Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu - (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu - (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2020 m. gegužės 7 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme - viešaisiais darbais 4 mėnesiams;

2) 2021 m. rugsėjo 2 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme - laisvės apribojimu 4 mėnesiams, kuri 2021 m. gruodžio 28 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi pakeista į 58 parų arešto bausmę;

3) 2023 m. gegužės 15 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį galutine bausme - areštu 60 paroms;

4) 2024 m. sausio 3 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį galutine bausme - laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams (bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs);

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

E. P. 2024 m. rugsėjo 13 d., apie 20.15 val., namo, adresu – (duomenys neskelbtini), laiptinėje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), E. D. kumščiu suduodamas vieną smūgį į veido kairę pusę, vieną smūgį į plaukuotą galvos dalį, vieną smūgį į kairę ausį, tris smūgius į pakaušį, rankomis suimdamas E. D. už kaklo ir jį suspausdamas bei pakratydamas, įspirdamas du kartus E. D. į kairę ranką ir suduodamas kumščiu tris smūgius E. D. į kairę plaštaką, sukėlė nukentėjusiajam E. D. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimas

Kaltinamajam E. P. visiškai pripažinus kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir sutikus, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, tolimesnis įrodymų tyrimas buvo nutrauktas.

- Labas vakaras,- sako pranešėjas.

- (duomenys neskelbtini),- sako pranešėjas. Fone girdisi, kaip pranešėjas dūsauja.

- (duomenys neskelbtini),- atsako pranešėjas.

- Koks čia rajonas? - klausia BPC operatorė.

- (duomenys neskelbtini),- atsako pranešėjas.

- Gerai, (duomenys neskelbtini) koks namas? Kartokit,- klausia BPC operatorė.

- (duomenys neskelbtini),- atsako pranešėjas.

- (duomenys neskelbtini),- atsako pranešėjas dar kartą. Fone girdisi triukšmas, girdisi kito vyro šukavimai.

- Puola, puola, muša rankomis,- sako pranešėjas.

- O pasišalinti negalite ,,biški“ į šoną? Neišeina? Greitosios reikia? - klausia BPC operatorė.

- Ne, kol kas nereikia,- atsako pranešėjas.

- Nu, čia jie gyvena laikinai, leista jiems gyvent,- atsako pranešėjas.

- Nuomininkai? - klausia BPC operatorė.

- Ne, ne, juos varė ten iš Rokiškio,- atsako pranešėjas.

- Jūs kur būsite? Lauke? Bute? Kur? - klausia BPC operatorė.

- Aš čia laukiu dabar prie durų,- atsako pranešėjas.

- Laiptinės kodas koks? - klausia BPC operatorė.

- Kodo nėra,- atsakydamas pranešėjas dūsauja.

- Tikrai greitosios nereikia? - klausia BPC operatorė.

- Nu, nežinau dar, nežinau, nematau veidrodžio, šėrė veidan,- atsako pranešėjas.

- Aš irgi Jūsų nematau,- teigia BPC operatorė.

- Gerai, Jūsų vardas, pavardė? - klausia BPC operatorė.

- E. D.,- atsako pranešėjas.

