- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-02
- Bylos Nr.
- e2S-1925-603/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-10065-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, R. M.
- Trečiasis asmuo
- Ukmergės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. patikslintą ieškinį dėl 2022 m. kovo 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 47SK-223-(14.47.110 E.) panaikinimo, dėl Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2022 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 47VĮ-391-(14.47.2 E.) panaikinimo ir 2022 m. liepos 29 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir R. M., trečiasis asmuo Ukmergės 2-ojo notarų biuro notarė Nijolė Pukėnaitė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. P. kreipėsi į teismą su skundu, vėliau pateikė patikslintą ieškinį, kurį tikslino ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2022 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 47SK-223-(14.47.110 E.) „Dėl žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Ukmergės rajono savivaldybėje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2022 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. 47VĮ-391-(14.47.2 E.) „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Ukmergės rajono savivaldybėje, pardavimo R. M.“; 3) pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,2166 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Registro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo; 4) taikyti restituciją natūra: žemės sklypo pirkėjas R. M. grąžina Lietuvos Respublikai 0,2166 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. ((duomenys neskelbtini)), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), o Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, grąžina pirkėjui jo valstybei sumokėtą sumą, kuri pagal turimą 2022-07-29 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį sudaro 980 Eur. Ieškovas savo reikalavimą grindė šiais argumentais:
1.1. ieškovui nuosavybės teise priklauso pastatas – žemės ūkio mašinų garažas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 561,47 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat kitas inžinerinis statinys – aikštelė, esanti tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelės ilgis 50 m., plotis 52,70 m., bendras aikštelės plotas sudaro 2635 m2 (toliau – Akštelė). Aikštelė buvo suformuota ant valstybinės žemės, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,2166 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ant šio žemės sklypo buvo ir kitam asmeniui - atsakovui R. M. priklausantys pastatai, - arklidės, kurių bendras plotas 423,73 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir stoginė, kurios bendras plotas 142,00 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
1.2. ieškovas 2023 m. spalio 15 d. gavęs VĮ Regitrų centro Nekilnojamojo turto registro Nekilnojamojo turto išrašą sužinojo, kad valstybinis žemės sklypas, esantis adresu Ukmergės r. sav., (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,2166 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas atsakovui R. M. pagal 2022 m. liepos 29 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 4839. Žemės sklypo pardavimo pagrindas yra 2022 m. kovo 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 47SK-223-(14.47.110 E.) „Dėl žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Ukmergės rajono savivaldybėje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2022 m. birželio 27 d. įsakymas Nr. 47VĮ-391-(14.47.2 E.) „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Ukmergės rajono savivaldybėje, pardavimo R. M.“, kuriuo nuspręsta žemės sklypą R. M. parduoti už 980 Eur;
1.3. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Ukmergės skyrius (toliau – atsakovas arba NŽT Ukmergės skyrius, arba Tarnyba), pažeidė LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą, taip pat kitus teisės aktus, kadangi ne tik atsakovas R. M., tačiau ir ieškovas V. P., ant žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise turėjo žemės ūkio veiklai naudojamus statinius ir įrenginius. Tuo tarpu be ieškovo žinios pasikeitė žemės sklypo savininkas, ant kurio stovi dalis ieškovui priklausančio statinio – aikštelės;
1.4. ieškovas per atstovę kreipėsi į atsakovę NŽT ir 2023 m. gruodžio 4 d. gavo atsakymą, kad 2022 m. liepos 29 d. pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)parduotame piliečiui žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra tik tam pačiam piliečiui priklausantys pastatai. Ieškovas 2023 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į Regionų administracinį teismą, kuris 2024 m. balandžio 30 d. bylą persiuntė Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams. 2024 m. lapkričio 14 d. buvo atlikti nauji kadastriniai matavimai, užfiksuoti ir išviešinti aikštelės ribų koordinačių taškai, patikslinti kadastro duomenys, iš kurių matyti, kad dalis aikštelės (572 m2 iš 2635 m2, unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į gretimą žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
2. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba, NŽT) 2025 m. sausio 28 d. pateiktame atsiliepime nurodė, kad:
2.1. ieškovas yra praleidęs terminus administraciniams aktams ginčyti. Nors ieškovo į bylą pateiktame 2023 m. spalio 15 d. Nekilnojamojo turto registro išraše yra informacija apie byloje ginčijamą 2022 m. kovo 23 d. Sprendimą, tačiau ieškovas pavedė jį atstovaujančiai advokatei kreiptis ne į teismą, bet į Ukmergės skyrių dėl informacijos suteikimo. Ieškovą atstovaujančiai advokatei procesiniai terminai kreiptis į teismą turi būti gerai žinomi, tačiau Skundas administraciniam teismui buvo pateiktas tik 2023 m. gruodžio 22 d., t. y. ženkliai praleidus įstatymo nustatytą 30 dienų terminą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalis). Ginčijamo 2022 m. birželio 27 d. Įsakymo turinys ieškovui žinomas nuo 2023 m. birželio 11 d., Tarnybai šį įsakymą pateikus kartu su atsiliepimu byloje, todėl trisdešimties dienų terminas jam ginčyti baigėsi 2023 m.liepos 11 d. Patikslintas ieškinys, kuriame prašoma panaikinti 2022 m. birželio 27 d. Įsakymą teismui paduotas 2025 m. sausio 13 d., t. y. ženkliai praleidus trisdešimties dienų terminą;
2.2. Aikštelei 2006 m. liepos 10 d. atlikti kadastriniai matavimai užregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau Aikštelei nebuvo nustatytos koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje ir ji nebuvo pažymėta kadastro žemėlapyje. Dar nuo 2007 m. sausio 11 d. Nekilnojamojo turto registre registruojamiems nekilnojamiems pastatams ir statiniams buvo taikomas reikalavimas dėl statinių fizinių ribų koordinačių pažymėjimo Nekilnojamojo turto kadastre. Aplinkybę, jog iki 2024 m. lapkričio 18 d. Aikštelė nebuvo pažymėta Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje patvirtina ieškovo ir Tarnybos pateiktos šio žemėlapio ištraukos (Tarnybos – iki 2024-11-14, Ieškovo – po 2024-01-14), tai patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro (Nr. (duomenys neskelbtini)) išrašo 10.1. punkto eilutė „Įrašas galioja: Nuo 2024-11-18“), t. y. ginčijamų administracinių aktų priėmimo ir Sutarties sudarymo metu, Žemės sklype nebuvo pažymėtų ir registruotų jokių ieškovui nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių;
2.3. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Vyriausybės nustatyta tvarka turi asmenys, nuosavybės teise turintys žemės ūkio veiklai naudojamus statinius ir įrenginius, – šiems statiniams ir įrenginiams būtinus eksploatuoti jų naudojamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Atsakovo nuomone, šios teisės normos iš esmės reiškia tai, kad žemės sklypai žemės ūkio veiklai parduodami naudojamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, tuo tarpu byloje nėra duomenų apie Aikštelės naudojimą, o 2024 m. rugsėjo 30 d. Faktinių duomenų patikrinimo aktas patvirtina, kad Aikštelė yra nenaudojama pagal paskirtį;
2.4. teismui patenkinus ieškovo reikalavimus, ieškovas tokios teisės neturėtų ir šiuo metu. Fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę išsinuomoti ar įsigyti valstybinės žemės sklypą be aukciono nuosavybės teise jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, atitinkančiais nustatytus kriterijus, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Tuo tarpu Aikštelė yra inžinerinis statinys (kiemo įrenginys), neturinti aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, bei tarnaujančių pagrindiniam daiktui, todėl kiemo įrenginio - Aikštelės eksploatavimui negalėtų būti formuojamas ir parduodamas atskiras žemės sklypas;
2.5. nėra teisinio pagrindo naikinti Žemės sklypo ribas ir jo pardavimą atsakovui R. M., o susidariusią situaciją ieškovas ir atsakovas R. M. galėtų spręsti sudarant servituto sutartį.
