- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-09
- Bylos Nr.
- e2A-425-236/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Konstantinas Gurinas, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Senvagės rezidencija“
- Kategorijos
- 2.5.1.6.1Actio Pauliana
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Senvagės rezidencija“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-787-368/2015 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „NEVĖŽIO VINGIS“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Senvagės rezidencija“ ir likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Golden capital“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė BUAB „NEVĖŽIO VINGIS“, atstovaujama bankroto administratoriaus, 2015 m. birželio 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms UAB „Senvagės rezidencija“ ir LUAB „Golden capital“, prašydama pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento UAB „NEVĖŽIO VINGIS“ ir UAB „Senvagės rezidencija“ sudarytas 2012 m. vasario 28 d. akcijų pasirašymo sutartį Nr. 2012/1 ir nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo aktą, 2012 m. spalio 1 d. akcijų pasirašymo sutartį Nr. 2012/3 ir nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo aktą, pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento UAB „NEVĖŽIO VINGIS“ ir UAB „Golden capital“ sudarytas 2014 m. kovo 3 d. vertybinių popierių (akcijų) pirkimo – pardavimo sutartį, 2014 m. kovo 4 d. vertybinių popierių (akcijų) pirkimo – pardavimo sutartį, 2014 m. birželio 2 d. tarpusavio skolų suderinimo aktą, 2014 m. birželio 2 d. susitarimą dėl 2014 m. kovo 3 d. vertybinių popierių (akcijų) pirkimo – pardavimo sutarties pakeitimo bei 2014 m. birželio 2 d. kreditavimo sutartį, taikyti restituciją ir priteisti natūra iš atsakovo UAB „Senvagės rezidencija“ nebaigtą statyti pastatą ir žemės sklypą, esančius adresu Ramygalos g. 33, Panevėžyje, priteisti iš atsakovės UAB „Golden capital“ 2 896,20 Eur sumą ir 6 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo.
Ieškovė nurodė, kad tyčiniais tarpusavyje susijusių asmenų veiksmais sudarant minėtus sandorius buvo sąmoningai siekiama pabloginti ieškovės turtinę padėtį perleidžiant ieškovės likvidų nekilnojamąjį turtą tuo pažeidžiant ieškovės kreditorių teises ir interesus, todėl šie sandoriai pripažintini negaliojančiais kaip prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, t. y. CK 1.82 straipsnio pagrindu, ir esant CK 6.66 straipsnyje (actio Pauliana) nustatytų sąlygų visetui.
Atsiliepimas
Atsakovės UAB „Senvagės rezidencija“ ir UAB „Golden capital“ atsiliepimais į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad nėra visų actio Pauliana taikymo sąlygų. Atsakovių teigimu, ginčo sandorių sudarymo metu ieškovės finansinė padėtis buvo gera, nes ji pagrindiniam kreditoriui UAB „Swedbank lizingas“ pradelstų įsipareigojimų neturėjo. Sandorių sudarymo metu ieškovė buvo moki ir po sandorių sudarymo netapo nemokia. Nurodė, kad akcijų įsigijimas ieškovei buvo naudingas, nes akcijos turi vertę ir jas pardavus gali būti patenkinti ieškovės kaip bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2015 m. spalio 27 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento 2012 m. vasario 28 d. ir 2012 m. spalio 1 d. akcijų pasirašymo sutartis Nr. 2012/1 ir 2012/3, sudarytas tarp UAB „NEVĖŽIO VINGIS“ ir UAB „Senvagės rezidencija“, pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 2012 m. vasario 28 d. ir 2012 m. spalio 1 d. nekilnojamojo turto perdavimo – priėmimo aktus, kuriais UAB „NEVĖŽIO VINGIS“ perdavė UAB „Senvagės rezidencija“ nekilnojamąjį turtą – nebaigtą statyti pastatą (unikalus Nr. 4400-1554-8882) ir žemės sklypą (unikalus Nr. 2701-0023-0075), esančius Ramygalos g. 33, Panevėžyje, pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2014 m. kovo 3 d. UAB „T & A Projektai“ (buvusi UAB „Opulens“) 40 000 vnt. vertybinių popierių (akcijų) pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „NEVĖŽIO VINGIS“ ir UAB „Golden capital“, pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2014 m. kovo 4 d. UAB „Idea & realty“ 40 000 vnt. vertybinių popierių (akcijų) pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „NEVĖŽIO VINGIS“ ir UAB „Golden