Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-04-28 · Civilinė byla Nr. 2A-998-232/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-28
Bylos Nr.
2A-998-232/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13434-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Liuda Uckienė, Vidas Stankevičius
Ieškovas
UAB „Biodegalai visiems“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-998-232/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13434-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Ritos Kisielienės, Vido Stankevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Biodegalai visiems“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Biodegalai visiems“ ieškinį Lietuvos valstybei atstovaujamai Finansų ministerijos ir Lietuvos generalinės prokuratūros dėl žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Biodegalai visiems“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 24 539,06 euro turtinės žalos atlyginimą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad dėl neteisėtų prokuroro veiksmų ikiteisminiame tyrime, ieškovui padaryta 24 539,06 eurų turtinė žala. Paaiškino, kad Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 04-1-164-12 dėl sukčiavimo ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis pagal Baudžiamojo kodekso (toliau tekste BK) 182 straipsnio 2 dalį ir 199¹ straipsnio 1 dalį. Nurodė, kad Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriuje 2012 11 29 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-1-00201-13, pagal BK 199² straipsnio 1 dalį. Be to, Muitinės kriminalinėje tarnybos Vilniaus skyriuje 2013 12 09 pradėtas ikiteisminis tyrimas nesuteikiant atskiro bylos numerio, dėl to, kad, atlikus operatyvų patikrinimą, kurio metu iš UAB „Biodegalai visiems" priklausančio vilkiko MAN D, v. n. (duomenys neskelbtini) autocisternos, v. n. EE579, buvo paimti tepalinės alyvos mėginiai, kurie buvo ištirti ir nustatyta, kad energetinis produktas buvo atgabentas į Lietuvos Respubliką neturint supaprastinto akcizais apmokestinamų prekių vežimo dokumento, neinformavus vietinio mokesčių administratoriaus apie numatomą akcizais apmokestinamų prekių gavimą bei neužtikrinus, kad akcizai už gautą energetinį produktą Lietuvos Respublikoje bus sumokėti, tuo pažeidžiant Akcizų įstatymo nuostatas. Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorė 2015 09 10 nutarimu nutarė Baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 93 straipsnio 3 dalies pagrindu, tyrimo metu paimtą daiktą – 25 220 kg naftos produktų mišinį, identifikuotą kaip „skystas kuras", perduoti realizuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui kaip valstybei perduotiną turtą. Prokurorė tokį procesinį sprendimą motyvavo tuo, jog nuo 2012 12 14 iki 2015 07 16 šio kuro saugojimo išlaidos sudaro 7 607,77 eurų, o nuo 2015 07 17 sudarys 423,50 eurų per mėnesį. Tokias išlaidas prokurorė įvertino kaip aiškiai per dideles, dėl ko nutarė taikyti BPK 93 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nutarime pažymėjo, kad nenustatytas minėto krovinio savininkas, nes UAB „Biodegalai visiems" ir Latvijos bendrovė SIA „Garata" yra krovinio vežėjai, o krovinio gavėjas Estijos įmonė „Digiumindustrials OU" realiai veiklos nevykdo ir jos atstovai nerasti. Ieškovas nurodė, kad prokurorės 2015 09 10 nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teigė, jog