3. Atsakovas R. M. pateiktu atsiliepimu prašė netenkinti neteisėtų ieškovo reikalavimų. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
3.1. ieškovui priklausančios Aikštelės būklė yra prasta, atsakovo nuomone, Aikštelės nėra, visame jos plote matosi tik fragmentai asfalto, o krūmų bei medelių gausa patvirtina, jog Aikštelė yra visiškai fiziškai pažeista;
3.2. kadastriniai matavimai 2024 m lapkričio mėnesį atlikti ieškovo prašymu formaliai, faktiškai netikslinant duomenų. Fiziškai išnykęs objektas turi būti išregistruotas, tokiam objektui negali būti formuojamas žemės sklypas. Prieštarauja ieškovo argumentams dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia visą sutartį bei atitinkamai naikinti administracinius aktus, priimtus vykdant valstybinės žemės pardavimo procedūrą. Ieškiniu ginčijami administraciniai aktai nėra teritorijų planavimo dokumentai, įpareigojantys žemės sklypą parduoti ne atsakovui R. M., o ieškovui;
3.3. palaiko Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos argumentus, kad ieškovas praleido terminus dėl savo paties kaltės, kadangi nesirūpino savo turtu, įsigijo neegzistavusį turtinį vienetą, nesidomėjo administraciniais sprendimais dėl Ukmergės savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos kadastrinių vietovių žemėtvarkos projektų, kurie yra viešai prieinami. Ieškovui priklausantis inžinerinis įrenginys – Aikštelė yra fiziškai išnykęs objektas, neturintis aiškios funkcinės paskirties, kuriam negali būti suformuotas žemės sklypas, todėl jis turėtų reikšti pretenzijas ne atsakovams, o turto pardavėjui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, grąžino ieškovui 330 Eur sumokėtą žyminį mokestį, taip pat priteisė iš ieškovo V. P. atsakovo R. M. naudai 1300 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir valstybės naudai 15,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
5. Teismas nurodė, kad nagrinėjama byla buvo iškelta Vilniaus apygardos administraciniame teisme, pareiškus reikalavimus panaikinti 2022 m. kovo 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 47SK-223-(14.47.110 E.) ir pripažinti negaliojančia 2022 m. liepos 29 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose 2024 m. sausio 5 d. rezoliucija skundas buvo priimtas ir 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi perduotas nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismui, konstatuojant, jog bylos aplinkybių visuma sudaro juridinių faktų sudėtį, sukūrusią civilines teisines pasekmes, kurias pareiškėjas ir siekia paneigti, byloje vyraujančiais pripažintini civiliniai teisiniai santykiai, kurie lemia ginčo priskirtinumą bendrosios kompetencijos teismui.
6. Teismas taip pat nurodė, kad teisės kreiptis į teismą terminas priskiriamas procesinių terminų rūšiai. Pagal kasacinio teismo praktiką Administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintas administracinio akto apskundimo terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas; šio termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Procesinio termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) lemia teisės atlikti procesinį veiksmą (šiuo atveju teisės kreiptis į teismą) išnykimą, t. y. asmens procesinė subjektinė teisė pasibaigia, todėl praleidus administracinio akto apskundimo terminą ir nesant pagrindo jį atnaujinti, konstatuojamas teisės kreiptis į teismą prielaidos nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023, 43 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nurodė, kad ABTĮ nuostatos suponuoja, jog administracinio akto apskundimo termino pasibaigimas, nesant pagrindo jį atnaujinti, lemia atsisakymą priimti skundą (prašymą, pareiškimą) arba administracinės bylos nutraukimą, jeigu tokia aplinkybė paaiškėja jau nagrinėjant bylą administraciniame teisme (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-196- 552/2018; 2018 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-486-525/2018; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3433-624/2020; 2022 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2984-1047/2022).
8. Teismo vertinimu, nors ieškovas nurodo, kad jam apie tai, kad valstybinė žemė, ant kurios stovi ieškovui priklausanti aikštelė yra parduota kitam asmeniui – R. M. tapo žinoma 2023 m. spalio 15 d. iš VĮ Regitrų centro Nekilnojamojo turto registro Nekilnojamojo turto išrašo, tačiau iš bylos aplinkybių matyti, kad ieškovas, būdamas atidus, apie parduoto žemės sklypo suformavimą ir pažymėjimą galėjo sužinoti 2022 m. vasario 24 d., kadangi pagal byloje pateiktą žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą sklypas buvo paženklintas keturiais naujais riboženkliais, riboženkliai buvo aiškiai matomi, įsigytame sklype buvo vykdomi krūmų pjovimo, žvyravimo darbai. Teismas nustatė, kad ieškovas, sužinojęs apie susidariusią situaciją, 2023 m. spalio 24 d. kreipėsi į atstovę, siekdamas surinkti informaciją pavedė kreiptis atsakovę Nacionalinės žemės tarnybą 2023 m. lapkričio 6 d. ir pakartotiniu 2023 m. lapkričio 30 d. prašymais, ieškovo teigimu, neinformatyvų atsakymą gavo 2023 m. gruodžio 4 d. o skundą teismui pateikė 2023 m. gruodžio 22 d. Teismas pažymėjo, kad ieškovo nenurodė kitų termino praleidimo priežasčių.
9. Teismas vertinimu, nors administracinis teismas pareiškėjo skundą prieš persiųsdamas bendrosios kompetencijos teismui priėmė, tačiau iš esmės termino atnaujinimo klausimas nebuvo išspręstas.
