Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-216-544/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nevėžio vingis“ ieškinį dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu atsakovėms S. G., uždarajai akcinei bendrovei „Senvagės rezidencija“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, valstybinė įmonė „Registrų centras“ .

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinės bendrovė (toliau – BUAB) „Nevėžio vingis“ ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2015 m. vasario 18 d. sutartinės hipotekos lakštą, ID 20120150008324 ir jo pakeitimus, pagal kuriuos UAB „Senvagės rezidencija“ jai priklausantį nebaigtą statyti pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įkeitė atsakovės S. G. naudai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė šiuos ieškinio argumentus: Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-787-368/2015 pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento: 1) 2012 m. vasario 28 d. ir 2012 m. spalio 1 d. akcijų pasirašymo sutartys Nr. 2012/1 ir 2012/3, sudarytos tarp UAB „Nevėžio vingis“ ir UAB „Senvagės rezidencija“, 2) 2012 m. vasario 28 d. ir 2012 m. spalio 1 d. nekilnojamojo turto perdavimo–priėmimo aktai, kuriais UAB „Nevėžio vingis“ perdavė UAB „Senvagės rezidencija“ nekilnojamąjį turtą – nebaigtą statyti pastatą ir žemės sklypą, esančius Ramygalos g. 33, Panevėžyje. Kadangi minėti sandoriai negalioja nuo jų sudarymo momento, todėl atsakovė UAB „Senvagės rezidencija“ iki 2016 m. birželio 9 d. (iki įsiteisėjo minėtas teismo sprendimas) turtą valdė, naudojo bei juo disponavo neteisėtai, taip pat neteisėtai (nebūdama turto savininke) įkeitė nekilnojamąjį turtą. Todėl teigė, kad yra pagrindas ginčijamą įkeitimo sandorį su visais jo pakeitimais pripažinti negaliojančiu, kaip prieštaraujantį imperatyviosioms įstatymo normoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 str.), o sutartinės hipotekos lakšto pakeitimą pripažinti niekiniu bei prieštaraujančiu ne tik imperatyviai CK 4.170 straipsnio 2 daliai, bet ir Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo (toliau – ir TAARĮ) 2 straipsniui. Civilinėje byloje Nr. e2-787-368/2015 įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, kad 2012 m. vasario 28 d. ir 2012 m. spalio 1 d. UAB „Nevėžio vingis“ ir UAB „Senvagės rezidencija“, kuriai vadovauja ieškovės akcininką kontroliuojančio asmens J. G. sutuoktinė S. G., o taip pat 2014 m. kovo 3 d., 2014 m. kovo 4 d. ir 2014 m. birželio 2 d. sudarytos vertybinių popierių (akcijų) pirkimo–pardavimo ir 2014 m. birželio 2 d. tarpusavio skolų suderinimo bei 2014 m. birželio 2 d. kreditavimo sutartys pažeidė ieškovės UAB „Nevėžio vingis“ kreditorių interesus, kadangi minėtus sandorius sudariusios šalys buvo nesąžiningos, t. y. buvo tarpusavyje susijusios ir žinojo apie sunkią ieškovės finansinę padėtį. Taip pat teismų sprendimais konstatuota, kad: J. G. ir S. G. yra sutuoktiniai, UAB „Nevėžio vingis“ akcininkė yra J. G. kontroliuojama UAB „Golden capital“, UAB „Senvagės rezidencija“ vadovė yra S. G.. Ieškovės įsitikinimu, atsakovei S. G. buvo žinoma arba turėjo būti žinoma apie BUAB „Nevėžio vingis“ sunkią turtinę padėtį ir apie BUAB „Nevėžio vingis“ galimybes gauti pajamų iš UAB „Senvagės rezidencija“ akcijų valdymo, tiek ir apie kitas aplinkybes, susijusias su nekilnojamojo turto perleidimo sandorių trūkumais. Dėl to atsakovė S. G. negali būti pripažinta sąžininga hipotekos kreditore ir jos teisės negali būti ginamos paliekant hipotekos sandorį galiojančiu.Taikyti senatį ir ieškinį atmesti nėra pagrindo. Nors Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke buvo įrašas apie 2015 m. vasario 18 d. hipotekos sandorį, tačiau iki 2016 m. liepos 7 d., kada atsakovė S. G. Š. apygardos teismui pateikė prašymą patvirtinti jos, kaip hipotekos kreditorės, finansinį reikalavimą, ieškovei nebuvo žinoma hipotekos sandorio kilmė ir sąlygos, kreditoriaus reikalavimo likutis; bankroto administratoriui nebuvo perduoti dokumentai, susiję ginčijamo hipotekos sandorio sudarymu ir vykdymu. Todėl, ieškovės nuomone, nustatyti terminai turėtų būti skaičiuojami nuo 2016 m. liepos 7 d., kada buvo gautas atsakovės prašymas patvirtinti hipotekos kreditoriaus finansinį reikalavimą ir ieškovė sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Šiuo ieškiniu prašoma taikyti teisines pasekmes, atsiradusias po to, kai buvo pripažinti negaliojančiais turto įsigijimo sandoriai, dėl ko reikalavimas turėtų būti tenkinamas CK 1.80, 1.95 straipsnių, 4.197 straipsnio 6 dalies, 4.206 straipsnio 2 dalies, o ne CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu. Atsakovė S. G. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos nesutikimo su ieškiniu motyvus:Hipotekos sandoris bei jo pakeitimai ieškovės turėjo būti ginčijami Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-787-368/2015 kartu su ginčijamais nuosavybės teisės perleidimo sandoriais, nes ieškovė žinojo arba turėjo žinoti, kad reikalaujamas turtas yra įkeistas hipoteka, kuri yra įregistruota viešame registre. Hipotekos sandorio neginčijant kartu su nuosavybės teisės perleidimo sandoriais, atsakovė S. G. pagrįstai galėjo tikėtis, jog ieškovė sutinka su esamu įkeitimu. Be to, ji turėjo būti įtraukta į bylą dalyvaujančiu byloje asmeniu, kadangi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše buvo nurodyti duomenys apie hipotekos sandorį ID Nr. 20120150008324, kurį šioje byloje ginčija ieškovė. Naujo civilinio proceso pradėjimas neatitinka koncentracijos ir ekonomiškumo principų. Ieškinys turi būti atmestas ir dėl vienerių metų ieškinio senaties termino pasibaigimo sandorį ginčyti CK 6.66 str. 3 dalies pagrindu, kadangi terminas, per kurį BUAB „Nevėžio vingis“ bankroto administratorius turėjo teisę pareikšti ieškinius teisme, suėjo 2015 m. rugsėjo 30 d. ir pratęstas nebuvo. Dėl hipotekos sandorio prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms atsakovė nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurios areštavo UAB „Senvagės rezidencija“ priklausantį turtą, buvo pritaikytos 2015 m. birželio 16 d., o hipotekos sandoris, kuriuo buvo įkeistas turtas, sudarytas 2015 m. vasario 18 d. Taigi, turtas jau buvo įkeistas pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. 