Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gistona“ atstovams Vytautui Navalinskui, advokatui Mariui Griciui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pilkasis granitas“ atstovams Alvydui Stankevičiui, advokatams Gediminui Žliobai, Kaziui Bitariui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gistona“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pilkasis granitas“ dėl skolos priteisimo, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pilkasis granitas“ priešieškinį dėl trūkumų šalinimo, išlaidų ir netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas Alvydas Stankevičius palaikė pateiktame priešieškinyje nurodytus reikalavimus, papildomai paaiškino, kad jis yra įmonės direktorius, o visus atliekamus darbus objekte (duomenys neskelbtini), kontroliavo statybos direktorius A. S., kuris ir buvo objekte. Su ieškovu dėl darbų kiekio buvo žodinis susitarimas, visus darbus, kainą, darbų apimtis derino A. S.. Rašytinė sutartis buvo pasirašyta, sutartį rengė ieškovas, o jie nesiderėjo. Sutartis buvo pasirašyta iki lapkričio mėnesio, todėl ir darbai iki to laiko turėjo būti padaryti. Jam žinoma, kad ieškovas dalies darbų nepadarė, kitą dalį darbų reikėjo taisyti ir tuos taisymo darbus atliko patys atsakovai. Išaiškėjus defektams, buvo kreiptasi į ieškovą, buvo skambinta, kalbėta, tačiau ieškovas nereagavo. Dėl perduotos konfidencialios informacijos jų įmonė kol kas žalos nepatyrė.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Kazys Bitaris prašė atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą ir tenkinti pateiktą atsakovo priešieškinį, papildomai paaiškino, kad pagal techninį projektą buvo numatyta iškloti 1117 kv.m. trinkelėmis ir nuo šio projekto negalėjo būti nukrypta. Atsakovas suskaičiavo, kad ieškovas yra išklojęs 1046 kv.m. trinkelių, tačiau teismui nepateikta jokių įrodymų, kad šiuos darbus atliko pati ieškovė, kadangi ieškovė pasamdė UAB „Alonzas“ trinkelių klojimo darbams, o pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras, ieškovė UAB „Alonzas“ atsiskaitė tik už darbus, kuriais buvo paklotos trinkelės viso už 831 kv.m. Ieškovui pagal pateiktus darbų priėmimo aktus Nr. 1 ir Nr. 2, kuriais yra aktuoti trinkelių įrengimo darbai 825 kv.m. plotui, yra sumokėta ir atsakovas nesutinka, kad pagal atliktų darbų aktą yra dar išklota 493 kv.m., nes faktiškai įrengta yra tik 221 kv.m. ir šis plotas turėtų būti nurodytas atliktų darbų akte Nr. 3. Pažymėjo, kad ieškovas netinkamai atliko savo darbus, todėl atsakovas buvo priverstas savo darbo jėga bei sąnaudomis perkloti dalį klinkerinių trinkelių, t.y. 260 kv.m. Taigi priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo trūkumų šalinimo išlaidas, baudą, delspinigius. Ieškovas nesilaikė sutartyje numatytų darbų atlikimo termino, darbus atliko nekokybiškai ir tinkamai jų nepridavė, kaip numatyta statybų reglamente. Be to, ieškovas nesilaikė susitarimo neatskleisti konfidencialios informacijos, kurią sudaro architektūriniai – projektiniai sprendiniai, esantys autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo objektais, bei kitą statybos darbams reikalingą informaciją.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Gediminas Žlioba prašė atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą ir tenkinti pateiktą atsakovo priešieškinį, papildomai paaiškino, kad ieškovas neatliko visų sutartų darbų, pats pasišalino iš objekto ir nepagrįstai prašo priteisti už išklotas trinkeles, kadangi ieškovo nurodyti iškloti plotai skiriasi nuo faktiškai iškloto ploto. Teismui pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas iš kurio matyti, kad įrengtos klinkerinių trinkelių dangos plotą sudaro 1180,37 kv.m. Pažymėjo, kad statybos rangos sutartis buvo parengta paties ieškovo ir jis pats į sutartį įrašė nuostatą dėl informacijos konfidencialumo, ši nuostata yra formali ir nagrinėjamu atveju turi būti taikoma, kadangi ieškovas perdavė konfidencialią informaciją UAB „Alonzas“.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2015-10-21 sudarė statybos subrangos sutartį Nr. GIS/2015/10/21, kuria subrangovas (ieškovė UAB „Gistona“) įsipareigojo savo jėgomis ir priemonėmis, sutarties nustatyta tvarka bei terminais, atlikti gerbūvio darbus objekte „Poilsio pastato su požemine automobilių saugykla nauja statyba, nustatant esamo poilsio pastato griovimą“, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 8-12). Taip pat ieškovė su atsakove 2016-02-01 sudarė statybos subrangos sutartį Nr. GIS/2016/02/01, kuria rangovas (ieškovė UAB „Gistona“) įsipareigojo atlikti gerbūvio darbus, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 19-28).

Dėl skolos priteisimo pagal 2016-02-01 statybos subrangos sutartį Nr. GIS/2016/02/01

2016-02-01 ieškovė su atsakove sudarė statybos rangos sutartį Nr. GIS/2016/02/01, kuria rangovas (ieškovė UAB „Gistona“) įsipareigojo atlikti gerbūvio darbus objekte, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 19-23). Iš byloje pateiktos PVM sąskaitos-faktūros serija GUS Nr. 000000883 matyti, kad už paslaugas pagal sutartį Nr. GIS/2016/02/01 ir Atliktų darbų aktą Nr. 1 mokėtina suma yra 3698 Eur (t. 1, b.l. 33, 30). Atsakovė šios skolos neginčija ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutinka su reikalavimu dėl 3698 Eur skolos priteisimo bei patvirtino, kad ši PVM sąskaita-faktūra nėra apmokėta. Esant šioms aplinkybėms, atsakovei šios skolos sumos neginčijant, 3698 Eur skolos suma priteistina iš atsakovės ieškovės naudai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 str. 1 d. 5 p.).

Dėl skolos priteisimo pagal 2015-10-21 statybos subrangos sutartį Nr. GIS/2015/10/21

