- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-17
- Bylos Nr.
- e2A-909-1051/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00838-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Aleksandras Rusakas, Irma Valiuškienė
- Atsakovas
- R. V., M. V., K. J., J. J.
- Ieškovas
- K. K., J. K.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleksandro Rusako, Irenos Stasiūnienės, Irmos Valiuškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. V. ir M. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. K. ir J. K. patikslintą ieškinį atsakovams R. V., M. V., K. J., J. J. dėl leidimo teisės aktų numatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą, įrengti nuotekų valyklą ir atlikti nuotekų valyklos teisinę registraciją be bendraturčių sutikimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai K. K. ir J. K. patikslintu ieškiniu prašė leisti ieškovams K. K. ir J. K. be atsakovų M. V., R. V., K. J., J. J. sutikimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje A1, kuri pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-53-733/2023 patvirtintą naudojimosi žemės sklypu tvarką, nuosavybės teise priklauso ir yra naudojama ieškovų K. K. ir J. K., pagal 2021 m. A. J. parengtą buitinių nuotekų tinklų supaprastintą statybos projektą (duomenys neskelbtini) teisės aktų numatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą, įrengti nuotekų valyklą ir atlikti nuotekų valyklos teisinę registraciją; priteisti ieškovams patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovas K. K. su atsakovais R. V., M. V., K. J., J. J. ir Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Šilutės skyriaus, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 0,4268 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Žemės sklypas), esantį (duomenys neskelbtini) draustinyje, adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklype nėra galimybės prisijungti prie centralizuotų kanalizacijos tinklų, todėl ieškovai parengė projektą, įrengė buitinių nuotekų valymo įrenginį ir kreipėsi į bendraturčius dėl sutikimo. Atsakovai duoti sutikimą atsisako ir nenurodo atsisakymo priežasčių. Pažymėjo, kad tarp šalių jokio ginčo dėl Žemės sklypo dalies, kurioje yra įrengta nuotekų valykla, nėra, todėl atsisakymas duoti sutikimą įteisinti statinį yra nepagrįstas. Pabrėžė, kad atsakovų J. J. ir K. J. nurodoma nesutikimo priežastis – nuotekų valykla įrengta ne pagal projektą, yra nepagrįsta ir neteisinga, kadangi statinys yra įrengtas pagal projektą ir atitinka visus įstatymo reikalavimus. Visi atsakovai buvo supažindinti su A. J. įmonės projekto vadovės A. J. parengtu detaliuoju sklypo planu su projektuojamais tinklais projektu (toliau – Projektas), kuriame matyti nuotekų valyklos išdėstymo schema. Nuotekų valykla įrengta pagal nurodytą projektą ir jokių neigiamų pasekmių atsakovams, aplinkai ar visuomenės interesams nesukelia. Atkreipia dėmesį, kad Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-53-733/2023 patvirtinta bendrasavininkių taikos sutartis, kuria nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Minėtos bylos nagrinėjimo metu visi bendrasavininkiai žodžiu pažadėjo duoti sutikimus, po nutarties, kuria bus patvirtinta taikos sutartis, priėmimo. Nurodo, kad 2024 m. vasario 2 d. visiems atsakovams pakartotinai buvo išsiųsti paklausimai dėl sutikimų gavimo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius atsiuntė sutikimą, kiti atsakovai sutikimų nedavė.
Atsiliepimas
3. Atsakovė J. J. atsiliepimu į patikslintą ieškinį nesutiko su patikslinto ieškinio reikalavimu. Nurodė, kad Projekte yra pažymėtas projektuojamas kaupimo rezervuaras ir buitinių nuotekų valymo įrenginys (prie kelio), kuris yra visiškai ne toje vietoje, kur realiai jis yra, todėl atsisakė derinti planą. Pažymėjo, kad iš ieškinio turinio, reikalavimo neaišku, kokiu žemės sklypo planu su projektuojamais tinklais remiantis ieškovai prašo teismo leidimo įteisinti savavališkai pastatytą nuotekų valymo įrenginį. Atkreipė dėmesį, kad ieškovai prieš teikdami ieškinį, privalėjo gauti reikiamus leidimus (dokumentus) įrodančius, kad nuotekų valymo įrenginiai yra pastatyti teisingai, ir tik jų įregistravimui trūksta atsakovų sutikimų. Nurodo, kad kaip matyti iš ieškovų pateiktos nuotraukos, ieškovų naudojamoje Žemės sklypo dalyje nebėra valymo įrenginio. Mano, kad ieškinys yra nepagrįstas.
4. Atsakovas K. J. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nuotekų valymo įrenginys įrengtas ne pagal ieškovų pateiktą Projektą, o kitoje vietoje.
5. Atsakovai M. V. ir R. V. atsiliepimu į patikslintą ieškinį nesutiko su patikslinto ieškinio reikalavimu. Nurodė, kad Projekte yra pažymėtas projektuojamas kaupimo rezervuaras ir buitinių nuotekų valymo įrenginys (prie kelio), kuris yra visiškai ne toje vietoje, kur realiai jis yra, todėl atsisakė derinti planą. Pažymėjo, kad iš ieškinio turinio, reikalavimo neaišku, kokiu žemės sklypo planu su projektuojamais tinklais remiantis ieškovai prašo teismo leidimo įteisinti savavališkai pastatytą nuotekų valymo įrenginį. Byloje ieškovų pateikta įsigyto nuotekų valymo įrenginio eksploatacinių savybių deklaracija, kuri tik įrodo įrenginio eksploatacines savybes, tačiau neįrodo, kad jis ieškovų naudojamoje žemės sklypo dalyje buvo įrengtas teisingai, teisės aktų nustatyta tvarka, ar iš jo išvalytas vanduo patenka ir kokiu būdu (ar taip kaip numatyta Projekte) patenka į vandens surinkimo šulinį, kuris atsispindi Projekte. Iš atsakovų pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ieškovai netinkamai, pažeidžiant atsakovų teisę į tinkamos būklės dirvožemį, įrengė nuotekų valymo įrenginį, todėl atsisakymas duoti sutikimą tokio nuotekų valymo įrenginio įregistravimui yra pagrįstas realia atsakovų teisių pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos darbų. Pažymėjo, kad ieškovams pašalinus nuotekų valymo įrenginį, atsakovų naudojamos žemės sklypo dalies žemėje nebėra šlapia. Nurodė, kad ieškovai nuotekų valymo įrenginį suprojektavo jį nukreipiant į atsakovų naudojamą žemės sklypo dalį, t. y. skersai, o ne išilgai savo naudojamam žemės sklypui ar nukreipiant jį link kelio. Pabrėžė, kad ieškovų nuotekų valykla turėtų būti nukreipta į kelio pusę, o ne į atsakovų, nes tuomet sumažėtų ar išvis išnyktų 15 m sanitarinė zona nuo nuotekų valyklos iki šachtinio šulinio, kurį atsakovai ketina įsirengti. Sutiko, jog ieškovai savo naudojamoje žemės sklypo dalyje įsirengtų nuotekų valymo įrenginį, tačiau jo įrengimas neturi pažeisti bendrasavininkių teisių ir teisėtų interesų.
6. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovų pateikti sklypo planai neatitinka Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymų normų. Nesuko dėl įrengtų nuotekų valymo įrenginių įteisinimo, kadangi: nėra patvirtintos sklypo naudojimosi tvarkos iš kurios būtų aišku, kurio bendraturčio naudojamoje dalyje įrengti nuotekų valymo įrengimai bei nėra galimybės identifikuoti jau įrengtų nuotekų valymo įrengimų tikrosios vietos, nes pateikti vienas kitam prieštaraujantys dokumentai (sklypo planai).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. liepos 22 d. sprendimu teismas patikslintą ieškinį patenkino visiškai: 1) leido ieškovams K. K. ir J. K. be atsakovų M. V., R. V., K. J., J. J. sutikimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje A1, kuri pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-53-733/2023 patvirtintą naudojimosi žemės sklypu tvarką, nuosavybės teise priklauso ir yra naudojama ieškovų K. K. ir J. K., pagal 2021 m. A. J. parengtą buitinių nuotekų tinklų supaprastintą statybos projektą (duomenys neskelbtini) teisės aktų numatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą, įrengti nuotekų valyklą ir atlikti nuotekų valyklos teisinę registraciją; 2) priteisė ieškovės J. K. naudai iš atsakovų R. V., M. V., J. J. ir K. J. po 61,75 Eur bylinėjimosi išlaidų; 3) priteisė ieškovo K. K. naudai iš atsakovų R. V., M. V., J. J. ir K. J. po 525 Eur bylinėjimosi išlaidų; 4) priteisė iš atsakovų R. V., M. V., J. J. ir K. J. po 31,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovai sutinka su tuo, kad ieškovai turi teisę įsirengti buitinių nuotekų valyklą, tačiau atsakovai nesutinka su ieškovų pateiktu Buitinių nuotekų tinklų supaprastintu statybos projektu, nurodydami, kad buitinių nuotekų valykla neatitinka esminių projekto sprendinių: neatitinka vamzdžių diametras, neištirti gruntiniai vandenys, nesuprojektuotas apsauginis dėklas, netinkamas nuolydis, galimas kvapas, dėl ko yra tikimybė, kad gali kilti didelė grėsmė tiek gamtai, tiek atsakovų interesams ir jiems būtų padaryta didelė žala. Teismas atsižvelgęs į IĮ „Komunikacijų valdymas“ vadovo E. N. pateiktuose rašytiniuose pastebėjimuose dėl Projekto ir buvusių įrenginių sumontavimo ir teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus apie galimus Buitinių nuotekų tinklų supaprastinto statybos projekto pažeidimus, sprendė, kad vien tik techninių projektinių sprendimų trūkumų nurodymas ar subjektyvus nepasitenkinimas jų turiniu, savaime neįrodo, kad atsakovų teisės būtų pažeistos. Teismas sprendė, kad ieškovai neturi pareigos įrodyti, jog Projektas yra techniškai nepriekaištingas visais aspektais, priešingai, atsakovai privalo įrodyti, kad ieškovų veiksmai sukels realią grėsmę jų teisėms ir teisėtiems interesams.