2016 m. sausio 26 d. hipotekos sandorio pakeitimu buvo tik pakeistas prievolės užtikrinimo dydis ir prievolės įvykdymo terminas, tačiau turto teisinė būklė nebuvo pakeista ir jis nebuvo papildomai įkeistas. Tai, atsakovės vertinimu, nepažeidė Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Pažymėjo ir tai, kad ginčijamą hipotekos sandorio pakeitimą tvirtino notaras, kuris jokių imperatyvių įstatymų normų pažeidimų nenustatė. Ieškovės nurodytoje Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje nustatyti nesąžiningumo faktai nagrinėjamai bylai prejudicinės reikšmės neturi, nes atsakovė toje byloje nedalyvavo, jai nebuvo suteikta teisė pasisakyti dėl nesąžiningumo ir ginti savo interesus. Be to, apie jos sąžiningumą hipotekos sandorio kontekste nebuvo pasisakyta nei viename iš teismo sprendimų. Hipotekos sandorio sudarymo aplinkybės skiriasi nuo Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje nustatytų sandorių sudarymo aplinkybių. Dėl šios priežasties atsakovės, kaip hipotekos kreditorės, sąžiningumas hipotekos sandorio ir jo pakeitimų sudarymo metu turi būti vertinamas atsiribojant nuo Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje nuginčytų sandorių sudarymo aplinkybių ir konstatuoto nesąžiningumo. Akcentavo, jog ieškovė savo teises gina kaip daikto savininkė ir nesiremia actio Pauliana institutu, todėl šioje byloje nėra negali būti taikoma nesąžiningumo prezumpcija, numatyta CK 6.67 straipsnyje.Nesant byloje jokių S. G. sąžiningumą paneigiančių įrodymų, atsakovė turi būti laikoma sąžininga hipotekos kreditore. Atsakovės sąžiningumą patvirtina faktinės bylos aplinkybės: 1) iki ginčijamo hipotekos sandorio sudarymo UAB „Senvagės rezidencija“ turtą nuosavybės teise valdė apie 3 metus ir per šį laikotarpį nei vienas asmuo nuosavybės teisių neginčijo; 2) ginčijamas hipotekos sandoris buvo sudarytas praėjus 4 mėnesiams po ieškovės bankroto bylos iškėlimo, tačiau ir per šį laikotarpį nuosavybės teisė į hipotekos objektus nebuvo ginčijama; 3) ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė nebuvo hipoteka įkeisto turto savininkė, atsakovė UAB „Senvagės rezidencija“ visą nuosavybės valdymo laikotarpį tinkamai valdė turtą bei mokėjo žemės mokesčius; įkeisto turto vertė yra didesnė už užtikrintos prievolės dydį; 4) paskolos sutartys, sudarytos tarp atsakovių, pagal kurias hipoteka buvo užtikrintos prievolės, yra galiojančios ir nenuginčytos; 5) ieškovės finansinė padėtis nekilnojamojo turto perleidimo sandorių metu nebuvo tokia sunki, kokią nurodė ieškovė; 6) sandorio sudarymo metu buvo pakankamas pagrindas tikėtis, jog ieškovė gali gauti pajamų iš valdomos įmonės akcijų, o bankroto byla buvo iškelta praėjus tik 2 metams po nekilnojamojo turto perleidimo sandorių sudarymo. Taigi atsakovė S. G. buvo ir yra sąžininga hipotekos kreditorė, kurios sąžiningumo prezumpcija nepaneigta. Atsakovė UAB „Senvagės rezidencija“ atsiliepimu prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodė šiuos nesutikimo su ieškiniu argumentus:Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, kadangi apie ginčijamą hipotekos sandorį sužinojo prieš teikiant 2015 m. birželio 12 d. ieškinį Šiaulių apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2-787-368/2015. Šį faktą patvirtina 2015 m. birželio 1 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 7 punkto duomenys apie hipoteką ID Nr. 20120150008324. Dėl to ieškinio senaties terminas, per kurį ieškovės bankroto administratorius turėjo teisę pareikšti ieškinius teisme, suėjo 2015 m. rugsėjo 30 d., o ieškinys nagrinėjamoje byloje pareikštas 2016 m. liepos 21 d., t. y. praleidus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą. Ieškovė hipotekos sandorio nuginčijimo klausimą galėjo spręsti Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-787-368/2015, kai ginčijo sandorius, susijusius su nekilnojamuoju turtu. Vieno hipotekos sandorio sąmoningas palikimas neginčijamu ir vėliau atskiros bylos dėl to pradėjimas neatitinka civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų ir kelia pagrįstų abejonių dėl ieškovės procesinio sąžiningumo, juo labiau, kad bankroto administratorius turėjo galimybę gauti visus reikšmingus duomenis apie sudarytus hipotekos sandorius iš viešo registro. Ieškovės argumentas, kad „UAB „Senvagės rezidencija“ sutartine hipoteka įkeitė nekilnojamąjį turtą nebūdama šio turto savininke, yra nepagrįstas. Paaiškino, jog pagrindinis įkeitimo sandoris yra sudarytas ir įregistruotas hipotekos registre 2015 m. vasario 18 d., o hipotekos pakeitimo sandoris – 2016 m. sausio 26 d. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis UAB „Senvagės rezidencija“ nuosavybės teisę į nebaigtą statyti pastatą įregistravo 2012 m. kovo 7 d., į žemės sklypą – 2012 m. spalio 9 d., t. y. prieš ginčo sandorių sudarymą, todėl sudarant ginčijamus įkeitimo sandorius turtas nuosavybės teise priklausė UAB „Senvagės rezidencija“, o ne ieškovei BUAB „Nevėžio vingis“. UAB „Senvagės rezidencija“ 2015 m. finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, jog bendrovė yra pelningai veikianti įmonė ir tuo atveju, jei ieškovės ieškinys būtų tenkintas, reikalaus iš ieškovės priteisti lėšas laikotarpiu nuo 2012-02-28 ir nuo 2012-10-01 iki 2016-06-22, kada atsakovė mokėjo mokesčius ir kitus mokėjimus už ieškovės nurodomo nekilnojamojo turto priežiūrą bei valdymą. Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-951-657/2016 išdėstytos aplinkybės gali būti aktualios ir priimant procesinį sprendimą nagrinėjamoje byloje.Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ „Registrų centras“ atsiliepimu prašė ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Hipotekos registro tvarkytojas visus ginčijamos sutartinės hipotekos registravimo Hipotekos registre veiksmus atliko laikydamasis teisės aktuose nustatytos hipotekos registravimo tvarkos. Visi turto arešto duomenys, įrašyti į Turto arešto aktų registrą, laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Turto arešto aktų registro įstatymo 4 str. 2 d.). Hipotekos registro tvarkytojui įstatymai nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų duomenų ar dokumentų teisėtumo ir / ar daryti savarankiškų išvadų, aiškinant ar interpretuojant jų turinį bei vertinant notaro veiksmus. Notaras, tvirtindamas sandorius, privalo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai (Notariato įstatymo 51 str.). Tik notaras, o ne registro tvarkytojas, gali garantuoti tvirtinamo sandorio atitiktį teisės aktų reikalavimams, šio sandorio teisėtumą ir pagrįstumą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2017 m. balandžio 21 d. sprendimu: pripažino negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 2015 m. vasario 18 d. sutartinės hipotekos sandorį ID Nr. 20120150008324 ir jo 2016 m. sausio 26 d. pakeitimą ID Nr. 20120160004929, pagal kuriuos UAB „Senvagės rezidencija“ nebaigtą statyti pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įkeitė S. G. naudai; priteisė iš atsakovių UAB „Senvagės rezidencija“ ir S. G. po 15,00 Eur žyminio mokesčio valstybei bei po 502,15 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei BUAB „Nevėžio vingis“.Teismas nustatė kad Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. įsiteisėjusiu sprendimu pripažinti negaliojančiais 2012 m. vasario 28 d. ir 2012 m. spalio 1 d. nekilnojamojo turto perdavimo–priėmimo aktai, kuriais UAB „Nevėžio vingis“ perdavė UAB „Senvagės