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė UAB „Pilkasis granitas“ 2015-10-08 su UAB „Vitros prekyba“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. GIS/15/10/08, kuria rangovas (atsakovė UAB „Pilkasis granitas“) įsipareigojo savo jėgomis ir priemonėmis, iš užsakovo medžiagų sutarties nustatyta tvarka bei sąlygomis atlikti specialiuosius statybos darbus (gerbūvio sutvarkymas), nurodytus lokalinėje sąmatoje prie sutarties, objekte „Poilsio pastato su požemine saugykla statyba, (duomenys neskelbtini), bei perduoti šio darbo rezultatą užsakovui (t. 1, b.l. 75-81). Šiems darbams atlikti ieškovė su atsakove 2015-10-21 sudarė statybos subrangos sutartį Nr. GIS/2015/10/21 (toliau – Subrangos sutartis), kuria subrangovas (ieškovė UAB „Gistona“) įsipareigojo savo jėgomis ir priemonėmis, sutarties nustatyta tvarka bei terminais, atlikti gerbūvio darbus objekte „Poilsio pastato su požemine automobilių saugykla nauja statyba, nustatant esamo poilsio pastato griovimą“, pagal sutarties priede Nr. 1 (lokalinėje sąmatoje) nurodytus vienetinius darbų įkainius. Užsakovas (atsakovė UAB „Pilkasis granitas“) įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos atsiskaityti (t. 1, b.l. 8-12). Ieškovė darbams atlikti su UAB „Alonzas“ 2015-10-26 sudarė statybos subrangos sutartį Nr. GIS/2015/10/26, kuria subrangovas (UAB „Alonzas“) įsipareigojo savo jėgomis ir priemonėmis, sutarties nustatyta tvarka bei terminais, atlikti gerbūvio darbus objekte „Poilsio pastato su požemine automobilių saugykla nauja statyba, nustatant esamo poilsio pastato griovimą“, pagal sutarties priede 4.1 punkte nurodytus darbų įkainius. Užsakovas (ieškovė UAB „Gistona“) įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos atsiskaityti (t. 1, b.l. 180-184). Ieškovė UAB „Gistona“ už atliktus darbus su UAB „Alonzas“ atsiskaitė ir 2015-12-21 pervedė 3916,85 Eur bei 2016-01-13 pervedė 3369,24 Eur (t. 2, b.l. 27, 30, 31).

Byloje kilo ginčas dėl apmokėjimo už atliktus darbus. Ieškovė nurodo, kad ji atliko darbus pagal pateiktą 2016-03-21 PVM sąskaitą –faktūrą serija GUS Nr. 000000889, o atsakovė už šiuos darbus neapmokėjo. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti trūkumų šalinimo išlaidas bei netesybas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio, įtvirtinusio statybos rangos sutarties sampratą, pirmosios dalies nuostatą, statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutartyje. Rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamai. Pareiga atlikti darbus tinkamai reiškia, kad darbai turi atitikti sutarties sąlygas, statybos rangos sutarties atveju – normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus. CK 6.650 straipsnio 1 dalis numato, jog rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu. Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.650 str. 3 d.).

CK 6.655 straipsnio 1 dalis numato, jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. Tarp šalių sudarytos Subrangos sutarties 4.1 papunktyje numatyta, kad vienetiniai darbų įkainiai pateikti priede Nr. 1 ir priede Nr. 2 prie šios sutarties. Užsakovas (UAB „Pilkasis granitas“) apmoka pagal faktiškai atliktų darbų kiekius. Medžiagas tiekia užsakovas. Pagal Subrangos sutarties 5.1 papunktį užsakovas sumoka Subrangovui per 30 kalendorinių dienų nuo atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo dienos pagal pateiktą atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pagrindu išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą. Atsiskaitoma už faktiškai atliktų darbų kiekius (Subrangos sutarties 5.2 papunktis).

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė 2016-03-21 atsakovei pateikė 2016-03-21 PVM sąskaitą –faktūrą serija GUS Nr. 000000889 13188,09 Eur sumai už paslaugas pagal sutartį Nr. GIS/2015/10/21 ir atliktų darbų aktą Nr. 3 (objektas – gerbūvio darbai objekte „Poilsio pastato su požemine automobilių saugykla nauja statyba, nustatant esamo poilsio pastato griovimą“), atliktų darbų aktą, papildomai pridėjo kopijas – tech. priežiūros A. G. pasirašyti patvirtinti UAB „Gistona“ atlikti kiekiai (t. 1, b.l. 31, 34, 140-149). Atsakovė 2016-06-30 ieškovei UAB „Gistona“ pateikė pretenziją dėl sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo ir apgaulingų apskaitos dokumentų pateikimo, kurioje nurodė, kad nesutinka apmokėti pateiktos PVM sąskaitos-faktūros kol nebus pakoreguotas atliktų darbų aktas 2016-02-11 ir grąžino ieškovei pateiktus dokumentus (t. 1, b.l. 150-168).

CK 6.684 straipsnio 1 dalis nustato, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai, o 2 dalis nustato, kad sutartyje privalo būti nurodyta su ja susijusių dokumentų sudėtis (normatyviniai statybos dokumentai). Sutartyje taip pat privalo būti nurodyta, kuri šalis ir per kokius terminus turi pateikti tam tikrus normatyvinius statybos dokumentus. Bylos nagrinėjimo metu iš šalių bei liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad Subrangos sutarties pasirašymo metu užsakovas (atsakovė) jokių projektinių dokumentų subrangovui (ieškovei) nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas A.Stankevičius patvirtino, kad visus užsakymus, kiekius, kainas, darbus su ieškove derino jų įmonės statybos direktorius, jis tik formaliai pasirašė sutartį, o dėl darbų kiekių buvo sudarytas žodinis susitarimas. Ieškovės atstovas V.Navalinskas nurodė, kad jis susitiko su A. S., kuris teigė, kad yra objektas Palangoje, sakė nuvykti į objektą apsižiūrėti ir jei viskas tinka, pradėti darbus. Nurodė, kad projektą pagal kurį turėjo būti klojamos trinkelės jam parodė pagrindinio statytojo statybos vadovas Ž. G.. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos vadovas Ž. G. patvirtino, kad pats vežė planus į objektą ir darbininkams rodė kur dirbti. Pagal šalių sudarytos Subrangos sutarties 8.1.1 papunktį užsakovo pareiga yra pateikti projektinę dokumentaciją. Byloje nepateikti jokie rašytiniai įrodymai, kurie patvirtintų, kad atsakovė perdavė ieškovei projektinę dokumentaciją. Teismo posėdžio metu šalys bei liudytojai A. S., A. G., Ž. G. patvirtino, kad pirminis planas šiek tiek kito ir buvo nukrypta nuo projekto, kadangi vietoje terasos lentų buvo išklotos trinkelės. Liudytojas Ž. G. nurodė, kad pagal jų planą buvo priduota 1250 kv.m. ploto išklotų trinkelių. Kadangi byloje nėra pateiktas originalus projektas, planas iš kurio būtų galima nustatyti, koks kiekis trinkelių turėjo būti paklotas ir koks kiekis yra faktiškai paklotas, šis kiekis šalių yra įrodinėjamas kitais įrodymais ir atsakovės prašymas atskaitos tašku ginče laikyti 1177 kv.m. trinkelių plotą pagal parengtą gerbūvio planą, yra nepagrįstas, nes kaip minėta aukščiau, originalus planas teismui nebuvo pateiktas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tarp šalių sudarytos Subrangos sutarties 4.1, 5.2 papunkčius, šalys susitarė, kad užsakovas apmoka pagal faktiškai atliktų darbų kiekius. Kaip minėta aukščiau, ieškovė pateikė atsakovei apmokėjimui atliktų darbų aktą Nr. 3 ir PVM sąskaitą-faktūrą, dėl kurios apmokėjimo byloje kyla ginčas.

Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Taigi atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame turi būti fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Tokiame akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartyje nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Tačiau kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad pagrindas rangovui reikalauti, jog užsakovas vykdytų jo priešpriešinę pareigą – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas nepaneigia rangovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015). Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, vien ta aplinkybė, kad atsakovė nepasirašė ieškovės pateikto atliktų darbų akto Nr. 3, negali būti pagrindas daryti išvadą, kad Subrangovas neįvykdė savo sutartinės pareigos – neatliko sutartyje nustatytų darbų ir todėl užsakovei neatsirado pareigos sumokėti už darbus.

Nagrinėjamoje byloje pažymėtina tai, kad subrangovas UAB „Gistona“ gerbūvio darbams atlikti su UAB „Alonzas“ 2015-10-26 sudarė statybos subrangos sutartį Nr. GIS/2015/10/26. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas V.Navalinskas nurodė, kad jie dirbo kartu su UAB „Alonzas“ darbininkais, dirbo paraleliai ir panašiai kiekvienas atliko po pusę darbų. Atsakovės atstovas advokatas K.Bitaris neteisingai nurodė, kad liudytojas techninis prižiūrėtojas A. G. teismo posėdžio metu teigė, kad objekte dirbo UAB „Alonzas“ žmonės. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas techninis prižiūrėtojas A. G. nurodė, kad objekte dirbo E. žmonės, o kokios įmonės jie darbuotojais jis nežinojo, visą laiką galvojo kad tai UAB „Pilkasis granitas“ darbininkai, kadangi žinojo, kad gerbūvio darbams atlikti buvo pasamdytas UAB „Pilkasis granitas“. Byloje nekilo ginčas, kad dalį gerbūvio darbų atliko UAB „Alonzas“, tačiau atsakovė nesutikdama su ieškiniu ir jai kylančia pareiga atsiskaityti pagal pateiktą sąskaitą – faktūrą nurodo, kad ieškovė už UAB „Alonzas“ atliktus darbus pateikė tris PVM sąskaitas faktūras, iš kurių vienoje nurodyta, kad rangos darbai vyko Klaipėdoje. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas V.Navalinskas paaiškino, kad ši PVM sąskaita-faktūra buvo pateikta per klaidą, teisingos yra dvi PVM sąskaitos-faktūros, kuriose nurodoma, kad rangos darbai vykdyti (duomenys neskelbtini). Taigi iš ieškovės teismui pateiktų dviejų PVM sąskaitų-faktūrų serija ALZ Nr. 000047 ir Nr. 000053 matyti, kad ieškovė UAB „Alonzas“ sumokėjo už 831 kv.m. paklotų trinkelių (t. 2, b.l. 26, 29). Pažymėtina, kad šie duomenys neįrodo, kad būtent tik tokį kiekį trinkelių išklojo ieškovė, be kita ko, pati atsakovė nurodė pripažįstantį faktą, kad ieškovė viso faktiškai įrengė 1046 kv.m. klinkerinių trinkelių plotą. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. M. nurodė, kad klojo trinkeles objekte (duomenys neskelbtini), darbai vyko maždaug apie keturis mėnesius, jie dirbo savo darbus, o UAB „Gistona“ savo darbus. Jiems nurodymus duodavo techninis prižiūrėtojas A. G., statytojo projekto vadovas Ž. G., darbus priduodavo techninei priežiūrai. Kai iš UAB „Gistona“ jie negavo pinigų už atliktus darbus, jis pats ėjo su raštu pas techninį prižiūrėtoją A. G. ir prašė, kad būtų pasirašyta už atliktus darbus. Jiems suskaičiavus išklotas trinkeles bendras kiekis buvo 1228 kv.m. ir A. G. jokių priekaištų neturėjo. Iš byloje pateikto ir techninio prižiūrėtojo A. G. pasirašyto rašto matyti, kad žemiau išvardinti darbai E. žmonių atlikti ir pretenzijų jiems neturi. Darbų atlikimo aktus galės pasirašyti atlikus jo raštuose išvardintus darbus (raštų 2016-02-18 ir 2016-02-10) (t. 1, b.l. 144). Teismo posėdžio metu liudytojas A. G. nurodė, kad jis nežinojo, kad objekte bus trečiasis asmuo, visą laiką galvojo kad trinkelių klojimo darbus atlieka UAB „Pilkasis granitas“, objekte prie trinkelių klojimo dirbo tie patys E. žmonės, todėl jis E.i ir pasirašė tą raštą. Taigi nagrinėjamu atveju teigti, kad trinkelių klojimo darbai nėra priduoti techninei priežiūrai nėra pagrindo, o aplinkybė, kad techninis prižiūrėtojas A. G. nežinojo, kokios įmonės darbuotojai kloja trinkeles, neturi teisinės reikšmės atsakovei apmokėjimui už atliktus darbus ieškovei, jeigu darbai techninio prižiūrėtojo yra priimti.

Ieškovė teigia, kad pagal faktą išklojo 1228 kv.m. trinkelių, o 90 kv.m. trinkelių perklojo užsakovo pageidavimu ir suderinus su atsakove. Atsakovės atstovas advokatas K.Bitaris teigė, kad ieškovė neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo reikalauti apmokėti už peklotas trinkeles, kadangi joks rašytinis susitarimas dėl šių darbų tarp šalių nebuvo sudarytas. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas V.Navalinskas nurodė, kad 90 kv.m. trinkelių buvo perklota, kadangi pagrindiniam užsakovui netiko trinkelių spalva. Liudytojas statytojo projekto vadovas Ž. G. patvirtino, kad toks perklojimas buvo, kadangi užsakovui netiko trinkelių spalva ir buvo paprašyta tą plotą perkloti. Pažymėtina, kad nors tarp šalių sudarytos Subrangos sutarties 2.2 papunktyje numatyta, kad atsiradus nenumatytų darbų ar pataisymų jie turi būti aptariami atskirais rašytiniais susitarimais, tačiau pats atsakovės statybos direktorius A. S. teisme paliudijimo, kad pagrindinis užsakovas prašė perkloti trinkeles ir šie darbai buvo atlikti. Be kita ko, už šiuos darbus atsakovė su ieškove yra atsiskaičiusi pagal pateiktą darbų atlikimo aktą Nr. 1, kuriame ir yra fiksuojami klinkerinių bei grindinio trinkelių įrengimo bei ardymo darbai (t. 1, b.l. 85, 86), todėl atsakovė nebeturi pagrindo ginčyti darbų už kuriuos jau yra apmokėjusi.

Kaip vieną iš įrodymų dėl išklotų trinkelių ploto atsakovė pateikė teismui antstolio Giedriaus Jonausko 2017-01-13 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 91-17-01 (t. 2, b.l. 120). Antstolis minėtame protokole konstatavo, kad 2017-01-13 10.29 val. adresu (duomenys neskelbtini), dalyvaujant UAB „Pilkasis granitas“ sudarytai komisijai, susidedančiai iš J. A., R. V., Alvydo Stankevičiaus, A. S. ir V. V. buvo atliekami įrengtos klinkerinių trinkelių dangos ploto matavimo darbai. Techninis prižiūrėtojas A. G. atsisakė dalyvauti atliekamuose matavimo darbuose. Komisija nustatė, kad adresu (duomenys neskelbtini), įrengtos klinkerinių trinkelių dangos plotą sudaro 1180,37 kv.m.