dėl šio nutarimo ieškovui padaryta 24 539,06 eurų turtinė žala. Ieškovo nuomone, ikiteisminio tyrimo metu buvo klaidingai konstatuota, kad nėra nustatytas teisėtas krovinio savininkas. Minėtame nutarime prokurorė nurodė, kad nenustačius teisėto savininko, krovinys negali būti grąžintas. Ieškovas nuosavybės teisę į krovinio turėjimą įrodinėjo aplinkybe, kad nuo 2011 10 07, kuomet ieškovui buvo išduota licencija verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, pradėjo verstis kuro prekyba, kad yra sudaręs bendradarbiavimo sutartį su kompanija „R. L." dėl prekių, t. y. tepalų, pirkimo, o kas liečia prekes, kurių kodas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą yra 2710199900, transporto paslaugų teikimo ir komercinio tarpininkavimo. Su kompanija „R. L." bendradarbiavimas buvo pradėtas apie 2009 metus. Iš pradžių ieškovas šiai įmonei tarpininkaudavo ieškant pirkėjų jų prekėms, o jau 2011 10 28 su šia įmone sudarė sutartį dėl prekių tiekimo. Pažymėjo, kad 2012 11 28 CMR važtaraščio Nr.44400/1326, vežėjui ir gavėjui skirtuose egzemplioriuose, 24 langelyje gavėju nurodytas ieškovas; 2012 11 26 tarptautiniame mokėjimo pavedime Nr.673, mokėtoju nurodytas ieškovas; sąskaita-faktūra Nr.990/G/ 28.11.2012 (Invoice), kuri buvo pateikta sąskaitos-faktūros davėjo klientui (pirkėjui) UAB „Biodegalai visiems“ dėl 24 539,06 euro apmokėjimo už 25 220 kg patiektą krovinį.Ieškovas 2012 10 02 tai pat yra sudaręs bendradarbiavimo sutartį su Latvijos įmone „Garata" dėl industrinių tepalų, bazinių tepalų ir kitų mineralinės ir augalinės kilmės mišinių teikimo. Teismo posėdyje ieškovo atstovai palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai, paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu jau buvo priimtas sprendimas grąžinti kurą ieškovui, pranešta, jog gali atvykti, tačiau dėl ieškovui nežinomų priežasčių sprendimas buvo pakeistas ir priimtas prokurorės 2015 09 10 nutarimas BPK 93 straipsnio 3 dalies pagrindu, tyrimo metu paimtą daiktą realizuoti. Teigė, kad taip neteisėtai iš jo buvo paimtas jam priklausęs turtas; kad ieškovas patyrė nuostolius, nes už kurą yra sumokėjęs jo kainą. Įmonės prezidentas A. J. teisme paaiškino, kad įmonei 2011 metais buvo išduota licencija verstis kuro prekyba, todėl ji yra sudariusi bendradarbiavimo sutartį su kompanija „R. L.“ dėl prekių pirkimo, transporto paslaugų teikimo ir komercinio tarpininkavimo. Teigė, kad minėtos sutarties pagrindu UAB „Biodegalai visiems“ nusipirko ginčo kurą ir jį transportavo, t. y. pervežė iš pardavėjo kompanijos „R. L.“ Lenkijos sandėlių pirkėjui Latvijos įmonei „Garata“. Paaiškino, kad kuomet gavo duomenų, jog Latvijos įmonė „Garata“ nori pirkti iš kompanijos „R. L.“ tepalų, tačiau neturi transportuoti pritaikyto transporto, jis, kaip įmonės vadovas susisiekė su Latvijos įmone ir pasiūlė savo paslaugas, kad įmonės transportui nereikėtų iš Lenkijos grįžti tuščiomis. Latvijos įmonei „Garata“ sąlygos tiko, buvo sudaryta sutartis dėl prekių tiekimo. Atstovas surodė, jog elektroniniu paštu išsiuntė Latvijos įmonei išankstinio apmokėjimo sąskaitą ir tuo pačiu išsiuntė kompanijai „R. L.“ užsakymą dėl tepalų. Pažymėjo, kad tokia alyva buvo ne pirmą kartą pirkta iš kompanijos „R. L.“ ir perparduota Latvijos įmonei. Ir nei karto nekilo jokių prekės kokybės neatitikimų.