Teismas įvertinęs aukščiau šiame procesiniame sprendime nurodytus baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad jie surinkti BPK nustatyta tvarka ir turi reikšmės nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti (BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalys), todėl šie duomenys pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme ir jais teismas remiasi, priimdamas sprendimą šioje baudžiamojoje byloje. Taigi, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas E. P. pasitvirtino, nes bylos įrodymai visiškai pagrindžia, kad kaltinamasis E. P. padarė kaltinimu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. jis, 2024 m. rugsėjo 13 d., apie 20.15 val., namo, adresu - (duomenys neskelbtini), laiptinėje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam E. D. kumščiu suduodamas: vieną smūgį į veido kairę pusę, vieną smūgį į plaukuotą galvos dalį, vieną smūgį į kairę ausį, tris smūgius į pakaušį, rankomis suimdamas nukentėjusįjį už kaklo ir jį suspausdamas bei pakratydamas, įspirdamas du kartus nukentėjusiajam į kairę ranką ir suduodamas kumščiu tris smūgius nukentėjusiajam į kairę plaštaką – sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi pats kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, o jo kaltę pagrindžia prieš tai išvardinti ir teismo įvertinti rašytiniai bylos įrodymai: nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo asmens apžiūros protokolas ir jo priedas – fotonuotraukos, Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas ir kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas, remdamasis išvardintų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma, konstatuoja, kad kaltinamojo E. P. neteisėti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, todėl jis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybės lengvinančios aplinkybės teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu pagal pareikštą įtarimą kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies, iš esmės sutikdamas dėl dalies savo smurtinių veiksmų atlikimo, o teisiamojo posėdžio metu jis kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, gailėjosi dėl tokio savo poelgio, atsiprašė nukentėjusio asmens, pripažino padarytą žalą ir sutiko, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat vadovaujantis nurodyta teismų praktika, pagal kurią kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu neatima teisės tai padaryti baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, 2K-49-976/2020, 2K-181-788/2021) - pagrįstai nustatytina BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta kaltinamojo E. P. atsakomybė lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl to. Tuo tarpu gynėjo nurodytos aplinkybės, kad kaltinamasis smurtiniais veiksmais siekė apsaugoti savo būstą, svečius ir šeimos narius nuo neteisėto nukentėjusiojo veikimo, teismas nepripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi pagal bylos duomenis nėra matyti, kad šiems subjektams ir objektui būtų kilęs toks tai realus pavojus iš nukentėjusiojo, siekiančio tik patikrinti bute esančius skaitiklius, kad būtų pateisinami kaltinamojo smurtiniais veiksmai ir tai lengvintų jo atsakomybę. Taip pat teismas vertina tai, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė prieš tai jau būdamas keturis kartus teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, tame tarpe ir tris kartus už analogiškus smurtinius nusikaltimus, neišnykus teistumui. Tai, teismo vertinimu, rodo neigiamą kaltinamojo požiūrį į įstatymų laikymąsi ir jų ryšį, todėl įvertinus visas išdėstytas aplinkybes kaltinamasis pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir tai laikytina jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Sprendžiant kaltinamojo E. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą ir parenkant skirtinos bausmės rūšį ir dydį už padarytą nusikalstamą veiką, teismas vertina tai, kad nagrinėjama nusikalstama veika yra baigta, tyčinė, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai ir nors smurtine veika sukeltas nukentėjusiajam tik fizinis skausmas, tačiau kaltinamojo smurtiniai veiksmai pasižymėjo didesniu intensyvumu ir jų didžioji dalis buvo nukleipti į žmogaus gyvybiškai svarbų kūno dalį - galvą, kas nagrinėjamu atveju rodo kaltinamojo veikos didesnį pavojingumą tokių pat nusikaltimų kontekste. Taip pat kaltinamojo atžvilgiu nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena ją sunkinanti aplinkybė. Be to, teismas vertina ir kaltinamojo E. P. neigiamai apibrėžiamą asmenybę, t. y. kaltinamasis teisiamas penktą kartą ir jau ketvirtą kartą teisiamas už analogišką smurtinę nusikalstamą veiką, taip pat buvo nuteistas ir už nesunkų sveikatos sutrikdymą, visi ankstesni teistumai galioja iki šiol, o nagrinėjamoje byloje jis pripažintas dar ir recidyvistu. Tuo tarpu anksčiau kaltinamajam taikytos tiek švelnesnės bausmės, tiek ir realios arešto bausmės neturėjo esminės įtakos jo nusikalstamam elgesiui, kadangi kaltinamasis ir toliau nusikalsta, padarydamas naują tyčinį smurtinį nusikaltimą dar neatlikęs anksčiau teismo paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Visa tai, tik pagrindžia, kad kaltinamasis kritiškai nevertina savo elgesio ir nesistengia pasitaisyti, negeba tinkamo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Be to, kaltinamasis administracine tvarka kartą baustas ir turi galiojančią neįvykdytą administracinę nuobaudą (t. 2, b. l. 44-45), taip pat jis nėra registruotas priklausomybės ligų gydymo įskaitoje, jam nebuvo taikytas psichiatrinis gydymas (t. 2, b. l. 52, 53), jis nedirbantis, nors ir registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 46-49). Visos prieš tai aptartos aplinkybės apie padarytą nusikalstamą veiką ir patį kaltinamąjį leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis išvadų iš ankstesnio savo nusikalstamo elgesio nedaro, jis nesitaiso, o anksčiau jam taikytos tiek švelnesnės rūšies bausmės, tiek ir švelnesnės arešto bausmės nepadarė tinkamo poveikio jam ir nepasiekė savo tikslų. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad kaltinamąjį E. P. galima pataisyti, tik paskiriant bausmę, susijusią su realiu trumpalaikiu laisvės atėmimu. Dėl to, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, remdamasis minėtomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti, kaltinamajam E. P. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrus sankcijoje numatytą griežtesnės rūšies bausmę – areštą, kurio trukmė parinktina, artima baudžiamojo įstatymo numatytam tokios bausmės vidutiniam dydžiui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Taigi, būtent tokios rūšies bei dydžio bausmė pilnai atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, taip pat ateityje sulaikys asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Kaltinamasis E. P. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, bylos nagrinėjimo procese buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jam skirtinos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Tuo tarpu dėl šiuo teismo nuosprendžiu kaltinamajam E. P. paskirtos bausmės subendrinimo su ankstesniu Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024 m. sausio 3 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, teismas pažymi, kad kaltinamasis E. P. šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą padarė laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu, dėl ko paskirtos ir neatliktos bausmės turėtų būti bendrinamos BK 64 straipsnio pagrindu. Vis dėlto, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis ankstesniu Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024 m. sausio 3 d. nuosprendžiu jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę šiai dienai jau yra atlikęs, todėl nėra pagrindo bendrinti skirtingais teismo nuosprendžiais paskirtų bausmių.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų galimo taikymo nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad kaltinamojo teisinę padėtį lengvina šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d., kur BK 75 straipsnio 1 dalyje jau numatyta galimybė taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ir asmenims, nuteistiems ne pirmą kartą arešto bausme. Vis dėlto, net ir tokiu atveju pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, kaltinamojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo ir kt. (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-132-942/2016, 2K-372-697/2017). Kartu pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė (kasacinio teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-431/2013, 2014 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208/2014 ir kt.)