rezidencija“ nekilnojamąjį turtą – nebaigtą statyti pastatą ir žemės sklypą, todėl šį turtą grąžinus ieškovės UAB „Nevėžio vingis“ nuosavybėn, laikytina, kad minėti aktai negalioja ab initio nuo jo sudarymo momento. Teismo vertimu, konstatavus nekilnojamojo turto sandorio negaliojimą, yra paneigtos teisinės pasekmės, kurių šalys siekė sudarydamos sutartį. UAB „Senvagės rezidencija“ įkeisto turto savininke tapus teismo pripažintų negaliojančiais sandorių pagrindais, pripažintinas neteisėtu ir UAB „Senvagės rezidencija“ nuosavybės teisės į minėtą nekilnojamąjį turtą, kuriuo užtikrintas atsakovės S. G. įsipareigojimas, įgijimas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė UAB „Senvagės rezidencija“ 2015 m. vasario 18 d. sutartinės hipotekos sandoriu ID Nr. 20120150008324 bei jo 2016 m. sausio 26 d. įregistruotu pakeitimu ID Nr. 20120160004929 įkeitė turtą nebūdama šio turto savininke, o tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.Taip pat teismas nustatė, jog Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-787-368/2015 ieškovės BUAB „Nevėžio vingis“ reikalavimų užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuoti UAB „Senvagės rezidencija“ pastatas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), kurie pagal 2015 m. vasario 18 d. įregistruotą sutartinės hipotekos sandorį jau buvo įkeisti atsakovės S. G. reikalavimui užtikrinti. Galiojant teismo 2015 m. birželio 16 d. nutarčiai, 2016 m. sausio 26 d. hipotekos registre buvo įregistruotas minėtos sutartinės hipotekos pakeitimas ID Nr. 20120160004929, atliktas 2015 m. gruodžio 31 d. susitarimo dėl sutarčių pakeitimo pagrindu, pagal kurį atsakovės S. G. naudai užtikrinama prievolė buvo padidinta iki 100 000,00 Eur, o prievolės įvykdymo terminas pailgintas iki 2017 m. gruodžio 31 d. Teismas padarė išvadą, kad byloje yra nustatytas faktinis ir teisinis pagrindas ginčijamą sandorį su vėlesniais pakeitimais pripažinti negaliojančiu kaip prieštaraujantį imperatyviosioms įstatymo normoms ir viešajai tvarkai nuo jo sudarymo momento. Teismo vertinimu, atsakovė nepaneigė byloje surinktų įrodymų apie jos nesąžiningumą ginčijamų sandorių sudarymo metu, t. y. ji neįrodė, jog yra sąžininga hipotekos kreditorė. Šios bylos duomenys patvirtina ir dėl to ginčas nekilo, kad J. G. ir S. G. yra sutuoktiniai, UAB „Nevėžio vingis“ akcininkė yra J. G. kontroliuojama UAB „Golden capital“, UAB „Senvagės rezidencija“ vadovė yra S. G. bei ginčijamą hipotekos sandorį įkaito davėjos UAB „Senvagės rezidencija“ vardu įregistravo J. G.. Teismas vertino, jog S. G. buvo žinoma apie turto perleidimo sandorių teisinius trūkumus bei galimą jų negaliojimą, nes teismų nustatyta, kad minėtų sandorių šalys, sudarydamos visus ginčo sandorius, buvo nesąžiningos ir pažeidė ieškovo kreditorių interesus, nes būdamos tarpusavyje susijusios žinojo apie sunkią ieškovo finansinę padėtį. Teismas sprendė, jog atsakovei turėjo būti žinoma ir dėl ginčijamo hipotekos sandorio ir jo pakeitimų negaliojimo pagrindų. Kadangi S. G., kaip fizinis asmuo, nebuvo įtraukta į teismo nagrinėtą actio Pauliana pagrindu iškeltą bylą dalyvaujančiu byloje asmeniu, todėl teismas sutiko, kad minėtoje byloje priimtais procesiniais sprendimais nustatyti faktai neturi prejudicinės reikšmės, tačiau pažymėjo, kad ieškovė šioje byloje nebuvo atleista nuo šios aplinkybės įrodinėjimo. Teismas akcentavo, jog S. G. dalyvavo civilinėje byloje Nr. e2-787-368/2015 kaip atsakovės UAB „Senvagės rezidencija“ atstovė pagal įstatymą, nes buvo jos direktorė. Teismo vertinimu, toks veikimas, kai įmonės maksimaliosios hipotekos sandoriu įkeičiamas tuo metu UAB „Senvagės rezidencija“ priklausęs nekilnojamas turtas su įmone susijusiam asmeniui, jos direktorei S. G., užtikrinat su pastarąja nuo 2011 m. sudarytų ir neįvykdytų 27 pinigų skolinimo sutarčių vykdymą, po to, kai to turto perleidėjai UAB „Nevėžio vingis“ dar 2014 m. iškelta bankroto byla, bei hipotekos sandorio pakeitimas padidinant užtikrintos prievolės dydį ir pailginant įvykdymo terminą po to, kai teisme nuo 2015 m. birželio mėnesio buvo nagrinėjama byla dėl to nekilnojamojo turto perleidimo sandorių nuginčijimo ir buvo taikytas areštas įkeistam turtui, sudaro pagrindą teigti, kad ginčo sandoriu siekta sąžiningos verslo praktikos požiūriu neteisėtų tikslų. Labiausiai tikėtina, jog tai buvo tikslas suteikti atsakovei S. G., kaip verslo ir giminystės ryšiais susijusiam asmeniui, teisę patenkinti savo reikalavimą iš bankrutuojančios įmonės turto prieš kitus įmonės kreditorius. Taigi, byloje neįrodyta, jo atsakovė S. G. faktiškai nežinojo ir negalėjo žinoti hipotekos sandorio teisinių trūkumų, sudariusių pagrindą tokį sandorį pripažinti negaliojančiu, todėl pagal CK 4.197 straipsnio 6 dalį ši atsakovė neturi teisės reikalauti, kad jos, kaip hipotekos kreditorės, teisės pagal sutartinės hipotekos lakštą ID Nr. 20120150008324 su vėlesniais pakeitimais liktų galioti. Teismas atmetė atsakovių argumentus dėl pagrindų taikyti ieškinio senatį kaip nepagrįstus. Teismo vertinimu, šioje byloje pareikštiems reikalavimams dėl sutartinės hipotekos sandorio ir jo pakeitimo pripažinimo negaliojančiais taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Teismas sutiko su atsakovėmis, kad apie ginčijamą hipotekos sandorį ieškovė BUAB „Nevėžio vingis“ sužinojo (turėjo sužinoti) jau tada, kai 2015 m. birželio 12 d. pateikė ieškinį Šiaulių apygardos teismui civilinėje byloje Nr.e2-787-368/2015, nes bankroto administratorės parašu patvirtintame 2015 m. balandžio 1 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše buvo duomenys apie hipotekos sandorį ID Nr. 20120150008324, taip pat duomenys apie hipotekos sandorius ir jų turinį buvo išviešinti VĮ „Registrų centras“ Hipotekos registre. Taigi, apie BUAB „Nevėžio vingis“ ir jos kreditorių teisių pažeidimą ieškovė turėjo suvokti 2015 m. balandžio–birželio mėn., todėl kreipdamasi į teismą su ieškiniu 2016 m. liepos 21 d. nepraleido bendrojo dešimties metų senaties termino. Ieškovė pagrįstai nurodė, kad ji hipotekos sandorio CK 6.66 straipsnio pagrindu neginčija, todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas netaikomas. Teismas nustatė, jog ieškovė BUAB „Nevėžio vingis“ nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista pagal įstatymą. Kadangi teismas ieškinį tenkino, iš atsakovių lygiomis dalimis valstybei priteisė žyminį mokestį. Taip pat teismas ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis priteisė visas (1 004,30 Eur) jos patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė S. G. