Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Giedrė SeselskytėCivilinė byla Nr. e2A-1291-613/2016Teisėja Dalė Žukauskienė (S) Proceso Nr. 2-06-3-00414-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos:3.3.1.18; 3.3.1.19; 3.3.1.19.2

2016 m. rugpjūčio 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Aušros Maškevičienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo N. D. (N. D.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės Klaipėdos energija ieškinį atsakovui N. D. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 1183,75 Eur skolos, 48,02 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisimo. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė tiekė šilumos energiją atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam adresu Birutės g. 23-24, Klaipėdoje. Teigia, kad už laikotarpį nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2015 m. balandžio mėn. tiektą šilumos energiją susidarė 1231,77 Eur įsiskolinimas, kurį sudaro 1183,75 Eur pagrindinė skolos suma, 48,02 Eur delspinigių (b. l. 1-3). Pažymėjo, kad atsakovas buvo raginamas atsiskaityti, tačiau skolos nesumokėjo. Mano, kad atsakovas pažeidė prievolę atsiskaityti už ieškovės suteiktas paslaugas dėl ko ieškinys pagrįstas, todėl prašo ieškinį tenkinti.

Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino.Teismas konstatavo, kad tarp šalių susidarė prievoliniai vartojimo teisiniai santykiai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis). Ieškovė teikė atsakovui paslaugas, atsakovas jomis naudojosi, tačiau savo prievolės neįvykdė – už teikiamas paslaugas ieškovei nesumokėjo, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę (Civilinio kodekso 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas)Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 1183,75 Eur įsiskolinimą, 48,02 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1231,77 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-01-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 28,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas AB ,,Klaipėdos energija“ naudai.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teisme gautas atsakovo apeliacinis skundas. Atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgė į atsakovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl atsakovo ligos, išnagrinėjo civilinę bylą, pažeisdamas visapusiškumo bei šalių lygių teisių principus, neatidėjo bylos nagrinėjimo kitai datai, atimant savo veiksmais galimybę iš atsakovo tinkamai apginti savo pažeistas teises.VĮ „Registrų centras“ duomenimis, dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojosi D. D. ir A. D., tačiau už visą buto plotą, ieškovė skaičiavo mokestį už šildymą tik N. D..2016 metų sausio mėnesį butas, adresu Birutės g. 23-24, Klaipėda, buvo parduotas ir N. D. buvo išduota pažyma apie tai, jog jis nėra skolingas AB „Klaipėdos energija“.Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Išnagrinėjus ir ištyrus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis) turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Esminiai trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ir trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų teisinio statuso skirtumai yra nulemti skirtingo jų teisinio santykio su bylos dalyku: tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus turi savarankišką, ginčo šalims priešpastatomą, materialinę teisę į ginčo dalyką, todėl ją gali ginti naudodamiesi visomis šalių procesinėmis teisėmis, tarp jų - ir teise pasirinkti teisių gynimo būdą (pareikšti ieškinį jau prasidėjusiame procese ar pradėti naują procesą). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042-2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-2004).Įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Sisteminis nurodytų procesinės teisės normų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatyminės sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys yra atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-159-2007).Nagrinėjamu atveju iš prie ieškinio pridėtų rašytinių įrodymų (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija, išduoto 2015-05-05 (T. 1, b. l. 7)) matyti, jog laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 13 d. iki 2015 m. kovo 18 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas juridinis faktas – panauda. Panaudos gavėjos – D. D. ir A. D.. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą neatsižvelgė į šią aplinkybę, neįtraukė į bylą Dianos ir A. D. trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų . Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog teismo sprendimas gali turėti įtakos minėtų asmenų teisėms ir pareigoms, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, neįtraukęs į procesą D. D. ir A. D., pažeidė proceso teisės normas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylą trečiųjų asmenų, taigi šis proceso trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, be to, neįtrauktas į procesą asmuo, kurio teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą bei naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios. Todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes byloje yra nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, teismui nusprendus dėl neįtrauktų byloje dalyvauti asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas. Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas, siekiant išsiaiškinti šalių nurodytų argumentų pagrįstumą, turi išnagrinėti su tuo susijusias faktines ir teisines aplinkybes, įtraukti dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis nurodytus asmenis.Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, atsakovui grąžintinas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Kitų bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti atsakovui N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužės 27 d. mokėjimo patvirtinimu sumokėtą 37,00 Eur žyminį mokestį.