9. Teismas vertino, kad atsakovų nurodyti argumentai bei byloje pateiktos fotonuotraukos dėl savavališkai įrengtos buitinių nuotekų valyklos padarytų padarinių, neįrodo, kad pagal ieškovų byloje pateiktą parengtą Buitinių nuotekų tinklų supaprastintą statybos projektą įrengus buitinių nuotekų tinklus, bus pažeistos atsakovų teisės ir teisėti interesai, t. y. jų naudojamojoje žemės sklypo dalyje laikysis vanduo, bus jaučiamas kvapas. Teismas sprendė, kad atsakovų pateikta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), fotonuotrauka, iš kurios matyti į žemės paviršių iškelta nuotekų valykla, nesudaro pagrindo ieškovams neduoti leidimo įsirengti buitinių nuotekų valyklą.
10. Teismas atsižvelgęs į ieškovės, liudytojos projektą parengusios A. J. paaiškinimus, taip pat įvertinęs Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNSĮ) 42 straipsnio 1 dalies, 43 straipsnio nuostatas, pažymėjo, kad pagal ieškovės naudojamą žemės sklypo A1 dalį patraukti nuotekų valymo įrenginius taip, kad jie nesiektų bendraturčių sklypų, nėra įmanoma, nes yra taikomas 15 m sanitarinis atstumas, bei į tai, kad buitinių nuotekų valykla būtų statoma ieškovų naudojamo žemės sklypo dalyje A1, t. y. maksimaliai toli nuo atsakovų M. ir R. V. gyvenamos ir naudojamos žemės sklypo dalies, įvertinęs, kad atsakovai nepateikė įtikinamų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, jog atsakovai ateityje ketina įrengti šachtinį šulinį (vandens gręžinį), atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, kad dėl buitinių nuotekų valyklos įrengimo yra pažeidžiamos atsakovų R. ir M. V. teisės ateityje įsirengti vandens gręžinį.
11. Teismas, įvertinęs atsakovės J. J. atstovės argumentus, kad pagal projektą nuotekų valymo įrenginių parametrai turėtų būti tokie kaip UAB „Eneka“ nuotekų valymo įrenginių, o UAB „Feliksnavis“ parametrai yra prastesni, sprendė, kad atsakovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo teismui vertinti minėtų nuotekų valymo įrenginių techninių parametrų ir daryti išvadą, kad bus įrengtas nuotekų valymo įrenginys, neatitinkantis projekto techninių reikalavimų. Teismas padarė išvadą, kad atsakovų atsisakymas duoti sutikimus ieškovams įsirengti buitinių nuotekų valyklą yra trukdymas kitiems bendraturčiams (ieškovams), pasinaudoti įstatymo suteikta teise. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovai, negavę atsakovų sutikimo įsirengti nuotekų valymo įrenginį, negali gyvenamojoje patalpoje įsirengti tualeto, turi naudotis biotualetu, neturi galimybių maudytis savo gyvenamojoje vietoje. Teismas sprendė, kad atsakovų argumentai dėl atsisakymo duoti sutikimus nėra tokie svarūs, kad iš ieškovų būtų atimta teisė turėti bazinių žmogaus poreikių patenkinimą, nesant galimybės ieškovams prisijungti prie centralizuotų kanalizacijos tinklų. Teismo akcentavo, kad ne atsakovai turi vertinti, ar projektas bei kitos sąlygos, būtinos buitinių nuotekų tinklų įrengimui, yra tinkamai įgyvendintos – šią pareigą turi atitinkamos instancijos, kurios turi patikrinti, ar ieškovų parengtas projektas yra tinkamas. Pažymėjo, kad atsakovų nurodyti nesutikimo motyvai nepagrįsti realia atsakovų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia dėl buitinių nuotekų valyklos įrengimo ir negali nuginčyti ieškovų teisės įgyvendinti parengto projekto.
12. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai neįrodė ieškovų pateikto Buitinių nuotekų tinklų supaprastinto statybos projekto negatyvaus poveikio, grėsmės jų (atsakovų), kaip bendraturčių, teisėms ir teisėtiems interesams, nepateikė teismui jokių patikimais duomenimis pagrįstų argumentų, patvirtinančių, kad buitinių nuotekų valyklos įrengimas padarys neigiamą poveikį atsakovų, kaip bendraturčių, naudojimosi savo turtu (žemės sklypo dalimi) sąlygoms, buvusioms iki buitinių nuotekų valyklos įrengimo, kuris keltų grėsmę ar pažeistų jų teises, teisėtus interesus, ar pablogėtų atsakovams priklausančio žemės sklypo būklė. Teismas, įvertinęs šalių išsakytą poziciją, sprendė, kad atsakovų M. ir R. V. nepritarimas ieškovų siekiui įsirengti buitinių nuotekų valyklą, nulemtas šalių konfliktinių tarpusavio santykių.
13. Teismas pažymėjo, kad nevertina ieškovų pateikto Projekto techninių parametrų atitikties teisės aktų reikalavimams ar techninių sprendimų pagrįstumo, nes sprendė ne techninius projekto aspektus, o vertino atsakovų pozicijos pagrįstumą civilinių teisių ir interesų apsaugos požiūriu. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovų Projektą vertins leidimą išduodanti institucija, kuri turės patikrinti projektą ir jo atitikimą teisės aktų reikalavimams. Teismas konstatavo, kad patikslintas ieškinys pagrįstas, todėl leistina ieškovams be atsakovų pagal Projektą teisės aktų numatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą, įrengti nuotekų valyklą ir atlikti nuotekų valyklos teisinę registraciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovai R. V. ir M. V. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. liepos 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-14-750/2025 ir priimti naują sprendimą – ieškovų K. K. ir J. K. ieškinį atmesti arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui; priteisti iš ieškovų K. K. ir J. K. apeliantų R. V. ir M. V. naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Atsakovai įrodinėjo, kad jie pagrįstai 2023 m. kovo 30 d. ir 2023 m. balandžio 12 d. nedavė sutikimo savavališkai pastatytų nuotekų valymo įrenginių įteisinimui. Mano, kad teismas neatskleidė tinkamai bylos esmės, nes šie atsisakymai skirti ne naujo statinio statybai. Atsakovai ginčijo ne pačią ieškovų teisę, o jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas, kurios turi būti aiškiai pateikiamos dokumente, kuriuo prašoma išreikšti sutikimą, tačiau teismas tokio dokumento ir jame nurodytų sąlygų nevertino, kadangi byloje nėra pateiktas ieškovų 2023 m. prašymas su priedais, kuriuo buvo prašoma atsakovų išreikšti valią dėl sutikimo davimo. Teismas atsisakė vertinti 2024 m. balandžio 2 d. į bylą pateiktą Projektą. Nurodo, kad Projektas nebuvo 2023 m. prašymo pagrindu, nes jame numatyta nauja statyba, o 2023 m. ieškovai prašė įteisinti esamą savavališką statybą. Vertina, kad dėl paminėtų aplinkybių byla buvo išnagrinėta iš esmės netinkamai.
14.2. Nurodo, byloje nėra ieškovų 2023 m. prašymo su priedais, kuriuo buvo prašoma atsakovų išreikšti valią dėl sutikimo davimo, todėl nėra aišku, ar prie ieškinio pridėti žemės sklypo planai atsakovams buvo pateikti susipažinti, kai buvo prašoma iš atsakovų sutikimo. Pažymi, kad iš ieškinio priedų matyti, kad 2022 m. gruodžio 30 d. buvo pateiktas priešieškinis kitoje byloje, kurioje buvo teikiamas naudojimosi žemės sklypu planas. Šiame plane nebuvo pavaizduoti ieškovų nurodomi buitinių nuotekų valymo įrenginiai, todėl tai nėra tas dokumentas, kuriuo būtų atskleidžiamos statytojo teisės įgyvendinimo sąlygos ir būdas.