capital“, pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2014 m. kovo 3 d. vertybinių popierių (akcijų) pirkimo – pardavimo sutarties pakeitimą, sudarytą tarp UAB „NEVĖŽIO VINGIS“ ir UAB „Golden capital“, kuria ieškovas BUAB „NEVĖŽIO VINGIS“ už įsigyjamas akcijas atsakovui UAB „Golden capital“ įsipareigojo sumokėti 10 000 Lt, pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2014 m. birželio 2 d. tarpusavio skolų suderinimo aktą, sudarytą tarp UAB „NEVĖŽIO VINGIS“ ir UAB „Golden capital“, kuriame nurodyta, kad UAB „NEVĖŽIO VINGIS“ skola UAB „Golden capital“ sudaro 1 327 000 Lt, pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2014 m. birželio 2 d. kreditavimo sutartį Nr. 14/06-01, sudarytą tarp UAB „NEVĖŽIO VINGIS“ ir UAB „Golden capital“, taikyti restituciją natūra – įpareigoti atsakovą UAB „Senvagės rezidencija“ grąžinti ieškovui BUAB „NEVĖŽIO VINGIS“ nekilnojamąjį turtą – nebaigtą statyti pastatą (unikalus Nr. 4400-1554-8882) ir žemės sklypą (unikalus Nr. 2701-0023-0075), esančius Ramygalos g. 33, Panevėžyje, o ieškovą BUAB „NEVĖŽIO VINGIS“, įpareigoti grąžinti atsakovui UAB „Senvagės rezidencija“ jo 2530 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, įpareigoti atsakovą UAB „Golden capital“ grąžinti 2 896,20 Eur ieškovui BUAB „NEVĖŽIO VINGIS“, o ieškovą BUAB „NEVĖŽIO VINGIS“ įpareigoti grąžinti atsakovui UAB „Golden capital“ 40 000 vnt. UAB „T & A Projektai“ paprastųjų vardinių akcijų ir 40 000 vnt. UAB „Idea & realty“ paprastųjų vardinių akcijų, ieškinio dalį dėl 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo atmesti, priteisti iš atsakovo UAB „Senvagės rezidencija“ 2309 Eur, o iš atsakovo UAB „Golden capital“ 65 Eur žyminio mokesčio valstybei.
Teismas nustatė, jog Šiaulių apygardos teismas 2014 m. spalio 23 d. nutartimi nutarė iškelti ieškovei UAB „NEVĖŽIO VINGIS“ bankroto bylą, bankroto administratorius ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pateikė 2015 m. birželio 12 d., todėl sprendė, jog bankroto administratorius nepraleido vienerių metų termino ieškiniui pareikšti.
Teismas, spręsdamas dėl kreditorių teisių, nustatė, kad ieškovė ir „Swedbank lizingas“, UAB 2008 m. liepos 11 d. sudarė lizingo sutartį Nr. LT076635, kuria lizingo bendrovė įsipareigojo ieškovei suteikti 1 300 000 Lt finansavimą (t. 1, b. l. 24). Tarp sutarties šalių vykstant teisminiams ginčams ir ieškovui nesugebant vykdyti įsipareigojimų pagal lizingo sutartį, „Swedbank lizingas“, UAB 2010 m. sausio 12 d. ieškovei išsiuntė pranešimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo, nes ieškovė nemokėjo lizingo įmokų (t. 1, b. l. 20–23, 24–28, 29–30, 31), o Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartimi nutarė ieškovei iškelti bankroto bylą.
Teismas pagal bylos duomenis sprendė, jog dar prieš visų ginčo sandorių sudarymą (t. 1, b. l. 14–15, 17–18, 19, 32–35, 36–38, 40, 41–42, 43–51, 52–54, 55, 56) ieškovė buvo sunkioje finansinėje situacijoje ir neturėjo pakankamai turto ir lėšų atsiskaityti su kreditoriais, o vėlesnis šios įmonės bankrotas tik patvirtina šias aplinkybes. Teismas sprendė, jog ieškovės faktinis nemokumas – objektyvus negalėjimas vykdyti turtinių prievolių kreditoriams, kurių vykdymo terminai yra suėję, – egzistavo dar iki tol, kol įmonei buvo iškelta bankroto byla.
Teismas nustatė, jog 2012 metais ieškovės kasoje buvo 12 795 Lt, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai buvo 1 641 212, 00 Lt, o įmonės nuostoliai - 97 483,00 Lt; 2013 metais ieškovės kasoje buvo 19 391,00 Lt, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai -1 462 609, 00 Lt, įmonės nuostoliai išaugo iki 688 882 Lt (t. 2 t., b. l. 50–52, 53–55 b. l.). Vien tik ieškovės mėnesinės įmokos ginčo sandorių sudarymo metu minėtai lizingo bendrovei buvo daugiau nei 4–5 tūkstančius eurų, o atsakovei UAB „Golden capital“ - daugiau nei 17 tūkstančių litų, t. y. viso apie 10 tūkstančių eurų įmokų per mėnesį (t. 1, b. l. 56, t. 2, b. l.8–9, 10–11). Dėl to teismas sprendė, jog ieškovė, pasirašydamas visus ginčo sandorius, tik pablogino savo galimybes atsiskaityti su kreditoriais ir pažeidė jų teises ir teisėtus interesus.
Teismas atsakovių teiginius dėl ieškovės sudarytų ginčo sandorių naudingumo ieškovei, laikė prielaidomis.