Atsakovės atstovas advokatas G.Žlioba teigė, kad šis pateiktas įrodymas turi didesnę įrodomąją galią, tačiau teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis dokumentas laikomas oficialiu įrodymu, t.y. turi didesnę įrodomąją galią, jeigu surašomas vykdant teismo pavedimą (CPK 197 straipsnio 2 dalis, 635 straipsnis). Jei antstolis faktus nustatinėja, veikdamas kitu pagrindu, teismas tokių veiksmų negali vertinti kaip procesinės antstolio veiklos. Šiuo atveju faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas gali būti vertinimas kaip rašytinis įrodymas, kuris su kitais įrodymais patvirtina ar paneigia atitinkamų aplinkybių egzistavimą (CPK 185 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009).

Nagrinėjamu atveju antstolis faktines aplinkybes konstatvo ne teismo pavedimu, o atsakovės prašymu. Pažymėtina, kad antstolis konstatavo faktines aplinkybes dalyvaujant iš atsakovės darbuotojų sudarytai komisijai. Atsakovės atstovai teigė, kad ieškovės atstovams buvo siūloma dalyvauti, tačiau jie neva neturėjo darbuotojų, kurie būtent tą dieną galėtų tuose matavimuos dalyvauti. Ieškovės atstovai nurodė, kad jiems pasiūlyta buvo prieš dieną, be to, būtent tą dieną nei vienas jų atstovas negalėjo dalyvauti, jie siūlė keisti datą, tačiau atsakovė nesutiko. Pažymėtina, kad konstatuojant faktines aplinkybes buvo daromas vaizdo įrašas, kuris yra pateiktas kartu su faktinių aplinkybių konstatvimo protokolu. Teismas sutinka su ieškovės atstovo advokato M.Griciaus nurodytais teiginiais, kad ne visur kamera buvo pritraukta užfiksuojant matuotų trinkelių ilgį, plotį, taip pat iš šių matavimų nėra aišku, ar visa teritorija buvo išmatuota, be to, visiškai nėra fiksuota, koks trinkelių plotas, ilgis, kvadratūra yra tų, kurios yra įleistos po pastatu ar langais. Atsakovės atstovas advokatas K.Bitaris teigė, kad liudytojas Ž. G. dėl mokymų negalėjo atvykti į matavimus, o A. G. atvykęs į matavimus pasišalino iš faktinių aplinkybių nustatymo, todėl vertinant jų elgesį negalima remtis jų teisme duotais liudijimais, nes jie yra nepatikimi ir galimai neteisingi, tačiau teismas pažymi, kad šių liudytojų suinteresuotumas byloje nenustatytas, šių liudytojų duoti paaiškinimai sutampa su faktinėmis bylos aplinkybės, yra nuoseklūs ir logiški, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti. Faktas, kad liudytojai atsisakė dalyvauti faktinių aplinkybių konstatavime, nesudaro pagrindo abejoti jų duotais paaiškinimais. Taigi, vertinant antstolio faktinių aplinkybių protokolą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, teismas daro išvadą, kad jame nurodytos aplinkybės, kad komisija nustatė, kad adresu (duomenys neskelbtini), įrengtos klinkerinių trinkelių dangos plotą sudaro 1180,37 kv.m., nėra pagrindas atsakovei nemokėti už faktiškai atliktus darbus ir neeliminuoja atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškove, kadangi šis dokumentas neįrodo ieškovės faktiškai atliktų darbų.

Atsakovės atstovas advokatas K.Bitaris teigė, kad byloje nėra jokių rašytinių ar kitų įrodymų (liudytojų, buhalterinės apskaitos dokumentų) patvirtinančių, kad darbus būtų atlikusi pati UAB „Gistona“ savo darbo jėgos resursais. Pažymėtina, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai – atliktų darbų aktas, PAV sąskaita-faktūra, techninio prižiūrėtojo A. G. raštas, teismo posėdžio metu duoti šalių paaiškinimai bei liudytojų parodymai, yra pakankami padaryti išvadai jog ginčo darbus atliko būtent ieškovas ir/ar jo samdytas asmuo, todėl atsakovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atsakovei atsisakyti apmokėti už faktiškai atliktus darbus.

Atsakovė nurodo, kad ieškovė atsakovei buvo įsipareigojusi atlikti darbus numatytus Subrangos sutarties prie Nr. 1, 2 skyriuje (apželdinimas) 6 punkte – dirvos paruošimas gazonams rank. būdu II gr. grunte, užpilant iki 15 cm storio sluoksnį augalinio dirvožemio (be medžiagų). Iš teismui pateikto darbų priėmimo akto Nr. 2 matyti, kad ieškovė rankiniu būdu įrengė 496 kv.m. plotą gazonų (t. 1, b.l. 87). Atsakovė dabar ginčija ir teigia, kad nors už šiuos darbus atsakovė ieškovei apmokėjo ir pasirašydami darbų priėmimo aktą Nr. 2 patvirtino darbų priėmimo faktą, tačiau teigia, kad šie akte nurodyti ieškovo darbai nebuvo atlikti, o darbų priėmimo aktas patvirtintas tikintis, kad tuos darbus ieškovė atliks baigus klinkerinių trinkelių įrengimo darbus. Teigia, kad minėti darbai statybos žurnale taip pat nepriimti ir užsakovo bei statybos techninės priežiūros darbuotojo A. G. nepatvirtinti, be to, 2016-02-18 statybos darbų defektiniame akte (rašte) 5 pozicijoje nurodyta, kad nebaigtas dirvos paruošimas augaliniu dirvožemiu ir žolės užsėjimas 423 kv.m. Ieškovė teigia, kad šie darbai buvo atlikti, atsakovė juos priėmė ir už juos apmokėjo, o pagal susitarimą su atsakove, kuriuo buvo sumažintas šių darbų kiekis, nes nebuvo užsėta žolė, todėl 2016-02-11 atliktų darbų akte Nr. 3 ir yra išminusuota 73 kv.m. šių darbų. Iš teismui pateikto atliktų darbų akto Nr. 3 matyti, kad akte dirvos paruošimas gazonams kiekis yra minus 73, suma minus 117,53 Eur, ir tai atitinka ieškovės nurodytas faktines aplinkybes dėl atliktų darbų. Teismas pažymi, kad nors atsakovė nepripažįsta, kad A. G. 2016-03-07 raštu priėmė E. žmonių atliktus darbus, tačiau teismas šį A. G. raštą aukščiau pripažino kaip tinkamą atliktų darbų priėmimą, techninis prižiūrėtojas šiuo raštu patvirtino, kad E. žmonės atliko juodžemio darbus 423 kv.m., be to, už šiuos darbus atsakovė su ieškove yra atsiskaičiusi pagal pateiktą darbų atlikimo aktą Nr. 2, todėl atsakovė nebeturi pagrindo ginčyti darbų už kuriuos jau yra apmokėjusi, o atsakovės nurodyti argumentai, kad darbų priėmimo aktas patvirtintas tikintis, kad tuos darbus ieškovė atliks baigus klinkerinių trinkelių įrengimo darbus, atmestini kaip nepagrįsti. Atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą bei sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Atsakovė pasirašydama atliktų darbų aktą Nr. 2 jokių trūkumų nefiksavo, pateiktą PVM sąskaitą- faktūrą pagal atliktų darbų aktą Nr. 2 apmokėjo, todėl konstatuojama, kad nurodyti darbai buvo atlikti ir jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė neatliko 272 kv.m. gazonų paruošimo darbų, už kuriuos dar kartą teismas pažymi atsakovė yra apmokėjusi.