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju teismas jau detaliai nebekartoja prieš tai detaliai išdėstytų duomenų, apibrėžiančių tiek kaltinamojo E. P. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, tiek ir jo paties neigiamai apibrėžiamą asmenybę bei kitų duomenų, reikšmingų bausmės individualizavimo procese, kas leido spręsti, kad šio kaltinamojo nusikalstamas poelgis nebuvo atsitiktinis, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų kaltinamojo vertybinių nuostatų. Vis dėlto, teismas kreipia papildomą dėmesį į tai, kad šio asmens padaryta nesunki smurtinė nusikalstama veika, jo atžvilgiu nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o jo asmenybė apibrėžtina neigiamai, t. y. kaltinamasis teisiamas jau ketvirtą kartą už analogišką smurtinę nusikalstamą veiką, visi ankstesni teistumai galioja iki šiol, nagrinėjamoje byloje jis pripažintas dar ir recidyvistu, o anksčiau kaltinamajam net kelis kartus taikytos realios arešto bausmės neturėjo esminės įtakos jo nusikalstamam elgesiui, kadangi kaltinamasis naują tyčinį smurtinį nusikaltimą padarė dar net neatlikęs anksčiau teismo paskirtos švelnesnės laisvės apribojimo bausmės, kas tik rodo, kad kaltinamasis nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti išvadą, kad dabartinė nusikalstama veika yra nuoseklus kaltinamojo netinkamo gyvenimo būdo ir jo, kaip linkusio smurtauti asmens, elgesio padarinys. Teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas jo padarytos veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Dėl to, nėra pagrindo vertinti, kad teismo rodomas pasitikėjimas, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, galėtų padėti kaltinamajam pakeisti jau susiformavusias įstatymo reikalavimams priešingas nuostatas ir prisidėti prie jo nusikalstamo elgesio užkardymo. Atidėjus bausmės vykdymą, kaltinamasis nepajus baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo ir griežtumo, tai neskatins jo laikytis įstatymuose įtvirtintų reikalavimų ir paisyti nustatytų draudimų, taip pat suformuos požiūrį, jog ateityje, darant nusikalstamas veikas, jam gali būti sušvelninta baudžiamoji atsakomybė. Remiantis visu tuo, kaip jau minėta, iškilus pagrįstai abejonei, bausmės vykdymo atidėjimo institutas negali būti taikomas kaltinamojo E. P. atžvilgiu (BK 75 straipsnio 5 dalis). Remiantis tuo, kaltinamajam E. P. paskirta arešto bausmė vykdytina realiai.