Teismas nustatė, jog UAB „Senvagės rezidencija“, UAB „Idea & realty” ir UAB „T & A Projektai” (buvusios UAB „Opulens“) veikla yra nuostolinga, nes jos 2014 metais atitinkamai patyrė 62 048 Lt, 24 771 Lt bei 507 299 Lt nuostolių (t.1, b. l. 100–101, 102–103, t. 2, b. l. 23–34). Todėl atsakovių teiginius, jog nuostolingai dirbančių įmonių akcijas galima pelningai parduoti už atsakovių nurodomas kainas, laikė nepagrįstais.
Teismas pažymėjo, jog ieškovė, 2014 m. birželio 2 d. sudarydama 1 327 000 Lt dydžio kreditavimo sutartį su atsakove UAB „Golden capital“, iš pastarojo įsigytas UAB „Opulens“ (šuo metu UAB „T & A Projektai“) ir UAB „Idea&realty“ akcijas įkeitė tai pačiai atsakovei (t. 1, b. l. 43–56), tokiu būdu apsunkindama kitų kreditorių galimybes patenkinti jų reikalavimus ir pažeisdamas jų teises ir teisėtus interesus.
Teismas nustatė, jog 2015 m. balandžio 10 d. ieškovės kreditorių susirinkime atsakovė UAB „Goldencapital“ siūlė parduoti UAB „Idea & realty“ ir UAB „T & A Projektai“ akcijas, tačiau jokie sprendimai dėl akcijų pardavimo nebuvo priimti (t. 1, b. l. 133–137).
Teismas atsakovių teiginius dėl „Swedbank lizingas“, UAB 2013 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitos faktūros (t. 1, b. l. 132), kuri jų teigimu įrodo, jog ieškovė nebuvo skolinga lizingo bendrovei, laikė neatitinkančius tikrovės, kadangi minėtas dokumentas nebuvo patvirtintas šalių parašais ir juo nesiremtina kaip leistinu įrodymu (CPK 177 str. 4 d.). Teismas pažymėjo, jog ieškovės skola lizingo bendrovei nustatyta Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartimi patvirtintu 298 518,66 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu (t. 1, b. l. 129–130).
Teismas nurodė, jog ieškovės ir atsakovės UAB „Golden capital“ 2014 m. birželio 2 d. pasirašytas skolų suderinimo aktas, kuriuo sunkioje finansinėje padėtyje būdama ieškovė prieš bankroto bylos iškėlimą prisiėmė 1 327 000 Lt dydžio įsipareigojimus, taip pat apsunkino kitų kreditorių galimybes patenkinti jų reikalavimus, tuo pažeisdamas jų teises ir teisėtus interesus (t. 1, b. l. 40).
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė imperatyvo, sukėlusio ieškovei neišvengiamą teisinę pareigą sudaryti visus aukščiau minėtus ginčo sandorius, be to, ieškovė turėjo įsipareigojimų kreditoriams. Teismas pažymėjo, jog esant būtinybei sudaryti visus ginčo sandorius, kilusius iš šalių susitarimų, ieškovė, atstovaujama įmonės vadovo, savo pareigas pagal juos turėjo įvykdyti kuo mažiau pakenkdama įmonės kreditorių interesams ir pasirinkti tokias sandorių sąlygas, kad likusio turto ir prisiimtų įsipareigojimų santykis nepasunkintų atsiskaitymo su kreditoriais ir taip nepažeistų jų teisių ar interesų.
Teismas nustatė, jog, atsakovų teigimu, ginčijamos akcijų, skolų suderinimo bei kredito suteikimo sutartys buvo pasirašytos tarpusavyje susijusių asmenų, tačiau pastarieji tokio sandorių sudarymo nelaikė ydingu. Teismas nurodė, jog 2012 m. vasario 28 d. ir 2012 m. spalio 1 d. UAB „NEVĖŽIO VINGIS“ sudarė akcijų pasirašymo sutartis su UAB „Senvagės rezidencija“, kurios vadovė S. G. yra UAB „NEVĖŽIO VINGIS“ akcininką kontroliuojančio asmens (J. G.) sutuoktinė (t. 1, b. l. 57–91) (CK 6.67 str. 2 p.); UAB „NEVĖŽIO VINGIS“ 2014 m. kovo 3 d., 2014 m. kovo 4 d., 2014 m. balandžio 2 d. sudarė vertybinių popierių (akcijų) pirkimo – pardavimo ir 2014 m. birželio 2 d. tarpusavio skolų suderinimo ir 2014 m. birželio 2 d. kreditavimo sutartis su savo akcininku UAB „Golden capital“ (t. 1, b. l. 92, 96) (CK 6.67 str. 7 p.). Dėl to teismas darė išvadą, jog minėtų sandorių šalys, sudarydamos visus ginčo sandorius, buvo nesąžiningos ir pažeidė ieškovės kreditorių interesus, kadangi, būdamos tarpusavyje susijusios, žinojo apie sunkią ieškovės finansinę padėtį (CK 66 str. 2 d.).
Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju visi ginčo sandoriai pažeidė ieškovės BUAB „NEVĖŽIO VINGIS“ kreditorių teises ir sumažino jų galimybes patenkinti savo finansinius reikalavimus.