14.3. Atkreipia dėmesį, kad su ieškiniu ieškovai pateikė kitą planą, kuriame nurodyta, kad tai yra Sklypo planas su projektuojamais tinklais, tačiau šis žemės sklypo planas neatitinka tikrovės, nes nuotekų valyklos buvo savavališkai įrengtos, o ne projektuojamos, ir planas nebuvo suderintas su Nacionaline žemės tarnyba ir Kelio, į kurio apsaugos ribas numatyta nuotekų valykla, savininku. Teismas neįvertino tai, kad šio žemės sklypo plano pagrindu ieškovai galėjo atsakovų prašyti sutikimo ir pagrįstai jo iš atsakovų 2023 m. kovo 30 d. ir 2023 m. balandžio 12 d. raštais negavo. Mano, kad teismas nepareikalavęs į bylą ieškovų 2023 m. prašymo su priedais be pagrindo pripažino atsakovų atsisakymus nepagrįstais. Teismas, neturėdamas ieškovų prašymo, neturėjo galimybės tinkamai atskleisti ir išsamiai išnagrinėti reikšmingas bylos aplinkybes.
14.4. Pažymi, kad teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovai klaidino atsakovus ir teismą, nes teismui nurodė, kad Projektą parengė savavališkos statybos padarinių įteisinimui – jau įrengtam buitinių nuotekų valymo įrenginiui, ir vėliau paaiškino, kad Projektą rengė naujam, dar neįrengtam buitinių nuotekų valymo įrenginiui įrengti. Yra įsitikinę, kad teismas turėjo įvertinti ieškovų nenuoseklumą ir turėjo pagrindą atsakovų nesutikimą pripažinti pagrįstu.
14.5. Teismas neįvertino svarbios aplinkybės, jog atsakovams pateikus atsisakymus duoti sutikimą, teisinis santykis pagal ieškovų pateiktą 2023 m. prašymą buvo užbaigtas – ieškovų prašymas buvo išspręstas. Mano, kad ieškovai kreipėsi į teismą dėl atsakovų atsisakymų nepagrįstai, nes byloje pateikti įrodymai (pvz. administracinio nusižengimo protokolas ir VTPSI raštas) įrodo, kad savavališka statyba, kurios įteisinimui ieškovai prašė atsakovų sutikimo, nebuvo įteisinta ir savavališkas buitinių nuotekų įrenginys buvo pašalintas, todėl teismas nepagrįstai ginčijamus atsisakymus pripažino neteisėtais.
14.6. Atkreipia dėmesį, kad ieškovai ieškinį pateikė 2023 m. balandžio 25 d. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovai nuo 2023 m. balandžio 12 d. iki 2023 m. balandžio 25 d. būtų pateikę atsakovams kitą prašymą su projektiniu pasiūlymu ir gavę neigiamą atsakovų atsakymą. Teismas turėjo įvertinti, kad ieškovai kreipėsi į teismą nesant tam pagrindo, nes bendraturtis norėdamas teisminės teisių gynybos, turi kreiptis į bendraturtį ir gauti jo atsakymą, ir tik tada kreiptis į teismą. Pažymi, kad teismas, nesant įrodymų, nepagrįstai konstatavo, kad ieškovai, siekdami gauti atsakovų sutikimą nuotekų valyklai įrengti, neva, pateikė atsakovams Projektą.
14.7. Akcentuoja, kad 2023 m. balandžio 25 d. byloje pateiktas iš dalies derintas žemės sklypo planas savavališkų įrenginių vieta kelio apsaugos juostoje be tarpinių šulinėlių; 2023 m. gegužės 11 d. byloje pateiktas nederintas žemės sklypo planas savavališkų įrenginių vieta ir dviem tarpiniais šulinėliais, be apsaugos; 2023 m. liepos 28 d. į bylą pateiktas iš dalies derintas žemės sklypo planas su apsaugos zonomis. Teismas neįvertino, kad šie trys planai buvo parengti be atsakovų žinios ir pagal šiuos planus nebuvo prašoma sutikimo, nes lygiagrečiai kitoje byloje vyko ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir tarp šalių tik 2023 m. rugsėjo 28 d. buvo suderintas naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos planas, o minėti visi trys planai buvo parengti iki naudojimosi žemės sklypu tvarkos plano suderinimo. Atkreipia dėmesį, kad nei plane, kuriame nustatyta naudojimosi tvarka, nei taikos sutartyje ar ją tvirtinančiame teismo sprendime nėra jokių nuostatų, kad sklypo dalyje A1 bus valymo įrenginiai, o sklypo dalyje D3 ir C1 atsiras kokie nors apribojimai. Teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad tarp bendraturčių suderinant žemės sklypo planą, jame nebuvo numatyta perspektyvoje ketinamų įrengti nuotekų valymo įrenginių vieta ir apeliantai jau buvo išsakę savo ketinimus C1 dalyje įsirengti geriamo vandens šulinį.
14.8. Pažymi, kad prie dokumento DOK-3446 priedų yra pridėtas bendraturčių suderintas naudojimosi žemės sklypu planas, apie kurį minima ieškovų atstovės 2024 m. vasario 2 d. prašyme, tačiau jame buitinių valymo įrenginių įrengimo būdas ir sąlygos nepateiktos. Taip pat prie dokumento DOK-3446 pridėtas dar vienas žemės sklypo planas, kurio sukūrimo metaduomenys rodo, jog dokumentas sukurtas 2021 m. gruodžio 31 d. Mano, kad bylos dokumente DOK-3446 esantis ieškovų pateiktas planas yra klastotė (pagaminta montažo būdu), galimai užkeliant kai kurių asmenų parašus iš kito dokumento, tačiau teismas to nepastebėjo, todėl laiko, kad įrodymas nėra pakankamai ištirtas.
14.9. Pastebi, kad pakeitus buitinių nuotekų valymo įrenginių vietą žemės sklypo plane, skirtingai nei dokumente CBP-2166, ant vėlesnių žemės sklypo planų DOK-11065, DOK- 17116, DOK-3446, nėra saugomų teritorijų institucijos derinimo, todėl nėra aišku, koks planas institucijai buvo pateiktas derinti, todėl, esant tokiam dokumentų rengimo neaiškumui, byloje buvo būtina apklausti Saugomų teritorijų institucijos atstovą ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos atstovą apie žemės sklypo plano derinimo aplinkybes. Teismas sprendimą grindė tuo, jog byloje pateiktas UAB „Drava“ parengtas ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas yra 2021 m. suderintas su Nemuno deltos regioninio parko direkcijos, ESO, Telia Lietuva ir kitais suderinimais, tačiau 2023 m. birželio 28 d. ieškovui K. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už savavališką nuotekų valymo įrenginio statybą. Atkreipia dėmesį, jog Naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane teismo minimų derinimų nėra, o teismo paminėta aplinkybė dėl derinimų metu jau buvusios savavališkos statybos parodo, kad paminėtų institucijų atstovų derinimai yra iš esmės neteisėti, nes negalima pritarti savavališkos statybos padariniams, kuriuos VTPSI privalomu nurodymu nurodė pašalinti ir jie galiausiai vėliau buvo pašalinti.
14.10. Pažymi, kad teismas nevertinto, jog Projektas į bylą buvo pateiktas tik 2024 m. balandžio 22 d. (DOK-8087). Projektas nebuvo pateiktas atsakovams nei, kai jų buvo prašoma 2023 m. sutikimo, nei, kai ieškovai teismo proceso metu per atstovę pateikė 2024 m. vasario 2 d. prašymą (DOK-3446). Teismas, spręsdamas, ar atsakovų atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, turėjo vertinti pagal dokumentą, kuris buvo atsakovų valios formavimo pagrindu. Iš byloje pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti, kokie priedai buvo pridėti prie ieškovų 2023 m. prašymo ir 2024 m. prašymo, todėl mano, jog teismui nepavyko objektyviai ir tinkamai atskleisti esminių bylos aplinkybių.
14.11. Teigia, kad žemės sklypo planai parengti tuo laikotarpiu, kai sklype buvo nustatyta ieškovų savavališka statyba ir padariniai (pašalinti tik 2024 m. vasario 19 d.) ir šie žemės sklypo planai, neatitinkantys naudojimosi žemės sklypu tvarkos plano, klaidino atsakovus. Apeliantai formavo savo valią dėl sklypo dalies C1 su aiškiai išreikštu ieškovams ketinimu pasistatyti šiame sklype geriamo vandens šulinį, todėl jau derinant naudojimosi žemės sklypu planą, ieškovai turėjo numatyti būsimų valymo įrenginių sprendinius, tačiau to nepadarė ir todėl reikia vadovautis tuo žemės sklypo planu, kuris buvo patvirtintas teismo anksčiau kitoje civilinėje byloje Nr. e2-53-733/2023. Apeliantai derino naudojimosi žemės sklypu planą, įgyvendindami teisėtą lūkestį jiems skirtoje žemės dalyje C1 įsirengti geriamo vandens šulinį.
