- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- e2A-974-524/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Kristina Domarkienė, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- S. A.
- Ieškovas
- Palangos miesto savivaldybės
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. A. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Palangos miesto savivaldybės ieškinį atsakovei S. A., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Palangos mieste, dėl socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I . Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, juo prašo nutraukti 2016 m. kovo 1 d. Palangos miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį Nr. 10-PTN, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės, ir iškeldinti atsakovę su visu jai priklausančiu turtu iš Palangos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog atsakovė nevykdo 2016 m. kovo 1 d. sudarytos Palangos miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutarties 4.3. ir 18.2.2. punktuose numatytų įsipareigojimų, t. y. atsakovė bei kiti pašaliniai asmenys netinkamu elgesiu sudarė neįmanomas sąlygas greta gyventi kitiems asmenims ir daugiau kaip tris mėnesius nemokėjo už komunalines paslaugas. Ieškovė ne kartą yra gavusi gyventojų skundus dėl atsakovės nuomojamame būste besilankančių pašalinių asmenų, jų girtavimo, smurto ir viešosios rimties trikdymo. Ieškovė ne kartą atliko faktinių aplinkybių patikrinimą gyvenamosiose patalpose, ir užfiksavo, jog atsakovei išnuomotas socialinis būstas paverstas landyne, atsakovė neprižiūri socialinio būsto, t. y. nesilaiko sanitarinių ir higienos reikalavimų, buto sienos bei lubos supelėjusios, bute lankosi ir gyvena asocialūs asmenys, girtauja, smurtauja ir tokiu būdu sudaro neįmanomas sąlygas greta gyvenantiems asmenims.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2019 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, nutraukė 2016 m. kovo 1 d. Palangos miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį Nr. 10-PTN, sudarytą tarp Palangos miesto savivaldybės ir atsakovės S. A., iškeldino atsakovę S. A. su visu jai priklausančiu turtu iš Palangos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras naudingas plotas 21,71 kv. m, su 6,37 kv. m bendro naudojimo patalpomis, nesuteikiant atsakovei S. A. kitos gyvenamosios patalpos.
Šalies argumentai
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė Palangos miesto savivaldybė ieškiniu prašo nutraukti su atsakove 2016 m. kovo 1 d., sudarytą Palangos miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį, iškeldinti atsakovę su visu jai priklausančiu turtu iš Palangos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, motyvuodama tuo, kad atsakovė nevykdo sutarties 4.3 ir 18.2.2 punktuose nustatytų įsipareigojimų, t. y. nemoka nuomos bei kitų komunalinių mokesčių sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, taip pat atsakovė bei kiti pas ją gyvenantys ir besilankantys asmenys netinkamu elgesiu sudarė neįmanomas sąlygas greta gyvenantiems asmenims. Nuomos sutarties 18.2.2 punkte nustatyta, kad Nuomos sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, jeigu nuomininko įsiskolinimas už socialinio būsto nuomą ir (ar) mokestį už patalpoms tiekiamą energiją (šiluminę ir (ar) elektros) ar dujas, ar geriamąjį ir (ar) karštą vandenį, ar komunalines paslaugas viršija trijų mėnesių nuomos mokesčio sumą. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal Nuomos sutarties 9 punktą atsakovės nuomos mokestis per mėnesį sudaro 14,79 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės įsiskolinimas už nuomojamą būstą bei komunalinius mokesčius ieškinio teismui pateikimo dieną sudarė 79,88 EUR (56,79 EUR nuomos mokesčio bei 23,09 EUR komunalinių mokesčių), t. y. viršijo trijų mėnesių nuomos mokesčio sumą, todėl atsakovė laikytina pažeidusia prievolę, nustatytą Nuomos sutarties 11 ir 13 punktuose. Remiantis rašytiniais bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovė, gyvendama Palangos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veda netinkamą gyvenimo būdą – nuolat girtauja, leidžia gyventi ir lankytis kitiems, iš jų ir asocialiems asmenims, triukšmauja, necenzūriniais žodžiais užgaulioja kitus namo gyventojus, kelia triukšmą, teršia bendro naudojimo patalpas, kelia konfliktus, dėl to sudaro neįmanomas gyvenimo sąlygas kitiems greta gyvenantiems asmenims. Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, išklausius šalis bei jų atstovus, byloje nustatyta, kad atsakovė piktnaudžiauja jai suteikta teise naudotis socialiniu būstu, naudoja jį ne pagal paskirtį (Nuomos sutarties 3 p.) leisdama nuolat lankytis ir gyventi asocialiems asmenims, šią aplinkybę patvirtina ne kartą atlikti socialinio būsto patikrinimo aktai, iš kurių matyti, kad visais atvejais socialiniame būste buvo pašaliniai neblaivūs asmenys, nors nuomos sutartyje nurodyta, jog socialinis būstas išnuomojamas tik atsakovei. Be to, pažymėtina, jog byloje yra pakankamai duomenų, jog atsakovė su kitais asocialiais asmenimis nuolat girtauja, kelia konfliktus, kelia triukšmą, teršia bendro naudojimo patalpas, taip sudarydama neįmanomas sąlygas normaliai gyventi kitiems greta gyvenantiems asmenims. Nors atsakovė 2018 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog ji nebegirtauja ir nebekelia triukšmo, tačiau priešingas aplinkybes patvirtina byloje pateikti 2018 m. gruodžio 13 d., 2019 m. sausio 8 d. faktinių aplinkybių patikrinimo savivaldybės gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), aktai, iš kurių matyti, jog atsakovė visiškai neketina keisti gyvenimo būdo, toliau girtauja socialiniame būste su pašaliniais asmenimis, triukšmauja, nesilaiko elementariausių higienos reikalavimų, dėl to socialinis būstas yra paverstas lindyne, iš kurio sklinda smarvė ir į bendro naudojimo patalpas, kuriomis priversti naudotis ir kiti greta gyvenantys asmenys. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė pati visiškai nesiekia keistis, nors yra darbingo amžiaus, tačiau jau labai ilgą laiką nedirba, darbo biržoje neregistruota, iš jos pasisakymų teisme galima daryti išvadą, jog neketina įsidarbinti, Socialinio paslaugų centro pagalbos (lankyti psichologo, psichiatro (dėl alkoholio vartojimo), tėvystės įgūdžių ugdymo užsiėmimus, susirasti darbą ir gauti legalių pajamų, susitvarkyti buitį, palaikyti ryšį su vaikais) atsisako, nes teismo posėdžio metu ji pati teigė mananti, kad jai pagalbos nereikia. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Palangos miesto socialinių paslaugų centras sutinka atsakovę apgyvendinti laikinai, t. y. šešiems mėnesiams, Socialinių paslaugų centre, be kita ko, teikiant jai intensyvią krizių įveikimo pagalbą, tai neabejotinai suteiktų atsakovei ne tik gyvenamąjį būstą, bet ir galimybę keisti jos šiuo metu vedamą netinkamą gyvenimo būdą. Atsakovės veiksmai, t. y. vedant netinkamą gyvenimo būdą, leidžiant lankytis ir gyventi pašaliniams asocialiems asmenims, su kuriais nuolat girtaujama, keliami konfliktai, grasinama greta gyvenantiems asmenims, nesilaikoma elementarių higienos reikalavimų, socialinio būsto nepriežiūra, taip pat Nuomos sutartyje nustatytos pareigos dėl nuomos mokesčio ir kitų komunalinių mokesčių mokėjimo joje nustatyta tvarka ir terminais netinkamas vykdymas, pripažintini kaip piktnaudžiavimas atsakovei teikiama socialine parama. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad tokiomis aplinkybėmis – atsakovei gyvenamąją patalpą naudojant ne pagal paskirtį, taip pat jai ir kitiems jos nuomojamame bute nuolat besilankantiems asmenims netinkamu elgesiu sudarant neįmanomas sąlygas kitiems greta gyvenantiems asmenims, yra pakankamas pagrindas iškeldinti atsakovę iš socialinio būsto su visu jai priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos CK 6.611 straipsnio bei 2016 m. kovo 1 d. Palangos miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutarties Nr. 10-PTN, 18.2.3. punkto pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
5. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Atsakovė taip pat prašo pripažinti atsakovės bei R. S. (R. S.) dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, į teismo posėdį iškviesti ir kaip liudytoją apklausti B., įpareigoti Valstybės visuomenės sveikatos apsaugos centrą patikrinti būsto, esančio (duomenys neskelbtini), sanitarinę, ūkinę būklę, į teismo posėdį kviesti ir kaip liudytoją apklausti socialinės priežiūros darbuotoją R., dirbančią Palangos miesto socialinių paslaugų centre, pridėti prie bylos papildomus įrodymus. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi neadekvačiais kaimynės L. B. skundų pagrindais, kuriuos minėtas asmuo pateikė teismui, turėdama tikslą, jog iš atsakovės būtų atimtas socialinės paskirties būstas ir būtų perduotas minėto asmens sūnui, nes jis taip pat pretendavo į šį būstą.