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės BUAB „Nevėžio vingis ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo šiuo apeliacinio skundo motyvus: Dėl Hipotekos sandorio negaliojimo pagrindo Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog konstatavus Nekilnojamojo turto perleidimo sandorio negaliojimą, UAB „Senvagės rezidencija“ įkeitė nekilnojamąjį turtą nebūdama šio turto savininke, o tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms nepagrįsta, nes aplinkybė, kad buvo pripažintas Nekilnojamojo turto perleidimo sandorių negaliojimas, savaime nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą hipotekos sandorį. Ginčijamo hipotekos sandorio sudarymo metu nei UAB „Senvagės rezidencija“, nei S. G. teisės aktų nepažeidė. Niekur nėra nustatyta, jeigu nekilnojamojo turto perleidimo sandoris pripažįstamas negaliojančiu dėl sandorio šalių nesąžiningumo, tai vėliau sąžiningai sudarytas hipotekos sandoris yra ipso facto negaliojantis. Dėl S. G. sąžiningumo Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovei kitoje byloje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės reikšmės, tačiau vis tiek padarė išvadą, kad apeliantė buvo nesąžininga, remiantis actio Pauliana byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurioje, be kita ko, nebuvo nagrinėjama, analizuojama ar pasisakoma dėl ginčijamo hipotekos sandorio, jo sudarymo aplinkybių, nebuvo įrodinėjamas nei hipotekos sandorio šalių, nei konkrečiai atsakovės sąžiningumo klausimas. Mano, kad nagrinėjamu atveju ieškovei galiojo pareiga pagrįsti S. G. nesąžiningumą, o ne apeliantei paneigti jos tariamą nesąžiningumą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad įstatymai nedraudžia sudaryti sandorius per verslo ar giminystės ryšius tarpusavyje susijusiems asmenims ir vien tas faktas nedaro sandorio nesąžiningu. Taigi, pagal skundžiamojo sprendimo motyvus, nėra aišku kokius nesąžiningumo įrodymus S. G. turėjo nuginčyti. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad Nekilnojamojo turto perleidimo sandorių sudarymą ir ginčijamo hipotekos sandorio sudarymą skiria labai ilgas laikotarpis, per kurį atsakovė UAB „Senvagės rezidencija“ nuosavybės teise valdė pastatą ir žemės sklypą bei mokėjo žemės mokesčius. S. G. negalėjo žinoti, kad šis turtas gali būti vėliau nuginčytas ir sugrąžintas ieškovei. Akcentuoja ir tai, kad hipoteka užtikrintos prievolės dydis yra mažesnis už įkeisto turto vertę. Šiuo atveju S. G. negali iš įkeisto turto išsiieškoti daugiau kaip 100 000,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė. Visos paskolų sutartys yra galiojančios ir nenuginčytos. Esant galiojančiai pagrindinei prievolei, hipotekos sandoris turėtų būti paliktas galioti. Priešingu atveju, hipotekos kreditorius lieka be prievolės užtikrinimo priemonės. Ieškovės finansinė padėtis sandorių metu nebuvo tokia sunki, kokią nurodė ieškovė; bankroto byla iškelta praėjus 2 metams po turto perleidimo sandorių sudarymo. Taip pat pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad: a) ieškovės, t. y. naujojo hipoteka įkeisto turto savininko, teisės gali būti ginamos ir kitais teisių gynimo būdais, b) svetimo daikto hipotekos atveju daikto savininkas kreditoriui atsakingas tik įkeistu savo daiktu. Dėl hipotekos teisės galiojimo pripažinus Nekilnojamojo turto perleidimo sandorius negaliojančiais Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė ir nevertino apeliantės nurodytos aplinkybės, kad ginčijamas hipotekos sandoris su pakeitimais turėjo būti ginčijamas actio Pauliana byloje kartu su Nekilnojamojo turto perleidimo sandoriais, nes bankroto administratorius žinojo apie hipotekos sandorį. Bankroto administratoriui neginčijant hipotekos sandorio, o teismams nenustačius trūkumų taikyti restituciją dėl galiojančio hipotekos sandorio, S. G. pagrįstai galėjo tikėtis, jog ginčijamas hipotekos sandoris nepažeidžia ieškovės interesų, hipoteka transformavosi į svetimo turto hipoteką ir ji išlieka galioti.Dėl praleisto termino ginčyti hipotekos sandorį Ieškovė kreipėsi į teismą dėl hipotekos sandorių nuginčijimo po daugiau kaip dvejų metų, kai buvo iškelta bankroto byla, nors žinojo, jog ginčo objektas kitoje byloje buvo pastatas ir žemės sklypas, kurie buvo įkeisti hipoteka. Hipoteka buvo įregistruota viešame registre ir šia faktas ieškovei buvo žinomas. Pirmosios instancijos teismas patvirtino, kad bankroto administratorius žinojo apie sudarytą hipotekos sandorį dar prasidedant actio Pauliana pagrindu iškeltai bylai. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad ieškovė aiškiai praleido galimybę ginčyti įkeitimą CK 6.66 straipsnyje numatytais pagrindais. Šioje byloje dėl to paties turto bylinėjamasi antrą kartą. Akcentuoja ir tai, kad bankroto administratorius elgiasi nenuosekliai ir neekonomiškai, nes neginčija visų hipotekos sandorių pakeitimų, o pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad yra daugiau ginčijamo hipotekos sandorio pakeitimų, kurie galioja. Apeliantės vertinimu, ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju ši aplinkybė sudarys kliūtis hipotekos išregistravimui, t. y. tinkamam teismo sprendimo įvykdymui. Dėl Hipotekos sandorio pakeitimo galiojimo Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įregistruotas hipotekos pakeitimo sandoris, pažeidžiant teismo nutartimi ir Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje numatytus disponavimo teisės apribojimus, yra prieštaraujantis viešajai tvarkai, niekinis ir negalioja (CK 1.81 str. 1 d.). Apeliantė nesutinka su tokia teismo nuomone, kadangi teismas neatsižvelgė į dvi reikšmingas aplinkybes: 1) hipotekos sandorio pakeitimu nebuvo naujai įkeistas turtas, o buvo modifikuota jau esama hipoteka; 2) laikinosios apsaugos priemonės dėl areštuoto UAB „Senvagės rezidencija“ turto, buvo pritaikytos 2015-06-16, o ginčijamas hipotekos sandoris sudarytas 2015-02-18. Taigi, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, turtas jau buvo įkeistas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu turto teisinė būklė nebuvo pakeista ir turtas nebuvo papildomai įkeičiamas. 2016-01-26 hipotekos sandorio pakeitimu buvo pakeistas prievolės užtikrinimo dydis ir prievolės įvykdymo terminas. Tai buvo jau esamos hipotekos modifikavimas, o ne naujo hipotekos sandorio sukūrimas. Apeliantės nuomone, hipotekos sandorio pakeitimu nebuvo pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai, nes pakeitimas buvo sudarytas ir įregistruotas laikantis atitinkamų įstatymų nustatytos tvarkos, įregistruotas patvirtinus notarui ir dar kartą patikrinus hipotekos registro tvarkytojui. Aplinkybė, kad ginčijamą hipotekos sandorio pakeitimą tvirtinęs notaras bei pakeitimą registravęs hipotekos registro tvarkytojas jokių imperatyvių įstatymų normų pažeidimų nenustatė, patvirtina, kad hipotekos sandorio pakeitimas buvo teisėtas, todėl šis pakeitimas negali būti pripažintas niekiniu ar negaliojančiu. Dėl bylinėjimosi išlaidųApeliacinės instancijos teisme apeliantė turėjo 847,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias grindžia 2017-04-24 PVM sąskaita–faktūra Nr. SPC01002, atliktų darbų išklotine bei apmokėjimo dokumentu.