Teismas nustatė, jog, bankroto administratoriaus teigimu, visi ginčo sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais dėl jų prieštaravimo ieškovės – juridinio asmens tikslams pagal CK 1.82 straipsnio 1 dalį, nes kitos sandorio šalys – atsakovės, būdamos susijusios bei ieškovės akcininkės, veikė nesąžiningai, t. y. žinojo, jog šie sandoriai prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams, o būtent – pelno siekimui.
Teismas pažymėjo, jog byloje nustatytas ginčo sandorių šalių nesąžiningumas bei šių sandorių nuostolingumas ieškovei, pastarajai esant sunkioje finansinėje padėtyje, todėl konstatavo, kad sudaryti sandoriai prieštaravo juridinio asmens BUAB „NEVĖŽIO VINGIS“ teisnumui, t. y. įmonės pagrindiniam jos įstatuose nustatytam veiklos tikslui – pelno siekimui (Akcinių bendrovių įstatymo 4 str. 2 d. 4p., 15 str. 1 d. 1p.). Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, sprendė, jog yra pagrindas ginti ieškovės ir jos kreditorių pažeistas teises.
Teismas, nustatęs actio Pauliana instituto taikymo sąlygų visetą ir CK 1.82 straipsnyje nustatytus pagrindus, darė išvadą, jog visi ginčo sandoriai pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.
Teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl 6 proc. metinių palūkanų priteisimo, kadangi sprendė, kad atsakovės nėra praleidusios terminų įvykdyti kokias nors pinigines prievoles, ieškinys pareikštas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Teismas nurodė, kad pripažinus visus ginčo sandorius negaliojančiais, taikytina dvišalė restitucija, kadangi pagal ginčo sandorius ieškovės iš atsakovių gautos UAB „Senvagės rezidencija“, UAB „Idea & realty“ ir UAB „T & A Projektai“ akcijos nebuvo perleistos kitiems asmenims (CK 6.145 str. 1 ir 2 d.).
Teismas sprendė, kad pripažinus negaliojančiomis 2012 m. vasario 28 d. ir 2012 m. spalio 1 d. ieškovės BUAB „NEVĖŽIO VINGIS“ ir atsakovės UAB „Senvagės rezidencija“ akcijų pasirašymo sutartis, kurioms ieškovė įsipareigojo atsakovei už įsigyjamas akcijas atsiskaityti nekilnojamuoju turtu, taikant restituciją ieškovei BUAB „NEVĖŽIO VINGIS“ grąžintinas 2012 m. spalio 1 d. ir 2012 m. vasario 28 d. nekilnojamojo turto perdavimo – priėmimo aktais atsakovei UAB „Senvagės rezidencija“ perduotas turtas –nebaigtas statyti pastatas (unikalus Nr. 4400-1554-8882) ir žemės sklypas (unikalus Nr. 2701-0023-0075), esantys Ramygalos g. 33, Panevėžyje, o atsakovei UAB „Senvagės rezidencija“ iš ieškovės BUAB „NEVĖŽIO VINGIS“ grąžintina 2 530 vnt. paprastųjų vardinių akcijų (t. 1, b. l. 14–15, 16, 17–18, 19, 104–105, 165).
Atsižvelgiant į tai, kad prieš pasirašant 2014 m. birželio 2 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pakeitimą ieškovė už įsigyjamas akcijas atsakovei UAB „Golden capital“ sumokėjo 10 000 Lt (2 896,20 Eur) ( t. 1, b. l. 41–42), teismas sprendė, jog taikant restituciją šios lėšos – 2 896,20 Eur grąžintinos iš atsakovės UAB „Golden capital“ ieškovei BUAB „NEVĖŽIO VINGIS“, o pripažinus negaliojančiomis 2014 m. kovo 3 d. ir 2014 m. kovo 4 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis (t.1, b. l. 32–35, 36–39) atsakovei UAB „Golden capital“ iš ieškovės grąžintina 40 000 vnt. UAB „T & A Projektai“ paprastųjų vardinių akcijų ir 40 000 vnt. UAB „Idea & realty“ paprastųjų vardinių akcijų.
Teismas nurodė, jog ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todėl tenkinus ieškinį, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio žyminį mokestį valstybei privalo mokėti atsakovės UAB „Senvagės rezidencija“ ir UAB „Golden capital“ (CPK 96 str. 1 d.).