Atsakovo atstovas Generalinės prokuratūra su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad procesinio sprendimo – 2015 09 10 nutarimo realizuoti daiktinius įrodymus teisėtumas buvo patikrintas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka, ieškovas pasinaudojo visomis įstatymų nustatytomis apskundimo galimybėmis ir šis procesinis sprendimas pripažintas teisėtu. Paaiškino, kad 2015 11 23 Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs UAB „Biodegalai visiems" direktoriaus A. J. skundą dėl aukštesniojo prokuroro nutarimo atmesti skundą dėl prokurorės 2015 09 10 nutarimo dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, realizavimo konstatavo, kad nesant galimybės baigti procesą (ikiteisminis tyrimas sustabdytas) ir išspręsti paimtų daiktų klausimą iš esmės bei nustačius, kad tyrimo metu paimto daikto saugojimo išlaidos yra aiškiai per didelės, prokurorė pagrįstai nutarė taikyti BPK 93 straipsnio 3 dalyje numatytą priemonę ir perduoti sulaikytą prekę realizavimui, o aukštesnysis prokuroras pagrįstai tokį procesinį sprendimą paliko galioti, tinkamai motyvavęs priimtą nutarimą. Baudžiamojoje byloje nėra procesinių sprendimų, kuriais būtų konstatuotas neteisėtas procesinių sprendimų dėl minėto turto realizavimo taikymas. Paaiškino, jog BPK 93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daiktiniai įrodymai, kurie gali greitai sugesti ar prarasti vertę arba kurių saugojimas, priežiūra ir laikymas susiję su aiškiai per didelėmis išlaidomis, jeigu negali būti grąžinami savininkui, prokuroro nutarimu parduodami CPK nustatyta tvarka. Valstybės įgaliotos institucijos ir pareigūnai turi pareigą atlikti tyrimą, kad būtų išaiškinti nusikaltimai ir juos padarę asmenys. Tyrimo metu gali būti paimami daiktai (daiktiniai įrodymai). Tuo atveju, jeigu daiktai, kurių saugojimas, priežiūra ir laikymas susiję su aiškiai per didelėmis išlaidomis, jie realizuojami, kas padeda išvengti neprotingų nuostolių bei, esant atitinkamai teisinei situacijai, įgalina grąžinti turto savininkui jo sulaikyto turto vertę. Galutinai daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą. Nagrinėjamu atveju baudžiamajame procese įsiteisėjusia teismo nutartimi konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas nėra baigtas ir įsiteisėjusiu sprendimu nėra konstatuota ar ginčo objektas yra konfiskuotinas turtas, įvertinus prokurorų nutarimų argumentus dėl ko sulaikytas turtas negali būti grąžintas savininkui, teismas nutarė, kad prokurorai savo įgaliojimų ribose priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus. Esant galiojančiai nutarčiai nėra jokio pagrindo jų kvestionuoti ir tikrinti šioje nutartyje konstatuotų faktų civilinio proceso tvarka. Pareigūnai, priimdami sprendimus dėl daikto, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti, realizavimo, nepadarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų pagrindas konstatuoti šių procesinių dokumentų neteisėtumą ir nepagrįstumą. Baudžiamoji byla nėra užbaigta, joje nėra priimtas galutinis baudžiamąjį procesą pabaigiantis dokumentas, o ikiteisminis tyrimas yra sustabdytas. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, būtent, baudžiamąjį procesą pabaigiančiuose dokumentuose būtina nurodyti daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti likimą, taigi priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą šis klausimas išsprendžiamas Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nustatyta tvarka. Kadangi nagrinėjamu atveju baudžiamasis procesas nėra pasibaigęs, nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas, o daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti likimas, taip pat nėra išspręstas, nesulaukus ikiteisminio tyrimo pabaigos, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl teisėsaugos institucijų ir pareigūnų veiksmų neteisėtumo, todėl ieškovui ieškinyje išdėstytu pagrindu šiuo metu neatsirado reikalavimo teisė atsakovui į žalos atlyginimą. Ieškovas tokio pobūdžio reikalavimus galėtų reikšti po galutinio procesinio sprendimo baudžiamojoje byloje priėmimo, konstatavus reikšmingas bylai aplinkybes, galutinai išsprendus daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti jų likimą.Teismo posėdyje Generalinės prokuratūros atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus. Prašė ieškinį atmesti nesant šiuo metu teisinio pagrindo jį reikti.