Šalies argumentai
10. Teismas nustatė, kad ieškovas 2025 m. sausio 10 d. pateikė patikslintą ieškinį, jame pareiškė reikalavimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2022 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 47VĮ-391-(14.47.2 E.) „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, pardavimo R. M.“ panaikinimo, nors apie šį administracinį aktą ieškovui tapo žinoma nuo 2024 m. sausio 22 d., kada atsakovė informaciją apie 2022 m. birželio 27 d. Skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 47VĮ-391-(14.47.2 E.) nurodė 2024 m. sausio 22 d. atsiliepime ir jį su atsiliepimo priedais pateikė. Teismas nustatė, kad šio akto apskundimo terminas baigėsi 2024 m. vasario 22 d. praėjus vienam mėnesiui nuo atsiliepimo pateikimo.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas nurodė, kad nors atstovė baigiamųjų kalbų metu pareiškė prašymą atnaujinti terminą vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principais, tačiau nenurodė termino praleidimo priežasčių.
12. Įvertinęs ieškovo nurodomas aplinkybes, dėl kurių jis nesikreipė į teismą ABTĮ nustatytu terminu, teismas padarė išvadą, kad ieškovas ABTĮ nustatytą vieno mėnesio terminą praleido ne dėl svarbių, o dėl subjektyvių priežasčių. Teismo vertinimu, ieškovas, teikdamas prašymus atnaujinti įstatymo nustatytą administracinių aktų apskundimo terminą, nėra nurodęs įrodymais pagrįstų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti padaryta išvada, kad jis praleido terminą ginčyti atsakovo administracinius aktus dėl svarbių priežasčių, ir turėtų būtų atnaujintas terminas ieškiniui paduoti.
13. Teismas vertinimu, ieškovas žymiai praleido administracinių aktų apskundimo terminus, todėl netinkamas savo teisių realizavimas, priklausantis nuo paties ieškovo valios, nėra svarbi priežastis, dėl kurios terminas turėtų būti atnaujintas. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Teismo vertinimu, ieškovas termino praleidimus grindžia išimtinai subjektyviomis aplinkybėmis, t. y. kad bandė prieš tai surinkti papildomą informaciją. Įvertinęs bylos medžiagą ir šalių bet jų atstovų žodinius paaiškinimus, kasacinio teismo suformuotą praktiką, teismas laikė, jog ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu praleidęs vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminą (reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2022-03-23 sprendimą Nr. 47SK-223-(14.47.110 E.) „Dėl žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“), o vėliau patikslindamas ieškinį suformulavo naują reikalavimą praleidęs vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminą (reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2022-06-27 įsakymą Nr. 47VĮ-391-(14.47.2 E.) „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, pardavimo R. M.“) ir nesant pagrindo praleistiems terminams atnaujinti, konstatavo teisės kreiptis į teismą nebuvimą.
14. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat ieškovo atstovė teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti sandorio savarankiško negaliojimo pagrindo, kuriuo vadovaujantis 2022 m. liepos 29 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų būtų pripažįstama negaliojančia ir nenurodė negaliojimo pagrindą pagrindžiančių faktinių aplinkybių.
15. Teismas nurodė, kad byloje esant pareikštiems pagrindiniam ir išvestiniam reikalavimui, pastarojo tenkinimo (atmetimo) klausimas sprendžiamas priklausomai nuo pagrindinio reikalavimo, t. y. patenkinus pagrindinį reikalavimą yra pagrindas spręsti dėl išvestinio reikalavimo (jo dalies) tenkinimo, ir priešingai, atmetus pagrindinį reikalavimą savaime nelieka pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo, t. y. jo tenkinimo klausimas net nėra svarstomas. Kadangi patikslintame ieškinyje pareikšti reikalavimai panaikinti administracinius aktus bei su šiais reikalavimais susiję reikalavimai, t. y. reikalavimai pripažinti negaliojančia 2022 m. liepos 29 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,2166 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo ir taikyti restituciją natūra, civilinė byla nutrauktina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 dalies pagrindu.
16. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovo pareikštų reikalavimų išsprendimas nesukels ieškovui jokių teisinių pasekmių, t. y. reali faktinė situacija (ginčo nekilnojamam turtui esant ieškovui nepriklausančiame sklype – tiek nesuformuotame ir Registrų centre neįregistruotame valstybinės žemės sklype, tiek atsakovui R. M. nuosavybės teise priklausančiame sklype, ieškovas bet kuriuo atveju neturi teisės įsigyti žemės sklypo, kuriame yra pastatyta ieškovui priklausanti aikštelė) nepasikeis ir po teismo sprendimo priėmimo. Teismas nurodė, kad ieškovo atstovė pripažino (tai patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas), kad ieškovas aikštelės ir garažo nenaudoja ir neplanuoja naudoti, tačiau siekia turimą nekilnojamą turtą parduoti, taip pat ieškovo atstovė pripažino, kad aikštelė yra inžinerinis statinys, ir kad aikštelei naudoti žemės sklypas formuojamas nebūtų. Remdamasis ieškovo pateiktu Nekilnojamo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu teismas nustatė, jog ieškovo aikštelė yra inžinerinis statinys (kiemo įrenginys), o pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 12 punktą ir nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, statiniai – aikštelės, vartai, tvoros yra priskiriami prie kitos paskirties inžinerinių statinių, neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo bei tarnaujančių pagrindiniam daiktui Nurodė, kad atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, todėl kiemo įrenginio - aikštelės eksploatavimui negalėtų būti formuojamas ir parduodamas atskiras žemės sklypas.