Teismas nustatė, jog atsakovės UAB „Senvagės rezidencija“ ieškovei grąžintino nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė yra 192 000 Eur (47 000 Eur + 145 000 Eur) (CPK 85 str. 1 d. 11 p.), todėl mokėtinas žyminis mokestis – 2309 Eur (CPK 80 str. 7 d.), iš atsakovės UAB „Golden capital“ ieškovei grąžintina 2 896,20 Eur suma (CPK 85 str. 1 d. 11 p.), mokėtinas žyminis mokestis – 65 Eur (CPK 80 str. 7 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė UAB „Senvagės rezidencija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimo dalį: pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento 2012 m. vasario 28 d. ir 2012 m. vasario 28 d.. akcijų pasirašymo sutartis Nr. 2012/1 ir 2012/3, sudarytas tarp UAB „NEVĖŽIO VINGIS“ ir UAB „Senvagės rezidencija“, pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 2012 m. vasario 28 d. ir 2012 m. vasario 28 d. nekilnojamojo turto perdavimo - priėmimo aktus, kuriais UAB „NEVĖŽIO VINGIS“ perdavė UAB „Senvagės rezidencija“ nekilnojamąjį turtą - nebaigtą statyti pastatą (unikalus Nr. 4400-1554-8882) ir žemės sklypą (unikalus Nr. 2701-0023-0075), esančius Ramygalos g. 33, Panevėžyje, taikyti restituciją natūra - įpareigoti atsakovą UAB „Senvagės rezidencija“ grąžinti ieškovei BUAB „NEVĖŽIO VINGIS“ nekilnojamąjį turtą - nebaigtą statyti pastatą (unikalus Nr. 4400-1554-8882) ir žemės sklypą (unikalus Nr. 2701-0023-0075), esančius Ramygalos g. 33, Panevėžyje, o ieškovę BUAB „NEVĖŽIO VINGIS“ įpareigoti grąžinti atsakovei UAB „Senvagės rezidencija“ jo 2530 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, priteisti iš atsakovės UAB „Senvagės rezidencija“ 2 309 Eur žymimo mokesčio valstybei ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės BUAB „NEVĖŽIO VINGIS“ ieškinį atsakovė UAB „Senvagės rezidencija“ atžvilgiu atmesti, priteisti iš ieškovės administravimo lėšų bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės;Pirmos instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė teisės normą, reglamentuojančią kreditorių teisių pažeidimą (CK 6.66 str.).Pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu visiškai nepagrįstai konstatavo, kad ginčijami sandoriai pažeidė ieškovės ir ieškovės kreditorių teises. Ginčijamų akcijų pasirašymo sutartys ir nekilnojamojo turto perdavimo priėmimo aktai neturėjo jokios įtakos ieškovės mokumui, nes ieškovė iš atsakovės UAB „Senvagės rezidencija“ įsigijo didesnės vertės finansinį turtą, nei turėjo nekilnojamojo turto; Pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčijamais sandoriais buvo pažeisti ieškovės tik vieno kreditoriaus „Swedbank lizingas“, UAB interesai;Pirmos instancijos teismas neteisingai rėmėsi ieškovės balanso duomenimis. Ginčo atveju ieškovė savo turtinės padėties ginčijamų sandorių sudarymo metu net neįrodinėjo ir teismui neteikė ieškovės balansų, kadangi ieškovės turtinė padėtis 2012 metais buvo labai gera, t. y. pagal 2012 m. balansą, ieškovė 2012 m. gruodžio 31 d. viso turto turėjo 3 986 077 Lt sumai, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė tik 187 669 Lt sumą. Tuo tarpu, 2013 metų ieškovo balanso duomenys neturi reikšmės ginčijamų sandorių teisėtumui;Pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog vien tik ieškovės mėnesinės įmokos ginčo sandorių sudarymo metu minėtai lizingo bendrovei buvo daugiau nei 4-5 tūkstančius eurų, o atsakovei UAB „Golden capital“ daugiau nei 17 tūkstančių litų, t. y. viso apie 10 tūkstančių eurų įmokų per mėnesį. Nuo 2010 metais lizingo sutarties nutraukimo, ieškovė lizingo bendrovei mokėjimų, neturėjo mokėti ir tai neatsispindi ieškovės buhalterinėje apskaitoje;Pirmos instancijos teismas nepagrįstai ginčijamų sandorių šalių nesąžiningumą skundžiame sprendime konstatavo vien dėl to, kad 2012 m. vasario 28 d. ir 2012 m. spalio 1 d. UAB „NEVĖŽIO VINGIS“ sudarė akcijų pasirašymo sutartis su UAB „Senvagės rezidencija“, kuriai vadovauja ieškovo akcininką kontroliuojančio asmens (J. G.) sutuoktinė (S. G.). Ieškovė, ginčijamais sandoriais, savo kreditorių teisių nepažeidė, todėl negalėjo ir žinoti apie savo kreditorių teisių pažeidimą. Įstatymai nedraudžia sandorius sudaryti tarp susijusių juridinių asmenų ir vien tas faktas nedaro sandorio nesąžiningu. Atsakovė UAB „Senvagės rezidencija“ padidindamas įstatinį kapitalą neatliko ieškovės kreditorių atžvilgiu nesąžiningų veiksmų, todėl buvo sąžininga ginčijamų sandorių šalis;Pirmos instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė teisės normą, reglamentuojančią juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimą (CK 1.82 str.). Ginčijami sandoriai buvo sudaryti nepažeidžiant ieškovės steigimo dokumentuose nustatytos valdymo organą kompetencijos ir neprieštaravo ieškovės tikslams;Pirmos instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą (CPK 177 str., 178 str. ir 185 str.);Pirmos instancijos teismas neteisingai paskaičiavo ieškinio sumą ir nepagrįstai iš atsakovės UAB „Senvagės rezidencija“ priteisė žyminį mokestį.