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Nevėžio vingis“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Ritava“, prašo skundą atmesti bei Panevėžio apygardos teismo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.Nurodo šiuos nesutikimo su apeliacinius skundu argumentus:Dėl pripažinto negaliojančiu sandorio teisinių pasekmių Ieškovas nesutinka su apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad UAB „Senvagės rezidencija“ įkeisdama turtą pažeidė imperatyvias įstatymo normas (CK 4.170 str., 4.206 str.). Šiaulių apygardos teismas priėmė 2015 m. spalio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-787-368/2015, kuriuo sandoriai, kurių pagrindu nekilnojamasis turtas buvo perleistas UAB „Senvagės rezidencija“ naudai, buvo pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento; kartu pripažintina, jog UAB „Senvagės rezidencija“ valdė, naudojo, disponavo nekilnojamuoju turtu iki 2016-06-09 neteisėtai. Sandorio negaliojimo konstatavimas, turi retroaktyvų efektą, nes yra paneigiamos teisinės pasekmės, kurių šalys siekė sudarydamos sutartį. Šiuo atveju UAB „Senvagės rezidencija“ sutartine hipoteka įkeitė nekilnojamąjį turtą nebūdama šio turto savininke, dėl to ginčijamą įkeitimo sandorį yra pagrindas pripažinti niekiniu ir negaliojančiu kaip prieštaraujantį imperatyviosioms įstatymo normoms. Dėl apeliantės nesąžiningumoApeliantė negali būti laikoma sąžininga hipotekos kreditore. Tokia ieškovės pozicija grindžiama šiais svarbiausiais argumentais: 1) hipotekos kreditorę, ieškovės akcininką ir ieškovės akcininko vadovą sieja tarpusavio ryšiai, nes J. G. ir S. G. yra sutuoktiniai, ieškovės akcininkas yra J. G. kontroliuojama UAB „Golden capital“, UAB „Senvagės rezidencija“ vadovė yra S. G.. Taigi, tiek ieškovas, tiek atsakovai yra tarpusavyje susiję asmenys. 2) Ginčijamą hipotekos sandorį pagal įgaliojimą sudarė ieškovės akcininką kontroliuojantis asmuo J. G.. Hipotekos registro išrašo 12.1.5. papunktyje nurodyta, kad UAB „Senvagės rezidencija“ vardu hipotekos lakštą pasirašė J. G., veikiantis pagal 2015-02-18 įgaliojimą Nr. R-979. 3) Hipotekos sandoris yra sudarytas praėjus beveik 2 mėnesiams nuo bankroto bylos ieškovei iškėlimo dienos (bankroto byla iškelta 2014-12-12, o hipotekos sandoris sudarytas 2015-02-18), todėl tikėtina, buvo ruošiamasi apsunkinti ieškovui galimybes ginti jo kreditorių interesus. 4) Apeliantei buvo (turėjo būti) žinoma, kad 2012-02-28 akcijų pasirašymo sutartimi Nr. 2012/1 ir nekilnojamojo turto perdavimo–priėmimo aktu, 2012-10-01 akcijų pasirašymo sutartimi Nr. 2012/3 ir nekilnojamojo turto perdavimo–priėmimo aktu ieškovė perleido nekilnojamąjį turtą už UAB „Senvagės rezidencija“ akcijas. 5) Apeliantei buvo (turėjo būti) žinoma, jog nekilnojamojo turto perleidimo UAB „Senvagės rezidencija“ naudai metu (2012-02-28 ir 2012-10-01) BUAB „Nevėžio vingis“ finansinė padėtis buvo sudėtinga, nes ieškovė turėjo didelių pradelstų finansinių įsipareigojimų UAB „Swedbank lizingas“. Ieškovės vertinimu, S. G. nesąžiningumo nepaneigia tokios aplinkybės, kaip hipotekos sandoriu įkeisto turto valdymas 3 metus, hipoteka užtikrintos prievolės dydis, ieškovo bankroto bylos iškėlimo laikas ir pan. Galimybė apginti BUAB „Nevėžio vingis“ kreditorių interesus atsirado tik tuomet, kai bendrovei ėmė vadovauti bankroto administratorius, o ne su atsakovais susiję asmenys. Dėl BUAB „Nevėžio vingis“ veiksmų inicijuojant atskirą ginčą dėl hipotekos sandorio ginčijimo Jokie teisės aktai nenumato imperatyvaus teisinio reguliavimo, reikalaujančio reiškiant ieškinį dėl sandorių negaliojimo, kartu reikšti reikalavimą dėl ginčo turto hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančia. Priešingai, CK 4.197 straipsnio 6 dalyje numatyti hipotekos sandorio negaliojimo pagrindai įpareigoja atskirai vertinti tokį hipotekos sandorį analizuojant, ar turto perleidimo sandorį pripažinus negaliojančiu hipotekos kreditorius gali būti laikomas sąžiningu. Civilinėje byloje Nr. e2-787-368/2015 buvo pareikšti reikalavimai: i) pripažinti negaliojančiais BUAB „Nevėžio vingis“ ir UAB „Senvagės rezidencija“ sudarytus turto perleidimo sandorius ir ii) pripažinti BUAB „Nevėžio vingis“ ir UAB „Golden capital“ sudarytas vertybinių popierių (akcijų) pirkimo–pardavimo sutartis. Ieškinio specifika lėmė tai, kad egzistavo tikimybė, jog ieškinys bus patenkintas tik dėl UAB „Golden capital“ reikalavimų, todėl ieškovės nuosavybėn grįžtų ne ginčo nekilnojamasis turtas, bet atsakovės UAB „Senvagės rezidencija“ akcijos, todėl ieškovė nutarė actio Pauliana byloje nereikšti reikalavimo dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu, nes nebuvo aišku, kokia apimtimi bus patenkintas ieškinio reikalavimas dėl restitucijos. Dėl maksimalios hipotekosNepaisant to, jog užtikrinamos prievolės dydis yra 100 000,00 Eur ir turtas įkeistas maksimaliąja hipoteka, tačiau S. G. yra pateikusi teismui prašymą patvirtinti jos, kaip hipotekos kreditorės, 192 000,00 Eur dydžio finansinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje. Akcentuoja, kad galiojant Šiaulių apygardos teismo 2015m. birželio 16 d. nutartimi pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms atsakovai 2016-01-26 įregistravo ginčijamo sutartinės hipotekos lakšto pakeitimus (ID Nr. 20120160004929), padidindami užtikrinamos prievolės dydį nuo 70 000,00 Eur iki 100 000,00 Eur. Ieškovė apie šiuos pakeitimus nebuvo informuota, todėl negalėjo priimti sprendimo dėl šios bylos pradėjimo. Dėl hipotekos sandorio pakeitimo negaliojimo Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog 2016-01-26 hipotekos sandorio pakeitimu buvo tik pakeistas prievolės užtikrinimo dydis ir prievolės įvykdymo terminas; tai buvo jau esamos hipotekos modifikavimas, todėl tai nepažeidė Šiaulių apygardos teismo 2016m. birželio 16 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodo, kad UAB „Senvagės rezidencija“ ir S. G. negalėjo įregistruoti 2016m. sausio 26 d. hipotekos lakšto pakeitimo ID Nr. 20120160004929, kadangi galiojo draudimas ginčo turtą įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę. Ieškovės nuomone, šioje byloje nėra sprendžiamas notaro ir VĮ „Registrų centras“ atliktų veiksmų teisėtumas. Teismo kompetencijai yra priskirta spręsti, ar atitinkamas sandoris atitinka teisės aktų reikalavimus. Todėl aplinkybė, jog hipotekos sandoris buvo įregistruotas, nepaneigia teismo teisės pripažinti, kad šis sandoris vis tik buvo sudarytas neteisėtai. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Senvagės rezidencija“ prašo skundą tenkinti.Nurodo, kad dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo įgyvendinimo gali kilti problemų, kadangi teismas panaikino ne visus sutartines hipotekos ID Nr. 20120150008324 pakeitimus, o tik vieną – 2016 m. sausio 26 d., ID Nr. 20120160004929, kuomet ginčijamas hipotekos sandoris turi ir daugiau pakeitimų, pvz.: 2016 m. liepos 7 d. ID Nr. 20120160055899), 2017 m. gegužes 29 d. ID Nr. 20120170039915. Šie hipotekos pakeitimai susiję su to paties turto įkeitimu. Taigi, pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu panaikino tik dalį hipotekos sandorių, o kita dalis hipotekos sandorių liko nepanaikinta ir dėl jų pagrįstumo bei teisėtumo teismas nepasisakė. Mano, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik ieškovės pateiktu hipotekos registro išrašu, kurio duomenys teismo spendimo priėmimo metu buvo pasikeitę, dėl to liko neatskleista bylos esmė ir pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Pažymi ir tai, jog ginčijamus sandorius tvirtino notaras, kuris privalėjo užtikinti sandorio teisėtumą, todėl į šios bylos nagrinėjimą privalėjo būti įtrauktas ne tik VĮ ,,Registrų centras“, bet ir notaras. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ „Registrų centras“ prašo skundą nagrinėti teismo nuožiūra.Nurodo, jog sutartinės hipotekos ID Nr. 20120150008324 įregistravimo metu galiojusį Hipotekos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1246 „Dėl Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatų patvirtinimo“ (teisės akto redakcija, galiojusi 2014-08-01–2016-10-20) 6 punktą, gavus notarės R. R. pranešimą apie patvirtintą ginčijamą sandorį, duomenys buvo įrašyti į Hipotekos registrą. Notaras atsako už duomenų Hipotekos registrui teisingumą. Įstatymai nesuteikia VĮ „Registrų centras“ vertinti jam teikiamų duomenų teisėtumą ir notaro atliktų veiksmų teisėtumą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos ribų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.Apeliacijos objektas – Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimo, kuriuo pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 2015 m. vasario 18 d. sutartinės hipotekos sandoris ID Nr. 20120150008324 ir jo 2016 m. sausio 26 d. pakeitimas ID Nr. 20120160004929, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl faktinių aplinkybių

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartimi iškelta bankroto byla UAB „Nevėžio vingis“, bankroto administratore paskirta UAB „Ritava“; nutartis įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 12 d. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartimi pripažinta BUAB „Nevėžio vingis“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi netenkintas bankroto administratoriaus prašymas pratęsti BUAB „Nevėžio vingis“ likvidavimo procedūrų terminą iki 2018 m. birželio 1 d.; 2017 m. birželio 13 d. nutartimi atnaujintas ir pratęstas BUAB „Nevėžio vingis“ likvidavimo procedūros terminas iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.; 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atnaujintas ir pratęstas BUIAB „Nevėžio vingis“ likvidavimo procedūros terminas iki 2017 m. gruodžio 31 d.; 2018 m. sausio 8 d. nutartimi dar kartą atnaujintas ir pratęstas BUIAB „Nevėžio vingis“ likvidavimo procedūros terminas iki 2018 m. birželio 1 d. Atsakovės S. G. laikotarpiu nuo 2011-01-04 iki 2014-12-08 ir UAB „Senvagės rezidencija“ buvo sudariusios 27 pinigų skolinimo sutartis, pagal kurias bendrovei paskolino iš viso 200 500,00 Eur (120 500,00 Eur skola ir 80 000,00 Eur palūkanos). Ieškovė UAB „Nevėžio vingis“ 2012 m. vasario 28 d. ir 2012 m. spalio 1 d. nekilnojamojo turto perdavimo–priėmimo aktais perdavė atsakovei UAB „Senvagės rezidencija“ nekilnojamąjį turtą – nebaigtą statyti pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir turtas). Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-787-368/2015 2012 m. vasario 28 d. ir 2012 m. spalio 1 d. nekilnojamojo turto perdavimo–priėmimo aktai pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, taikyta restitucija natūra (turtas grąžintas BUAB „Nevėžio vingis“ nuosavybėn). Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-425-236/2016 Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą. Hipotekos registre buvo įregistruotas 2015 m. vasario 18 d. sutartinės hipotekos lakštas ID Nr. 20120150008324, pagal kurį atsakovė UAB „Senvagės rezidencija“ turtą įkeitė kreditorės S. G. 70 000,00 Eur reikalavimui, kilusiam iš minėtų pinigų skolinimo sutarčių, užtikrinti. Taip pat Hipotekos registre buvo įregistruoti minėto sutartinės hipotekos lakšto pakeitimai.

Dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą ir bylos sustabdymo

Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 12 d. (reg. Nr. 743) gavo pareiškėjos BUAB „AMK Logistika“ prašymą įtraukti į nagrinėjamą bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, BUAB „AMK Logistika“ bei sustabdyti bylos nagrinėjimą iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo. Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-239-227/2018. Paaiškino, kad Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-239-227/2018 nagrinėja ieškovės BUAB „AMK Logistika“ ieškinį dėl 2011 m. sausio 5 d. laidavimo sutarties, 2012 m. vasario 7 d. antstolio turto perdavimo išieškotojui akto (kurių pagrindu buvo perleistas neįkeistas nebaigtas statyti pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)) pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo atsakovams BUAB „Nevėžio vingis“ ir antstoliui S. R.. Atveju, jeigu teismas civilinėje byloje Nr. e2-239-227/2018 ieškinį tenkins, minėtas turtas bus grąžintas UAB „AMK Logistika“, atitinkamai reikš, jog BUAB „Nevėžio vingis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu, neturėdama teisės (nebūdama turto savininke). Dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindas nagrinėjamą bylą sustabdyti CPK 136 straipsnio 3 dalies pagrindu. Taip pat teigia, jog BUAB „AMK Logistika“ turi suinteresuotumą nagrinėjamos bylos baigtimi, nes galimai ieškovė nagrinėjamojoje byloje nėra įkeisto turto savininkė.Teisėjų kolegija pareikštus prašymus atmeta. Pirma, vadovaujantis CPK 47 straipsnio 1 dalimi, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios. Nagrinėjama civilinė byla pirmosios instancijos teisme yra išnagrinėta, teismo sprendimas priimtas 2017 m. balandžio 21 d., todėl dabartinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą klausimas negali būti nagrinėjamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylą trečiųjų asmenų, nes šis proceso trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1291-613/2016). Antra, procesinis prašymas dėl bylos sustabdymo pareikštas byloje nedalyvaujančio asmens ir nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas klausimas dėl 2015 m. vasario 18 d. sutartinės hipotekos sandorio teisėtumo, t. y., ar atsakovė UAB „Senvagės rezidencija“ buvo įkeičiamo turto savininkė ir turėjo teisę šį turtą įkeisti, todėl Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-239-227/2018 nustatyti faktai nagrinėjamai bylai privalomosios galios neturės.