17. Teismas pažymėjo, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Nurodė, kad teismų praktikoje daug kartų akcentuota, kad tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia realių materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba (1) nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti tinkamą ieškinio dalyką, arba (2) atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (Lietuvos Respublikos CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba (3) nutraukti civilinę bylą minėtu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (Lietuvos Respublikos CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas) Kartu pažymėjo, jog tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą vis vien nebūtų įgyvendinta. Todėl remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei įvertinęs teisinį reglamentavimą teismas ieškovo 2023 m. gruodžio 22 d. skundą bei vėliau patikslintą ieškinį nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
18. Teismas nurodė, kad pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinęs priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas kreipėsi į teismą ir tikslindamas ieškinį pareiškė reikalavimą praleidęs vieno mėnesio administracinių aktų apskundimo terminą, todėl sprendė, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos atsirado išimtinai dėl ieškovo veiksmų – 2023 m. gruodžio 22 d. skundo pateikimo ir 2025 m. sausio 13 d. ieškinio patikslinimo. Todėl sprendė iš ieškovo priteisti teisinės pagalbos išlaidas atsakovo R. M. naudai bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
19. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutarties, kurią prašo panaikinti ir bylą išnagrinėti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
19.1. nėra pagrindo sutikti su teismo argumentu, jog ieškovas praleido ABTĮ nustatytą vieno mėnesio terminą ir jį praleido ne dėl svarbių, o dėl subjektyvių priežasčių. Tai, ar nėra praleistas ABTĮ nustatytas procesinis terminas administraciniam aktui ginčyti, teismas sprendžia savo iniciatyva, neatsižvelgdamas į ginčo šalies reikalavimą, dar skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo stadijoje, o tuo atveju, jeigu nustatoma, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą terminą ir šis terminas neatnaujinamas, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako jį priimti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Administracinis teismas, susipažinęs su pateiktu skundu, 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti, vieną iš trūkumų nurodant pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, kurį ieškovas pašalino patikslindamas skundą ir nurodydamas motyvus bei argumentus, kodėl terminas skundui paduoti buvo praleistas ir suformuluodamas prašymą jį atnaujinti (nors ieškovas apkritai mano, kad terminas nebuvo praleistas). Ieškovo skundas buvo priimtas administracinio teismo, taigi, buvo išspręstas ir termino atnaujinimo klausimas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį klausimą sprendė dar kartą ir padarė savo naują nepagrįstą išvadą, kad ieškovas neva ABTĮ nustatytą vieno mėnesio terminą praleido ne dėl svarbių, o dėl subjektyvių priežasčių. Kadangi administracinis teismas jau yra konstatavęs, kad terminas buvo praleistas ir jį pagrįstai atnaujino pagal ieškovo prašymą su pateiktais motyvais, argumentais ir pateiktais įrodymais, o pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo antrą kartą spręsti procesinio termino (ne)atnaujinimo klausimo, negalėjo šiuo pagrindu ir nutraukti bylos;
19.2. teismas nepagrįstai laikė, jog pareikšti reikalavimai nesukels ieškovui teisinių pasekmių, kadangi ieškovo reikalavimai su ieškovo teisėmis ir teisėtais interesais yra stipriai susiję. Tokia teismo išvada yra nesuprantama, kadangi bylos nagrinėjimas trunka ilgą laiką, ieškovas teikė patikslintą ieškinį, kurį tos pačios sudėties teismas priėmė, o priėmimo stadijoje visiškai nepasisakė apie tai, kad ieškovo pareikšti reikalavimai nesukels realių materialiųjų teisinių padarinių. Be to, nors teismas nurodė, kad ieškinio priėmimo stadijoje gali nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti tinkamą ieškinio dalyką arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme, vietoj to teismas ieškovo patikslintą ieškinį 2025 m. sausio 13 d. rezoliucija priėmė;
19.3. jei nebūtų priimtas 2022 m. kovo 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 47SK-223-(14.47.110 E.), kuris yra sklypo pardavimo atsakovui pagrindas, dalis ieškovui priklausančios Aikštelės būtų nesuformuotoje laisvoje valstybinėje žemėje, kuriai suteiktas adresas (duomenys neskelbtini)r. sav., o kita dalis (572 m²) ieškovui priklausančios aikštelės taip pat būtų nesuformuotoje laisvoje valstybinėje žemėje, kuriai suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) r. sav., kaip kad buvo iki ginčijamų aktų. Neginčija, kad kiemo įrenginio - aikštelės eksploatavimui negalėtų būti formuojamas ir parduodamas atskiras žemės sklypas, tačiau, ieškovo nuomone, jo turimam pastatui – žemės ūkio mašinų garažui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir aikštelei – tikrai galėtų būti formuojamas ir parduodamas žemės sklypas. Tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškovui priklauso ne tik Aikštelė, bet ir žemės ūkio mašinų garažas. Aplinkybė, jog šiuo metu garažas nėra naudojamas pagal paskirtį nesudaro pagrindo teigti ir tvirtinti, jog šiam pastatui nebūtų suformuotas ir parduotas žemės sklypas, nes tai sprendžia atitinkamas NŽT skyrius, o ne teismas, ar, juo labiau, NŽT atstovaujanti darbuotoja šioje byloje. Todėl panaikinus skundžiamus dokumentus ir atkūrus status quo ieškovui būtų galimybė taip pat pateikti prašymą ir suformuoti žemės sklypą ir garažui, ir Aikštelei, todėl nėra suprantama teismo išvada, kad pareikštų reikalavimų išsprendimas nesukels ieškovui jokių teisinių pasekmių;
19.4. nėra suprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas susikoncentravo į ieškovo teisę įsigyti, kai tuo tarpu ieškovas turi teisę ir nuomotis valstybinę žemę po jam nuosavybės teise priklausančius daiktu (Aikštele). Priešingai nei sprendė teismas, teismo sprendimas nagrinėjamu atveju turi įtaką ieškovo teisėms ir pareigoms, juolab kad ieškovo nuosavybė (aikštelės dalis) yra atsakovui priklausančiame žemės sklype, kurio įsigijimo pagrindą ieškovas ir siekia panaikinti. Ieškovas savo ieškinio reikalavimais siekia, kad jam priklausanti Aikštelė ir vėl būtų valstybiniame žemės sklype, o ne ant privataus asmens žemės sklypo, kadangi tai užprogramuoja ne vieną teisminį ginčą (ieškovas gali pareikšti reikalavimą dėl servituto, gali pareikšti dėl nuostolių atlyginimo ir pan.). Taigi, civilinė byla negalėjo būti tiesiog nutraukta.