14.12. Nurodo, kad apeliantai susipažinę su Projektu, kuris buvo pateiktas tik 2024 m. balandžio 22 d. į bylą, pastebėjo daug neaiškumų. Apeliantai kreipėsi į specialių žinių turintį asmenį, kad būtų įvertintas Projekto teisėtumas. Teigia, kad tai esminė aplinkybė, kurios teismas tinkamai neišnagrinėjo, nes nuo bendraturčio ketinimų teisėtumo priklauso kito bendraturčio teisė duoti, ar ne sutikimą tokio projekto įgyvendinimui. Atsakovai savo nesutikimo argumentus grindė specialisto E. N. 2024 m. gegužės 24 d. išvada (DOK-14222) bei teismo posėdžio metu išsakytais papildomais pastebėjimais, jog ieškovų pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas (sąlygos), kuris numatytas Projektu, yra neteisėtas, nes prieštarauja teisės aktams. Pažymi, kad pirmos instancijos teismas Projekto nevertino. Mano, kad teismas pagal neteisėtą Projektą už bendraturčius (atsakovus) davė sutikimą neteisėto Projekto įgyvendinimui. Atkreipia dėmesys, kad ieškovai specialisto išvados neginčijo ir nenuneigė analogiškais įrodymais, todėl teismas turėjo pripažinti protingais, specialisto išvadomis pagrįstus, atsakovų atsisakymo duoti sutikimą, argumentus.
14.13. Teigia, kad teismas padarė esminį įrodymų vertinimo pažeidimą, nes atsakovams ginčijant ieškovų pasirinktą teisės įgyvendinimo būdą ir sąlygas (įrodinėjant nesutikimo motyvus), teismas privalėjo tinkamai įvertinti ieškovų pateiktą Projektą ir atsakovų argumentus dėl Projekto neteisėtumo, o to negalint tinkamai atlikti be specialių žinių, teismas šalims turėjo siūlyti skirti Projekto ekspertizę. Mano, kad teismas nepagrįstai nusišalino nuo Projekto vertinimo, dėl to ginčas iš esmės liko tinkamai neišnagrinėtu, nes teismas davė leidimą įgyvendinti Projektą, apeinant atsakovų pagrįstai išreikštą nesutikimą, nepaisant, kad byloje atsakovai specialisto pagalba įrodė, jog projektas neteisėtas. Yra įsitikinę, jeigu teismui kilo abejonės specialisto išvadomis, tai teismas į bylos nagrinėjimą turėjo galimybę pasitelkti instituciją teikiančią išvadą – Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, taip pat šalims galėjo siūlyti skirti teismo ekspertizę. Šios galimybės įrodinėjimo procese nebuvo išnaudotos dėl esminio procesinės teisės normų pažeidimo – teismo atsisakymo vertinti byloje pateiktą įrodymą – Projektą.
14.14. Pažymi, kad teismas nevertindamas Projekto, neatsižvelgė į tai, kad dėl Projekto įgyvendinimo apeliantai praras teisę įsirengti sklype C1 būtinųjų poreikių tenkinimui geriamo vandens šulinį dėl ieškovų nuotekų valymo įrenginio, nes po Projekto įgyvendinimo iš apeliantų tokia teisė bus atimta. Projekto įgyvendinimas lems (lemia) esminį apeliantų naudojimosi sklypo dalimi C1 pablogėjimą ir akivaizdžiai pakeis bendraturčių gyvenimo bei veiklos sąlygas, buvusias iki Projekto įgyvendinimo. Nurodo, kad teismas neįvertino tai, kad ieškovai teisę įsirengti nuotekų valymo įrenginį gali įgyvendinti ir kitomis sąlygomis, t. y., kad sklypo dalyse D3, C1 apribojimai apeliantams neatsirastų. Apeliantai kartu su apeliaciniu skundu pateikė schemą, kurioje pažymėta, kad nuotekų surinkimo šulinys gali būti įrengtas kitoje ieškovų valdomoje žemės sklypo dalyje, kuri yra žemiau už sklypą C1, t. y. prie ieškovų ūkinės paskirties pastato ir daržo (sklypo dalis A2). Tokioms sąlygoms apeliantai neprieštarauja, nes tokiu atveju nebūtų sąlygų užlieti sklypą C1 ir nebūtų ribojimų apeliantams įsirengti geriamo vandens šachtinį šulinį.
14.15. Teismas neįvertino atsakovų argumentų ir Projekto, jog ieškovai valymo įrenginį nori statyti iš esmės buvusioje vietoje, kurioje anksčiau ieškovai eksploatuodami savavališką nuotekų valymo įrenginį užliedavo sklypo dalį C1, dėl ko pradėjo nykti apeliantų sodinti sodo vaismedžiai ir kitos kultūros, o pašalinus neteisėtą nuotekų valymo įrenginį teritorijos užliejimas pasibaigė (žr. DOK-6326). Mano, kad teismas turėjo atsižvelgti, jog atsakovai turėjo pagrindo nesutikti duoti sutikimą įrenginio įrengimui toje pačioje vietoje, dėl jau tokiu įrenginiu padarytos žalos, nes Projektu nėra išspręsta, kaip konkrečiai bus tvarkomos susikaupusios nuotekos, jų analogiškai neišleidžiant į žemesnę C1 teritoriją. Pažymi, kad teismas nepagrįstai nevertino apeliantų pateikto įrodymo, jog dėl analogiškų netinkamų sprendinių kaimyniniame sklype buitinių nuotekų valymo įrenginys dėl aukštų gruntinių vandenų analogiškai buvo iškeltas ir kilo grėsmė aplinkai (žr. DOK-13410).
14.16. Atkreipia dėmesį, kad Projektas, prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams, savaime prieštarauja viešosios teisės reikalavimams, todėl tokiam Projekto teismas negalėjo pritarti ir duoti leidimą jo įgyvendinimui. Teigia, kad teismas nebuvo pakankamai aktyvus ieškant šalių interesų pusiausvyros ir jos tinkamai neištyrė, nepagrįstai sprendė, jog ieškovų interesas, nepaisant neteisėto Projekto, turi prioritetą. Bendraturčių atsisakymas duoti sutikimą turėjo būti vertinamas sutikimo nedavimo aplinkybių metu, o ne joms esmingai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, pasikeitus, nes projekto vertinimas savavališkos statybos padariniams įteisinti ir naujo statinio statymui gali būti skirtingas.
14.17. Mano, kad teismas vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, privalėjo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti visas reikšmingas bylos aplinkybes, visų pirma – ieškovų prašymus dėl sutikimo davimo ir jų priedus, tik teisme į bylą pateikto nurodyto Projekto turinį ir teiktų žemės sklypo planų požymių atitiktį statybos projektui ar projektiniams pasiūlymams, Statybos teisės aktams. Akcentuoja, kad teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje pasisakoma dėl leidimo atlikti statybos darbus pagal statybos Projektą, neatitinka teismo sprendimui keliamo aiškumo reikalavimo, nes nėra aišku, kokiu pagrindu pagal neteisėtą Projektą leidžiamas jo įgyvendinimas, apribojant bendraturčių valią. Daro išvadą, kad teismas padarė esminius procesinės teisės normų pažeisimus vertindamas įrodymus, tinkamai neatskleidė ginčo esmės, išsamiai neišnagrinėjo esminių bylos aplinkybių ir atsakovų argumentų, kuriais grindė savo atsikirtimus, kas teismui sutrukdė tinkamai išnagrinėti bylą.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai K. K. ir J. K. prašo atsakovų R. ir M. V. apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; ieškovams iš apeliantų priteisti apeliacijoje patirtas teisinės pagalbos išlaidas – 1 815 Eur už atsiliepimo parengimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Su apeliaciniu skundu nesutinka, kadangi skundas grindžiamas bylai nereikšmingomis aplinkybėmis, prielaidomis ir netinkamu teisės aktų nuostatų bei teismų praktikos, suformuotos tokio pobūdžio bylose, vertinimu. Pažymi, kad aplinkybė, jog pradinio ieškinio pateikimo dienai savavališkas valymo įrenginys – infiltracinis šulinys, nebuvo išimtas, nereiškia, jog ieškovai prašydami leisti įteisinti statinį ruošėsi palikti esamą faktinę situaciją, o ne perstatyti statinį, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus, pagal parengtą planą, kurio Kelių direkcija nederino tik todėl, kad nuotekų valymo valykla buvo per arti kelio. Atsižvelgiant į tai, ieškovų ketinimai buvo pakoreguoti pakeičiant valymo įrenginio statybos lokaciją. Apeliantai reikalauja vėl keisti valymo įrenginio statybos vietą arčiau kelio.
15.2. Vertina, kad apeliantų teiginiai, kad jie su 2021 m. Projektu galėjo susipažinti tik 2024 m. balandžio 2 d., neatitinka tikrovės, kaip argumentai, kad 2023 m. nebuvo pateikta priedų, kadangi ir vėliau jie sutikimo nedavė. Priešingai, nei nurodo apeliantai, teismas nesprendė dėl atsakovų atsisakymų 2023 m. teisėtumo, teismas nagrinėjo ieškinį pagal ieškovų patikslintą ieškinį, ir sprendimo priėmimo dienai esamą situaciją.