Dėl 2015 m. vasario 18 d. hipotekos sandorio, ID Nr. 20120150008324

Hipoteka – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str. 1d.).CK 4.181 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama svetimo daikto hipoteka – nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai skolininkas yra kitas asmuo negu įkeisto daikto savininkas. Įkaito davėju pagal hipotekos sandorį gali būti hipotekos objektu esančio nekilnojamojo daikto savininkas (CK 4.170 str. 2d.), nes tik turto savininkui priklauso teisė valdyti, naudoti turtą ir juo disponuoti, ir niekas prieš savininko valią šio turto negali paimti, apriboti nuosavybės teisę, išskyrus įstatymus ir teismo sprendimą (CK 4.37 str.–4.39 str.). Taip pat ir CK 4.206 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įkaito davėjas turi būti įkeičiamojo daikto savininkas arba asmuo, kuriam priklauso turtinė teisė, esanti įkeitimo objektu, išskyrus atvejus, kada įstatymas nustato, kad įkeitimo objektas gali būti įgytas įkaito davėjo nuosavybėn ateityje. Taigi, įkaito davėju pagal hipotekos sandorį gali būti tik įkeičiamo daikto savininkas, o teisės normos, nustatančios, jog daiktą įkeisti gali tik jo savininkas, yra imperatyvios. Jeigu turtą hipotekos sandoriu įkeičia ne turto savininkas, tai toks sandoris yra niekinis dėl subjekto ydingumo. Šis faktas sukelia dvigubas pasekmes: 1) hipotekos sandorio ydingo subjekto – ne turto savininko – veiksmai nesukuria turto savininkui teisinių pasekmių – įkaito davėjo civilinių teisių ir pareigų – sandorio sudarymo metu; 2) ydingas subjektas neturi teisės patvirtinti sandorio. Tuo tarpu tikrasis sandorio subjektas šiuo atveju gali patvirtinti sudarytą su jo turtu sandorį, jeigu jis sandorio nevertina kaip savo teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2004). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra patvirtinama, kad šios taisyklės taikytinos ir tais atvejais, kai hipotekos sandorio sudarymo metu įkaito davėjas buvo įkeičiamo turto savininkas, tačiau jo nuosavybės į šį turtą atsiradimo pagrindas vėliau buvo pripažintas ab initio negaliojančiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1418/2014). Šioje nutartyje taip pat dar konstatuota, kad jeigu vien pirkimo pardavimo sandorio nuginčijimas būtų pagrindas naikinti hipoteką, kuri teisėtai įregistruota sandorio galiojimo metu, tai turėtų ženklias neigiamas pasekmes civilinių teisių santykių stabilumui, finansų įstaigų veiklos stabilumui ir patikimumui, paneigtų hipotekos esmę (hipotekos glaudų ryšį su daiktu), hipotekos sandorio šalių teisėtus lūkesčius.Byloje nustatyta, jog ieškovė UAB „Nevėžio vingis“ 2012 m. vasario 28 d. ir 2012 m. spalio 1 d. nekilnojamojo turto perdavimo–priėmimo aktais perdavė atsakovei UAB „Senvagės rezidencija“ nekilnojamąjį turtą – nebaigtą statyti pastatą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenis, UAB „Senvagės rezidencija“ nuosavybės teisę į nebaigtą statyti pastatą įregistravo 2012 m. kovo 7 d., į žemės sklypą – 2012 m. spalio 9 d. Atsakovė UAB „Senvagės rezidencija“ minėtą turtą įkeitė kreditorės S. G. 70 000,00 Eur reikalavimui užtikrinti, 2015 m. vasario 18 d. įregistruojant sutartinės hipotekos sandorį ID Nr. 20120150008324 (toliau – ir ginčijamas hipotekos santoris). Ginčijamu hipotekos sandoriu buvo užtikrinta prievolė, kildinama iš paskolinių teisinių santykių, susiklosčiusių tarp atsakovių UAB „Senvagės rezidencija“ (skolininkės) ir S. G. (kreditorės). Paskolos sutartys, sudarytos tarp UAB „Senvagės rezidencija“ ir S. G. yra galiojančios ir nenuginčytos. Nagrinėjamojoje byloje ginčo dėl paskolos sutarčių pagrįstumo ir teisėtumo nėra. Taigi, ginčijamo hipotekos sandorio sudarymo metu (2015-02-18) atsakovė UAB „Senvagės rezidencija“ buvo įkeičiamo turto savininkė ir turėjo teisę šį turtą įkeisti (CK 4.170 str., 4.185 str. 1 d.). Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-787-368/2015 sandoriai actio Pauliana pagrindu pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, taikyta restitucija natūra bei turtas grąžintas BUAB „Nevėžio vingis“ nuosavybėn. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien nurodytų sandorių pripažinimas niekiniais ir negaliojančiais, taikyta restitucija natūra (turtas grąžintas BUAB „Nevėžio vingis“ nuosavybėn) nėra pagrindas naikinti hipoteką, kuri teisėtai įregistruota sandorio galiojimo metu, nes tai turėtų ženklias neigiamas pasekmes civilinių teisių santykių stabilumui, finansų įstaigų veiklos stabilumui ir patikimumui, paneigtų hipotekos esmę (hipotekos glaudų ryšį su daiktu), hipotekos sandorio šalių teisėtus lūkesčius (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1418/2014). Šiuo atveju civilinėje byloje Nr. e2-787-368/2015 hipotekos sandoriai nebuvo ginčyti / nuginčyti, todėl galioja taisyklė, jog įkeistojo daikto (turtinės teisės) nuosavybės teisei perėjus iš įkaito davėjo kitam asmeniui, įkeitimas lieka galioti (CK 4.207 str. 1 d.). Taigi, hipoteka, nepaisant sandorių nuginčijimo, išliko. Kaip minėta, ginčijamu hipotekos sandoriu buvo užtikrinta prievolė, kylanti iš pinigų skolinimosi sutarčių, sudarytų tarp atsakovių UAB „Senvagės rezidencija“ (skolininkės) ir S. G. (kreditorės). Esant galiojančiai pagrindinei prievolei (paskolos sutartims), nėra teisėto pagrindo pripažinti hipotekos sandorį, skirtą prievolei užtiktini, pripažinti negaliojančiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-219/2016 išaiškinta, kad hipotekos sandoris yra akcesorinė (šalutinė) prievolė, susijusi su pagrindine (CK 4.170 str. 1, 4 d., 4.174 str., 4.197 str. 2 d. 1 p.), priklausanti nuo pagrindinės prievolės sukūrimo, turinio, pabaigos galiojimo. Principas – hipoteka seka paskui daiktą – nusako hipotekos kaip daiktinės teisės instituto esmę, t. y. kad ji yra neatsiejamai susijusi su daiktu ir šios sąsajos nenutraukia daikto teisinio statuso pasikeitimai, įskaitant daikto perleidimą ir to pasėkoje pasikeitusį savininką. Tokiu atveju nuosavo daikto hipoteka transformuojasi į svetimo daikto hipoteką (CK 4.181 str. 1 d.), kuri taip pat pagal teisės aktus galima. Po tokios transformacijos naujojo savininko teisės ir teisėti interesai gali būti ginami kitu, hipotekos kreditoriaus teisėtų interesų taip pat nepažeidžiančiu, būdu – galimybe atgauti hipotekos kreditoriui sumokėtą sumą ar nuostolius, patirtus dėl įkeisto daikto praradimo. Kadangi turto perdavimo–priėmimo aktai buvo teismo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais bei turtas sugrąžintas ieškovės BUAB „Nevėžio vingis“ nuosavybėn, pagal 2015 m. vasario 18 d. sandorį įregistruota hipoteka transformavosi į svetimo daikto hipoteką, todėl civilinėje byloje Nr. e2-787-368/2015 pripažinti negaliojančiais sandoriai nesudaro pagrindo taikyti kitokius padarinius, nei tuos, kurie atsiranda taikant principą „hipoteka seka paskui daiktą“. Išdėstytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2015 m. vasario 18 d. sutartinės hipotekos sandoris ID Nr. 20120150008324 panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys dalyje dėl 2015 m. vasario 18 d. sutartinės hipotekos lakšto ID 20120150008324 pripažinimo negaliojančiu atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Pažymėtina, jog naujojo hipoteka apsunkinto turto savininko teises gina tiek hipotekos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, tiek ir prievolių teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-219/2016). Taigi, ieškovė savo teises gali ginti kitais teisių gynimo būdais – pasinaudoti teise iš hipotekos kreditoriaus atgauti įkaito turėtojui už skolininką sumokėtą sumą arba reikalauti atlyginti nuostolius, kuriuos patirtų, jeigu hipotekos kreditorius savo reikalavimą patenkintų iš šiuo metu jau BUAB „Nevėžio vingis“ priklausančio įkeisto nekilnojamojo turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1418/2014).

