėjo M. N., kuris namo prieangyje susistumdė su A. J.. S. R. laukė prie automobilio ir nedalyvavo konflikte. Kai nukentėjusioji G. K. pradėjo skirti A. J. ir M. N., T. M. G. K. išstūmė iš koridoriaus į lauką (kaip pats T. M. tvirtina – išmetė), dėl ko G. K. užsigavo kojas ir patyrė fizinį skausmą, paskui priėjęs ėmė telefonu filmuoti neįgalią mažametę G. K. dukrą, kuri matydama konfliktą, elgėsi dėl ligos isteriškai, šaukė, reagavo labai jautriai. T. M. patvirtino, kad jis iš tiesų ne filmavo, o imitavo filmavimą. Kai nukentėjusioji G. K. pareikalavo T. M., kad jis nefilmuotų neįgalios mažametės dukros, jis toliau tęsė savo veiksmus. Tada G. K. siekdama apsaugoti dukros privatumą, įbėgusi į namo vidų, paėmė žarsteklį ir bandė juo išmušti telefoną kaltinamajam T. M. iš rankų. Tuo metu A. J. pro langą pabėgo, siekdamas išvengti didesnio smurto bei tolimesnių įvykių nematė. T. M. atėmė iš G. K. žarsteklį ir ją stipriai stūmė ant grindų koridoriuje, o G. K. nugriuvus, kelis kartus (ne mažiau trijų kartų) koja spyrė G. K.. Toliau kieme vyko veiksmai tarp T. M. ir G. K. nepilnametės dukros M. J., kuri gelbėdama motiną, čiupo šakes ir taip gynėsi, varydama T. M. iš kiemo. Matydamas, jog yra kilęs didelis ir garsus konfliktas, S. R. paragino T. M. ir M. N. baigti ir važiuoti, nes atvyksta policija.

Kaltinime buvo nurodyta, kad konfliktas įvyko kieme, tačiau toliau kaltinime nurodoma, jog konfliktas ir smurtiniai veiksmai tęsėsi gyvenamojo namo koridoriuje. Kadangi teismas patvirtina nurodytus T. M. veiksmus, todėl tikslinama jų atlikimo vieta, tai yra, gyvenamojo namo, esančio Marių g. 16, Panevėžyje, kieme ir koridoriuje.

Dėl T. M. nusikalstamų veiksmų pagal pateiktą kaltinimą.