15.3. Ieškovams patikslinus ieškinį, apeliantams nebegalėjo būti jokių neaiškumų dėl aplinkybių, reikalingų jų valiai susiformuoti, todėl apeliantų motyvai dėl 2023 m. ar ankstesnių įvykių šioje byloje neturi prasmės, teismas šioje byloje, spręsdamas dėl patikslinto ieškinio pagrįstumo, neprivalėjo išspręsti visų atsakovų atsisakymų istorinių atvejų ir epizodų pagrįstumo. Apeliantų teiginiai, kad prieš kreipdamiesi į teismą ieškovai privalėjo dar kartą kreiptis į apeliantus dėl sutikimo, yra nepagrįsti, kadangi joks įstatymas nenustato tokios privalomos ikiteisminės tvarkos, pats inicijuotas teisminis ginčas patvirtina, jog tarp bendraturčių yra nesutarimas. Be to, pakartotinis kreipimasis neturi ir jokios prasmės, kadangi apeliantai sutikimo neduoda. Yra įsitikinę, kad apeliantų argumentai dėl įvairių planų neaiškumo, parašų juose, neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi bylos nagrinėjimas trunka ketvirtus metus ir apeliantai turėjo pakankamai laiko ir priemonių išsiaiškinti jiems svarbias aplinkybes. Atkreipia dėmesį, kad apeliantai skunde kelia versijas dėl dokumentų klastojimo, nors įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 184 straipsnis) tokių pareiškimų pirmosios instancijos teisme nereiškė. Įstatymas draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
15.4. Pažymi, kad apeliantų argumentai abejojant dėl įvairių institucijų suderinimų teisėtumo, yra teisiškai nereikšmingi, kadangi ieškovai, prašydami bendraturčių sutikimo, neprivalo pirma gauti visų institucijų suderinimo. Teigia, kad ieškovai, prašydami atsakovų leidimo statybos darbams, neprivalėjo atsakovams teikti parengto projekto, pakaktų eskizinio projekto, iš kurio būtų matyti statybos vieta, o techninė statybos realizavimo pusė būtų vertinama kompetentingų institucijų administracinėmis procedūromis teisės aktų nustatyta tvarka. Vertina, kad šios bylos dalyku nėra Projekto vertinimas, todėl priešingai nei teigia apeliantai, teismas neprivalėjo skirti ekspertizę Projekto įvertinimui.
15.5. Akcentuoja, kad apeliantai rėmėsi E. N. (IĮ „Komunikacijų valdymas“) 2024 m. gegužės 24 d. ir 2024 m. birželio 18 d. raštais, tiek ir jo liudijimu teismo posėdžio metu, t. y. asmens turinčio atestaciją projektuoti tik dujotiekį ir interneto ryšio linijas. E. N. raštuose ir teismo posėdyje išdėstyta nuomonė neturi aukštesnės įrodomosios galios, todėl apeliantų argumentas, kad ieškovai E. N. išvados neginčijo, yra nepagrįsti.
15.6. Pažymi, kad apeliantų hipotetinė galimybė kažkada ateityje įsirengti šulinį šiltnamio laistymui, nesudaro pagrindo iš ieškovų atimti teisę turėti bazinių žmogaus poreikių patenkinimą, kuomet ieškovai savo namuose negali nusiprausti, priversti naudoti biotualetą, kai tiek atsakovai, tiek kaimyninių sklypų savininkai, yra įsirengę nuotekų tvarkymo įrenginius.
15.7. Mano, kad apeliantai klaidina teismą, tapatindami buvusias pasekmes ieškovams atlikus neteisėtą statybą. Atsakovų liudytojas E. N. nurodė, jog anksčiau (neteisėtai) buvo įrengtas infiltracinis gelžbetoninis šulinys be dugno, jis nebuvo tinkamai hidroizoliuotas, todėl vanduo liejosi. Atkreipia dėmesį, kad ieškovai šioje byloje siekia įrengti nuotekų valymo įrenginį, kuris yra sandarus, todėl apeliantų teiginiai apie būsimą užliejimą, bakteriologinę situaciją ir pan. – neturi prasmės.
Šalies argumentai
15.8. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad Projektas neteisėtas, nes neįrengtas mėginių paėmimo šulinys, nors atsakovų liudytojas E. N. paaiškino, kad toks šulinys būtų privalomas tik tuo atveju, jei išvalytas vanduo būtų išlaistomas, o ne išvežamas; kad projektuotas per mažas nuotekų valymo įrenginys, nors E. N. paaiškino, kad Projekte nuotekų kiekis apskaičiuotas per didelis, jis iš tiesų pritaikius koeficientą turi būti mažesnis, bet to, nuotekų kiekis apskaičiuotas keturiems asmenims, ir iš esmės netgi mažesnė talpa nelaikytina pažeidimu, tiesiog ieškovams reiks išvežti nuotekas dažniau. Taip pat E. N. nurodė, jog šiuo atveju nebuvo privalomi grunto geologiniai tyrimai. Vertina, kad apeliantų teiginys, kad ieškovai nepaneigė E. N. išvados, yra nepagrįstas, nes visas abejones dėl projekto išsklaidė posėdyje liudytoja apklausta Projektą rengusi specialistė A. J.
15.9. Akcentuoja, kad apeliantai neigiamą poveikį grindžia hipotetinėmis ateities galimybėmis įsirengti šulinį šiltnamio laistymui, ir prielaidomis, kad iš nuotekų valymo įrenginio vanduo užlies apeliantus, kad nuotekų valymo įrenginys sulūš, jį iškels vanduo, kad ieškovai neteisėtai išlaistys išvalytą vandenį, o ne išveš, kad išvežimas ieškovams brangiai kainuos, kad ieškovų nuotekos netilps į valymo įrenginį ir pan. Nurodo, kad šios prielaidos negali būti vertinamos kaip atsakovų teisių pažeidimo įrodymai.
15.10. Pažymi, kad apeliantai klysta, laikydami, jog teismo sprendimas reiškia ir bet kokių projekto sprendinių įteisinimą, užkertantį kompetentingoms institucijoms galimybę juos vertinti. Projekto teisėtumo ir įgyvendinimo kontrolė bus atlikta institucijoms vykdant jų kompetencijai priskirtas administracines procedūras.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas K. J. sutiko, kad atsakovai R. V. ir M. V. pateiktų apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. liepos 22 d. sprendimo.
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė J. J. sutiko, kad atsakovai R. V. ir M. V. pateiktų apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. liepos 22 d. sprendimo.
18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. liepos 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-14- 750/2025 ir priimti naują sprendimą – ieškovų K. K. ir J. K. ieškinį atmesti arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Nacionalinė žemės tarnyba ir atsakovai pačios ieškovų teisės įsirengti statinį neginčija, tačiau nesutinka su statinio Projekto sprendiniais. Atkreipia dėmesį, kad savo nesutikimą atsakovai motyvuotai grindžia nepatogumais, kurie susidarė ieškovams neteisėtai eksploatuojant prieš tai statinį (nuotekų valymo įrenginį), kuris šiuo metu yra pašalintas, tačiau, tuo atveju jei įsiteisėtų sprendimas, būtų įrengtas toks pat statinys.
18.2. Pažymi, kad Nacionalinei žemės tarnybai nesuteikta teisė vertinti Projekto, tačiau įvertinusi teismo posėdžio metu apklausto liudytojo E. N. (IĮ „Komunikacijų valdymas“ vadovas), nurodytus pastebėjimus ir esminius pažeidimus Projekte, paklausė ieškovų dėl projekto, siekiant išvengti galimų grėsmių, į klausimą ieškovė J. K. atsakė, kad tvarkysis tik tada, kai grėsmės atsiras. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai į klausimą atsakė neigiamai, Nacionalinė žemės tarnyba kaip sutikimą išdavusi institucija mano, kad ieškovai siekdami įgyvendinti savo teises, turi pareigą nepažeisti Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų bei kitų asmenų interesų. Nacionalinė žemės tarnyba įvertinusi liudininko E. N. paaiškinimus dėl galimos žalos ir rizikų ne tik atsakovams bet ir gamtai, atsakovų argumentus ir ankstesnę jų neigiamą patirtį eksploatuojant neteisėtai pastatytą nuotekų valymo įrenginį mano, kad atsakovų nesutikimas yra protingai motyvuotas bei atskleidžiantis statinio statybos neigiamą poveikį atsakovų, kaip bendraturčių teisėms ir teisėtiems interesams.