Atsakovė taip pat nesutikdama su ieškiniu ir pareiga jai atsiskaityti pagal ieškovės pateiktą darbų atklikimo aktą Nr. 3 bei PVM sąskaitą-faktūrą nurodo, kad ieškovės trinkelių klojimo darbai yra atlikti su trūkumais ir defektais, ieškovė statybos subrangos darbus dėl likusių, statybos žurnale neįformintų ir nepriimtų, 436 kv.m. trinkelių įrengimo tęsė po 2015-12-17 dienos, prasidėjus šaltajam žiemos laikotarpiui, šie defektai yra užfiksuoti 2016-06-17 objektą įrenginėjančių bendrovių gamybiniame pasitarime. Ieškovės atstovai teigė, kad objekte trinkelių klojimo darbai buvo atliekami panašiai apie keturis mėnesius, t.y. 2015 metų lapkričio – 2016 metų vasario mėnesiais.

Pažymėtina, kad įrašai statybos darbų žurnale apie atliktus darbus yra padaryti nuo 2015-12-01 iki 2015-12-23. Nors atsakovė teigė, kad darbai buvo tęsiami po 2015-12-17, prasidėjus šaltajam žiemos laikotarpiui, tačiau iš statybos darbų žurnalo įrašo matyti, kad 2015-12-17 buvo +3 °C, 2015-12-18 - +4 °C, 2015-12-21 - +2 °C, 2015-12-22 - +3 °C, 2015-12-23 - +2 °C (t. 1, b.l. 108-114). Atsakovė teismui pateikė pažymas apie hidrometeorologines sąlygas apie laipsniadienius ir temperatūros laikymosi trukmę 2015 metų gruodžio ir 2016 metų sausio mėnesiais. Pažymėtina, kad iš pažymos apie temperatūros laikymąsi 2015 gruodžio mėnesį matyti, kad panašiai nuo gruodžio vidurio iki pat galo laikėsi pliusinė oro temperatūra, kas atitinka ir statybos žurnale nurodytus duomenis. Tačiau kaip minėta aukščiau statybos darbų žurnalas yra užpildytas tik iki 2015-12-23, todėl 2016 metų sausio mėnesio temperatūra jau nebėra fiksuojama. Ieškovė teigė, kad pačiu šalčiausiu periodu darbai ir nebuvo atliekami, o liudytojas A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad kai oro temperatūra buvo pakankamai šilta, jis leido darbininkams dirbti. Pažymėtina, kad iš atsakovės pateiktos pažymos apie oro temperatūrą 2016 metų sausio mėnesį matyti, kad panašiai nuo sausio vidurio laikėsi vidutiniškai -4°C - -5°C, o sausio gale jau buvo pliusinė temperatūra. Ieškovės atstovė nurodė, kad darbus kliudė atlikti tai, kad atsakovė nebuvo tinkamai pati atlikusi savo paruošiamųjų darbų, ypač netinkamai buvo padaryti hidroizoliacijos darbai dėl kurių pagrinde ir kurių vėliau ir galėjo atsirasti trinkelių defektai, be to, ant paklotų trinkelių važinėjo sunkiasvorė technika, kas sąlygojo paklotų trinkelių išlinkimus. Iš atsakovės teismui pateiktų objektą įrenginėjančių bendrovių gamybiniame pasitarimų 2016-03-17, 2016-03-24, 2016-03-31, 2016-05-05 protokolų matyti, kad UAB „Pilkasis granitas“ fiksuojami hidroizoliacijos darbų defektai bei nurodymas atlikti hidroizoliacijos defektų tvarkymo darbus (t. 1, b.l. 116-119, 121-124, 126-129, 136-139). Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. G., Ž. G. patvirtino, kad hidroizoliacija buvo ne visur išklota, kitur ji buvo išklota su trūkumais, todėl pastoviai drėgmė patekėdavo į rūsius ir jeigu hidroizoliacijos darbai būtų atlikti tinkamai, trinkelės taip pat būtų išklotos tinkamai. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas UAB „Pilkasis granitas“ darbininkas P. D. taip pat nurodė, kad kai jis vasarą atlikinėjo trinkelių perklojimo darbus, šie darbai buvo atliekami dėl to, kad palei pastatą į rūsį buvo praleidžiamas vanduo, jis taip pat nurodė, kad dalis trinkelių buvo sukritusios dėl sunkiasvorių transporto priemonių važinėjimo po teritoriją. Dėl sunkiasvorio transporto važinėjimo teritorijoje patvirtino ir liudytojas E. M.. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad pats užsakovas (UAB „Pilkasis granitas“) netinkamai atliko savo kaip užsakovo pareigas pagal sutartį.

Atsakovės atstovas advokatas K.Bitaris teigė, kad dar parengiamajame posėdyje buvo prašoma techninę priežiūrą objekte vykdžiusį A. G. įtraukti trečiuoju asmeniniu, kadangi iš liudytojo E. M. duotų parodymų akivaizdu, kad A. G. netinkamai atliko savo pareigas objekte. Teismas pažymi, kad byloje nenustatyta užsakovės (UAB „Vitros prekyba“) veiksmų, kurie būtų pagrindas pripažinti ją atsakinga už išklotų trinkelių trūkumų atsiradimą, todėl atsižvelgiant į nurodytą užsakovo ir rangovo teisių ir pareigų bei atsakomybės paskirstymą, teismas nekonstatavo jos atsakomybės už ginčo defektus. Kasacinis teismas 2015 m. gegužės 15 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015 yra nurodęs, kad pagal CK 6.696 straipsnį ir 6.697 straipsnio 3 dalį, nustačius statinio defektus, už juos gali būti atsakingas ne tik rangovas, bet ir projektuotojas bei statybos techninis prižiūrėtojas, jei šie nepaneigia savo kaltės dėl defektų atsiradimo. Nurodyti statybos dalyviai nebuvo įtraukti dalyvauti nagrinėjamoje byloje atsakovais ar trečiaisiais asmenimis, jų atsakomybės už defektus klausimai nenagrinėti. Dėl to ieškovas, manydamas, kad šie subjektai taip pat yra atsakingi už nustatytus defektus, turi teisę jiems pareikšti reikalavimą atlyginti jų neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Tokią teisę regreso tvarka įgyja asmuo, kreditoriui įvykdęs prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais (CK 6.280 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DNSB „Taurakalnio namai, Vilnius“ v. UAB „Santechnikos verslas“, bylos Nr. 3K-3-20/2014, bylos Nr. 3K-3-20/2014). Taigi, nagrinėjamu atveju, atsakovė manydama, kad techninę priežiūrą objekte vykdęs A. G. netinkamai atliko savo pareigas, turi teisę jam pareikšti reikalavimą atlyginti jų neteisėtais veiksmais padarytą žalą atskiroje byloje.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.