Dėl dalies T. M. veiksmų (jam paimant G. K. ir išstumiant, išmetant iš namo prieangio į lauką bei jai nugriuvus galimai padarytus kojų nubrozdinimus bei skausmo sukėlimą) nėra ginčo, nes T. M., tiesa, keisdamas parodymus bei painiodamasis, vieną kartą teigdamas vienokią veiksmų seką, kitą kartą kitokią, tai paneigdamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tai juos vėl tvirtindamas, kaltę dėl padarytų sužalojimų pripažino iš dalies. Jis tik pateikė versiją, jog tie sužalojimai buvo padaryti esant būtinajai ginčiai, jam ginantis nuo G. K., kuri jį puolė su metaliniu žarstekliu. Tačiau teismas vertindamas visus įrodymus visumoje, juos gretindamas tarpusavyje, daro išvadą, jog yra įrodyti ir T. M. nusikalstami veiksmai namo koridoriuje, nors jis vieną kartą pripažino, kad konfliktavo namo viduje, kitą kartą tą jau neigė, tai yra, T. M. nepripažino, kad namo koridoriuje smarkiai stūmė G. K. ant grindų, o jai nugriuvus, kelis kartus (ne mažiau 3 kartų) jai įspyrė. Visų pirma, iš (duomenys neskelbtini) specialisto išvados Nr. G385/2019 (05) matyti, kad G. K. nustatyta poodinės kraujosruvos kairės alkūnės srityje ir kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimas dešinio kelio ir dešinės blauzdos srityje. Sužalojimai susiformavo nuo mažiausiai trijų trauminių poveikių kietais bukais daiktais, galima užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis į kairės alkūnės ir kairės šlaunies sritis įspiriant. Odos nubrozdinimas dešinio kelio ir dešinės blauzdos srityje galėjo būti padarytas griuvus ir atsitrenkus į kietą pagrindą. Tikėtina, kad nustatytų sužalojimų padarymo metu G. K. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatytų sužalojimų G. K. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., b. l. 40). Kaltinamojo gynėjai reikalaujant, į teismo posėdį buvo pakviestas teismo medicinos ekspertas N. R., kuris teikė tokią išvadą, kad pagrįstų savo teiginius. Ekspertas N. R. teismo posėdžio metu paneigė kaltinamojo gynybos teiginius, kad visi G. K. sužalojimai galėjo būti padaryti, kai T. M. ją išstūmė į lauką ir ji nugriuvo. Ekspertas parodė, kad G. K. buvo nustatyti sužalojimai trijų trauminių poveikių pasekoje. Vieni sužalojimai atsirado galimai griūnant, kiti įspiriant. Žodis „galimai“, tai reiškia, kad sužalojimas nebūtinai nuo smūgio, galėjo atsirasti ir griūvant. Bet buvo nustatytos poodinės kraujosruvos, kurios būdingos statiniam traumos pobūdžiui, o kitur nubrozdinimai, būdingi dinaminiam trauminiam poveikiui. G. K. (pagal jos parodymus) griuvo du kartus. Susižaloti galėjo tiek griūnant, tiek nuo smūgio, bet buvo nustatytos kraujosruvos kairės šlaunies vidinėje pusėje, kurios atsirasti griūnant negalėjo, tiksliau labai mažai tikėtina, kad atsirado griūnant. Negali tiksliai teigti, kad visi sužalojimai padaryti tuo pačiu metu, bet jie padaryti artimu vienas nuo kito laiku. Kelio nubrozdinimai galimai padaryti griūnant, bet įmanoma, kad jie padaryti ir smūgiuojant šiurkščiu kietu daiktu. Kažkokių pėdsakų nuo grunto, žemės, svetimkūnių ar prasidėjusių uždegimo požymių sužalotose vietose nebuvo. Niekada išvadose nerašoma kad tik taip ir ne kitaip padaryti sužalojimai. Visada lieka tikimybė, kad gal būt konkrečiu atveju dėl kažkokių išskirtinių aplinkybių, kurias nustatinėja tik teismas, būna sužalojimai padaryti kitokiu būdu. Dėl to ekspertas tvirtina savo išvadas. Teismas, išnagrinėjęs nukentėjusiosios parodymus, duotus per kelis kartus ikiteisminio tyrimo eigoje, taip pat teisme, kurie buvo nesikeičiantys, papildantys vienas kitą, neprieštaraujantys vienas kitam dėl smūgių sudavimo, dėl kojų sužalojimų jai nugriūnant ant žemės lauke ir namo koridoriuje, taip pat liudytojų M. J., R. P., S. J., A. J. parodymus, kad jie matė betarpiškai po įvykio G. K. sužalojimus, ji po įvykio buvo purvinais rūbais, su kraujo žymėmis, kad ji įvykį nemačiusiems artimiesiems nurodė tas pačias jos sumušimo aplinkybes, kaip ir nurodyta kaltinime, daro išvadą, kad yra patvirtinami T. M. nusikalstami veiksmai ir toje dalyje, kaip jis gyvenamojo namo koridoriuje nugriovė G. K. ant grindų ir jai spyrė kelis kartus. Kaltinamojo gynėjos keliama versija, kad nukentėjusioji ir liudytoja R. P. yra suinteresuotos, kad T. M. atliktų realią laisvės atėmimo bausmę, nes nepasisekė kitoje byloje, nagrinėtoje Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose, įrodyti T. M. kaltės dėl padarytos veikos pagal BK 145 str. 2 d., nepatvirtinta dėl jokių duomenų nebuvimo, be to, nukentėjusieji turi teisę pasisakyti dėl galimos bausmės kaltinamajam ir reikalauti, kad jis būtų nuteistas (BPK 28 str., 167 str. 1 d.), dėl ko teismas ir pateikė klausimą nukentėjusiajai G. K., ar ji palaiko kaltinimą T. M. dėl nežymaus kūno sužalojimo ir skausmo sukėlimo. G. K. patvirtino, kad tokio kaltinimo neatsisako.

Tai, kad liudytojas S. R. ir A. J. teisme laisvai duodami parodymus, nepatvirtino T. M. smurtinių veiksmų, taip pat pagarsintuose M. N. parodymuose nėra nurodyta apie T. M. smurtinius veiksmus prieš G. K., nekeičia teismo įsitikinimo, kad T. M. atliko kaltinime nurodytus veiksmus, nes S. R. visą laiką buvo šalia automobilio lauke, šalia vandens kolonėlės, A. J. išsigandęs smurto, pro langą pabėgo, nelaukęs kuo viskas baigsis, o M. N. teigia, kad daug aplinkybių dėl buvusio girtumo nebepamena.

BK 140 str. 1 d. nurodyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Teismas remdamasis bylos įrodymais daro išvadą, kad T. M. gyvenamojo namo, esančio Marių g. 16, Panevėžyje, kieme ir koridoriuje naudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios G. K. atžvilgiu, o būtent konflikto metu pastūmė ranka G. K., dėl ko ji nugriuvo ant žemės prie namo lauko durų, o namo koridoriuje G. K. bandant žarstekliu išmušti iš jo rankų mobilaus ryšio telefoną, pastūmė rankomis nukentėjusiąją į viršutinę kūno dalį, o jai nugriuvus ant grindų spyrė ne mažiau tris kartus G. K. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai G. K. poodines kraujosruvas kairės alkūnės srityje ir kairėje šlaunyje odos nubrozdinimą dešinio kelio ir dešinės blauzdos srityje ir taip nežymiai sutrikdė G. K. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Tokia veika teisingai kaltinamajame akte įvardinta kaip nusikaltimas pagal BK 140 str. 1 d.

