Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Laurai Rudauskienei

viešame mišriame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. patikslintą ieškinį dėl 2022-03-23 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 47SK-223-(14.47.110 E.) panaikinimo, dėl Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2022-06-27 įsakymo Nr. 47VĮ-391-(14.47.2 E.) panaikinimo ir 2022-07-29 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 4839 pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir R. M., trečiasis asmuo Ukmergės 2-ojo notarų biuro notarė Nijolė Pukėnaitė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas V. P. 2023-10-15 gavo VĮ Regitrų centro Nekilnojamojo turto registro Nekilnojamojo turto išrašą ir sužinojo, kad valstybinė žemė, ant kurios stovi ieškovui priklausanti aikštelė yra parduota atsakovui R. M.. Tai yra valstybinis žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,2166 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas atsakovui R. M. pagal 2022-07-29 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 4839. Žemės sklypo pardavimo pagrindas yra 2022-03-23 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 47SK-223-(14.47.110 E.) „Dėl žemės sklypo, projektinis Nr. 458, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2022-06-27 įsakymas Nr. 47VĮ-391-(14.47.2 E.) „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo R. M.“. Šiuo įsakymu nuspręsta žemės sklypą R. M. parduoti už 980 Eur.

Apie šį faktą ieškovas sužinojo 2023-10-15 gavęs nekilnojamojo turto išrašą, iš kurio pamatė, kad 2022-07-29 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 4839, be jo žinios pasikeitė žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Ieškovas per atstovę kreipėsi į atsakovę NŽT ir 2023-12-04 gavo atsakymą, kad 2022 m. liepos 29 d. pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 4839 parduotame piliečiui žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra tik tam pačiam piliečiui priklausantys pastatai. Ieškovas 2023 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į Regionų administracinį teismą, kuris 2024 m. balandžio 30 d. bylą persiuntė Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams. 2024 m. lapkričio 14 d. buvo atlikti nauji kadastriniai matavimai, užfiksuoti ir išviešinti aikštelės ribų koordinačių taškai, patikslinti kadastro duomenys, iš kurių matyti, kad dalis aikštelės (572 m2 iš 2635 m2, unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į gretimą žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Tarnybos nuomone, naikinti Žemės sklypo ribas ir jo pardavimą atsakovui R. M. nėra teisinio pagrindo, o susidariusią situaciją Ieškovas ir atsakovas R. M. galėtų spręsti sudarius servituto sutartį.

Trečiasis asmuo Ukmergės 2-ojo notarų biuro notarė Nijolė Pukėnaitė pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir bylą spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Civilinė byla nutrauktina.

Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad ieškovas į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 2023 m. gruodžio 22 d. (1 t., el. b. l. 1). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi nustatė terminą nutartyje nustatytiems skundo trūkumams pašalinti, tame tarpe ir dėl praleisto ginčijamų aktų panaikinimo termino (1 t., el. b. l. 26). Pateiktame patikslintame 2024 m. sausio 5 d. skunde pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui pateikti dėl 2022-03-23 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 47SK-223-(14.47.110 E.) panaikinimo ir 2022-07-29 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 4839 pripažinimo negaliojančia ir išdėstė su prašymu susijusius argumentus (1 t., el. b. l. 30 – 31; 36 – 37). Pareiškėjo skundas Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose 2024 m. sausio 5 d. rezoliucija buvo priimtas (1 t., el. b. l. 47). 2024 m. sausio 22 d. atsiliepime atsakovė nurodė informaciją apie 2022-06-27 Skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 47VĮ-391-(14.47.2 E.) ir su priedais jį pateikė (1 t., el. b. l. 49, 66). 2024 m. balandžio 30 d. Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija nutartimi perdavė bylą nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams (1 t., el. b. l. 92 - 95). 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi patikslintas ieškinys buvo priimtas (1 t., el. b. l. 136 - 137). 2025 m. sausio 10 d. ieškovas pateikė patikslintą ieškinį ir jame pareiškė reikalavimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2022-06-27 įsakymo Nr. 47VĮ-391-(14.47.2 E.) „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. 8130/0005:88), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo R. M.“ panaikinimo (2 t., el. b. l. 114 – 120). Teismo posėdžio baigiamųjų kalbų metu ieškovo atstovė pareiškė prašymą atnaujinti terminą vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principais, tačiau nenurodė termino praleidimo priežasčių (2025 m. kovo 21 d. teismo posėdžio garso įrašas 17 min. 25 sek. – 20 min. 46 sek.).