Atsiliepimas
Ieškovė UAB „NEVĖŽIO VINGIS“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo UAB „Senvagės rezidencija“ apeliacinį skundą atmesti bei Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priimti į bylą papildomus įrodymus. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos atsikirtimus:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę;Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo egzistuojant visas CK 6.66 str. numatytas sąlygas;Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė teisės normą, reglamentuojančią juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimą;Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio sumą nustatė remdamasis VĮ Registrų centro duomenimis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Senvagės rezidencija“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-787-368/2015, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Apeliantė apeliaciniu skundu ginčija sprendimo dalį pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento 2012 m. vasario 28 d. ir 2012 m. vasario 28 d. akcijų pasirašymo sutartis Nr. 2012/1 ir 2012/3, sudarytas tarp UAB „NEVĖŽIO VINGIS“ ir UAB „Senvagės rezidencija“, pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 2012 m. vasario 28 d. ir 2012 m. vasario 28 d. nekilnojamojo turto perdavimo - priėmimo aktus, kuriais UAB „NEVĖŽIO VINGIS“ perdavė UAB „Senvagės rezidencija“ nekilnojamąjį turtą - nebaigtą statyti pastatą (unikalus Nr. 4400-1554-8882) ir žemės sklypą (unikalus Nr. 2701-0023-0075), esančius Ramygalos g. 33, Panevėžyje, taikyti restituciją natūra - įpareigoti atsakovą UAB „Senvagės rezidencija“ grąžinti ieškovei BUAB „NEVĖŽIO VINGIS“ nekilnojamąjį turtą - nebaigtą statyti pastatą (unikalus Nr. 4400-1554-8882) ir žemės sklypą (unikalus Nr. 2701-0023-0075), esančius Ramygalos g. 33, Panevėžyje, o ieškovę BUAB „NEVĖŽIO VINGIS“ įpareigoti grąžinti atsakovei UAB „Senvagės rezidencija“ jo 2530 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, priteisti iš atsakovės UAB „Senvagės rezidencija“ 2 309 Eur žymimo mokesčio valstybei.
Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą
Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Ieškovė UAB „NEVĖŽIO VINGIS“ kartus su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomus naujus įrodymus (2015 m. gruodžio 7 d. „Swedbank lizingas“, UAB pažymos kopiją, 2015 m. lapkričio 10 d. bankroto administratoriaus pažymos kopiją, 2015 m. rugsėjo 10 d. antstolio Andriaus Bespalovo rašto kopiją, 2013 m. lapkričio 28 d. ir 2014 m. kovo 20 d. BUAB „Nemuno verslo centras“ administratoriaus veiklos ataskaitų kopiją), kuriuos prašo priimti į bylą.
Apeliantė UAB „Senvagės rezidencija“ 2016 m. balandžio 1 d. paduotu prašymu prašo priimti į bylą apeliantės 2015 metų finansinės atskaitomybės dokumentus.
Atsižvelgiant į tai, jog šalys siekia pagrįsti procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pateiktus su minėtais procesiniais dokumentais nurodytus įrodymus priima į bylą bei vertina.
Dėl kreditorių teisių pažeidimo
Apeliantės teigimu, pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu visiškai nepagrįstai konstatavo, kad ginčijami sandoriai pažeidė ieškovės ir ieškovės kreditorių teises.
CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus. Šis sąrašas, kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, nėra baigtinis. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas jau nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip yra pažeidžiamos kreditorių teisės. Nurodytoje normoje įtvirtinta formuluotė – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ – reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti tokius kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie tiesiogiai šioje teisės normoje ir neišvardyti. Svarbu tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, taip pat tai, kad šios su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios aplinkybės būtų nulemtos būtent ginčijamo skolininko sudaryto sandorio. Nustatant aptariamą actio Pauliana instituto taikymo sąlygą, t. y. kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, atkreiptinas dėmesys į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti ir tokie sandoriai, kurie nesukelia bendro (visiško) skolininko nemokumo, tačiau sumažina turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, masę ir / ar jo vertę, o sumažėjusios vertės turto arba neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti, arba atsiranda reali grėsmė, kad skolininko įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti. Tokiu atveju kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti pakanka įrodyti aplinkybę, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014).
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2014 m. spalio 23 d. nutarė iškelti bankroto bylą UAB „NEVĖŽIO VINGIS“. Teismas konstatavo, jog kad įmonė yra nemoki, nes nevykdo sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų, o įmonės pradelstos skolos viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. vasario 17 d. nutartimi nutarė patvirtinti bankrutuojančios UAB „NEVĖŽIO VINGIS“ kreditorių finansinius reikalavimus, bendrai 1 213 124,45 Eur sumai pagal pateikiamą sąrašą, tame tarpe, ir kreditoriaus „Swedbank lizingas“, UAB 298 518,66 Eur finansinį reikalavimą.