Atsakovo atstovas Teisingumo ministerija atsiliepimu pažymėjo, kad ieškovas nereiškia reikalavimo dėl žalos atsiradusios dėl neteisėto teisėjo ar teismo veiksmų, todėl jis nėra tinkamas atstovas šioje byloje. Į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkami. Byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 08 16 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė valstybei iš ieškovo 10,16 eurų bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.Pirmosios instancijos teismas iš rašytinių civilinės bylos duomenų bei prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 04-1-00201-13 medžiagos, šalių pasisakymų teisme nustatė tokias toliau įvardijamas faktines bylos aplinkybe. Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-1-00201-13 pagal BK 199² straipsnio 1 dalį. Nustatyta, kad 2012 11 29, apie 00.10 val. Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus pareigūnai magistralinio kelio A5 Kaunas - Marijampolė - Suvalkai 97-ajame kilometre, Kalvarijos savivaldybėje sustabdė ir sulaikė iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką vykstantį vilkiką MAN, v. n. (duomenys neskelbtini) su cisterna „KAESSBOIIRER", v. n. (duomenys neskelbtini), priklausančią atsakovui (b. b. I t., b. l. 68). Pagal pateiktą CMR krovinio važtaraštį 2012 m. gruodžio 28 d. Nr. 44400/1326 (b. l. 7-10; b. b. I t., b. l. 72, 73), cisterna buvo gabenama prekė - 25 220 kg alyvos G-100 (O. S. G-100), klasifikuojamos KN kodu 27101999. Krovinio siuntėjas - „WIRASET" Sp.Z.o.o. Sp.k. P. K. 112, 26-803 Promna, Lenkija (CMR važtaraščio 1 grafa), krovinio gavėjas „RINARZ LTD“, M. K. 8, P.C. 1095, Nikozja, Kipras (CMR važtaraščio 2 grafa), krovinio pristatymo vieta – UAB „Biodegalai visiems“, Pagrutupių kaimas 9, Gaurės seniūnija, Tauragės rajonas (CMR važtaraščio 3 grafa), krovinio vežėjas UAB „Biodegalai visiems", V. g., Tauragė (CMR važtaraščio 16 grafa). Ištyrus krovinio turinį (Muitinės laboratorijos 2012 11 30 tyrimo protokolas b. I t., b. l. 153, 154-156), nustatyta, kad tai naftos produktų mišinys, kurį sudaro gazolis su sunkiųjų naftos alyvų priedu (apie 15% tūrio), atitinkantis „skystojo kuro" apibūdinimą (KN 27 skirsnio 2 d) ir f) papildomosios pastabos). Šio produkto OLEJ SMAROVY G-100 KN kodas yra 2710 19 62. Minėtu kodu prekė Lietuvos Respublikoje yra priskirtina akcizų objektui.2013 02 26 Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojo skyriaus prokuroro D. B. nutarimu ieškovo prašymas dėl alyvos G-100 grąžinimo atmestas, nurodant, jog krovinys buvo sulaikytas įtarus, jog cisternoje buvo gabenama ne alyva G-100. Ikiteisminio tyrimo metu iškilo būtinybė paimti naujus sulaikytoje cisternoje esančio skysčio mėginius ir atlikti papildomą tyrimą. 2013 04 25 d. nutarimu Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras M. G. atmetė ieškovo pakartotinį prašymą remdamasis BPK 93 straipsniu. Nurodė, jog atsakovui nesutinkant, dėl jo gabento krovinio savybių ir neigiant kaltę dėl akcizais apmokestintos prekės gabenimo tolimesnio proceso metu siekiant paneigti kaltę vėl gali būti keliamas klausimas dėl krovinio ištyrimo, o grąžinus jį tokia galimybė būtų panaikinta. 2013 10 17 nutarimu a Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė G. S. atsisakė tenkinti ieškovo prašymą grąžinti krovinį, nes nebuvo atlikti visi procesiniai veiksmai, kurių būtinumas iškils priimant galutinį sprendimą. Nurodė, kad neatmetama galimybė, jog tolesnio ikiteisminio tyrimo metu gali būti keliamas klausimas dėl papildomo krovinio ištyrimo, o jį grąžinus, tokia galimybė būtų panaikinta. Be to, šis krovinys gali būti teismo pripažintas konfiskuotinu turtu, kurio sąvoka nurodyta Baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje, todėl krovinio grąžinimas gali pakenkti tolimesniam procesui. 