Atsakovui R. M. 2022 m. rugpjūčio 1 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 77 - 86).

Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. 44/610935 nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso pastatas – žemės ūkio mašinų garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kiti inžineriniai statiniai – aikštelė, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Aikštelė), esantys nesuformuotoje laisvoje valstybinėje žemėje, kuriems suteiktas adresas (duomenys neskelbtini)., o šio išrašo 12 punkte nustatyta: „Dalis aikštelės (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į gretimus žemės sklypus kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).“ (2 t., el. b. l. 79 - 80).

Dalis (572 m²) ieškovui priklausančios aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į atsakovui R. M. priklausantį sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (2 t., el. b. l. 13, 68).

Iš 2024 m. rugsėjo 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus apygardos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto nustatyta, kad pastatas - žemės ūkio mašinų garažas - (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini)., apleistas ar neprižiūrimas, fiziškai pažeistas. Inžinerinis statinys – aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jos teritorija sunykusi, matoma buvusios aikštelės dalies danga betonas pagal pastatą, kitoje dalyje žvyras, žemės gruntas. Dalis aikštelės apaugusi žole, savaiminiais sumedėjusiais augalais, krūmais, medžiais (2 t., el. b. l. 30 - 38).

Dėl termino administraciniams aktams ginčyti (ne)praleidimo

Nagrinėjama byla buvo iškelta Vilniaus apygardos administraciniame teisme, pareiškus reikalavimus panaikinti 2022 m. kovo 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 47SK-223-(14.47.110 E.) ir pripažinti negaliojančia 2022 m. liepos 29 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 4839. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose 2024 m. sausio 5 d. rezoliucija buvo priimtas ir 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi perduotas nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams. 2024 m. balandžio 30 d. nutartyje konstatuota, kad vertinant bylos aplinkybių visumą matyti, kad jos sudaro juridinių faktų sudėtį, sukūrusią civilines teisines pasekmes, kurias pareiškėjas ir siekia paneigti. Nors byloje ginčijamas ir administracinis aktas, tačiau vyraujančiais pripažintini civiliniai teisiniai santykiai, kurie lemia ginčo priskirtinumą bendrosios kompetencijos teismui.

Kada civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, vadovaujantis Lietuvos aukščiausiojo teismo praktika, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-324/2012; 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313/2016).

Teisės kreiptis į teismą terminas priskiriamas procesinių terminų rūšiai. Procesinis terminas – tai įstatymo arba teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje ir kiti asmenys privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nagrinėjant bylas ir priimant teismo sprendimus bei juos vykdant. Šis terminas sukelia procesines teisines pasekmes, yra skirtas operatyviam ir ekonomiškam procesui užtikrinti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintas administracinio akto apskundimo terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas; šio termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Procesinio termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) lemia teisės atlikti procesinį veiksmą (šiuo atveju teisės kreiptis į teismą) išnykimą, t. y. asmens procesinė subjektinė teisė pasibaigia. Taigi, praleidus administracinio akto apskundimo terminą ir nesant pagrindo jį atnaujinti, konstatuojamas teisės kreiptis į teismą prielaidos nebuvimas. Teisės kreiptis į teismą prielaidos tiesiogiai susijusios su procesine teise kreiptis į teismą. Jos reiškia, kad ieškinį padavęs asmuo apskritai neturi teisės pareikšti ieškinį teisme. Procesinio termino administraciniam aktui apskųsti pasibaigimo (neatnaujinimo) atveju asmuo praranda teisę pareikšti ieškinį teisme, nes išnyksta procesinė teisė pateikti ieškinį dėl administracinio akto panaikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023, 43 punktas).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Vadovaujantis ABTĮ 30 str. 1 d. pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. ABTĮ 103 straipsnio 8 ir 9 punktuose nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą, taip pat jeigu paaiškėja, kad praleistas terminas skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti buvo atnaujintas be pagrindo.

