Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje 2021 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 93-305 netaikyti nuteistajam T. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Komisijos 2021 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 93-305 nutarta netaikyti nuteistajam T. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą motyvuojant tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vertinimo metu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokyčio nenustatyta. Nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, keturis kartus baustas drausmine tvarka, paskutinį kartą – 2021 m. gegužės 12 d., neskatintas, bausmę atlieka drausmės grupės sąlygomis, kas rodo, jog net laisvės atėmimo bausmė įtakos nuteistojo elgesiui nedaro. Komisija padarė išvadą, jog teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

T. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį (2 veikos), 233 straipsnio 1 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 3, 4 dalimis, paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3, 4, 5 dalimis, paskirta atlikti 7 mėnesius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, likusią bausmės dalį atidedant 3 metams.

Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendžiu panaikinta 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžio dalis dėl nuteisimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, likusios bausmės subendrintos pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, subendrinta su 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžiu, pakeistu 2020 m. spalio 30 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 2 metai laisvės atėmimo.

Anksčiau teistas 11 kartų.

Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 metai 13 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2021 m. rugsėjo 30 d.).

BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikus vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2021 m. spalio 4 d. nutarimu netaikyti nuteistajam T. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2021 m. rugsėjo 30 d. posėdžio protokolu, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, Išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2021 m. spalio 4 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam T. M. lygtinio paleidimo yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Nagrinėjamu atveju, nuteistasis T. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, jis anksčiau teistas 11 kartų, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Nuteistojo asmens bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis bausmę atlieka drausmės grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu keturis kartus baustas drausmine tvarka, paskutinį kartą – 2021 m. gegužės 12 d., neskatintas, todėl 2021 m. gegužės 12 d. paskirta nuobauda, Komisijai svarstant lygtinio paleidimo klausimą, galiojo. Pažymėtina, kad nepaklusimas pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis rodo, jog nuteistasis, net ir gerai žinodamas tvarkos taisykles bei galimas neigiamas pasekmes už jų pažeidimą, nesugebėjo paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų. Nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir neigiamai jį charakterizuoja. Nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, vėl gi neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme taip pat kelia T. M. nustatomi kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija; pirmas teistumas jauname amžiuje; būdingas teisės pažeidimų modelis; pasižymi maža motyvacija darbui; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, impulsyvus, agresyvus/ kontroliuojantis elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo ir konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros/ apribojimų pažeidimai; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek T. M. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/ nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Socialinio tyrimo išvada nustatyta, kad nuteistasis savo kaltę dėl nusikalstamo elgesio minimalizuoja; stokoja nuoseklios bei stabilios darbinės patirties bei gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbo santykius; laisvėje stokojo gebėjimų bei motyvacijos užsitikrinti stabilią finansinę padėtį, dažnai buvo išlaikomas artimųjų, šiuo metu turi didelių finansinių įsipareigojimų, susijusių su priteistų žalų dengimu, kuriuos sprendžia ne pats, o jo artimieji; jog su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai yra susiję nepakankami problemų identifikavimo, bei jų sprendimo įgūdžiai, impulsyvumas, savitvardos stoka (ypatingai esant apsvaigus nuo alkoholio), kontroliuojantis elgesys, jo pasekmių neįvertinimas. Jam sunku prisitaikyti visuomenėje dėl jo mąstymo nelankstumo, klaidingo socialinių situacijų vertinimo; kad nuteistajam trūksta valios ir vertybinės motyvacijos sąmoningai koreguoti savo elgesį pagal režimo reikalavimus, taip pat, jog jis nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog pakartotinio vertinimo metu nusikalstamo elgesio rizikos pokyčio nenustatyta. Kadangi nuteistajam nustatomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, darantys įtaką nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumui, nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti.

Pastebėtina, kad Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam T. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam T. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

Dėl išdėstyto nuteistojo T. M. skundas dėl Komisijos 2021 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 93-305 netaikyti nuteistajam T. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistojo T. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje 2021 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 93-305 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.