Teismas, visapusiškai ir objektyviai ištyręs byloje surinktus įrodymus – šalių, liudytojų paaiškinimus, rašytinius įrodymus, remdamasis savo vidiniu įsitikinimu ir vadovaudamasis įstatymais, daro išvadą, kad ieškovė tinkamai atliko visus darbus nurodytus atliktų darbų akte Nr. 3, todėl ieškinys dalyje dėl 13188,09 Eur skolos pagal ieškovės pateiktą 2016-03-21 PVM sąskaitą –faktūrą serija GUS Nr. 000000889 yra pagrįstas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 13 188,09 Eur skolos už atliktus darbus (CK 6.655 str. 1 d., 6.681 str. 1 d., 6.687 str. 1 d., 6.694 str.).

Dėl priešieškinio

Dėl reikalavimo priteisti iš ieškovės trūkumų šalinimo išlaidas, pagal Subrangos sutarties 9.1.6 p. nuostatas

Subrangos sutarties 9.1.6 papunktis nustato, kad jei garantinio termino metu atsiradus defektams ir užsakovui pateikus subrangovui raštišką pretenziją, nurodytu terminu defektai nepašalinami, užsakovas pašalina defektu savo sąskaita, o subrangovas privalo atlyginti užsakovui defektų šalinimo išlaidas ir sumokėti 10 (dešimties) procentų dydžio baudą nuo defektų šalinimo sąmatos, kuri šalių susitarimu bus laikomi minimaliais užsakovo nuostoliais.

Atsakovė nurodė, kad už ieškovės atliktų darbų defektų ištaisymą ji patyrė 8929,23 Eur išlaidas, taip pat, ieškovė turi sumokėti 10 procentų baudą nuo defektų šalinimo sąmatos, t.y. 892,82 Eur dydžio baudą. Nurodė, kad ieškovė statybos subrangos darbus dėl likusių, statybos žurnale neįformintų ir nepriimtų, 436 kv.m. trinkelių įrengimo tęsė po 2015-12-17 dienos, prasidėjus šaltajam žiemos laikotarpiui, ieškovė nereagavo į atsakovės darbų vadovo R. V. pastebėjimus, kad žiemą atliekamų darbų kokybė bus vertinama atšilus orams, kai iš grunto išeis įšalas.

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovė 2016-06-30 ieškovei UAB „Gistona“ pateikė pretenziją dėl sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo ir apgaulingų apskaitos dokumentų pateikimo, kurioje nurodė, kad užsakovui nepavykus su Subrangovu geranoriškai susitarti dėl atliktų darbų kiekių ir vertės, ieškovė turi pakoreguoti išrašytą sąskaitą faktūrą, taip pat, nurodė, kad pagal užsakovo turimus įrodymus, t.y. 2016-03-05 gautą laišką iš Ž. G. ir 2016-02-18 surašytą A. G. raštą, Subrangovo darbai yra nepabaigti ir atlikti nekokybiškai (t. 1, b.l. 150-168). Pažymėtina, kad pati atsakovė ieškovės darbų trūkumų nefiksuoja, o juos nustatinėja tik iš Ž. G. ir A. G. raštų. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė iš objekto atlikusi darbus pasitraukė 2016 metų vasario, kovo mėnesiais, o atsakovė pretenziją reiškia 2016 m. birželio 30 d. Be to, atsakovė nurodė, kad ieškovė iš objekto pasišalino savavališkai neatlikusi visų darbų, tačiau pažymėtina, kad šalys Subrangos sutartimi nebuvo numačiusios, kokius kiekius darbų ieškovė turi atlikti ir sutartimi susitarė, kad bus apmokama pagal faktiškai atliktų darbų kiekius.

Atsakovė teigė, kad nustačius UAB „Gistona“ padarytus trūkumus, atsakovė juos šalino pati savo turimais darbo jėgos ir finansiniais resursais ir tai patvirtina atsakovės pateikti buhalterinės apskaitos ir darbo organizavimo dokumentai (2016-02-01 – 2016-02-29 ir 2016-03-01 – 2016-03-31 darbų laikotarpio paskyra su darbuotojų atidirbtomis mėnesio dienomis, kurių pagrindu apskaičiuojamas darbuotojų darbo užmokestis bei piniginė kompensacija už darbą kelionėje (t. 1, b.l. 88-106). Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad šiuos trinkelių klojimo darbus atliko UAB „Pilkasis granitas“ darbuotojai – V. J., A. D., P. G. (t. 1, b.l. 67). Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. J. nurodė, kad prie trinkelių jis nedirbo, jis atliko tik vidaus darbus, matė, kad kažkas dirba lauke, tačiau tai buvo ne UAB „Pilkasis granitas“ žmonės. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. D. nurodė, kad vasario mėnesį jis dirbo objekte (duomenys neskelbtini) ir atliko vidaus darbus, vėliau pavasarį apie balandžio gegužės mėnesius klojo trinkeles, dalį trinkelių perklojo, kadangi jos buvo sukritusios, nes važinėjo sunki technika, kitą dalį trinkelių perklojo kur buvo bloga hidroizoliacija ir praėjo drėgmė, dalį trinkelių išklojo naujai, nurodė, kad dirbo kartu su P. D.. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas P. G. nurodė, kad jis dirbo tame objekte tik dvi savaites, atliko vidaus darbus, lauke nedirbo, A. D. buvo vairuotojas ir jis juo nuveždavo. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas P. D. nurodė, kad objekte jis pradėjo dirbti nuo 2016-04-18, atliko vidaus darbus, o vasarą taisė trinkeles, kurios buvo sulinkusios nuo transporto, taip pat, ardė tas trinkeles, ties kuriomis buvo praleidžiama drėgmė į pastatą. Taigi nei vienas apklaustas liudytojas nepatvirtino, kad vasario, kovo mėnesiais jie klojo trinkeles, priešingai, liudytojai V. J. , P. G. nurodė, kad prie trinkelių jie iš vis nedirbo, atliko tik vidaus darbus. Taigi šių apklaustų liudytojų parodymai paneigia atsakovės buhalterinės apskaitos ir darbo organizavimo dokumentuose nurodytas aplinkybes apie atliktus trinkelių perklojimo, klojimo darbus vasario, kovo mėnesiais, ir šie įrodymai nelaikytini patikimais ir įrodančiais atsakovės trinkelių klojimo darbų 2016 metų vasario-kovo mėnesiais. Pažymėtina, kad liudytojas V. J. patvirtino, kad prie trinkelių jis nedirbo, nurodė, kad matė dirbančius žmones lauke prie trinkelių, tačiau tai buvo ne UAB „Pilkasis granitas“ žmonės.