Be to, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, BK 72² straipsniu, atsižvelgiant į kaltinamojo E. P. asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, ankstesnius teistumus už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, išklausant visą šių programų kursą.

Nukentėjusysis E. D. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 2024 m. spalio 3 d. civilinį ieškinį, o bylos nagrinėjimo metu 2025 m. birželio 18 d. yra pareiškęs patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašoma jam priteisti 574,13 Eur sumą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir 1000,00 Eur sumą – už nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą (t. 2, b. l. 134-143). Tokie reikalavimai patikslintame civiliniame ieškinyje grindžiami tuo, kad kaltinamasis E. P. sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam. Po įvykio E. D. kreipėsi į gydymo įstaigą. Jam buvo diagnozuoti galvos smegenų sukrėtimo požymiai, galvos ir veido sumušimai, kairės plaštakos sumušimas. Buvo paskirtas medikamentinis gydymas, taikyta dienos stacionaro priežiūra, nustatytas laikinas nedarbingumas. Nuo 2024 m. rugsėjo 18 d. E. D. buvo paskirtas laikinas nedarbingumas, kuris truko 28 kalendorines dienas. Patirtos išlaidos vaistams ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) sudaro 27,60 Eur. Negautos pajamos dėl laikino nedarbingumo: vidutinis darbo užmokestis - 32,51 Eur/dieną; gauta ligos išmoka - 20,68 Eur/dieną; skirtumas - 11,83 Eur/dieną. Už 28 dienų laikotarpį susidarė 546,53 Eur suma (11,83 Eur x 28 d.). Remiantis tuo, iš viso turtinė žala sudaro 574,13 Eur sumą (27,60 Eur + 546,53 Eur). Dėl patirto smurto E. D. patyrė stiprų fizinį skausmą, emocinius pergyvenimus bei su gyvenimo kokybe susijusius nepatogumus ir apribojimus: mušimo metu jautė stiprų skausmą, vėliau ilgą laiką kentė galvos skausmus, svaigimą, nemigą, pykinimą, dėl ko buvo ribojamas net įprastų veiklų atlikimas. Patyrė stiprią baimę ir emocinį sukrėtimą, iki šiol jaučia nerimą, nesaugumo jausmą, vengia socialinių kontaktų. Dėl sveikatos būklės buvo laikinai nedarbingas, negalėjo ūkininkauti, vairuoti traktoriaus, dirbti žemės ūkio darbus, prižiūrėti bites, vykdyti įprastų ūkinių ir buities darbų. Buvo priverstas laikytis ramybės režimo, vengti fizinio krūvio, riboti judėjimą. Net praėjus keliems mėnesiams po įvykio, psichologinė būklė nėra visiškai stabili - išlieka emocinė įtampa, nerimas, sumažėjęs pasitikėjimas aplinkiniais, blogesnė gyvenimo kokybė Atsižvelgiant į patirtą fizinį skausmą, psichologinius išgyvenimus bei veiklos ir gyvenimo apribojimus, ieškovas neturtinę žalą vertina 1000 Eur. Visas šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino pats nukentėjusysis E. D., taip pat į bylą pateikti papildomi dokumentai, kurie pagrindžia civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusiojo E. D. atžvilgiu smurtinius veiksmus atliko būtent kaltinamasis E. P., o nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodytas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra grindžiamas jo atžvilgiu padaryta smurtine nusikalstama veika, nagrinėjama šioje byloje. Dėl to, darytina išvada, kad nukentėjusysis patyrė civiliniame ieškinyje nuostolius, t. y. turtinę žalą dėl nusikalstamos veikos, kurią jo atžvilgiu atliko pripažintas kaltu kaltinamasis E. P., todėl kaltinamasis yra atsakingas ir už šią nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam. Tuo tarpu pats kaltinamasis teismo posėdyje sutiko su šiuo civilinio ieškinio reikalavimu dėl turtinės žalos atlyginimo ir nurodė ketinimus atlyginti padarytą žalą. Remiantis išdėstytu ir