18.3. Mano, kad sprendimu teismas ieškovų teises neproporcingai iškėlė virš atsakovų teisės nepatirti žalos ir visiškai neatsižvelgė į atsakovų interesus, nesivadovavo nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos bei proporcingumo, interesų derinimo ir pusiausvyros principais. Teigia, kad pagal sprendimo rezoliucinę dalį, atsiranda pagristos rizikos, kad tuo atveju, jei leidimą išduodanti institucija, nurodys taisyti Projektą, o bendraturčiai su naujais sprendiniais nebus supažindinti (nes jų sutikimas tampa nebereikalingas), bendraturčiams sprendimu nepagristai apsunkinamos galimybes apginti savo pažeistas teises. Todėl vertina, kad teismas nepagristai iš anksto nusprendė, kad bet koks būsimas/galimas projekto pakeitimas nepažeis bendraturčių teisių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
19. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai K. K., J. K., atsakovai R. V., M. V., K. J., J. J. ir trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 0,4268 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (el. byla t.1, b. l. 5–6).
Žemesnės instancijos teismas
21. Iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) „Šilutės vandenys“ rašto nustatyta, kad prijungimo sąlygos buto buitinių nuotekų išvadui, adresu (duomenys neskelbtini), vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų prijungimui nėra nustatomos. UAB „Šilutės vandenys“ šioje teritorijoje tinklų neeksploatuoja (el. byla t.1, b. l. 9).
22. Atsakovai K. J. ir J. J. 2023 m. kovo 30 d. raštais, adresuotais ieškovų atstovei, nurodė, kad pateikto 2021 m. žemės sklypo plano su projektuojamais tinklais (rengėjas A. J. IĮ) derinti negali, nes nuotekų valykla įrengta ne pagal projektą, o visai kitoje vietoje (el. byla t. 1, b. l. 11–12).
23. Atsakovai R. V. ir M. V. 2023 m. balandžio 12 d. raštu pateikė ieškovų atstovei atsakymą į 2023 m. kovo 31 d. užklausimą dėl sutikimo įteisinti nuotekų valyklą Žemės sklype, kuriame nurodė, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose nagrinėjama civilinė byla dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo nėra baigta, t. y. nėra nustatytos minėto žemės sklypo naudojimosi ribos bendrasavininkiams, todėl negali pateikti sutikimo įteisinti nuotekų valyklą žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (el. byla t.1, b. l. 10).
24. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šilutės skyrius ieškovų atstovei 2023 m. balandžio 20 d. raštu nurodė, kad Žemės sklypo bendraturčiai ir naudotojai tarpusavyje nėra sutarę dėl jo naudojimosi tvarkos, todėl Šilutės skyrius negali identifikuoti, kurio bendraturčio realiai valdomoje dalyje įrengta nuotekų valykla ir atsisako pritarti įrengtai nuotekų valyklai (el. byla t. 1, b. l. 13–15).
25. Ieškovui K. K. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) 2023 m. birželio 28 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) draustinyje, adresu (duomenys neskelbtini), pastatė naują inžinerinį II grupės nesudėtingąjį statinį – nuotekų valyklą, neturėdamas privalomo supaprastinto projekto ir statybą leidžiančio dokumento naujo nesudėtingojo statinio statybai (el. byla t. 1, b. l. 91–93).
26. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-53-733/2023 teismas patvirtino ieškovo K. K., atsakovų K. J., M. V., R. V. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, trečiųjų asmenų J. K., J. J., sudarytą taikos sutartį: nustatyta naudojimosi žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka pagal UAB „Drava“ matininko G. K. 2023 m. birželio 5 d. sudarytą žemės sklypo planą (M 1:500), pagal kurią, be kita ko, M. V. naudosis Žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis B1(33/122), B2(113/526), B3(20/58), B4(9/36), B5(48/163), B6(5/13), C1(144/287), C2(93/187), C3(243/485), C4(209/418); R. V. naudosis Žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis B1(33/122), B2(114/526), B3(19/58), B4(10/36), B5(48/163), B6(6/13), C1(143/287), C2(94/187), C3(242/485), C4(209/418); Lietuvos Respublika naudosis Žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis B1(13/122), B2(47/526), B4(4/36), B5(21/163), B6(2/13), D1(99/99), D2(115/115), D3(92/92); J. J. naudosis Žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis B2(52/526), B3(10/58), B5(23/163), E1(347/694); 3.5.K. J. naudosis Žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis B2(53/526), B3(9/58), B5(23/163), E1(347/694); 3.6. K. K. naudosis Žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis B1(22/122), B2(74/526), B4(6/36), A1(165/331), A2(321/642); 3.7. J. K. naudosis Žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis B1(21/122), B2(73/526), B4(7/36), A1(166/331), A2(321 /642). Taip pat patvirtintos taikos sutarties 4 punktu sutarties šalys susitarė, kad ši sutartis neapima ginčo dėl valymo įrenginių, įrengtų Žemės sklype tiek J. ir K. K., tiek M. ir R. V. (el. byla t. 1, b. l. 172–177).
27. Ieškovų atstovė 2024 m. vasario 2 d. raštu kreipėsi į atsakovus dėl sutikimų gavimo įregistruojant K. K. įrengtus valymo įrenginius, kadangi visi sklypo bendrasavininkiai žodžiu pažadėjo duoti sutikimą valymo įrenginių įregistravimui, kai bus patvirtinta taikos sutartis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos (el. byla t. 1, b. l. 179).
28. Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2024 m. vasario 7 d. raštu pareiškė, kad neprieštarauja, kad Žemės sklype A1 dalyje, kuri pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi patvirtintą naudojimosi žemės sklypu tvarką nuosavybės teise priklauso K. K. ir J. K., įregistruotų nuotekų valymo įrenginį (el. byla t. 1, b. l. 180–182).
29. Iš ortofoto matyti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vaizdas (el. byla t. 1, b. l. 162).
30. Iš pateiktų nuotraukų, darytų 2024 m. vasario 7 d., kurios pateiktos kartu su prašymu (DOK-3447), matyti šulinys, ant žemės prie šulinio susitelkęs vanduo (el. byla t. 1, b. l. 163–165).
31. Atsakovų atstovė 2024 m. vasario 14 d. raštu kreipėsi į Šilutės rajono savivaldybės administraciją, prašydama pateikti informaciją, ar ieškovai, kurie nori įregistruoti nuotekų valymo įrenginius žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kreipėsi dėl statybą leidžiančio dokumento jiems išdavimo ir jei kreipėsi, ar jis buvo išduotas (el. byla t. 2, b. l. 45). Iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos pateikto 2024 m. kovo 5 d. atsakymo nustatyta, kad IS „Infostatyba“ programoje 2024 m. sausio 23 d. buvo pateiktas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą buitinių nuotekų tinklams įrengti (duomenys neskelbtini), kuris nepatenkintas, nes: 1) prie prašymo nebuvo pridėti dokumentai, patvirtinantys įmokos už savavališkos statybos, nurodytos Statybos įstatymo 1 priede, sumokėjimą ir dokumentai, patvirtinantys šios įmokos apskaičiavimo dydį; 2) taikos sutarties 4 punkte nurodyta, kad taikos sutartis neapima ginčo dėl valymo įrenginių, todėl reikalinga pridėti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturčių sutikimą (el. byla t. 2, b. l. 46–47).
32. Iš 2024 m. kovo 13 d. patikslintame prašyme nurodytų aplinkybių ir kartu pateiktos fotonuotraukos, darytos 2024 m. vasario 25 d., matyti, kad buvo pašalintas ieškovų nuotekų valymo įrenginys, ir atsakovų R. ir M. V. žemės dalies dirvos paviršiuje ir ieškovų naudojamoje žemės sklypo dalyje, kurioje buvo šulinys, nebesikaupia vanduo (el. byla t. 2, b. l. 43–44, 48–49).
33. Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2024 m. vasario 20 d. rašto „Dėl 2023-05-15 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo“ ir Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) yra įvykdytas (el. byla t. 2, b. l. 55–60).
34. Ieškovų užsakymu buvo parengtas Buitinių nuotekų tinklų butui (duomenys neskelbtini) supaprastintas statybos projektas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Projektas, Buitinių nuotekų tinklų supaprastintas statybos projektas) (projekto vadovė A. J., kuriai suteikta teisė eiti ypatingojo statinio projekto vadovės ir ypatingojo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovės pareigas (kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini)) bei suteikta teisė eiti ypatingojo statinio projekto dalies vadovės ir ypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovės pareigas (kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini)) (el. byla t. 2, b. l. 86–117).
35. Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2024 m. vasario 8 d. rašto „Dėl sklype projektuojamų vandentiekio ir nuotekų tinklų apsaugos zonų“ nustatyta, kad rašte pateiktas paaiškinimas, kad žemės sklype klojamiems vartotojams ir abonentams nuosavybės teise priklausantiems ar kitaip valdomiems ir (arba) naudojamiems vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo vamzdynams Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 41 ir 42 straipsnių nuostatos netaikomos ir apsaugos zonos nenustatomos (el. byla t. 2, b. l. 171–175).
36. Iš individualios įmonės (toliau – IĮ) „Komunikacijų valdymas“ 2024 m. gegužės 24 d. rašto Buitinių nuotekų projekto ir buvusių įrengimų sumontavimo (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad peržiūrėjus Projektą, buvo pastebėta, kad yra nepateikta dalis informacijos arba ji pateikta klaidinanti, o patys buvę atlikti darbai neatitinka projekto sprendimų (el. byla t. 2, b. l. 161–166).