Žemesnės instancijos teismas
5.2. Nesuprantama, kokiais įrodymais remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovės bute nuolat girtaujama, keliamas triukšmas, drumsčiama kaimynų ramybė.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:
Motyvuojamoji dalis
6.1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje pateiktus rašytinius įrodymus, išklausė šalis bei jų atstovus, pagrįstai ir teisingai nustatė, jog atsakovė piktnaudžiauja jai suteikta teise naudotis socialiniu būstu, naudoja jį ne pagal paskirtį.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo argumentus, mano , jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dėl šios priežasties netenkinamas klausimas dėl atsakovės prašomų apklausti liudytojų iškvietimo į teismo posėdį apeliacinės instancijos teisme.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
10. Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus – gyventojų, gyvenančių adresu (duomenys neskelbtini), patvirtinimą, jog atsakovė veda tvarkingą gyvenimo būdą, ieškovė pateikė papildomus du prašymus pridėti prie bylos papildomus rašytinius įrodymus – patvirtinančius, jog atsakovė nevykdė nuomos sutarties 4.4 punkto sąlygų, kadangi nepateikė metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos už 2018 m.; S. B. 2019 m liepos 2 d. skundą „Dėl girtavimo ir kitų asmenų apgyvendinimo socialiniame būste – kambaryje“. Ši rašytinė medžiaga pridėtina prie bylos ir laikytina prašymais apklausti liudytojus pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą iš naujo, o ieškovės prašymas dėl metinės gyventojo turto deklaracijos nepateikimo yra pagrindas tikslinti ieškinį.
11. Dėl prašymo įpareigoti Valstybės visuomenės sveikatos apsaugos centrą patikrinti būsto, esančio (duomenys neskelbtini), sanitarinę, ūkinę būklę. Šis prašymas paliktinas nenagrinėtas, nes nėra susijęs su šios bylos ginčo dalyku (CPK 296 str. 12 p.).
Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė.
12. Byloje kilo ginčas dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovės iškeldinimo iš ieškovei priklausančių gyvenamųjų patalpų, skirtų socialinio būsto nuomai. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino išnuomotos patalpos būklės ir neteisingai įvertino kaimynės L. B. skundus. Apeliantė pridėjo prie gyventojų, gyvenančių adresu (duomenys neskelbtini), patvirtinimą, jog atsakovės gyvenimo būdas tvarkingas, o ieškovė pateikė papildomus įrodymus – S. B. 2019 m liepos 2 d. skundą „Dėl girtavimo ir kitų asmenų apgyvendinimo socialiniame būste – kambaryje“ bei nurodė papildomą nuomos sutarties nutraukimo pagrindą dėl šalių sutarties 4.4 punkto.
13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad socialiai jautrus klausimas dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir nuomininkų iškeldinimo negali būti sprendžiamas formaliai, atsižvelgiant į individualias nagrinėjamos bylos aplinkybes turi būti įvertinta, ar sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pasekmės atitinka proporcingumo principą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012). Tokiu atveju privalu atsižvelgti į tokius kriterijus kaip iškeldinamų asmenų socialinis pažeidžiamumas, ryšys su gyvenamąja patalpa (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-701/2017), taip pat, analizuojant nuomotojo interesus, svarbu įvertinti pažeidimų priežastis, veiksmus, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad įvykdytų įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014).