Atsiliepimas
20. Atsakovas R. M. atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo ji netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
20.1. administracinis teismas skundo priėmimo momentu termino atnaujinimo klausimo nesprendė, nes byla dėl vieno iš pateiktų teismui reikalavimų - pripažinti negaliojančia 2022 m. liepos 29 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 4839, buvo perduota pagal teismingumo taisykles Vilniaus regiono apylinkės teismui, kuris persiųsto skundo priėmimo metu neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti persiųsto iš kito teismo skundo, tame tarpe dėl termino praleidimo, kadangi bendros kompetencijos teismas vadovaujasi CPK ir CK taisyklėmis ir gali spręsti dėl termino praleidimo pasekmių galutinio procesinio sprendimo priėmimo metu;
20.2. ieškovas klaidingai supranta bei aiškina bylos persiuntimo aplinkybes iš administracinio teismo į bendrosios kompetencijos teismą ir teigia, kad termino atnaujinimo klausimas buvo išspręstas Vilniaus apygardos administracinio teismo, nes byla buvo pradėta jau administraciniame teisme. Administracinis teismas nepriėmė nutarties atnaujinti terminą skundui paduoti, taigi, šis klausimas turėjo būti sprendžiamas ir buvo sprendžiamas priimant galutinį procesinį sprendimą teisme, kuriam teisminga visa byla. Be to, ir pats ieškovas, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, prašė terminą atnaujinti, taikant CK 1.5 straipsnio normoje įtvirtintus protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus;
20.3. ieškovas nuo Pirkimo-pardavimo sutarties 2017 metais sudarymo visiškai nesidomėjo įgytu turtu, net nepastebėjo, kad pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas turtas - Aikštelė fiziškai neegzistuoja. Tik kilus ginčui dėl žemės, ieškovas atliko aikštelės matavimus, prašydamas tą padaryti ne faktiškai, o formaliai, t. y. perrašyti duomenis į naujai formuotą kadastrinę bylą. Nesirūpinimas turtu negali būti pripažintas svarbia priežastimi, dėl kurios praleistas terminas skųsti priimamus administracinius aktus, susijusius su žemės valdymu teritorijoje, kurioje yra turtas. Nagrinėjamu atveju termino praleidimo pasekmėms nėra taikomos ieškinio senaties instituto taisyklės, todėl terminas skaičiuojamas ne nuo sužinojimo momento, kaip teigia ieškovas, o nuo administracinio akto priėmimo momento;
20.4. ieškovas nenurodo argumentų, jog teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias administracinio akto apskundimo termino atnaujinimą dėl svarbių priežasčių, jog nepagrįstai sprendė neegzistuojant svarbioms priežastims atnaujinti administracinių aktų apskundimo terminą. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės yra pakankamos teigti, kad ieškovo nesidomėjimas savo turtu, jo būkle bei likimo sąlygojo nežinojimą apie priimamus administracinius aktus dėl valstybinės žemės valdymo teritorijoje, kurioje yra ieškovui priklausantis turtas, todėl teismas pagrįstai neatnaujino termino dėl skundų padavimo, konstatavo ABT? 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino praleidimo faktą be svarbių priežasčių ir spręsdamas termino praleidimo bei atnaujinimo klausimą neperžengė savo kompetencijos ribų;
20.5. priimdamas procesinį sprendimą nutraukti bylą dėl ginčijamų administracinių aktų, t. y. dėl 2022 m. kovo 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 47SK-223- (14.47.110 E.) panaikinimo, dėl Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2022 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 47V?-391-(14.47.2 E.) panaikinimo, teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika ir sprendė, kad pareikšti administracinio pobūdžio reikalavimai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, tačiau tokių ginčų priskirtinumas bendrosios kompetencijos teismams nekeičia pačių reikalavimų teisinio pobūdžio ir jiems taikytino teisinio reguliavimo, įskaitant ir reguliavimo dėl administracinio akto apskundimo;
20.6. ieškovas sąmoningai teigia, kad jam nesuprantami teismo argumentai, nors kiekviename atsakovų procesiniame dokumente, t. y. atsiliepimuose buvo akcentuojamas tiek teisinis, tiek faktinis argumentas, t. y. kad fiziškai neegzistuojančiam statiniui, kuris jau 2006 m. kadastrinės bylos duomenimis turėjo 75 procentų nusidėvėjimą, nebuvo naudojamas ir negali būti naudojamas kaip Aikštelė, nes yra apaugęs krūmais ir medžiais, negali būti suformuotas atskiras žemės sklypas naudojimui. Teismas teisiniais argumentais paaiškino, kad jokios pasekmės būtent ieškovui neatsirastų, pripažinus negaliojančia 2022 m. liepos 29 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas neturi teisinio pagrindo įsigyti valstybinį žemės sklypą sunykusiai aikštelei eksploatuoti, todėl ir šioje dalyje byla nutraukta pagrįstai;
20.7. ieškovas nei ieškinyje, nei jį tikslindamas nenurodė argumentų, kad atsakovui R. M. parduotas žemės sklypas gali būti priskirtas naudoti ieškovui priklausančiam garažui. Byloje nėra ir šiam argumentui pagrįsti įrodymų, todėl teismas neturėjo spręsti dėl ieškovui priklausančiam turtui - garažui priskirtino žemės sklypo. Ieškovas atskirajame skunde remiasi argumentu, kuris nebuvo nagrinėjimo objektu pirmos instancijos teisme;
20.8. priimdamas nutartį teismas nurodė tiek teisinį, tiek faktinį argumentą apie draudimą formuoti žemės sklypą, remiantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkimo projektų rengimo taisyklėmis, nepriklausomai nuo to ar sklypas bus parduodamas ar nuomojamas. Todėl ieškovas klaidingai mano, jog žemės sklypo nuomai turėtų būti taikomos kitokios taisyklės.
21. Atsakovė NŽT atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
21.1. ieškovas 2025 m. sausio 13 d. patikslintu ieškiniu pateikė naują reikalavimą panaikinti Tarnybos Ukmergės skyriaus vedėjo 2022 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. 47VĮ-391-(14.47.2 E.) „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)rajono savivaldybėje, pardavimo R. M.“. Šio ginčijamo įsakymo turinys ieškovui buvo žinomas nuo 2024 m. birželio 11 d., atsakovei šį įsakymą pateikus kartu su atsiliepimu, todėl trisdešimties dienų terminas jam ginčyti baigėsi 2024 m. liepos 11 d., o ieškovas įsakymą ginčija ženkliai praleidęs trisdešimties dienų terminą;
21.2. ieškovas neginčija fakto, kad kiemo įrenginio - Aikštelės eksploatavimui negalėtų būti formuojamas ir parduodamas atskiras žemės sklypas. Nepagrįstai teigia, kad ieškovo turimam pastatui – žemės ūkio mašinų garažui ir Aikštelei tikrai galėtų būti formuojamas ir parduodamas žemės sklypas ieškovui. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Vyriausybės nustatyta tvarka turi asmenys, nuosavybės teise turintys žemės ūkio veiklai naudojamus statinius ir įrenginius, – šiems statiniams ir įrenginiams būtinus eksploatuoti jų naudojamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Taigi, žemės sklypai žemės ūkio veiklai parduodami naudojamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Byloje nėra duomenų apie Aikštelės naudojimą, o 2024 m. rugsėjo 30 d. Faktinių duomenų patikrinimo aktas patvirtina, kad Aikštelė yra nenaudojama pagal paskirtį (ji smarkiai sunykusi ir pagal paskirtį nenaudojama). Taip pat atliktas ir 2024 m. kovo 30 d. surašytas Faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. 2FD-506-(15.2.49), kurio metu nustatyta, jog Pastatas - Žemės ūkio mašinų garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) r. sav., apleistas ar neprižiūrimas, fiziškai pažeistas dėl nustatytų techninės būklės defektų, neatitinkant esminių statinio reikalavimų pagal reglamento (ES) Nr. 305/2011) nuostatas. Kiti inžineriniai statiniai (aikštelė)- (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jos teritorija yra sunykusi, matoma buvusios aikštelės dalies danga betonas pagal pastatą, kitoje dalyje žvyras, žemės gruntas. Dalis apaugusi žole, savaiminiais sumedėjusiais augalais, krūmais, medžiais. Atlikta fotofiksacija“; „ Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) r. sav., patikrinimo vietovėje metu užfiksuotos aplinkybės, t. y., žemės sklype esantys statiniai - Pastatas - Žemės ūkio mašinų garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nuotraukos Nr.: 1,2,4) neeksploatuojami. pažeisti ir apleisti. Teritorija -Aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nuotraukos Nr.: 2,3,4) apaugusi sumedėjusiais augalais, medžiais ir krūmais. Žemės sklypas neprižiūrimas ir netvarkomas taip, kad būtų tinkamas naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (nuotraukos Nr.: 1, 2, 3, 4) jog aikštelės betonas matomas tik prie garažo, likusi dalis- žvyras, gruntas, apaugusi želdiniais.“ Taigi, nei ginčijamų administracinių priėmimo ir Sutarties sudarymo metu, nei dabar žemės ūkio mašinų garažas ir Aikštelė nėra naudojami;