Dėl atsakovės nurodytų argumentų dėl trinkelių klojimo darbų prasidėjus šaltajam laikotarpiui, teismo buvo pasisakyta aukščiau, t.y. vertinant ieškinio pagrįstumą (žr. sprendimo 10 puslapio 1 pastraipa). Teismas dar kartą pažymi, kad ištyrus visus byloje pateiktus įrodymus, buvo nustatyta, kad dėl pačios atsakovės kaltų veiksmų, t.y. netinkamai išklotos hodroizoliacijos, atsakovė buvo priversta perkloti dalį trinkelių, ir šie darbai vyko jau pavasarį. Teismo posėžio metu ieškovės atstovas V.Navalinskas patvirtino, kad atsakovės statybos direktorius A. S. jiems liepė kloti trinkeles net ir esant blogai hidroizoliacijai, ir patvirtino, kad jie patys atsiardys išklotas trinkeles jei bus reikalas. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas UAB „Pilkasis granitas“ darbų vadovas R. V., taip pat patvirtino, kad objekte drėgmė ėjo į rūsį, varvėjo sienos ir todėl reikėjo perkloti dalį trinkelių. Be to, liudytojas R. V. patvirtinto, kad pats užsakovas (UAB „Vitros prekyba“) prisidėjo prie defektų atsiradimo, kadangi į teritoriją važiavo kranai. Pažymėtina, kad atsakovės darbų trūkumai dėl hidroizoliacijos fiksuojami ir techninio prižiūrėtojo A. G. raštuose (t. 1, b.l. 145, 146, 149). Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsakovės priešieškinys dalyje dėl defektų šalinimo atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi dėl pačios atsakovės veiksmų nurodyti defektai ir atsirado, be to atsakovė neįrodė, kad trinkelės buvo perklotos dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų.

Dėl konfidencialios informacijos

Atsakovas UAB „Pilkasis granitas“, vadovaujantis tarp šalių sudarytos subrangos sutarties Nr. GIS/2015/10/21 12 punktu prašo priteisti iš ieškovės 11613,54 Eur baudos, kadangi ieškovas atskleidė konfidencialią informaciją tretiesiems asmenims, nes ieškovas atlikti gerbūvio darbams persamdė UAB „Alonzas“, todėl akivaizdu, kad UAB „Alonzas“ atlikdamas darbus objekte valdė visą dokumentinę informaciją, kurią UAB „Pilkasis granitas“ darbų atlikimui buvo perdavęs ieškovui. Pabrėžė, kad ši sutarties nuostata yra formali ir atsakovui nereikia įrodinėti žalos masto. Kadangi sutarties kaina laikytina ta, už kurią ieškovas faktiškai atliko darbus, t.y. 38711,811 Eur, tai 30 proc. priteistina suma sudaro 11613,54 Eur.

Tarp šalių sudarytos 2015-10-21 statybos subrangos sutarties Nr. GIS/2015/10/21 12.1 papunktyje nustatyta, kad informacija, esanti dokumentuose, kuriuos subrangovui pateikia užsakovas ryšium su darbais, yra konfidenciali ir gali būti atskleista trečiosioms šalims tik tuo atveju kai to reikia tiesiogiai darbams atlikti ir kai yra gautas išankstinis užsakovo atstovo sutikimas bei kai to reikalauja valstybės institucijos, kurios, sutinkamai su įstatymais, turi teisę gauti tokią informaciją. Šios sutarties 12.2 papunktyje nustatyta, kad subrangovas, pažeidęs sutarties 12.1 punktą, privalo sumokėti užsakovui 30 proc. sutarties kainos baudą per 10 dienų nuo raštiško užsakovo pranešimo gavimo.

CK 6.164 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu viena šalis derybų metu suteikia kitai šaliai konfidencialią informaciją, tai kita šalis, sužinojusi ar gavusi šią informaciją, privalo jos neatskleisti ar nenaudoti savo tikslams neteisėtu būdu nepaisant to, ar sutartis sudaryta, ar ne. CK 6.669 straipsnis. Nustato, kad jeigu šalis, vykdydama rangos sutartį, gavo iš kitos šalies informaciją, esančią komercine paslaptimi, arba kitokią sutartyje numatytą konfidencialią informaciją, tai ji neturi teisės suteikti šios informacijos tretiesiems asmenims be kitos šalies sutikimo.

Byloje šalys neginčijo, kad dalį gerbūvio darbų atliko UAB „Alonzas“, tačiau kaip nustatyta teismo aukščiau, Subrangos sutarties pasirašymo metu užsakovas (atsakovė) jokių projektinių dokumentų subrangovui (ieškovei) nepateikė. Atsakovė teigė, kad Subrangos sutarties nuostata dėl konfidencialumo yra formali ir jai nereikia įrodinėti patirtos žalos dydžio. Taip pat, pažymėjo, kad architektūriniai – projektiniai sprendiniai sudaro autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 str. 2 d. 9 p.

Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 83 str. 1 2 dalys nustato, kad turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas ir šis Įstatymas. Nustatydamas dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, autoriaus teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto negautas pajamas, turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju atsakovė net neįrodinėjo padarytos žalos dydžio, teigė, kad Subrangos sutarties nuostata dėl konfidencialios informacijos yra formali, tačiau CK 6.245 str. 1 d. nustato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Taigi nagrinėjamu atveju yra taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, o atsakovė šiuo atveju neįrodė, kokia informacija buvo perduota, kokia žala buvo padaryta atsakovei ir ar iš vis buvo išplatinta kokia tai konfidenciali informacija, nes vien tik UAB „Alonzas“ darbų atlikimas nesudaro pagrindo teigi, kad ši bendrovė disponavo kokia tai konfidencialia informacija ir ją platino. Darytina išvada, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, patvirtinančių visas būtinas įstatymo sąlygas civilinei atsakomybei taikyti – asmens neteisėti veiksmai, žala, jų priežastinis ryšys, kaltė (CK 6.246–6.250 straipsniai).

Dėl delspinigių priteisimo pagal sutarties 9.2.2 nuostatas

Atsakovė, vadovaudamasi tarp šalių sudarytos Subrangos sutarties 9.2.2 p., prašo iš ieškovės priteisti 1593,63 Eur delspinigių už nekokybiškai ir praleidus sutarties terminą atliktus darbus (1393,63 Eur delspinigių už laiku neįvykdytus darbus ir 200 Eur bauda).

Subrangos sutarties 9.2.2 papunktyje šalys susitarė, kad Subrangovas dėl savo kaltės uždelsęs laiku pradėti sutartyje nurodytus darbus arba tinkamai ir visiškai užbaigti šiuos darbus moka Užsakovui 0,02 (dviejų šimtųjų) procentų Sutarties kainos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Vėluojant laiku pradėti darbus arba tinkamai ir visiškai užbaigti darbus daugiau kaip 20 (dvidešimt) darbo dienų, Subrangovas sumoka užsakovui 200,00 Eur (du šimtus eurų) dydžio baudą, kurios dydis Šalių susitarimu laikomas minimaliais Užsakovo nuostoliais dėl sutarties netinkamo vykdymo ir atskirai nėra įrodinėjamas. Sumokėjus šiame punkte nurodytą baudą, delspinigių skaičiavimas nesustabdomas ir nenutraukiamas.