Taigi, ABTĮ nuostatos suponuoja, kad administracinio akto apskundimo termino pasibaigimas, nesant pagrindo jį atnaujinti, lemia atsisakymą priimti skundą (prašymą, pareiškimą) arba administracinės bylos nutraukimą, jeigu tokia aplinkybė paaiškėja jau nagrinėjant bylą administraciniame teisme. Tai patvirtina ir administracinių teismų praktika (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-196- 552/2018; 2018 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-486-525/2018; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3433-624/2020; 2022 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2984-1047/2022).

Šioje byloje ieškovas nurodo, kad jam apie tai, kad valstybinė žemė, ant kurios stovi ieškovui priklausanti aikštelė yra parduota kitam asmeniui – R. M. tapo žinoma 2023 m. spalio 15 d. iš VĮ Regitrų centro Nekilnojamojo turto registro Nekilnojamojo turto išrašo (1 t., el. b. l. 18 – 20). Atkreiptinas dėmesys, kad iš bylos aplinkybių matyti, kad ieškovas, būdamas atidus, apie parduoto žemės sklypo suformavimą ir pažymėjimą galėjo sužinoti 2022 m. vasario 24 d., nes vadovaujantis į bylą pateiktu žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu sklypas buvo paženklintas keturiais naujais riboženkliais (1 t., el. b. l. 75 - 76). Kaip nurodė liudytojas D. M., riboženkliai buvo aiškiai matomi, apie 1,4 m. aukščio. Be to, liudytojas nurodė, kad įsigytame sklype vykdė krūmų pjovimo, žvyravimo darbus (2025 m. vasario 3 d. teismo posėdžio garso įrašas 1 val. 57 min. 11 sek. – 2 val. 00 min. 55 sek.).

Ieškovas nurodo, kad sužinojęs apie susidariusią situaciją 2023 m. spalio 24 d. kreipėsi į atstovę ir siekiant surinkti informaciją pavedė kreiptis atsakovę Nacionalinės žemės tarnybą 2023 m. lapkričio 6 d. ir pakartotiniu 2023 m. lapkričio 30 d. prašymais. 2023 m. gruodžio 4 d. gavęs, kaip pastebi ieškovas, neinformatyvų atsakymą (2 t., el. b. l. 115 - 116), skundą teismui pateikė 2023 m. gruodžio 22 d. Jokių kitų termino praleidimo priežasčių ieškovas nenurodo (1 t., el. b. l. 30 – 31; 36– 37).

Nors administracinis teismas pareiškėjo skundą prieš persiųsdamas bendrosios kompetencijos teismui priėmė, tačiau iš esmės termino atnaujinimo klausimas nebuvo išspręstas. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba procesiniuose dokumentuose ir toliau nuosekliai rėmėsi aplinkybe, kad ieškovas į teismą kreipėsi praleidęs vieno mėnesio terminą (2025 m. sausio 28 d. atsiliepimas, DOK-5177, 3 – 5 p).

2025 m. sausio 10 d. ieškovas pateikė patikslintą ieškinį ir jame pareiškė reikalavimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2022-06-27 įsakymo Nr. 47VĮ-391-(14.47.2 E.) „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. 8130/0005:88), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo R. M.“ panaikinimo (2 t., el. b. l. 114 - 120), nors apie šį administracinį aktą ieškovui tapo žinoma nuo 2024 m. sausio 22 d., kada atsakovė informaciją apie 2022 m. birželio 27 d. Skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 47VĮ-391-(14.47.2 E.) nurodė 2024 m. sausio 22 d. atsiliepime ir jį su atsiliepimo priedais pateikė (1 t., el. b. l. 49, 66). Šio akto apskundimo terminas baigėsi 2024 m. vasario 22 d. praėjus vienam mėnesiui nuo atsiliepimo pateikimo.