21.3. vien faktas, kad ieškovas nuosavybės teise valdo žemės ūkio mašinų garažą ir Aikštelę nesudaro pagrindo jam lengvatine tvarka (ne aukciono būdu) įsigyti iš valstybės žemės jų naudojimui, nes minėti pastatai faktiškai nėra naudojami ir ieškovas šių statinių naudojimo fakto nepagrindė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
23. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
24. Apeliacijos objektas šioje byloje – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla nutraukta kaip nenagrinėtina teisme, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl faktinių aplinkybių
i) Nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso pastatas – žemės ūkio mašinų garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kiti inžineriniai statiniai – aikštelė, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys nesuformuotoje laisvoje valstybinėje žemėje, kuriems suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) r. sav.. Išrašo 12 punkte nurodyta, kad: „Dalis aikštelės (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į gretimus žemės sklypus kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).“ Byloje ginčo nekyla, kad dalis (572 m²) ieškovui priklausančios aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į atsakovui R. M. priklausantį sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį atsakovas R. M. įsigijo 2022 m. rugpjūčio 1 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu;
ii) ieškovas 2023 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė: panaikinti 2022 m. kovo 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 47SK-223-(14.47.110 E.) ir 2022 m. liepos 29 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybinio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,2166 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Registro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo, pripažinti negaliojančia; priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, jo naudai bylinėjimosi išlaidas;
iii) Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi nustatė terminą nutartyje nustatytiems skundo trūkumams pašalinti, tame tarpe ir dėl praleisto ginčijamų aktų panaikinimo termino;
iv) pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kartu prašydamas atnaujinti praleistą terminą skundui pateikti dėl 2022 m. kovo 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 47SK-223-(14.47.110 E.) panaikinimo ir 2022 m. liepos 29 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančia ir išdėstė su prašymu susijusius argumentus. Pareiškėjo skundas Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose 2024 m. sausio 5 d. rezoliucija buvo priimtas;
v) atsakovė pateikė 2024 m. sausio 22 d. atsiliepimą, jame nurodė informaciją apie 2022 m. birželio 27 d. Skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 47VĮ-391-(14.47.2 E.) ir su priedais jį pateikė;
vi) Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija 2024 m. balandžio 30 . nutartimi perdavė bylą nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams;
vii) ieškovo patikslintas ieškinys priimtas 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi. Ieškovas tikslino ieškinį 2025 m. sausio 10 d., pareikšdamas reikalavimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2022 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 47VĮ-391-(14.47.2 E.) „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, pardavimo R. M.“ panaikinimo.
26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, laikė, jog ieškovas yra praleidęs ABTĮ nustatytą vieno mėnesio administracinio akto (Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2022-03-23 sprendimą Nr. 47SK-223-(14.47.110 E.) „Dėl žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“) apskundimo terminą, o vėliau patikslindamas ieškinį suformulavo naują reikalavimą praleidęs vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminą (reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2022-06-27 įsakymą Nr. 47VĮ-391-(14.47.2 E.) „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, pardavimo R. M.“), nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių. Todėl teismas laikė esant CPK 293 straipsnio 1 dalies pagrindą civilinę bylą pagal reikalavimus panaikinti administracinius aktus bei su jais susijusį reikalavimą pripažinti negaliojančia 2022 m. liepos 29 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,2166 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo ir taikyti nurodomą restituciją, nutraukti. Teismas taip pat laikė, jog ieškovo pareikštų reikalavimų (tiek skunde, tiek ir patikslintame ieškinyje) išsprendimas nesukels ieškovui jokių teisinių pasekmių.
27. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis išskirdamas šias pozicijas: 1) ieškovo skundas buvo priimtas administraciniame teisme, todėl ABTĮ nustatytas terminas administraciniam aktui apskųsti atnaujintas, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai antrą kartą sprendė procesinio termino atnaujinimo klausimą; 2) nepagrįstai spręsta, jog ieškinio reikalavimų patenkinimas nesukels ieškovui teisinių pasekmių, o pasisakant šiuo aspektu akcentuota tik ieškovui priklausanti Aikštelė, neatsižvelgiant į tai kad ieškovui priklauso ir garažas, o tenkinus ieškinio reikalavimus jų naudojimui ieškovas taip pat turėtų galimybę reikšti reikalavimą suformuoti žemės sklypą. Apeliacinės instancijos teismas žemiau nurodomais motyvais neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais.
Dėl atskirojo skundo
28. Bendrieji skundų administraciniam teismui padavimo terminai yra nustatyti ABTĮ 28 ir 29 straipsniuose, Nagrinėjamam ginčui aktualus ABTĮ 29 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu specialiame įstatyme nenustatyta kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui yra paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad reikalavimas paduoti skundą per įstatyme nustatytą terminą – tai viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-417-552/2017). Praleidus įstatyme nustatytą administracinio akto apskundimo terminą ir nesant pagrindo jį atnaujinti, konstatuojama, kad šios prielaidos kreiptis į teismą nėra – tokiu atveju asmuo praranda teisę pareikšti ieškinį teisme, nes išnyksta procesinė teisė pateikti ieškinį dėl administracinio akto panaikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023, 43 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). ABTĮ nustatytą terminą praleidusiam asmeniui tenka neigiami jo delsimo kreiptis į teismą padariniai.