Bylos duomenys patvirtina, jog nekilnojamojo turto perleidimo atsakovei UAB „Senvagės rezidencija“ metu, t. y. 2012 m. vasario 28 d. ir 2012 m. spalio 1 d., ieškovės finansinė padėtis buvo sunki. Lizingo sutarčių, sudarytų tarp ieškovės ir „Swedbank lizingas“, UAB, vienašališko nutraukimo metu 2010 m., ieškovė vėlavo lizingo bendrovei sumokėti 110 130,16 Lt (31 895,90 Eur) lizingo įmokų.
Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, jog pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad iš UAB „NEVĖŽIO VINGIS“ 2012- 2013 metų balansų matyti, kad ieškovės finansinė padėtis nurodytu periodu buvo sunki, t. y. 2012 metais ieškovo kasoje buvo 12 795 Lt, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai - 1 641 212 Lt, o įmonės nuostoliai - 97 483 Lt (t. 2, b. l. 50 – 52), 2013 metais ieškovės kasoje buvo 19 391 Lt, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai?įsipareigojimai - 1 462 609, 00 Lt, įmonės nuostoliai - 688 882,00 Lt (t. 2, b. l. 53-55). Teisėjų kolegija pažymi, jog, priešingai nei teigia apeliantė, 2013 metų ieškovo balanso duomenys patvirtina aplinkybes, kad po ginčo sandorių ieškovės finansinė padėtis blogėjo. Apeliacinio skundo teiginiai dėl ieškovės mėnesinių įmokų ginčo sandorių sudarymo momentu neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl actio Pauliano sąlygų konstatavimo, kadangi pateikti į bylą įrodymai ir byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė ginčo sandorių sudarymo momentu turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, jog „Swedbank lizingas“, UAB 2015 m. gruodžio 7 d. pažyma apie ieškovės BUAB „NEVĖŽIO VINGIS“ skolos likučius ginčijamų sandorių sudarymo datomis patvirtina, jog ieškovė lizingo bendrovei 2012 m. vasario 28 d. buvo skolinga 662 778,89 Eur, 2012 m. spalio 1 d. buvo skolinga 660 502,43 Eur, 2013 m. lapkričio 29 d. buvo skolinga 654 736,74 Eur, 2014 m. kovo 3 d. – 657 354,14 Eur. Pažymėtina, jog ieškovės skola lizingo bendrovei yra ne tik iš įsipareigojimų pagal lizingo sutartį, bet ir iš įsipareigojimų, susijusių su lizinguoto turto išlaikymo išlaidomis (nekilnojamojo turto mokestis ir kt.), kurias lizingo bendrovė dengė iki 2012 m. vasario 28 d., todėl darytina išvada, jog bylos duomenys patvirtina sunkią ieškovės finansinę padėtį.
Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, jog apeliantės argumentai, jog ginčijamų akcijų pasirašymo sutartys ir nekilnojamojo turto perdavimo priėmimo aktai neturėjo jokios įtakos ieškovės mokumui, nes ieškovė iš atsakovės UAB „Senvagės rezidencija“ įsigijo didesnės vertės finansinį turtą, nei turėjo nekilnojamojo turto, yra nepagrįsti, šiuos argumentus paneigia byloje pateikti įrodymai ir nustatytos aplinkybės.
Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijami sandoriai yra nenaudingi, sudaryti egzistuojant dideliems ieškovės įsiskolinimams, apsunkinant kreditoriams galimybes bankroto proceso metu bent iš dalies padengti finansinius reikalavimus.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, sprendžia pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčijamomis 2012 m. vasario 28 d. akcijų pasirašymo sutartimi Nr. 2012/1 ir nekilnojamojo turto perdavimo - priėmimo aktu, 2012 m. spalio 1 d. akcijų pasirašymo sutartimi Nr. 2012/3 ir nekilnojamojo turto perdavimo - priėmimo aktu buvo pažeisti kreditorių interesai. Todėl tokią actio Pauliana ieškinio patenkinimo sąlygą, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas konstatavo pagrįstai.
Dėl sandorių šalių nesąžiningumo
Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Pagal CK 6.66 straipsnį ginčijamo sandorio šalys laikomos nesąžiningomis tik esant pagrindui konstatuoti, kad jos žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydamos sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su paties skolininko nesąžiningumu, gali būti ir ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, jog jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog jo su skolininku sudaromas sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-463/2013). CK 6.67 straipsnyje yra įtvirtinti ir nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys.
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstus apeliantės argumentus, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai ginčijamų sandorių šalių nesąžiningumą skundžiame sprendime konstatavo vien dėl to, kad 2012 m. vasario 28 d. ir 2012 m. spalio 1 d. UAB „NEVĖŽIO VINGIS“ sudarė akcijų pasirašymo sutartis su UAB „Senvagės rezidencija“, kuriai vadovauja ieškovo akcininką kontroliuojančio asmens (J. G.) sutuoktinė (S. G.).
Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, jog įstatymai nedraudžia sandorius sudaryti tarp susijusių juridinių asmenų ir vien tas faktas nedaro sandorio nesąžiningu. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog bylos duomenys patvirtina, jog ginčo sutarčių šalys, būdamos tarpusavyje susijusios, žinojo apie ieškovės sunkią finansinę padėtį, tačiau nepaisant to sudarė ginčo sandorius ir tokiu būdu pažeidė kreditorių teisėtus interesus.
