- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-26
- Bylos Nr.
- 1S-214-397/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13988-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Lina Lesinskienė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- M. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismo) 2022 m. kovo 17 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2022 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 93-49 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. B., nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pakeistas 2019 m. sausio 14 d. nuosprendis: pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė bausmė – 8 metai 1aisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2018 m. sausio 16 d., pabaiga – 2026 m. sausio 16 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2022 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 93-49 nutarta netaikyti nuteistajam M. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija padarė išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis paleistas anksčiau paskirto bausmės atlikimo laiko į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
3. Nuteistasis M. B. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartį ir priimti naują nutartį – taikyti lygtinį paleidimą, jo atžvilgiu, iš pataisos įstaigos.
3.1. Nuteistasis savo skunde nurodo, jog skundžiamoje nutartyje nepagrįstai remtasi nusikalstamą elgesį didinančiais kriminogeniniais veiksniais, konstatuojant nepakankamą jo elgesio korekciją. Su tokiais argumentais nesutinkama, nes į aptartas aplinkybes bei padarytos nusikalstamos veikos pobūdį jau yra atsižvelgta priimant nuosprendį ir skiriant bausmę. Todėl yra neteisinga tuo dar kartą motyvuoti man nepalankų sprendimą, nes tokiu būdu pažeidžiamas dvigubo nubaudimo už tą pačią veiką negalimumo principas. Nutartyje daugiau neaptartos jokios konkrečios aplinkybės, patvirtinančios M. B. nusikalstamą elgesį didinančius kriminogeninius veiksnius. Taip pat nenurodyta, kuo pasireiškia tariamai nepakankama jo elgesio korekcija. Atkreipiamas dėmesys, jog Komisijos nutarime yra konstatuota, kad nuteistasis stengiasi keisti savo elgesį, kad įsitraukė į resocializacijos procesą, turi aiškiai išreikštą darbinę motyvaciją ir t. t.
3.2. Skunde pažymima, jog skundžiamoje nutartyje neįvertinta, jog nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, neįvertintas tamprių ryšių palaikymas su artimaisiais. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog M. B. nusikalstamo elgesio rizika pastoviai mažėja ir šiuo metu vertinama 16 balų. Bausmės atlikimo metu jis skatintas net 6 kartus. Nutartyje klaidingai nurodyta, jog bausmės atlikimo metu 3 kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus. Nuteistasis yra padaręs 2 nežymius pažeidimus (vienas jų - gulėjimas lovoje dienos metu sergant prieš 4 metus) ir šiuo metu jis turi tik vieną galiojančią nuobaudą - įspėjimą. Jis įgyvendino individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones - dalyvauja užsiėmimuose, seminaruose, psichologiniuose kursuose. Bausmės atlikimo metu vykdo individualią veiklą ir studijuoja nuotoliniu būdu Utenos kolegijoje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais (žmona ir motina) bendraudamas skambučiais, laiškais ir per pasimatymus. Išėjęs į laisvę, turėtų gyvenamąją vietą bei būtų įdarbintas. Tai patvirtina, jog atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, suprato poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes, o taip pat laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, juos gerbti. Pažymėtina, kad po skundžiamos nutarties priėmimo, po M. B. ilgų pastangų šių metų kovo 23 d. pagaliau jis buvo įdarbintas valstybinėje įmonėje „Mūsų amatai“.
3.3. Skundo autoriaus pastebėjimu, skundžiama nutartis motyvuota ir nuteistojo neatliktos bausmės dalies dydžiu, tačiau šis subjektyvus vertinimas taip pat neturi pagrindo. Skundo surašymo metu nuteistasis yra atlikęs 4 metus ir 2 mėnesius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tai leidžia teigti, kad M. B. jau pakankamai nubaustas, o tolimesnis jo integravimas į visuomenę bei sėkminga probacija galėtų būti įgyvendinti pritaikius lygtinį paleidimą.