atsižvelgus į tai, kad šis nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys atitinka byloje nustatytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, taip pat tai, kad nukentėjusysis teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius jo patirtas išlaidas, susijusius su jo sužalojimais, teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau tenkintinas tik iš dalies, kadangi dėl civiliniame ieškinyje esančios aritmetinės klaidos nukentėjusiajam priteistina ne 574,13 Eur suma, kaip nurodoma ieškinyje, o 358,84 Eur suma (11,83 Eur x 28 d. + 27,60 Eur) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Tuo tarpu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs skausmo sukėlimu, yra neišvengiamai lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs, ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Šiuo atveju nukentėjusysis E. D. patyrė smurtinį fizinį poveikį, po kurio jam buvo sukeltas fizinis skausmas, o jo sveikatos sutrikdymas nebuvo ilgalaikis, nors ir nukentėjusiajam po galvos smegenų sukrėtimo, galvos, veido ir plaštakos sumušimai yra liekamieji reiškiniai, tokiu būdu nukentėjusysis nusikalstama veika patyrė ir dvasinius išgyvenimus, kurie turi būti įvertinti, nustatant padarytos neturtinės žalos dydį. Vis dėlto, pažymėtina, kad teismų praktikoje neturtinės žalos dydis fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju svyruoja nuo kelių šimtų Eur iki 2 000 Eur (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-375-1073/2018, 2K-347-976/2018, 2K-58-693/2019,2K86-628/2020, 2K-128-489/2020, 2K-205-719/2020, 2K-236-495/2021, 2K-142-303/2021 ir kt.). Taip pat pažymėtina, kad paprastai teismų praktikoje priteisiamos didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos, kai veika pasireiškia didesniu intensyvumu, suduodama daugiau smūgių nukentėjusiajam, padaroma daugiau sužalojimų, ilgiau užtrunka jo gydymas (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2025 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-351-957/2025). O nagrinėjamu atveju teismas vertina tai, kad pagal kaltinimą nusikalstama veika nukentėjusiajam buvo sukeltas tik fizinis skausmas, o nukentėjusiojo nurodyti nežymūs sužalojimai (galvos, veido ir plaštakos sumušimai) ir jų gydymas ilgai neužtruko ir nebuvo sudėtingas. Vis dėlto, teismas vertina dar ir tai, kad nusikalstama veika pasireiškė didesniu intensyvumu, buvo suduota nemažai daugiau smūgių nukentėjusiajam, nukentėjusysis patyrė ir liekamuosius reiškinius po patirtų sužalojimu. Tuo tarpu kaltinamasis su šiuo civilinio ieškinio reikalavimu sutiko iš dalies ir nurodė, laikantis pagrįsta kompensacija esant mažesnę, t. y. 800 Eur sumą atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą. Taigi, atsižvelgus į šias aplinkybes, nukentėjusiajam sukelto fizinio skausmo ir padarytų sužalojimų pobūdį, trukmę ir lokalizaciją, į teismų praktiką panašiose bylose, taip pat įvertinus ir kaltinamojo E. P. tyčinę kaltės formą, jo sunkią turtinę padėtį (jis nedirbantis, byloje nėra duomenų apie jo turimą kokį tai turtą ir kitas gaunamas pajamas) ir jo poziciją dėl civilinio ieškinio bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais – teismas mano, kad yra pagrindas nukentėjusiojo E. D. reikalavimą dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo mažesnę, t. y. 800,00 Eur sumą jo patirtai neturtinei žalai atlyginti, likusią patikslinto civilinio ieškinio reikalavimų dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetus kaip nepagrįstą. Teismo vertinimu, tokio dydžio piniginė kompensacija labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajam sukeltų padarinių.