Dėl T. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

T. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 str.) nenustatyta.

Jo atsakomybę sunkina, kad nusikalstama veika padaryta esant neblaiviam ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Iš alkoholio matuoklio „Drager“ duomenų matyti, jog T. M. 2019 m. balandžio 6 d., 20.08 val., nustatytas 1,08 prom. girtumas (2 t., b. l. 54). Nors T. M. ir neigė, kad jo pavartotas alkoholis turėjo įtakos, tačiau teismas vertindamas alkoholinio apsvaigimo laipsnį (1,08 procentinės promilės), taip pat nukentėjusiosios bei liudytojų M. J. ir R. P. parodymus dėl T. M. elgesio įvykio metu („atrodė kaip girtas ar kaip „apsivartojęs“), daro išvadą, kad ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė įrodyta. Be to, ir paties T. M. nurodyta priežastis atvykti pas gerai pažįstamus žmones „padaryti tvarką“ yra neadekvati, sukelta alkoholinio apsvaigimo.

Taip pat teismas pripažįsta ir dar vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad kaltinamasis yra recidyvistas (BK 60 str. 1 d.13 p.). T. M. prieš veikos padarymą buvo teistas 2011 m. gegužės 26 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 25 str. 2 d. 182 str. 1 d. 2 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2010 m. kovo 15 d. Panevėžio m. apyl. teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė 3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, taip pat teistas 2011 m. balandžio 21 d. Panevėžio apygardos teismo pagal BK 178 str. 2 d., 254 str. 1 d., 302 str. 1 d. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. 58 d. 1 p., bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 3 d., 9 d. ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio m. apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 nuosprendžiu paskirta 1 m. 7 mėn. laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartimi T. M. 2011 m. balandžio 21 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 254 str. 1 d., 302 str. 1 d., 63 str. 5 d. 1 p. paskirta subendrinta bausmė (laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams), kuri vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., iš dalies sudėta su 2011 m. balandžio 6 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. 63 str. 5 d. 1 p. paskirta subendrinta bausme (laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams) bei 2010 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. paskirta bausme (laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams) ir nustatytas T. M. galutinės subendrintos bausmės terminas – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Taigi, nusikaltimo padarymo metu (2019 m. balandžio 6 d.) T. M. buvo teistas už tyčinius nusikaltimus ir teistumas yra neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, todėl jis pagal BK 27 str. 1 d. prasmę yra recidyvistas.

Dėl bausmės

Individualizuodamas bausmę (parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas jos terminą) teismas atsižvelgia į BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, taip pat:

1) į tai, kad T. M. administracine tvarka baustas ir baustumas neišnykęs;

2) į tai, kad jis yra išvis nuosprendžio priėmimo metu teistas 12 kartų už įvairias nusikalstamas veikas, tame tarpe ir už sunkius nusikaltimus;

3) į anksčiau skiriamų T. M. bausmių rūšis bei jų trukmę ir tokių bausmių poveikį T. M. elgesiui (ne kartą skirtos laisvės atėmimo bausmės teigiamo poveikio nepadarė);

4) į T. M. asmenines savybes, į jo sistemingą įstatymų, numatančių ir draudžiančių atitinkamą elgesį nepaisymą;

5) į T. M. sveikatos būseną – iš dalies darbingas (darbingumas nustatytas tik 40 proc.);

6) į pateiktus duomenis apie darbovietę (duomenys neskelbtini) bei charakteristiką, kurioje jis apibūdinamas teigiamai (3 t., 70, 71 b.l.);

7) kitus duomenis: nevedęs, neturintis išlaikytinių, pagrindinio išsilavinimo;

8) į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą bei aplinkybes, žalos dydį (nesunkus nusikaltimas prieš pažįstamus asmenis, civiliniai ieškiniai nepareikšti);

9) į skirtą bausmę kitoje byloje bei šioje byloje skirtos kardomosios priemonės laikymąsi (skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo pažeista, tačiau Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pakeitus Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžio dalį ir paskyrus T. M. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams, kitoje dalyje nuosprendį nekeičiant (Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3, 4 ir 5 dalimis, nustatyta po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktina laisvės atėmimo bausmės dalis – 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas T. M. atidėtas 3 metų laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val. kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar sveikatos priežiūra), T. M. nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasislėpė, Panevėžio apskrities VPK paskelbė paiešką.