30. ABTĮ nustatytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą nėra naikinamasis. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Aptariamo straipsnio 2 dalyje detalizuota, kad prašyme atnaujinti terminą turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Toks teisinis reglamentavimas patvirtina, kad praleistas terminas kreiptis į teismą gali būti teismo atnaujintas, tačiau tokia galimybė yra taikoma tik tais atvejais, kai termino praleidimą nulėmė susiklosčiusios svarbios aplinkybės. Pagal teismų praktiką svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą įstatyme nustatytą terminą, gali būti pripažįstamos tik šio termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios; sprendžiant termino atnaujinimo klausimą turi būti atsižvelgiama į tokių svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat į tai, ar joms išnykus asmuo kreipėsi į teismą per protingą terminą, be to, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus ir rūpestingo elgesio standartai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 70 punktas ir jame nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika).
31. Apeliantas visų pirma teigia, jog administracinis teismas, priėmęs jo skundą, išsprendė ir procesinio termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą. Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi sprendė šį klausimą pakartotinai. Iš tiesų, kaip jau buvo aptarta nurodant faktines aplinkybes, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi nurodydamas skundo trūkumus, be kita ko nurodė pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti skundo padavimo teismui terminą. Pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, jis buvo Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose 2024 m. sausio 5 d. rezoliucija priimtas. Tačiau teismui priimant skundą nebuvo nurodyta ir pasisakyta dėl to, ar praleistas procesinis terminas skundui paduoti atnaujinamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog pareiškėjo skundas administraciniame teisme buvo priimtinas, savaime nesuponuoja išvados, jog buvo išspręstas ir praleisto termino atnaujinimo klausimas. Kita vertus, apeliantas, tikslindamas ieškinį, pareiškė reikalavimą panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2022 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. 47VĮ-391-(14.47.2 E.) „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, pardavimo R. M.“, nors, kaip pagrįstai nurodo pirmosios instancijos teismas, apie šį administracinį aktą ieškovui tapo žinoma nuo 2024 m. sausio 22 d., kada atsakovė informaciją apie 2022 m. birželio 27 d. Skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 47VĮ-391-(14.47.2 E.) nurodė 2024 m. sausio 22 d. atsiliepime ir jį su atsiliepimo priedais pateikė. Šis reikalavimas nebuvo reiškiamas administraciniame teisme, taigi, dėl termino atnaujinimo šiam administraciniam aktui ginčyti turėjo spręsti bendrosios kompetencijos teismas, ką, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, ir padarė. Pastebėtina ir tai, kad nagrinėjant ginčą bendros kompetencijos teisme (baigiamųjų kalbų metu), apelianto atstovė prašė atnaujinti terminą, taigi, ir pats apeliantas laikė, jog procesinis terminas yra praleistas ir reiškė prašymą jį atnaujinti, remdamasis bendraisiais principais. Todėl įvertinęs aptartas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog praleisto ABTĮ įtvirtinto termino skundui dėl administracinio akto ginčijimo paduoti atnaujinimo klausimas nagrinėjamu atveju nebuvo išspręstas, o jį pagrįstai sprendė bendrosios kompetencijos teismas. Dėl nurodyto atmetami kaip nepagrįsti ir apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo antrą kartą spręsti jau išspręsto termino atnaujinimo skundui paduoti klausimo.
32. Nors apeliantas nurodo nemanantis, kad yra praleistas ABTĮ įtvirtintas terminas skundui paduoti, apeliacinės instancijos teismas tokiai pozicijai nepritaria. Viena vertus, tai yra subjektyvaus pobūdžio apelianto vertinimas, kuris nepaneigia teisingos pirmosios instancijos teismo išvados dėl to, kad apeliantas praleido ABTĮ įtvirtintą procesinį terminą. Kita vertus, kaip jau minėta, byloje esantys ir aukščiau aptarti faktiniai duomenys tokios išvados nesuponuoja, o apeliantas ir teikdamas atskirąjį skundą nepaneigė teisingos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog apeliantas ginčija administracinius aktus praleidęs ABTĮ įtvirtintą procesinį terminą.
33. Kaip minėta, ABTĮ įtvirtinto procesinio termino skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti padavimo terminas pareiškėjo prašymu gali būti atnaujinamas pripažįstant, kad terminas yra praleistas dėl svarbios priežasties nesant aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose (ABTĮ 30 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikė nesant svarbių objektyvių priežasčių praleistam procesiniam terminui atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti ir tokiai pozicijai.
34. Apeliantas nurodo, kad jam apie tai, jog valstybinė žemė, ant kurios stovi ieškovui priklausanti aikštelė yra parduota kitam asmeniui – R. M. tapo žinoma 2023 m. spalio 15 d. iš VĮ Regitrų centro Nekilnojamojo turto registro Nekilnojamojo turto išrašo, taip pat nurodo ir tai, kad iki kreipimosi į administracinį teismą su skundu 2023 m. spalio 24 d. kreipėsi į atstovę, siekdamas surinkti informaciją pavedė jai kreiptis į atsakovę Nacionalinės žemės tarnybą su 2023 m. lapkričio 6 d. ir pakartotiniu 2023 m. lapkričio 30 d. prašymais, o 2023 m. gruodžio 4 d. gavęs neinformatyvų atsakymą, skundą teismui pateikė 2023 m. gruodžio 22 d. Kaip minėta, teikdamas 2025 m. sausio 10 d. patikslintą ieškinį reiškė reikalavimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2022 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 47VĮ-391-(14.47.2 E.) „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, pardavimo R. M.“ panaikinimo, apie kurį ieškovui tapo žinoma nuo 2024 m. sausio 22 d., kada atsakovė informaciją apie 2022 m. birželio 27 d. Skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 47VĮ-391-(14.47.2 E.) nurodė 2024 m. sausio 22 d. atsiliepime ir jį su atsiliepimo priedais pateikė (1 t., el. b. l. 49, 66). Baigiamųjų kalbų metu ieškovo atstovė prašė terminą atnaujinti remdamasi protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principais, kitų priežasčių nenurodė.
35. Teismų praktikoje nurodoma, kad teismo vertinimas, ar asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra reikšmingos, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti pagrįstas individualiomis bylos aplinkybėmis, todėl priklausomai nuo byloje susiklosčiusios faktinės situacijos tos pačios aplinkybės skirtingose bylose gali būti vertinamos skirtingai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad aplinkybė, jog asmuo kreipėsi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia priežastimi atnaujinti terminą skundui paduoti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-596-525/2024). Taigi, nors apeliantas nurodo subjektyvias priežastis, dėl kurių kreipėsi į administracinį teismą su skundu, šios pagal teismų praktiką nepripažįstamos svarbia priežastimi atnaujinti terminą skundui paduoti. Taigi, šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teismų praktikos ir pagrįstai laikė, jog ieškovas ABTĮ nustatytą vieno mėnesio terminą praleido ne dėl svarbių, o dėl subjektyvių priežasčių. Taip pat pagrįsta ir apylinkės teismo išvada, jog ieškovas, prašydamas atnaujinti įstatymo nustatytą administracinių aktų apskundimo terminą, nėra nurodęs įrodymais pagrįstų aplinkybių, sudarančių pagrindą išvadai, kad terminas ginčyti atsakovo administracinius aktus praleistas dėl svarbių priežasčių. Kaip minėta, ieškovo atstovė baigiamųjų kalbų metu prašydama atnaujinti terminą rėmėsi tik bendrais principais, tačiau nenurodė jokių objektyvių priežasčių, pateisinančių praleistą ABTĮ nustatytą terminą skundui paduoti. Apeliantas ir teikdamas atskirąjį skundą nepaneigė teisingų pirmosios instancijos teismo išvadų.
36. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jei bylos iškėlimo stadijoje yra galimybė nustatyti, kad administracinio akto apskundimo terminas yra praleistas ir nėra pagrindo jo atnaujinti, teismas atsisako priimti ieškinį. Šioms aplinkybėms paaiškėjus po bylos iškėlimo teisme, yra pagrindas bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-214-823/2023, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Nors apeliantas teigia, kad apie tai, jog apskundimo terminas praleistas, buvo žinoma dar pradinėje stadijoje, tai nesudaro laikyti, jog civilinė byla nutraukta pagal CPK 293 straipsnio 1 dalį nepagrįstai, juolab kad teismų praktikoje tokia galimybė aptarta.
37. Apibendrinant išdėstytą laikytina, jog pirmosios instancijos teismas, konstatavęs praleistą ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą procesinį terminą ir nenustatęs svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti pagrįstai nutraukė civilinę bylą CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.
38. Nors nesutikdamas su skundžiama nutartimi apeliantas ginčija ir teismo argumentus, kuriais konstatuota, kad ieškovo reikalavimų patenkinimas nesukels teisinių pasekmių, apeliacinės instancijos teismas ir šiuo aspektu pritaria apylinkės teismui. Apeliantas nepagrįstai remiasi proceso trukme, kadangi ne proceso trukmė lemia teisinių pasekmių (ne)sukėlimo aplinkybę, o tai, ar pareikštais reikalavimais gali būti sukeliami materialiniai teisiniai padariniai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Tokia aplinkybė gali paaiškėti ne tik pradinėje proceso stadijoje, o proceso eigoje, paaiškėjus faktinėms aplinkybėms, išklausius šalių poziciją ir pan.. Kaip matyti, taip aptarta ir pirmosios instancijos teismo nurodomoje praktikoje, pažymint, kad tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia realių materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba (1) nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti tinkamą ieškinio dalyką, arba (2) atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (Lietuvos Respublikos CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba (3) nutraukti civilinę bylą minėtu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (Lietuvos Respublikos CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (pvz. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020-10-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1367-601/2020, 10 nutarties punktas).
39. Nepaisant atskirajame skunde išdėstytų argumentų dėl neteisingo apylinkės teismo įvertinimo materialinių teisinių padarinių nesukėlimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog apeliantas nepaneigė pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog reali faktinė situacija nepasikeis, kadangi pagal teisinį reglamentavimą ginčo nekilnojamam turtui esant ieškovui nepriklausančiame sklype – tiek nesuformuotame ir Registrų centre neįregistruotame valstybinės žemės sklype, tiek atsakovui R. M. nuosavybės teise priklausančiame sklype, ieškovas bet kuriuo atveju neturi teisės įsigyti žemės sklypo, kuriame yra pastatyta ieškovui priklausanti aikštelė. Visų pirma apeliantas nenurodė aplinkybių, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas. Antra, apeliantas ir pats atskirajame skunde nurodo neginčijantis kad kiemo įrenginio - Aikštelės eksploatavimui negalėtų būti formuojamas ir parduodamas atskiras žemės sklypas. Trečia, apeliantas nepagrįstai mini ir žemės ūkio mašinų garažą, kadangi jis, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, yra visiškai kitame valstybinės žemės sklype, kai tuo tarpu ginčydamas priimtus aktus bei sutartį apeliantas viso proceso metu įrodinėjo, jog atsakovui parduotas valstybinės žemės sklypas reikalingas ieškovo turimai Aikštelei, o argumentas dėl to, kad atsakovui parduotas valstybinės žemės sklypas reikalingas ir kitam ieškovo nekilnojamajam turtui, iš esmės nurodytas tik apeliacinio proceso metu. Tuo tarpu apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimtos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant atskirojo skundo ribų. Ketvirta, apelianto siekis, kad atsakovui parduotas žemės sklypas vėl būtų valstybės nuosavybė, kadangi, apelianto vertinimu, tokiu atveju bus išvengta galimų teisinių ginčų, nelaikytinas aplinkybe, patvirtinančia, jog ieškinio reikalavimų patenkinimas sukels ieškovui materialinius teisinius padarinius, kadangi pats apeliantas pripažino, jog Aikštelės eksploatavimui negalėtų būti formuojamas ir parduodamas atskiras žemės sklypas.
40. Taigi, apibendrinant išdėstytą, laikytina, jog pagrįstai skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad ieškovo pareikštų reikalavimų išsprendimas nesukels ieškovui jokių teisinių pasekmių, ir civilinė byla pagal ieškovo V. P. 2023 m. gruodžio 22 d. skundą ir vėliau patikslintą ieškinį pagrįstai nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu - kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.
41. Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės baigties
42. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, nutraukdamas civilinę bylą nenukrypo nuo teismų praktikos tiek vertinant ABTĮ įtvirtinto procesinio termino praleidimą, tiek ir ieškovo nurodytų procesinio termino praleidimo priežasčių svarbą praleisto termino atnaujinimo aspektu, bei vertindamas, kad ieškovo reiškiamų reikalavimų patenkinimas nesukels materialinių teisinių padarinių. Todėl apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais. Taigi, skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovo atskirasis skundas netenkintas, todėl teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovas (-ai).
44. Atsakovas R. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti iš ieškovo 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teisme. Teikianti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šalis turėtų pateikti ir bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, o šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atsakovas R. M. iki atskirojo skundo išnagrinėjimo nepateikė jokių savo patirtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų (teisinę pagalbą teikusios atstovės paslaugų detalizacijos ar sąskaitos, apmokėjimo kvito), todėl, nesant byloje įrodymų apie patirtų bylinėjimosi išlaidų realumą, atsakovui bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.
45. Atsakovė NŽT bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisti neprašo, nenurodo jų patyrusi, todėl nėra pagrindo dėl jų spręsti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti ieškovo atskirojo skundo.
Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartį.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.