14. Šioje byloje pasisakytina dėl įrodymų pakankamumo bei ieškovės nurodomo apeliacinės instancijos teisme naujo atsakovės iškeldinimo pagrindo, dėl kurio nebuvo pasisakyta pirmosios instancijos teisme, bei ginčo patalpų būklės.
Dėl įrodymų pakankamumo ir ginčo patalpų būklės
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčus turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja). Tinkamam Konvencijos suteikiamos teisės į būstą užtikrinimui svarbu nustatyti, ar šios teisės ribojimai proporcingi. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (žr., pvz., Bjedov v. Croatia, no. 421050/09, judgment of 29 May 2012, Stankova v. Slovakia, no. 7205/02, judgment of 9 October 2007, Pinnock and Walker v. United Kingdom, no. 31673/11, judgment of 24 September 2013; kt.).
16. CK 6.611 nustatyta, kad socialinio būsto nuomos sutarties pažeidimai gali būti: 1) mokesčių nemokėjimas (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino), 2) gyvenamosios patalpos ardymas, gadinimas, 3) naudojimas ne pagal paskirtį, 4) netinkamas elgesys, dėl kurio kitiems kartu ar greta gyvenantiems asmenims trukdoma normaliai gyventi. Šie pažeidimai yra alternatyvūs sutarties nutraukimo ir iškeldinimo pagrindai. Nagrinėjamu atveju įrodinėjamas ketvirtasis – netinkamas elgesys, dėl kurio kitiems kartu ar greta gyvenantiems asmenims trukdoma normaliai gyventi. Ieškovė šioje byloje 2018m. rugpjūčio 31 d. pareiškė ieškinį atsakovei dėl to, kad ji pažeidė socialinio būsto nuomos sutarties 4.3 p. ir 18.2.2 p., t. y. daugiau kaip 3 mėnesius nemokėjo nuomos mokesčio bei komunalinių mokesčių ir netinkamu elgesiu sudarė neįmanomas sąlygas kitiems asmenims gyventi, t. y. neužtikrina tvarkingos kaimynystės. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme atsakovė padengė 23,09 EUR skolą, todėl šioje byloje įrodinėjimo dalyką apima tik atsakovės netinkamas elgesys. Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovė teikė 2018-08-20, 2018-10-04 namo gyventojos skundus, 2018-02-28, 2018-03-27 bei bylos nagrinėjimo metu 2018-12-13 ir 2019-01-08 paruoštus faktinių aplinkybių patikrinimo aktus. 2016–2017 m. ieškovės surinkta medžiaga dėl atsakovės įrodo tik policijos atvykimus į atsakovės nuomojamą butą dėl veiksmų prieš atsakovę, t. y. smurto, vagystės.
17. Šioje byloje ieškovės 2018-02-28 paruoštame faktinių aplinkybių patikrinimo akte užfiksuota atsakovės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad atsakovei išnuomotas socialinis būstas yra netinkamas gyventi dėl jo blogos būklės ir antisanitarinių sąlygų, kadangi esant minusinei temperatūrai pastate atjungiamas šalto vandens tiekimas ir jos būstas turi būti remontuojamas (t.1, b. l. 36). Aplinkybė, jog buto sienos ir lubos supelėjusios, yra konstatuota ir 2018-12-13 ieškovės akte. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriamos. Šiame akte nurodytos aplinkybės turi būti susietos su atsakovės galimybėmis tvarkytis kambaryje dėl kvapų ir pelėsio, t. y. būtina nustatyti, ar tik atsakovės kambaryje netvarka, užfiksuota nuotraukose, skleidžia nemalonius kvapus, dėl kurių trukdoma greta gyvenantiems asmenims normaliai gyventi.
18. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. 2018-08-20 L. B. skunde nurodomos aplinkybės turi būti ištirtos pirmosios instancijos teisme apklausiant liudytoja L. B. (t.1, b. l. 33 ), nes ji nurodo aplinkybes, leidžiančias padaryti išvadą, jog kiti šio namo gyventojai yra išnuomoję būstus, todėl būtina nustatyti, kokie nuolatiniai šios namo dalies gyventojai yra atsakovės kaimynai, kuriems ji trukdo gyventi. Be to, būtina L. B. ir kitus kaimynus apklausti kaip liudytojus. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas 2018-11-09 parengiamajame posėdyje nusprendė kaip liudytoją apklausti L. B., išsiuntė jai šaukimus, kurie grįžo neįteikti, ir teismas bylos nagrinėjimo eigoje dėl šios liudytojos apklausos nepasisakė, nesiėmė priemonių užtikrinti šios liudytojos atvykimą į teismo posėdį.