Teismo posėdžio baigiamųjų kalbų metu ieškovo atstovė pareiškė prašymą atnaujinti terminą vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principais, tačiau nenurodė termino praleidimo priežasčių (2025 m. kovo 21 d. teismo posėdžio garso įrašas 17 min. 25 sek. – 20 min. 46 sek.).

Įvertinus ieškovo nurodomas aplinkybes, dėl kurių jis nesikreipė į teismą ABTĮ nustatytu terminu, teismas daro išvadą, kad ieškovas ABTĮ nustatytą vieno mėnesio terminą praleido ne dėl svarbių, o dėl subjektyvių priežasčių. Ieškovas, teikdamas prašymus atnaujinti įstatymo nustatytą administracinių aktų apskundimo terminą nėra nurodęs įrodymais pagrįstų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti padaryta išvada, kad jis praleido terminą ginčyti atsakovo administracinius aktus dėl svarbių priežasčių, ir turėtų būtų atnaujintas terminas ieškiniui paduoti.

Teismas vertina, kad ieškovas žymiai praleido administracinių aktų apskundimo terminus ir pažymi, kad netinkamas savo teisių realizavimas, priklausantis nuo paties ieškovo valios, nėra svarbi priežastis, dėl kurios terminas turėtų būti atnaujintas. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Teismo vertinimu, ieškovas termino praleidimus grindžia išimtinai subjektyviomis aplinkybėmis, t. y. kad bandė prieš tai surinkti papildomą informaciją. Įvertinus bylos medžiagą ir šalių bet jų atstovų žodinius paaiškinimus, kasacinio teismo suformuotą praktiką, vertintina, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu praleidęs vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminą (reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2022-03-23 sprendimą Nr. 47SK-223-(14.47.110 E.) „Dėl žemės sklypo, projektinis Nr. 458, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“), o vėliau patikslindamas ieškinį suformulavo naują reikalavimą praleidęs vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminą (reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2022-06-27 įsakymą Nr. 47VĮ-391-(14.47.2 E.) „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo R. M.“) ir nesant pagrindo praleistiems terminams atnaujinti, konstatuojamas teisės kreiptis į teismą nebuvimas.

Ieškovas pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat ieškovo atstovė teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti sandorio savarankiško negaliojimo pagrindo, kuriuo vadovaujantis 2022 m. liepos 29 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 4839 turėtų būtų pripažįstama negaliojančia ir nenurodė negaliojimo pagrindą pagrindžiančių faktinių aplinkybių.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąvoka „išvestinis reikalavimas“ teisės aktuose nėra tiesiogiai įtvirtinta. Sąvoka „išvestinis“ reiškia kažką, kas yra išvestas iš kito („Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ [interaktyvus]. <http://lkiis.lki.lt/>). Teismų praktikoje sąvoka „išvestinis reikalavimas“ yra vartojama apibūdinti reikalavimui, kurio nėra pagrindo tenkinti netenkinant pagrindinių reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-695/2020). Išvestiniu reikalavimu gali būti pripažintas tiek reikalavimas, kuris negali būti savarankiško ieškinio dalyku, tiek reikalavimas, pagal savo pobūdį galintis būti savarankiško ieškinio dalyku, tačiau, vertinant jį konkrečioje byloje pareikštų reikalavimų visumos kontekste, neatsiejamai susietas su pagrindiniu reikalavimu, t. y. pagrindas jį tenkinti, atsižvelgiant į konkrečioje byloje pareikšto ieškinio dalyką ir pagrindą, atsiranda tik tada, jei yra tenkinamas pagrindinis ieškinio reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-127-781/2020; 2021 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-130-464/2021). Taigi, pagrindas konkretaus ieškinio reikalavimus kvalifikuoti kaip pagrindinį ir išvestinį yra šių reikalavimų tarpusavio ryšys, pagal kurį pagrindinio reikalavimo patenkinimas tampa išvestinio reikalavimo tenkinimo faktiniu pagrindu. Kadangi pagrindinio reikalavimo atmetimo faktas savaime lemia, jog išvestinis reikalavimas teismo negali būti tenkinamas, teismo sprendime nėra reikalinga nurodyti papildomus išvestinio reikalavimo atmetimo motyvus. Tokia situacija nereiškia, kad išvestinis reikalavimas teismo nėra nagrinėjamas iš esmės – šis reikalavimas teismo sprendimu yra išsprendžiamas iš esmės jį atmetant, kadangi, netenkinus pagrindinio reikalavimo, nelieka išvestinio reikalavimo tenkinimo faktinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 56–57 punktai). Taigi, byloje esant pareikštiems pagrindiniam ir išvestiniam reikalavimui, pastarojo tenkinimo (atmetimo) klausimas sprendžiamas priklausomai nuo pagrindinio reikalavimo, t. y. patenkinus pagrindinį reikalavimą yra pagrindas spręsti dėl išvestinio reikalavimo (jo dalies) tenkinimo, ir priešingai, atmetus pagrindinį reikalavimą savaime nelieka pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo, t. y. jo tenkinimo klausimas net nėra svarstomas.