Vertindamas visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės paskirtys, numatytos BK 41 str., gali būti pasiektos tik skiriant T. M. griežčiausią – terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios terminas nustatomas artimas bausmės maksimumui, netaikant BK 75 str. nuostatų dėl bausmės vykdymo atidėjimo, nes nėra tam faktinių pagrindų, tai yra, Panevėžio apylinkės teismui nusprendus jam atlikus realią 7 mėn. laisvės atėmimo bausmę, ateityje taikyti likusios paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, jis pagal teismų sistemos LITEKO duomenis nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pasislėpė, taip ignoruodamas jam teismų skirtą pasitikėjimą bei geranoriškumą (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO 2020 m. lapkričio 20 d. įrašas), jam Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos nutarimu paskelbta paieška.

Skirta laisvės atėmimo bausmė pagal BK 63 str. 3 d., 9 d. subendrinama su 2020 m. liepos 24 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 233 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį skirta T. M. galutine subendrinta bausme, kuri pakeista Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendžiu (galutinė bausmė 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo), nes Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų ir Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiuose nustatytos T. M. veikos padarytos iki 2019 m. balandžio 6 d. (iki šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo).

Bendrinant bausmes, taikomas visiškas bausmių sudėjimo principas, nes T. M. sistemingai daro nusikalstamas veikas ir jam ne kartą taikytas skirtų bausmių dalinis sudėjimo principas ankstesniuose nuosprendžiuose nepasiekė bausmės tikslų, be to paskutiniuoju įsiteisėjusiu nuosprendžiu T. M. nuteistas be kita ko ir už analogišką veiką.

Į bausmės laiką vadovaujantis BPK 65 str. 1 d. 1 a. punktu, 66 str., įskaitytinas laikotarpis, jau įskaitytas Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžiu (61 para), taip pat visa atliktos bausmės dalis pagal paminėtą nuosprendį bei šioje byloje laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2019 m. balandžio 6 d., 19:50 val. (2 t., 51 b.l.) iki 2019 m. balandžio 7 d., 15:51 val. (2 t., 55 b.l.) – 1 para.

Dėl kardomosios priemonės

Iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio m. ir r. PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2019 m. balandžio 7 d. nutarimo matyti, kad T. M. šioje byloje skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Jis yra informuotas, kad pažeidus šį pasižadėjimą, gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė (2 t., 81-82 b.l.). Teismui nusprendus, jog T. M. turi būti skirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas negali būti atidėtas dėl jo pasislėpimo nuo laisvės atėmimo bausmės (7 mėn.) atlikimo pagal jau įsiteisėjusį nuosprendį kitoje byloje bei kitų priežasčių, todėl T. M. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti keičiama į suėmimą (duomenys neskelbtini) str., 121 str., 122 str. 1 d. 1 p., 7 d., 139 str. 1 d. pagrindu, nustatant suėmimo terminą – iki bausmės vykdymo pradžios bei nustatant, jog suėmimas vykdomas nedelsiant, iš karto po nuosprendžio paskelbimo, suimant teismo salėje (kaltinamojo dalyvavimo nuosprendžio paskelbime atveju).

Dėl pašto išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis

Bylą nagrinėjant teisme, dėl procesinių dokumentų ir šaukimų siuntimo bei įteikimo teismas (valstybė) patyrė 87,40 eurų pašto išlaidų, kurios (duomenys neskelbtini) str. 6 p., 105 str. 1 d. pagrindu pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau iš kaltinamojo valstybei priteistina tik dalis išlaidų – 40 eurų, nes du teismo posėdžiai neįvyko ne dėl kaltinamojo kaltės, taip pat ir atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį.

Šioje byloje civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, daiktų reikšmingų bylai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 308 straipsniu,

nusprendė:

T. M. pripažinti kaltu, jam padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, skirtą šioje byloje pagal BK 140 str. 1 d. bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2020 m. liepos 24 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 233 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį skirta T. M. galutine subendrinta bausme, kuri pakeista Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendžiu (skirtas laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams), ir paskirti T. M. galutinę 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, ją visą atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo ar suėmimo vykdant teismo nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 121 straipsniu, 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, T. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą, šią priemonę taikant nedelsiant po nuosprendžio paskelbimo ir iki bausmės vykdymo pradžios.

- jau įskaitytą laiką Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžiu (61 parą);

- visą atliktos bausmės dalį pagal Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. liepos 24 d. nuosprendį;

- šioje byloje T. M. laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 6 d., 19:50 val. iki 2019 m. balandžio 7 d., 15:51 val. – 1 parą.

Pripažinti proceso išlaidomis ir iš nuteistojo T. M. valstybei priteisti dalį pašto išlaidų – 40 eurų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam per 20 dienų nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.