Dėl CK 1.82 str. taikymo pagrindų
Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimo pagrindai ir nuginčijimo sąlygos įtvirtinti CK 1.82 straipsnyje. Jeigu juridinio asmens teisnumui prieštaraujantis sandoris kartu pažeidžia imperatyviąsias įstatymo normas, jam taikomos niekinių sandorių negaliojimo taisyklės, įtvirtintos CK 1.80 straipsnyje. CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus asmens valdymo organų, gali būti pripažinti negaliojančiais dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar dėl prieštaravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl būtina įrodyti, kad kita sandoris šalis veikė tikrai nesąžiningai. Su CK 1.82 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu koreliuoja CK 2.83 straipsnio normos, reglamentuojančios sandorių, sudarytų pažeidžiant privačiojo juridinio asmens valdymo organų kompetenciją, teisines pasekmes. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, kuriuos sudarė privačiojo juridinio asmens valdymo organai pažeisdami savo kompetenciją, sukelia prievoles juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus, kai sudarydamas sandorį trečiasis asmuo žinojo, jog sandorį sudarė šios teisės neturintis juridinio asmens valdymo organas, ar dėl aplinkybių susiklostymo negalėjo to nežinoti.
CK 1.82 straipsnyje numatyti sandoriai, pažeidžiantys juridinio asmens teisnumą, yra nuginčijami, todėl reikalavimą dėl jų pripažinimo negaliojančiais gali reikšti tik įstatymų nurodyti asmenys (CK 1.78 straipsnio 4 dalis). Tokie asmenys įvardyti CK 1.82 straipsnio 3 dalyje: ieškinį dėl sandorio, pažeidžiančio juridinio asmens teisnumą, pripažinimo negaliojančiu turi teisę pareikšti pats juridinis asmuo, jo steigėjai, juridinio asmens dalyviai; įstatymai gali nustatyti ir kitus asmenis, turinčius teisę pareikšti tokį ieškinį, arba specialius reikalavimus, kuriuos turi atitikti tą ieškinį reiškiantys asmenys (pvz., tam tikro akcijų (balsų) skaičiaus turėjimas). Tam, kad privačiojo juridinio asmens teisnumui prieštaraujantis sandoris būtų nuginčytas, būtina sąlygų visuma: pirma, turi būti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieštaravimas juridinio asmens tikslams; antra, turi būti įrodytas juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas; trečia, turi būti nustatytas sandorį ginčijančio asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimas.
Apeliantės teigimu, pirmos instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė teisės normą, reglamentuojančią juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimą (CK 1.82 str.). Ginčijami sandoriai buvo sudaryti nepažeidžiant ieškovės steigimo dokumentuose nustatytos valdymo organą kompetencijos ir neprieštaravo ieškovės tikslams. Teisėjų kolegija laiko šiuos apeliantės argumentus nepagrįstais.
Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog ginčo sandoriai pablogino ieškovės finansinę padėtį, kas prieštaravo juridinio asmens veiklos tikslams, pažeidė ieškovės BUAB „NEVĖŽIO VINGIS“ kreditorių teises ir sumažino jų galimybes patenkinti savo finansinius reikalavimus. Atsakovės, būdamos susijusios bei ieškovės akcininkės, veikė nesąžiningai, t. y. žinojo, jog ginčo sandoriai prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams, o būtent – pelno siekimui. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatytas ginčo sandorių šalių nesąžiningumas bei šių sandorių nuostolingumas ieškovei, pastarajai esant sunkioje finansinėje padėtyje, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo sandoriai prieštaravo juridinio asmens BUAB „NEVĖŽIO VINGIS“ teisnumui, t. y. įmonės pagrindiniam jos įstatuose nustatytam veiklos tikslui – pelno siekimui (Akcinių bendrovių įstatymo 4 str. 2 d. 4p., 15 str. 1 d. 1p.).
Dėl žyminio mokesčio priteisimo pirmosios instancijos teisme
Apeliantė taip pat nesutinka su priteistu žyminio mokesčio dydžiu.
Teisėjų kolegija vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės UAB „Senvagės rezidencija“ grąžintino nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertę nustatė, pagal VĮ Registrų centro duomenimis. Minėto turto vertė - 192 000 Eur (47000 Eur + 145000 Eur), todėl pagrįstai apeliantei paskaičiavo 2309 Eur dydžio žyminį mokestį (CPK 80 str. 7 d.).
Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų
Kaip jau buvo minėta, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai bei atsiliepimo į jį atsikirtimai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo
Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagal ieškovės BUAB „NEVĖŽIO VINGIS“ ieškinį atsakovėms UAB „Senvagės rezidencija“ ir LUAB „Golden capital“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso bei civilinio kodekso normas, reglamentuojančias kreditorių teisių pažeidimą, ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą (nutartį) sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme apeliantei nepriteistinas (CPK 93, 98 str.).
Ieškovė UAB „NEVĖŽIO VINGIS“ prašymo dėl bylinėjimo išlaidų nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.