Dėl maksimalios hipotekos

Maksimalioji hipoteka – nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai hipotekos sandoryje nurodoma tik maksimali įkeičiamu daiktu užtikrinamų įsipareigojimų apsaugojimo suma; hipotekos sandoryje privalo būti nurodyta, kad tai yra maksimaliosios hipotekos sandoris (CK 4.182 str. 1 d.). Hipotekos registro išrašo duomenimis ginčijamos hipotekos užtikrintos prievolės dydis yra 100 000,00 Eur, o UAB „Senvagės rezidencija“ prievolė S. G. – 205 000,00 Eur. Taigi, S. G. negali iš įkeisto turto išsiieškoti daugiau kaip 100 000,00 Eur. Bankroto bylą nagrinėjančiam Šiaulių apygardos teismui S. G. pateikė prašymą patvirtinti jos, kaip įkaito turėtojos ir hipotekos kreditorės, 192 000,00 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė.

Dėl hipotekos pakeitimų

Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2015 m. vasario 18 d. sutartinės hipotekos lakštą (ID 20120150008324) ir jos pakeitimus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu panaikino 2015 m. vasario 18 d. sutartinės hipotekos sandorio 2016 m. sausio 26 d. pakeitimą ID Nr. 20120160004929.Byloje esančio Hipotekos registro išrašo duomenimis buvo įregistruoti: 2016 m. sausio 26 d sutartinės hipotekos pakeitimas ID Nr. 20120160004929 ir 2016 m. liepos 7 d. sutartinės hipotekos pakeitimas ID Nr. 20120160055899. Atsakovė UAB „Senvagės rezidencija“ atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi netiksliais duomenimis, todėl pateikė 2017 m. birželio 10 d. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašą, kurio duomenimis buvo įregistruoti šie hipotekos pakeitimai: 1) 2016 m. liepos 7 d. ID Nr. 20120160055899; 2) 2017 m. gegužes 29 d. ID Nr. 20120170039915. Taigi, byloje esančių įrodymų visumos duomenimis, iš viso buvo įregistruoti trys sutartinės hipotekos ID Nr. 20120150008324 pakeitimai: 1) 2016 m. sausio 26 d. ID Nr. 20120160004929, 2) 2016 m. liepos 7 d. ID Nr. 20120160055899 ir 3) 2017 m. gegužes 29 d. ID Nr. 20120170039915. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-787-368/2015 ieškovės BUAB „Nevėžio vingis“ reikalavimų užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuoti UAB „Senvagės rezidencija“ priklausantys pastatas bei žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje bylioje Nr. e2VP-765-368/2016 panaikintos Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės; nutartį leista vykdyti skubiai. Ši nutartis įsiteisėjo 2016 m. liepos 7 d. Taigi, laikotarpiu nuo 2015-06-16 iki 2016-06-29 galiojant laikinosios apsaugos priemonėms buvo įregistruotas 2016 m. sausio 26 d. sutartinės hipotekos pakeitimas ID Nr. 20120160004929, kurį patvirtino Panevėžio miesto 9-ojo notarų biuro notarė R. R.. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2016 m. sausio 26 d. hipotekos pakeitimo sandoris įregistruotas pažeidžiant teismo nutartimi ir Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalies numatytus disponavimo teisės apribojimus, yra prieštaraujantis viešajai tvarkai, niekinis ir negalioja. Disponavimo teisės apribojimas – teisės pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą – teisės turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti – priverstinis laikinas apribojimas. 2016 m. sausio 26 d. sutartinės hipotekos ID Nr. 20120160004929 pakeitimo pagrindas – 2015 m. gruodžio 31 d. papildomas susitarimas Nr. 2 dėl sutarčių pakeitimo, pagal kurį S. G. naudai užtikrinama prievolė (įsipareigojimai, kylantys iš 2011 m. sausio 4 d. pinigų skolinimosi sutarties Nr. 1 su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais, kurių dydis 100 000,00 Eur) buvo padidinta nuo 70 000,00 Eur iki 100 000,00 Eur, o prievolės įvykdymo terminas pailgintas iki 2017-12-31. Taigi, pagal Turto arešto aktų registro įstatyme apibrėžtą disponavimo teisės apribojimą, ginčijamo areštuoto turto teisinė padėtis, teisinis jo likimas nepakeisti, tačiau pažymėtina, kad hipotekos pakeitimais gali būti pažeidžiamos kreditorių teisės ir interesai. 2016 m. sausio 26 d. sutartinės hipotekos ID Nr. 20120160004929 pakeitimo atveju buvo padidintas prievolės dydis ir prailgintas privelės terminas, o tai gali įtakoti kreditorių interesus. Pirmosios instancijos teismas nenustatė kokią įtaką kreditorių interesams padarė minėtas hipotekos pakeitimas, kuriuo padidinta prievolė bei prailgintas prievolės įvykdymo terminas ir kokios jo pasekmės. Taip pat pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė ir dėl 2016 m. liepos 7 d. ID Nr. 20120160055899 ir 2017 m. gegužės 29 d. ID Nr. 20120170039915 sutartinės hipotekos pakeitimų pagrindų, jų įtakos kreditorių interesams bei galimų hipotekos pakeitimų pasekmių. Jei pakeitimai kreditorių interesų neįtakoja arba kreditorių interesų pažeidimų nėra, tokie hipotekos pakeitimai galimi.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą dalyje, kuria pripažintas negaliojančiu nuo jų sudarymo momento 2015 m. vasario 18 d. sutartinės hipotekos sandorio ID Nr. 20120150008324 2016 m. sausio 26 d. pakeitimas ID Nr. 20120160004929 panaikina ir sprendimo dalį (dėl maksimalios įkeičiamu daiktu užtikrinamų įsipareigojimų apsaugojimo sumos nustatymo bei sutartinės hipotekos pakeitimų: 2016 m. sausio 26 d. sutartinės hipotekos ID Nr. 20120160004929, 2016 m. liepos 7 d ID Nr. 20120160055899 ir 2017 m. gegužes 29 d. ID Nr. 20120170039915) perduoda nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatė kokią įtaką kreditorių interesams padarė minėtas hipotekos pakeitimas, į bylą neįtraukta notarė, kuri galiojant laikinosios apsaugos priemonėms, įregistravo 2016 m. sausio 26 d. sutartinės hipotekos pakeitimą ID Nr. 20120160004929, nes byloje gali kilti notaro civilinės atsakomybės klausimas. Kadangi byla dalyje grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl klausimas dėl notaro įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, pagrįstumo paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui. Taip pat BUAB „AMK Logistika“ neužkertamas kelias pateikti pirmosios instancijos teismui prašymus dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, bei bylos nagrinėjimo sustabdymo iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-239-227/2018.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą dalyje, kuria pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2015 m. vasario 18 d. sutartinės hipotekos sandoris ID Nr. 20120150008324 ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį dalyje dėl 2015 m. vasario 18 d. sutartinės hipotekos lakšto ID 20120150008324 pripažinimo negaliojančiu atmesti.

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą dalyje, dėl 2015 m. vasario 18 d. sutartinės hipotekos lakšto ID Nr. 20120150008324 pakeitimų pripažinimo negaliojančiais ir šioje dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.