Iš tarp šalių sudarytos Subrangos sutarties 6.1 papunkčio matyti, kad darbų pradžia – 2015-10-26, darbų pabaiga – 2015-11-26. Atsakovė teigė, kad ieškovė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, t.y. laiku neužbaigė darbų ir jų nepridavė užsakovui UAB „Pilkasis granitas“ ir kaip to reikalauja statybos reglamentas, techniniam prižiūrėtojui A. G.. Ieškovė teigė, kad dėl atsakovės veiksmų, t.y. dėl netinkamos hidroizoliacijos, nebuvo galimybės laiku pradėti bei tęsti darbų, taip pat, kelis kartus buvo keičiami planai, o be to, užsakovo pageidavimu dalis trinkelių buvo perklota kitos spalvos trinkelėmis.

Jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės (CK 6.259 straipsnio 1 dalis). Kaip teismo nustatyta aukščiau, ieškovės nurodytos aplinkybės dėl netinkamos hidroizoliacijos, pirminių planų keitimo, užsakovo pageidavimu dalies trinkelių perklojimo dėl netinkamos spalvos, yra įrodytos ir jos turėjo įtakos prievolės vykdymui, dėl šių aplinkybių buvimo pasunkėjo Subrangos sutarties vykdymas, todėl atsakovės reikalavimas priteisti delspinigius dėl ne laiku atliktų darbų atmestini kaip nepagrįsti dėl pačios atsakovės kaltės.

Teismas ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, išklausius šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, daro išvadą, kad priešieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas, o ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina 16886,09 Eur dydžio skola (13188,09 Eur pagal 2016-03-21 PVM sąskaitą –faktūrą serija GUS Nr. 000000889 ir 3698 Eur pagal 2016-02-29 PVM sąskaitą – faktūrą serija GUS Nr. 000000883).

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (CK 6.258 str. 1 d.). Ieškovė atliko atsakovei gerbūvio darbus, tačiau atsakovė nustatytu terminu už suteiktas paslaugas nesumokėjo (CK 6.63 str. 1 d. 1, 2 p.), todėl ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 206,14 Eur delspinigių. Kaip minėta aukščiau, tarp šalių buvo sudarytos dvi Subrangos sutartys – 2015-10-21 Nr. GIS/2015/10/21 ir 2016-02-01 Nr. GIS/2016/02/01. Pagal šių sutarčių 8.3.1 papunkčio nuostatas užsakovas nepagrįstai uždelsęs atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus nustatytu laiku, moka Subrangovui 0,02 (dviejų šimtųjų) procentų neapmokėtų darbų kainos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovė iki ieškinio padavimo teismui dienos nesumokėjo skolos pagal pateiktas dvi PVM sąskaitas-faktūras už atliktus darbus bei praleido 30 kalendorinių dienų atsiskaitymo terminą (sutarčių 5.1 papunktis). Bylos nagrinėjimo metu yra nustatyta, kad atsakovė privalo apmokėti ieškovei už faktiškai atliktus darbus, kurie nustatyti įvertinus statybos žurnale priimtus darbus, atliktų darbų aktuose užfiksuotus darbus, bei atsižvelgus į ieškovės, atsakovės ir liudytojų paaiškinimus, todėl reikalavimas priteisti delspinigius tenkintinas. Už laiku neįvykdytą prievolę iš atsakovo priteistini sutartyse nustatyti 0,02 proc. dydžio delspinigiai – pagal 2016-02-29 PVM sąskaitą-faktūrą Serija GUS Nr. 000000883 delspinigiai sudaro 58,43 Eur, pagal 2016-03-21 PVM sąskaitą-faktūrą Serija GUS Nr. 000000889 delspinigiai sudaro 147,71 Eur, iš viso iš atsakovės priteistina 206,14 Eur (CK 6.258 straipsnis).

Ieškovė prašė pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, prašė priteisti iš atsakovės 40 eurų sumą. Ieškovės pateikti duomenys leidžia pripažinti, kad tarp bylos šalių buvo sudaryta komercinė sutartis, t. y. ieškovė už atlyginimą suteikė atsakovei paslaugas. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnyje numatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Kadangi šalių sandoris atitinka šiame įstatyme numatytus komercinio sandorio požymius - sandoris tarp ūkio subjektų, pagal kurį už atlyginimą atliekami darbai, iš atsakovės ieškovei priteistina 40 eurų palūkanų išieškojimo išlaidų.

Atsakovė praleido terminą įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovei, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys dėl skolos priteisimo tenkintinas, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovams jų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Iš byloje pateikto advokato M.Griciaus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sąskaitų-faktūrų matyti, kad atstovavimo išlaidas sudaro 2000 Eur (tomas 2, b.l. 108 - 112). Šios išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų kiekį bei pobūdį, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, darytina išvada, kad jos yra būtinos ir pagrįstos ir ieškovei iš atsakovės priteistina 2000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.). Ieškovė taip pat sumokėjo 519 Eur žyminio mokesčio, kuris priteistinas iš atsakovės (CPK 88 str., 93 str. ).

Ieškovė , be to, prašė priteisti iš atsakovės 181,50 Eur už UAB „Credit Isco“ skolų išieškojimą ir administravimą ikiteismine tvarka pagal CK 6.249 str. 4 d. 3 p. Teismas pažymi, kad CK 6.249 str. 4 d. 3 p. nenurodyta, kad žala galėtų būti pripažįstamos bylinėjimosi išlaidos, o ieškinyje ieškovė nurodė būtent kad šios išlaidos yra kitos bylinėjimosi išlaidos (t. 1, b.l. 5). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąrašas asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas CPK 56 straipsnyje ir jis yra baigtinis. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į CPK 56 straipsnyje nustatytą sąrašą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. T. v. VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika, bylos Nr. 3K-3-212-219/2015). Šiame straipsnyje nenumatyta galimybė, kad bylos šaliai juridiniam asmeniui atstovautų teisinių paslaugų įmonė. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. T. v. VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika, bylos Nr. 3K-3-212-219/2015). Civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 taip pat yra išaiškinta ir tai, kad atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015). Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės nurodytos 181,50 Eur išlaidos už UAB „Credit Isco“ skolų išieškojimą ir administravimą ikiteismine tvarka nėra priskirtos prie išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurios yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte, todėl jos iš atsakovės nepriteistinos.

Byloje 2016-07-04 nutartimi areštuotas atsakovei UAB „Pilkasis granitas“ nuosavybės teise priklausantis turtas už 17313,73 Eur sumą (t.1, b.l. 55-56). Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pilkasis granitas“, įmonės kodas 170091790, 16886,09 Eur (šešiolika tūkstančių aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 09 ct) skolos, 206,14 Eur (du šimtus šešis eurus 14 ct) delspinigių, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) palūkanų išieškojimo išlaidų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-07-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2519 Eur (du tūkstančius penkis šimtus devyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gistona“, įmonės kodas 301153991.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Plungės rajono apylinkės teismo 2016-07-04 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovei UAB „Pilkasis granitas“ palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.