Kaltinamajam E. P. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 17 d. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 77-80), paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamoje byloje teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. liepos 30 d. pažyma Nr. APD-2025-08573, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam E. D. buvo teikta antrinė teisinė pagalbą ir valstybė patyrė 547,42 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų (t. 2, b. l. 163). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į baudžiamosios bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo trukmę ir pobūdį, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, darytina išvada, kad iš kaltinamojo E. P. valstybei išieškotina 547,42 Eur suma apmokėti nukentėjusiajam E. D. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Be to, nagrinėjamoje byloje teismui 2025 m. liepos 27 d. pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 27 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-09333, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam E. D. buvo teikta antrinė teisinė pagalbą ir valstybė patyrė 621,08 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kaip matyti iš bylos, šios institucijos prašymas priteisti proceso išlaidas valstybei dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam teisme gautas, jau teismui išėjus priimti sprendimo šioje byloje. Tuo tarpu teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo turi būti pateiktas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2K-187-677/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-336-870/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartys 1A-486-806/2021, 1A-369-576/2021 ir kt.). Remiantis tuo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. rugpjūčio 27 d. prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-09333, paliktinas nenagrinėtu.

Proceso išlaidas šioje byloje sudarė procesinių dokumentų siuntimas – 103,84 Eur. Šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir turi būti priteisiamos iš kaltinamojo, pripažinto kaltu, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką (BPK 105 straipsnio 1 dalis), tačiau teismas atsižvelgia į jau prieš tai aptartą sunkią kaltinamojo E. P. turtinę padėtį, t. y. jis nedirbantis, byloje nėra duomenų apie jo turimą kokį tai turtą ir kitas gaunamas pajamas, juolab jam priteistos dar ir piniginės sumos atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, antrinės teisinės pagalbos išlaidos, todėl teismas priima sprendimą šių proceso išlaidų nepriteisti iš kaltinamojo (BPK 105 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam areštą 54 (penkiasdešimt keturioms) paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – areštą 36 (trisdešimt šešioms) paroms.

Arešto bausmę skirti atlikti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti E. P., kad jis privalo per 7 (septynias) dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nuvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, esantį adresu - Trakų g. 10, Šiauliai, arba susisiekti su šia įstaiga telefonu Nr. +370 (41) 435502. Su savimi turi turėti asmens dokumentą ir šį teismo baudžiamąjį įsakymą. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto 7 dienų termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyksta atlikti arešto bausmės ir nepraneša pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti E. P., kad atlikdamas arešto bausmę nuteistasis turi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 27 straipsnyje įtvirtintas teises ir pareigas, o arešto bausmė atliekama minėto kodekso 23-29 straipsniuose nustatyta tvarka.

Remiantis BK 72² straipsniu, E. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ir nustatyti, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamąjį E. P. pripažinti recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis, BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 dalis).

Nukentėjusiojo E. D. patikslintą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir E. D. priteisti iš E. P. 358,84 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 84 ct) sumą jo patirtai turtinei žalai atlyginti ir 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų 00 ct) sumą jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje nukentėjusiojo patikslintą civilinį ieškinį atmesti (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Išieškoti iš E. P. valstybės naudai 547,42 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 42 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. liepos 30 d. pažymą Nr. APD-2025-08573.

E. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.