3.4. Nuteistojo teigimu, skundžiamoje nutartyje teismas netinkamai vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kuriame nurodyta, kad viena bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, nes gerai besielgiantis ir daugiau negu pusę bausmės atlikęs nuteistasis jau gali būti laikomas pakankamai nubaustu. Teismo išvada, jog M. B. pažanga ir pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, laikytina nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. B. skundas atmetamas.
4. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būtų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir tolesnis pataisos procesas jau gali būti tęsiamas asmens neizoliavus nuo visuomenės pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, pritardamas Komisijos išvadoms, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis M. B. gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nuteistojo M. B. skundas dėl Komisijos nutarimo buvo atmestas, yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį pagrindo nėra.
6. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog M. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu stengiasi keisti savo elgesį, įsitraukia į resocializacijos procesą, turi aiškiai išreikštą darbinę motyvaciją, turi patvirtintas įsidarbinimo galimybes jeigu būtų perkeltas į Pusiaukelės namus ar paleistas lygtinai, mokosi, skatintas 6 kartus, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko artimus socialinius ryšius su žmona, mama ir kitais artimaisiais, neturi finansinių įsipareigojimų, nuteistojo vardu pataisos namuose vykdomieji dokumentai negauti, kriminalinį elgesį palaikančių ar diskriminacinių nuostatų nestebima. Šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma.
7. Pažymėtina, jog nuteistasis M. B. Komisijos svarstymo, dėl lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos dienai, drausmine tvarka už pataisos įstaigoje nustatytos dienotvarkės pažeidimą buvo baustas 1 kartą – jam skirtas papeikimas. Tačiau kaip matyti iš Kauno apylinkės teisme gautos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos informacijos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, M. B. po Komisijos svarstymo dėl lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos ir priimto nutarimo, dar du kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei rėžimo reikalavimus. 2022 m. vasario 14 d. – nuobauda neskirta, apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje. 2022 m. kovo 8 d. – skirta drausminė nuobauda – papeikimas (b. l. 24). Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo elgesys atskleidžia dviprasmišką jo požiūrį į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas, taikant asmeniui lygtinį paleidimą, yra itin aktualus, ir kas suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra tokia įtikinanti, jog būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui. Pabrėžtina, kad asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas, visos bausmės atlikimo metu turi elgtis nepriekaištingai ir savo elgesiu įrodyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, tačiau M. B. elgesys, nėra ir nebuvo nepriekaištingas.
8. Iš teismui pateiktos medžiagos taip pat nustatyta, jog paskutinio vertinimo metu, t.y. 2022 m. sausio 22 d., M. B. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką nustatyta žema ir nuo pirminio vertinimo (2019 m. lapkričio 25 d.) nepakito - išliko žema. Nuteistasis bausmės atlikimo metu stengiasi keisti savo elgesį ir įsitraukia į resocializaciją, tačiau atkreiptinas dėmesys jog paskutinio vertinimo metu išryškėjo kriminogeniniai veiksniai, kurie gali skatinti pakartotinį nusikalstamumą, t.y. būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek M. B. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Kaip pagrįstai pažymėta ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Tai, kad nuteistajam M. B. yra išskirti kriminogeniniai veiksniai, neduoda pagrindo daryti išvadai, kad jis daro pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis šiuo metu jau sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų.
9. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas atmesdamas nuteistojo skundą, taip pat pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog nuteistasis M. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, padarymą. Nusikaltimas padarytas su kitais organizuotos grupės nariais. Nors šios aplinkybės paprastai yra vertinamos skiriant bausmę, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, vertinant nuteistojo elgesio pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą, jos taip pat neturi būti sumenkinamos ir į jas turi būti atsižvelgta. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant, taip pat įvertinant tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykį. Nors tiek padarytos nusikalstamos veikos, jų pavojingumas ir įvykdymo aplinkybės, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą taikyti/ netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus ir neatliktos bausmės dydį atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį ir įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus nurodytas aplinkybes, abejotina, kad šiuo atveju paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu.
10. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią M. B. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. B. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo M. B. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. kovo 17 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.