Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam S. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta galutinė 5 m. 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2023 m. vasario 8 d., bausmės pabaiga – 2028 m. balandžio 23 d.

Anksčiau neteistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam S. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, kad S. K. jau yra atlikęs atitinkamą bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, patvirtina, jog egzistuoja formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Kartu, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir į Komisijos nutarimą, sutiktina ir su tuo, jog nuteistojo elgesyje šiuo metu jau egzistuoja ir materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, tai yra jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau, kaip jau aukščiau aptarta šių pagrindų egzistavimas nėra absoliutus ir vienareikšmiškai įpareigojantis teismą vertinti, kad lygtinis paleidimas jau yra pagrįstas, kadangi nuteistojo elgesys turi būti įvertintas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad buvo atliktas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką ir nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka kriterijų – žema. Nors toks rizikos vertinimas jau galėtų būti pagrindu spręsti dėl lygtinio paleidimo, tačiau vien savaime tokio vertinimo nepakanka, kadangi reikia nustatyti ar nuteistasis deda maksimalias pastangas siekdamas savo nusikalstamo elgesio korekcijos išimtinai teigiamos dinamikos link. Nuteistojo elgesyje vis dar stebima nemažai kriminogeninių dinaminių veiksnių (negebėjo atpažinti problemų, stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių), kuriuos galima pašalinti tik taikant kryptingą resocializacijos planą ir užtikrinant nuoseklią kontrolę pataisos įstaigoje. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo būtina atsižvelgti ir į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Bausmė, kurią atlieka S. K., yra paskirta padarius dvi nusikalstamas veikas, kurios priskirtos sunkių nusikaltimų kategorijai. Teismas turi įvertinti ar nuteistojo užimtumas pataisos įstaigoje (darbinė veikla, dalyvavimas įvairaus pobūdžio pozityvaus užimtumo priemonėse), yra vienintelis veiksnys sulaikantis jį nuo nusikalstamų veikų padarymo, dėl to būtina įsitikinti, kad paskirtoji bausmė paveiks nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikaltų.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistojo atžvilgiu yra nustatyti ir riziką pakartotinai nusikalsti mažinantys veiksniai (patvirtinta gyvenamoji ir darbo vieta po bausmės atlikimo, geri socialiniai ryšiai), tačiau šios aplinkybės egzistavo ir iki S. K. įvykdant nusikalstamas veikas, bet nuo nusikalstamo elgesio tai jo nesustabdė. Nors Komisija nutarime išskiria teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, o būtent tai, kad nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, nuo 2023 m. vasario 8 d. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dalyvauja įvairaus pobūdžio pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, tai tik parodo, jog nuteistasis atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Minėtinos aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Šiuo atveju, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, ir kitų jį charakterizuojančių duomenų kontekste, kurie nėra išimtinai teigiami, dar nesudaro pagrindo spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymas jau būtų efektyvus. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Vis tik, nagrinėjamu atveju teismas negali spręsti, kad galimo lygtinio paleidimo taikymo metu, asmens atžvilgiu vykdoma probacija, jau būtų efektyvi ir užtikrinanti bausmės tikslų įgyvendinimą, todėl nuteistajam S. K. lygtinis paleidimas netaikomas.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis S. K., šiuo metu dar nedaro pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikos, kas ir nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. vasario 19 d. nutarimą Nr. LK-N-119.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies punktu, 82 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. vasario 19 d. nutarimą Nr.

LK-N-119 taikyti nuteistajam S. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.