Atsižvelgiant į tai, patikslintame ieškinyje pareikšti reikalavimai panaikinti aukščiau nurodytus administracinius aktus bei su šiais reikalavimais susiję reikalavimai, t. y. reikalavimai pripažinti negaliojančia 2022-07-29 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 4839, dėl valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,2166 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo ir taikyti restituciją natūra: žemės sklypo pirkėjas R. M. grąžina Lietuvos Respublikai 0,2166 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. ((duomenys neskelbtini)), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), o Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, grąžina pirkėjui jo valstybei sumokėtą sumą, kuri pagal turimą 2022-07-29 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 4839 sutartį sudaro 980 Eur., nutrauktini CPK 293 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Dėl teisinių pasekmių (ne)sukėlimo

Ieškovas ieškiniu siekė panaikinti aukščiau minėtus administracinius aktus, pripažinti negaliojančia 2022-07-29 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo ir taikyti restituciją natūra: žemės sklypo pirkėjas R. M. grąžina Lietuvos Respublikai 0,2166 ha žemės sklypą, o Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, grąžina pirkėjui jo valstybei sumokėtą sumą. Kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovo atstovė, tai patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas (2 t., el. b. l. 30 - 38), ieškovas aikštelės ir garažo nenaudoja ir neplanuoja naudoti, tačiau siekia turimą nekilnojamą turtą parduoti, o tai, kad dalis aikštelės patenka į atsakovo R. M. sklypą, sukelia sunkumų (2025 m. vasario 3 d. teismo posėdžio garso įrašas 49 min. 50 sek. – 51 min. 19 sek.).

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu pripažino, kad aikštelė yra inžinerinis statinys, ir kad aikštelei naudoti žemės sklypas formuojamas nebūtų (2025 m. vasario 3 d. teismo posėdžio garso įrašas 42 min. 10 sek. – 43 min. 09 sek.).

Sutarties sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2022-07-01) 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Iš byloje ieškovo pateikto Nekilnojamo turto registro Nr. 44/610935 išrašo matyti, jog ieškovo aikštelė yra inžinerinis statinys (kiemo įrenginys). P. S. techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 12 punktą ir nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, statiniai – aikštelės, vartai, tvoros yra priskiriami prie kitos paskirties inžinerinių statinių, neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo bei tarnaujančių pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018, 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68- 403/2019, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-14-262-05).

Atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui (Kolegialių institucijų 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“, patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 46 punktas), todėl kiemo įrenginio - aikštelės eksploatavimui negalėtų būti formuojamas ir parduodamas atskiras žemės sklypas.

Atitinkamai teisės normas aiškina kasacinis teismas, kad ne bet kokio statinio ar įrenginio buvimas valstybinėje žemėje sudaro pagrindą parduoti valstybinę žemę ne aukciono būdu, o tik tokių statinių, kurie turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, ir tokio statinio savininkas užsiima atitinkama veikla, susijusia su statinio naudingųjų savybių pritaikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2022). Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018, 32 punktas). Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jo realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018, 42 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013).