19. CPK 183 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad įrodymų tyrimą nagrinėjimo teisme metu vykdo bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka; įrodymų tyrimo tvarką nustato bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.), todėl šioje byloje turi būti surinkti įrodymai, kuriais būtų galima konstatuoti faktą, kad atsakovė netinkamu elgesiu sudarė neįmanomas sąlygas kitiems asmenims gyventi, t. y. neužtikrina tvarkingos kaimynystės. Šioje byloje šios nutarties 16 p. nurodyti vien faktinių aplinkybių patikrinimo aktai nėra pakankami įrodymai byloje, nes juose yra užfiksuota išnuomotų patalpų būklė, už kurią yra atsakinga ir pati ieškovė.
20. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Tai, kad įrodymų šioje byloje nepakako, įrodo ir šalių procesiniai veiksmai apeliacinės instancijos teisme, nes šalys teikė papildomus įrodymus.
21. Šalys apeliacinės instancijos teisme teikė liudytojų rašytinius paaiškinimus, tačiau tokie paaiškinimai nelaikyti tinkamais įrodymais pagal CPK 192 str. 8 d., nes nėra notaro patvirtinti. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuos šalių nurodomus asmenis teismas turi pasiūlyti kviesti apklausai teisme nepažeidžiant liudytojų apklausos išklausymo teisme su priesaikos tekstu taisyklių bei aiškintis, ar šie liudytojai yra atsakovės kaimynai. Taip pat būtina aiškintis, ar ieškovės pateiktuose faktinių aplinkybių patikrinimo aktuose nurodyti asmenys atsakovės bute yra laikini lankytojai ar nuolatiniai gyventojai.
22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią teismo veiksmus įrodinėjimo procese, įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Šios nuostatos visa apimtimi taikytinos dispozityviosiose bylose, kilusiose iš materialiųjų teisinių santykių, kurių subjektų galimybė laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis nėra ribojama, ir jų nagrinėjimas bei sprendimas nėra susijęs su viešojo intereso apsauga. Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjamo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013).
Dėl atsakovės iškeldinimo pagrindų
23. CK XXXI skyriaus normos reglamentuoja gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo tvarką, priklausomai nuo to, ar fiziniams asmenims, valstybei ar savivaldybėms, juridiniams asmenims priklauso nuomojamos gyvenamosios patalpos (CK 6.575 straipsnis). Savivaldybės gyvenamosios patalpos neterminuota nuomos sutartis gali būti nutraukta, taip pat asmenys gali būti iškeldinti tik CK 6.611 ar CK 6.615 straipsniuose nustatytais pagrindais, todėl šioje byloje įvertinus ieškovės nurodomas aplinkybes dėl atsakovei išnuomotų patalpų būklės, užfiksuotas šios nutarties 17 p. nurodytuose įrodymuose aplinkybes.
24. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013 ).
25. Apeliacinės instancijos teismui ieškovė teikė naujus įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovė nevykdė nuomos sutarties 4.4 punkto sąlygų, kadangi nepateikė metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos už 2018 m., tačiau šis nuomos sutarties pagrindas nebuvo analizuojamas pirmosios instancijos teisme, todėl siekiant teisingai išnagrinėti bylą ieškovė turi patikslinti ieškinį nurodant papildomą nuomos sutarties su atsakove nutraukimo pagrindą.
26. Kolegija nurodo, jog teisės kreiptis į teismą tinkamas įgyvendinimas siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos ją nagrinėjant. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida – nuo jo priklauso atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2013; 2014 m. kovo 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2014).
27. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija neperžengdama apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK12, 178 str.).
28. Šioje byloje yra pagrindas padaryti išvadą, kad neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1d. 2p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.
Palikti nenagrinėtą prašymą įpareigoti Valstybės visuomenės sveikatos apsaugos centrą patikrinti būsto, esančio (duomenys neskelbtini), sanitarinę, ūkinę būklę.