Dėl būtinybės aiškintis aplinkybes susijusias su pradinio ieškinio reikalavimu
37. Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ne tik patikslinto ieškinio reikalavimo pagrįstumą, bet ir pradiniame ieškinyje nurodytas aplinkybes, susijusias su nelegalaus statinio – nuotekų valymo įrenginio, įteisinimu.
38. Nagrinėjamu atveju pradiniu ieškiniu, vėliau patikslintu ieškiniu, ieškovai prašė teismo leisti be atsakovų sutikimo įteisinti Žemės sklype savavališkai pastatytą inžinerinį statinį – nuotekų valymo įrenginį. 2024 m. kovo 14 d. ieškovai pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo pakeitimo, kuriuo pakeitė ieškinio dalyką (reikalavimą) ir prašė teismo leisti ieškovams be atsakovų sutikimo Žemės sklypo dalyje A1, įrengti nuotekų valyklą pagal Projektą ir atlikti nuotekų valyklos teisinę registraciją. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. kovo 14 d. parengiamojo teismo posėdžio metu žodine nutartimi 2024 m. kovo 14 d. patikslintą ieškinį (pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo pakeitimo) priėmė.
39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022, 24 punktas ir jame nurodyta ankstesnė kasacinio teismo praktika).
40. Pažymėtina, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 32 punktas).
41. Taigi, pirmosios instancijos teismui 2024 m. kovo 14 d. priėmus patikslintą ieškinį (pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo pakeitimo), bylos nagrinėjimo ribas apibrėžė faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas ieškovų suformuluotas 2024 m. kovo 14 d. patikslintame ieškinyje (pareiškime dėl ieškinio reikalavimo pakeitimo). Kaip minėta, patikslintu ieškiniu ieškovai prašė teismo leisti be atsakovų sutikimo Žemės sklypo dalyje A1 įrengti nuotekų valyklą pagal Projektą ir atlikti nuotekų valyklos teisinę registraciją, t. y. patikslintame ieškinyje nebebuvo keliamas reikalavimas leisti be atsakovų sutikimo įteisinti savavališkai pastatytą inžinerinį statinį – nuotekų valymo įrenginį.
42. Apeliantai skunde nurodo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos faktines aplinkybes, turėjo įvertinti, kad prie 2023 m. ieškovų prašymo, kuriuo buvo prašoma atsakovų (bendrasavininkių) išreikšti valią dėl sutikimo davimo, pridėtus priedus, t. y. koks planas buvo pridėtas, ir tai, kad buvo prašoma išreikšti valią ne dėl naujo statinio, o dėl savavališkai pastatyto inžinerinio statinio įteisinimo.
43. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo ribas apibrėžė 2024 m. kovo 14 d. patikslintame ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės ir ieškinio dalykas susijęs su sutikimo davimu naujo inžinerinio statinio – nuotekų valymo įrenginio įregimu pagal Projektą, todėl pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, priešingai nei teigia apeliantai, neturėjo pareigos vertinti faktines aplinkybes, susijusias su nelegalaus inžinerinio statinio įteisinimu, t. y. pareikalauti, kad ieškovai pateiktų į bylą prie 2023 m. prašymo, kuriuo buvo prašoma atsakovų išreikšti valią dėl sutikimo davimo, pridėtus priedus, juos įvertinti ir tik ištyrus šiuos priedus, spręsti dėl atsakovų atsisakymo duoti sutikimus pagrįstumo.
44. Apeliantams, kaip ir kitiems atsakovams bei trečiajam asmeniui, buvo įteiktas 2024 m. vasario 14 d. ieškovų patikslintas ieškinys (pareiškimas dėl ieškinio reikalavimo keitimo). Kaip matyti iš apeliantų procesinių dokumentų, jie yra susipažinę su Projektu ir remdamiesi IĮ „Komunikacijų valdymas“ 2024 m. gegužės 24 d. rašto Buitinių nuotekų projekto ir buvusių įrengimų sumontavimo (duomenys neskelbtini), bei liudytojo šios įmonės vadovo E. N., kuris surašė minėtą raštą, paaiškinimais duotais teismo posėdyje, įrodinėja, kad pagal Projektą įrengus valymo įrenginius, būtų pažeistos jų teisės tinkamai naudotis nuosavybe. Esant šioms aplinkybės, vien tai, kad ieškovai patikslintu ieškiniu pakeitė ieškinio dalyką ir prašė teismo be atsakovų sutikimo duoti sutikimą įsirengti valymo įrenginius pagal Projektą, kai tuo tarpu iki kreipiantis ieškiniu atsakovų buvo prašoma duoti sutikimą įteisinti jau esamą įrengtą valymo įrenginį, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovai iki tikslinant ieškinio pagrindą, privalėjo Žemės sklypo bendrasavininkiams išsiųsti naują prašymą dėl sutikimo Žemės sklypo A1 dalyje pagal Projektą įrengti inžinerinį statinį – nuotekų valyklą, ir tik negavus sutikimo tikslinti ieškinio reikalavimą.
45. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino atsakovų atsisakymų, pareikštų jau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, duoti sutikimus naujo inžinerinio statinio – nuotekų valyklos įrengimui, pagrįstumą, ir pagrįstai nevertino ankstesnių atsisakymų duoti sutikimus dėl tuo metu buvusio įrengto valymo įrenginio įteisinimo, kadangi ieškovai patikslinę ieškinio reikalavimą, byloje nebekėlė reikalavimo dėl anksčiau įrengto valymo įrenginio įteisinimo, be to anksčiau buvusį įrenginį bylos nagrinėjimo eigoje ieškovai pašalino, todėl pirmiau atsakovų išreikštų nesutikimų motyvai tapo nebereikšmingi.
Dėl dokumentų (planų) tikrumo
46. Apeliantai teigia, kad ieškovų į bylą pateiktas dokumente Nr. DOK-3446 Žemės sklypo planas yra klastotė, nes jame galimai įkelti kai kurių asmenų parašai iš kito dokumento. Taip pat teigia, kad Žemės sklypo planas, pateiktas į bylą 2023 m. balandžio 25 d. dokumente Nr. CBP-2166, yra galimai suklastotas, nes pagal metaduomenis sukurtas 2021 m. gegužės 26 d., kai tuo tarpu savivaldybės institucijos derinimo žyma padaryta 2021 m. gegužės 17 d..
47. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantai būtų kėlę klausimą dėl minėtų dokumentų tikrumo. Apeliantai argumentus dėl minėtų dokumentų suklastojimo iškėlė tik apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija nevertina apeliantų apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių dėl dokumentų suklastojimo.
Dėl Žemės sklypu naudojimosi tvarkos plane nenumatytos būsimų valymo įrenginių statybos vietos reikšmės, sprendžiant dėl naujų valymo įrenginių statybos
48. Apeliantai skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad tarp bendraturčių suderinant žemės sklypo planą dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos, jame nebuvo numatyta perspektyvoje ketinamų įrengti nuotekų valymo įrenginių vieta ir apeliantai jau buvo išsakę savo ketinimus C1 dalyje įsirengti geriamo vandens šulinį, kai tuo tarpu Projektas yra parengtas iki minėto plano tarp bendraturčių suderinimo. Mano, kad ieškovai jau derinat planą dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos turėjo numatyti būsimų valymo įrenginių sprendinius.
49. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-53-733/2023 patvirtinta Žemės sklypu naudojimosi tvarka pagal UAB „Drava“ matininko G. K. 2023 m. birželio 5 d. sudarytą žemės sklypo planą (M 1:500). Sutiktina su apeliantais, kad minėtame žemės sklypo plane nėra pažymėta būsima ieškovams aktualių valymo įrenginių vieta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėta Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-53-733/2023 buvo priimta, kai nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas šalių ginčas dėl sutikimų valymo įrenginiams įrengti. Be to, minėta nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4 punkte nurodyta, kad sutarties šalys susitarė, kad ši sutartis neapima ginčo dėl valymo įrenginių, įrengtų Žemės sklype tiek J. ir K. K., tiek M. ir R. V. (el. byla t.1, b. l. 172–177).
50. Taigi, kaip matyti iš Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų, šalims tariantis dėl Žemės sklypo naudojimo tvarkos, apeliantams buvo žinoma, kad ieškovai siekia įteisinti valymo įrenginius Žemės sklype, apeliantai nagrinėjamoje byloje buvo susipažinę su Projektu, todėl tai, kad derinant naudojimosi tvarkos sąlygas Žemės sklypo plane nebuvo numatyti ieškovams aktualių valymo įrenginių sprendiniai, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad ieškovai prarado teisę kitoje byloje reikšti reikalavimą, susijusį su valymo įrenginių įteisinimo procedūromis. Pažymėtina, kad minėtame Žemės sklypo plane taip pat nėra pažymėta apeliantų ketinamo įsirengti vandens gręžinio vieta. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus, kad, jei tariantis dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos būtų Žemės sklypo plane pažymėti ieškovams aktualių valymo įrenginių sprendiniai, būtų kitaip suformuota bendrasavininkių valia, paskirstant žemės sklypo bendro naudojimo dalis ir jų ribas, juo labiau, kad pačioje taikos sutartyje yra paminėtas vykstantis ginčas dėl ieškovų valymo įrenginių.