Pažymėtina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos CPK 5 str. 1 d.). Teismams yra priskirta nagrinėti civilines bylas dėl sprendimų ar veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Teismų praktikoje daug kartų akcentuota, kad tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia realių materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba (1) nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti tinkamą ieškinio dalyką, arba (2) atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 1 p.), arba (3) nutraukti civilinę bylą minėtu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (Lietuvos Respublikos CPK 293 str. 1 d. 1 p.) (žr. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020-10-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1367-601/2020, 10 nutarties punktas; ir kt.). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą vis vien nebūtų įgyvendinta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019, 25 nutarties punktas; ir kt.).

Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju, nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovo pareikštų reikalavimų išsprendimas nesukels ieškovui jokių teisinių pasekmių, t. y. reali faktinė situacija (ginčo nekilnojamam turtui esant ieškovui nepriklausančiame sklype – tiek nesuformuotame ir Registrų centre neįregistruotame valstybinės žemės sklype, tiek atsakovui R. M. nuosavybės teise priklausančiame sklype, ieškovas bet kuriuo atveju neturi teisės įsigyti žemės sklypo, kuriame yra pastatyta ieškovui priklausanti aikštelė) nepasikeis ir po teismo sprendimo priėmimo. Todėl esant nustatytoms tokioms faktinėms aplinkybėms ir išdėstytam teisiniam reglamentavimui, civilinė byla pagal ieškovo V. P. 2023 m. gruodžio 22 d. skundą ir vėliau patikslintą ieškinį nutrauktina Lietuvos Respublikos CPK 293 str. 1 p. pagrindu - kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.

Teismas pažymi, kad įstatymas numato, jog civilinė byla minėtu pagrindu gali būti nutraukta bet kurioje proceso stadijoje. Kitoks šios teisės normos taikymo aiškinimas prieštarautų civilinio proceso tikslams ir ekonomiškumo principui. Tokios praktikos laikosi iš aukštesnės instancijos teismai (žr. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020-10-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1367-601/2020, 14 nutarties punktas; ir kt.).

Nutraukus civilinę bylą, ieškovui V. P. grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis - 330,00 Eur (tris šimtai trisdešimt eurų) (Lietuvos Respublikos CPK 87 str. 1 d. 4 p.).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovas R. M. nurodė, kad patyrė 1300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias prašo priteisti iš ieškovo. Išlaidas sudaro: 300 Eur išlaidos, susijusios su susipažinimu su bylos medžiaga (2024 m. gruodžio 3 d. grynųjų pinigų paėmimo kvitas); 1000 Eur išlaidų, susijusių su atsiliepimo į patikslintą ieškinį paruošimu ir atstovavimu teismo posėdžiuose (2025 m. vasario 19 d. grynųjų pinigų paėmimo kvitas).

Lietuvos Respublikos CPK 94 str. 1 d. numato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinęs priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas kreipėsi į teismą ir tikslindamas ieškinį pareiškė reikalavimą praleidęs vieno mėnesio administracinių aktų apskundimo terminą, todėl teismas sprendžia, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos atsirado išimtinai dėl ieškovo veiksmų – 2023 m. gruodžio 22 d. skundo pateikimo ir 2025 m. sausio 13 d. ieškinio patikslinimo. Todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo V. P. priteistinos atsakovo R. M. naudai (Lietuvos Respublikos CPK 94 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje susidarė 15,86 Eur dydžio išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų siuntimu. Nutraukus civilinę bylą nurodytos išlaidos priteistinos valstybės naudai iš ieškovo V. P. (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 47 str. 2 d., 87 str., 92 str., 94 str. 1 d., 290 str., 291 str., 293 str. 1 p., 295 str.,

nutaria:

nutraukti civilinę bylą Nr. e2-189-1221/2025 pagal ieškovo V. P. patikslintą ieškinį dėl 2022-03-23 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 47SK-223-(14.47.110 E.) panaikinimo, dėl Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2022-06-27 įsakymo Nr. 47VĮ-391-(14.47.2 E.) panaikinimo ir 2022-07-29 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 4839 pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

P. V. mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovui V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje sumokėtą žyminį mokestį - 330,00 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų).

Priteisti iš ieškovo V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo R. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas – 15,86 Eur (penkiolika eurų ir 86 ct.). Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti visiems civilinėje byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.