Dėl Projekto vertinimo
51. Apeliantai apeliaciniu skundu argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminį įrodymų vertinimo pažeidimą, nes atsakovams ginčijant ieškovų pasirinktą teisės įgyvendinimo būdą ir sąlygas, teismas privalėjo tinkamai įvertinti ieškovų pateiktą Projektą ir atsakovų argumentus dėl Projekto neteisėtumo, o to negalint tinkamai atlikti be specialių žinių, teismas šalims turėjo siūlyti skirti Projekto ekspertizę. Pažymi, kad teismas nevertindamas Projekto, neįvertino, kad įgyvendinus Projektą, dėl ieškovų nuotekų valymo įrenginio apeliantai praras teisę įsirengti Žemės sklypo dalyje C1 geriamo vandens šulinį ir Projekto įgyvendinimas lems esminį apeliantų naudojimosi sklypo dalimi C1 pablogėjimą. Be to pirmosios instancijos teismas nevertino, kad ieškovai teisę įsirengti nuotekų valymo įrenginį gali įgyvendinti ir kitomis sąlygomis, t. y., kad sklypo dalyse D3, C1 apribojimai apeliantams neatsirastų.
52. Kaip minėta, šalių sudaryta taikos sutartimi, patvirtinta įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-14966-920/2019, yra nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka, pagal kurią ieškovams ir atsakovams bei trečiajam asmeniui yra priskirta po atitinkamą dalį Žemės sklypo naudotis atskirai. Ieškovai, patikslinę ieškinį, prašė pripažinti jiems teisę be atsakovų sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal Projektą įrengti inžinerinį statinį – valymo įrengimą.
53. Nuosavybės teisės įgyvendinimas skiriasi priklausomai nuo to, ar turtas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybės teisė yra asmeninė, ar bendroji. Esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei, į vieną objektą yra nukreiptos ne vieno, bet dviejų ar daugiau savininkų subjektinės teisės. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas – savininkų daugetas – lemia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-248/2016 13 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
54. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-701/2022 24 punktą). Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Taigi, teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
55. Vienas iš teisės laisvai naudotis ir disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punktą, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, be kita ko, reikalaujama pateikti žemės sklypo bendraturčių rašytinį sutikimą, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise, išskyrus atvejį, kai žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams ir yra priimtas jų sprendimas pagal šios dalies 7 punkte nustatytus reikalavimus, taip pat kai atliekami paprastojo ar kapitalinio remonto darbai.
56. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretų bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas projektinių pasiūlymų (kaip jie apibūdinami Statybos įstatyme) pateikimas. Bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (žr. tos pačios nutarties 17 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013; 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015).
57. Protingais bendraturčio motyvais teismas gali pripažinti specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad pastato (patalpų) rekonstrukcija, pertvarkymas ar paskirties pakeitimas lems (lemia) esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas kitaip, nei nustato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reglamentuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).
58. Kitų statinio bendraturčių nesutikimas gali būti grindžiamas ir tokiais teisiniais argumentais, kad projekto pasiūlymų sprendiniai neatitinka statybos techninių dokumentų (pavyzdžiui, blogina statinio techninę būklę) ar kitų panašaus pobūdžio teisės aktų (pavyzdžiui, higienos standartų) reikalavimų, kita vertus, tai nereiškia, jog tokio pobūdžio argumentai yra vieninteliai argumentai, kuriais bendraturčiai gali įrodinėti savo teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo grėsmę. Bendraturčiai, siekdami apginti savo teises ir (ar) teisėtus interesus nuo galimo jų pažeidimo, gali nurodyti įvairias priežastis ir remtis įvairiomis aplinkybėmis, atitinkančiomis jų interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016, 33 punktas).
59. Pagal minėtą kasacinio teismo praktiką, bendraturtis, kuris neduoda sutikimo įrengti valymo įrenginių Žemės sklype, kuris bendrosios nuosavybės teise priklauso šalims ir trečiajam asmeniui, turi nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad numatomas valymo įrenginių įrengimas, iš esmės pažeidžia bendraturčio teises ar įstatymo saugomus interesus.
60. Nagrinėjamu atveju apeliantai savo nesutikimą su dėl valymo įrenginių statybos pagal pateiktą Projektą grindė IĮ „Komunikacijų valdymas“ 2024 m. gegužės 24 d. raštu Buitinių nuotekų projekto ir buvusių įrengimų sumontavimo (duomenys neskelbtini), kuriame pateiktas Projekto vertinimas, nurodyti jo trūkumai, neatitikimai teisės aktų reikalavimams. Taip pat apeliantai teigia, kad ieškovams įrengus naujus valymo įrenginius Žemės sklypo A1 dalyje, Žemės sklypo C1 sklypo dalyje, kuria naudojasi apeliantai, kaip ir anksčiau esant senam ieškovų nuotekų šuliniui, kaupsis išleidžiamas vanduo.
61. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nevertindamas Projekto, negalėjo tinkamai įvertinti, ar dėl pagal Projektą įrengtų valymo įrenginių techninių savybių, dėl reljefo, paviršinio vandens lygio ir kitų ypatumų, nebus pažeidžiami kitų Žemės sklypų bendrasavininkų (apeliantų) teisė naudotis jiems priskirta Žemės sklypo dalimi (C1).
62. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 45 dalį, projektiniai pasiūlymai – pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus.
63. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi, statybą leidžiančiam dokumentui (tarp jų ir leidimui pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį) gauti kartu su prašymu turi būti pateiktas ir atitinkamas statinio projektas (2 punktas), taip pat statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas arba butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija (7 punktas). Pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį, esminiai statinio projekto sprendiniai turi atitikti projektinius pasiūlymus, šią atitiktį tikrina savivaldybių administracija, prieš savivaldybės merui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui priimant sprendimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo (Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis, 271 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
64. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Projektą vertins leidimą išduodanti institucija, kuri turės nuodugniai patikrinti Projektą ir jo atitikimą teisės aktų reikalavimams, be kita ko, ar Projektas neprieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl atsakovų nesutikimo leisti ieškovams įrengti naują valymo įrenginį Žemės sklype pagrįstumo, turėjo vertinti Projektą tuo aspektu, ar jo įgyvendinimas nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų.
65. Projektiniai pasiūlymai arba statinio projektas yra skirti tiek bendraturčiams apsispręsti, ar duoti sutikimą bendraturčio norimiems atlikti statybos darbams, ar tai nepažeis jų teisėtų interesų, tiek yra pagrindas teismui nuspręsti, ar bendraturčių atsisakymas duoti sutikimą yra pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tik įvertinęs Projektą galėjo padaryti išvadą dėl bendraturčių atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumo, tinkamai įvertinti, ar Projektas (projektinis pasiūlymas) neturi negatyvaus poveikio bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo bendraturčių teisėms ir teisėtiems interesams. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nevertinus, ar Projekto įgyvendinimas nepažeis kitų bendraturčių teisų ir teisėtų interesų, susidaro tokia situacija, kad tuo atveju, jei leidimą išduodanti institucija nurodys taisyti Projektą, o bendraturčiai su naujais sprendiniais nebus supažindinti, bendraturčiams nepagrįstai apsunkinamos galimybes apginti savo pažeistas teises.
66. Nustačius ir konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė ir nevertino visų teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių ir įrodymų, yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.
Dėl procesinės bylos baigties
67. Pirmosios instancijos teismas turi pareigą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes visiškai nevertino byloje esančio Projekto tuo aspektu, ar jo įgyvendinimas nepažeis kitų Žemės sklypo bendraturčių teisių ir teisėtų interesų.
68. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme nėra atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas panaikina priimtą teismo sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis teismas, aiškindamas aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinį, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016, 28 punktas; 2025 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-378/2025, 65 punktas).
69. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi ginčo esmę bei reikšmę ir tai, kad dėl tirtinų faktinių aplinkybių bei iš naujo vertintinų įrodymų apimties ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, teisėjų kolegija nusprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus ir duomenis, kurie iš esmės nebuvo vertinti, bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Šiuo atveju dėl tirtinų aplinkybių ir vertintinų įrodymų bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi iš naujo, o po jos išsprendimo būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją, todėl, kaip jau buvo minėta, yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
70. Bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia dėl atsakovų kartus su apeliaciniu skundu pateikto naujo įrodymo – Žemės sklypo schemos priėmimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
71. Skundžiamą teismo sprendimą panaikinus ir perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui visa apimtimi, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui, nagrinėsiančiam bylą iš naujo (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl dalyvaujančių byloje asmenų apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. liepos 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.