2015 05 21 Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė G. S.. nutarimu nutraukė minėtą ikiteisminį tyrimą ir panaikino pritaikytą laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą. Tačiau 2015 06 11 nutarimu Vilniaus apygardos prokuratūra panaikino minėtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes konstatavo jog surinktų duomenų nepakanka nustatyti, tikrąjį sulaikyto krovinio savininką.2015 09 10 nutarimu Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė E. M. konstatavo, kad sulaikyta prekė neatitinka jos pirkimo ir gabenimo dokumentuose nurodytų techninių parametrų. Sulaikytas krovinys yra akcizais apmokestinama prekė ir kad nebuvo laikytasi reikalavimų, taikomų įvežant į Lietuvą ir gabenant per ją tranzitu, akcizais apmokestinamas prekes, atgabentas į Lietuvą neturint supaprastinto akcizais apmokestinamų prekių vežimo dokumento, neinformavus vietinio mokesčių administratoriaus apie numatomą akcizais apmokestinamų prekių gavimą bei neužtikrinus, kad akcizai už gautą energinį produktą Lietuvos Respublikoje bus sumokėti, tuo pažeidžiant Akcizų įstatymo nuostatas. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas teisėtas krovinio savininkas „ UAB „Biodegalai visiems“ ir Latvijos bendrovė SIA „Garata“ yra krovinio vežėjai, o krovinio gavėjas Estijos įmonė „Digiumindustrial OU“ realiai veiklos nevykdo ir jos atstovai nerasti. Prokurorė minėtu nutarimu konstatavo, kad nenustačius teisėto krovinio savininko, krovinys negali būti grąžintas. Pripažino, kad sulaikyto dyzelino saugojimo išlaidos, kurios nuo 2012 12 14 iki 2015 07 16 sudarė 7607,77 euro, nuo 2015 07 17 d. sudarys – 423,50 euro per mėnesį (arba 13,66 euro už parą), yra aiškiai per didelės išlaidos, todėl 93 straipsnio 3 dalies pagrindu nutarė jį perduoti realizuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui kaip valstybei perduotiną turtą. Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2015 11 23 23 išnagrinėjęs ieškovo skundą dėl 2015 09 10 nutarimo, konstatavo, kad nesant galimybės baigti procesą (ikiteisminis tyrimas sustabdytas) ir išspręsti paimtų daiktų klausimą iš esmės bei nustačius, kad tyrimo metu paimto daikto saugojimo išlaidos yra aiškiai per didelės, prokurorė pagrįstai nutarė taikyti BPK 93 straipsnio 3 dalyje numatytą priemonę ir perduoti sulaikytą prekę realizavimui, o aukštesnysis prokuroras pagrįstai tokį procesinį sprendimą paliko galioti, tinkamai motyvavęs priimtą nutarimą. 2015 09 11 Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė E. M. nutarimu ikiteisminį tyrimą sustabdytas.Remdamasis baudžiamosios bylos medžiaga pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: 2012 10 02 ieškovas ir Latvijos kompanija SIA „Garata“ sudarė sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo minėtai įmonei parduoti įvairių markių industrinius tepalus, bazinius tepalus ir kitus mineralinės ir augalinės kilmės mišinius, o minėta kompanija – šiuos produktus nupirkti. 2011 10 28 s ieškovas ir kompanija „R. L.“ sudarė sutartį, kuria kompanija „R. L.“ įsipareigojo pakrauti tepalinę alyvą G-100, kodas CN 2710199900, P-100-kodas CN 2710199900, OSNL-100 kodas CN 24101999, o ieškovas – priimti ir už ją apmokėti 2012 11 28 d. užsakymu Nr. 009/2012 Latvijos kompanija SIA „Garata“ užsakė G-100 25,5 tonų kuro gavėjui Estijos įmonė „Digiumindustrial OU“. 2012 11 28 ieškovas pateikė Latvijos kompanijai SIA „Garata“ išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. BIO-29/12 tepalams G-100 25,5 t sumai 26 137,50 euro ir užsakė iš kompanijos „R. L.“ 25 tonas tepalinės alyvos G-100. 2012 11 28 28 pardavėjas kompanija „R. L.“ pateikė Ieškovui sąskaitą faktūrą 25 220 kg kiekio alyvai – 24 539,06 euro sumai.2012 11 29 ieškovas tarptautinio mokėjimo pavedimu kompanijai „Rinaz limited“ sumokėjo 48 650 eurų, paskirtis „invois proforma 27.11.2012“. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, kad ieškovas, tepalus nupirkęs iš kompanijos „R. L.“, juos pardavė Latvijos kompanijai SIA „Garata“, todėl faktiškai atliko vežėjo funkcijas. Nurodė jog ikiteisminio tyrimo metu, ieškovas pats tvirtino, kad jis yra tik krovinio vežėjas. Todėl teismas sutiko su ikiteisminio tyrimo metu padaryta išvada, jog teisėtas krovinio savininkas nenustatytas. Teismas pažymėjo jog ikiteisminis tyrimas sustabdytas, nėra užbaigtas, nėra priimtas joks galutinis baudžiamąjį procesą pabaigiantis dokumentas. Nenustačius teisėto savininko, krovinys negrąžintas, išaugus krovinio saugojimo kaštams priimto nutarimo parduoti daiktinius įrodymus teisėtumas patikrintas baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta tvarka ir įsiteisėjusia galutine Vilnius miesto apylinkės teismo 2015 11 23 nutartimi, kuria ieškovo skundas atmestas teismui nustačius, jog sulaikytas krovinys yra priskirtinas daiktams, turintiems reikšmės nusikalstamai veikai tirti, laikytinas BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, dėl kurios atliekamas tyrimas, dalyku, gali turėti konfiskuotino turto požymių, saugojimo išlaidos yra aiškiai per didelės, dėl sustabdymo nėra galimybės priimti galutinį sprendimą, todėl prokuroro nutarimas realizuoti minėtą turtą pagrįstas.Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog ieškovas pasinaudojo visomis įstatymų nustatytomis procesinėmis apskundimo galimybėmis ir šis procesinis sprendimas pripažintas teisėtu. Todėl ieškovui ieškinyje išdėstytu pagrindu šiuo metu neatsirado reikalavimo teisė atsakovui į žalos atlyginimą, nurodė, jog priimtas sprendimas neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka ieškovui pakartotinai pareikšti ieškinį pasirenkant tinkamą ieškovo teisių gynimo būdą, kai ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 04-1-00201-13 bus priimtas galutinis baudžiamąjį procesą baigiantis dokumentas: nutrauktas visas procesas ar priimtas nuosprendis ir, kad būtent nuo šio galutinio procesinio sprendimo priklausytų ir Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyto termino eigos pradžia.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo 2016 08 16 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti. Prašė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka.Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutiko su ikiteisminio tyrimo išvada, kad apeliantas nėra krovinio savininkas ir kad tikrasis savininkas nenustatytas, nes ikiteisminiame tyrime nebuvo atsižvelgta į tą aplinkybę, kad apeliantas SIA „Garata“, kuris buvo sumokėjęs apeliantui už sulaikytąjį krovinį 2012 11 30 pateikė kitą analogišką prekę - 25 820 kg. Tepalinės alyvos G-100 ir kad sulaikytas krovinys apskaitomas apelianto materialinių vertybių apyvartos apyskaitoje kaip neigiamas likutis.Nurodė, kad 2015 11 23 nutartyje teismas iš esmės skundą atmetė, nes laikė pagrįstomis prokurorų išvadas dėl krovinio saugojimo išlaidų dydžio ir netyrė krovinio priklausomybės.2013 02 26 ir 2013 04 25 nutarimuose krovinio sulaikymą prokurorai motyvavo iš esmės tuo, jog gali tekti iš naujo tirti jo turinį. Tuo metu krovinio priklausomumo klausimas nebuvo keliamas. Papildomi tyrimai nebuvo atlikti.20415 09 11 prokurorės E. M. nutarimo stabdyti ikiteisminį tyrimą pagrindinis argumentas buvo tas, jog nenustatyta kokių asmenų susitarimu, sąmoningais veiksmais ir kryptinga tyčia krovinio dokumentuose buvo pakeistas KN, kad krovinys nebūtų priskiriamas prie akcizais apmokestinamų prekių. Šie argumentai laikytini pagrindu nutraukti ikiteisminį tyrimą. Įtarimai apelianto vadovybei pareikšti nebuvo. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo pateiktos dvi vienodo teisinio lygio išvados skirtingai kvalifikuojančios krovinį pagal KN, tačiau ikiteisminiame tyrime viršenybę suteikė ne prekių kilmės šalies specialistų kvalifikavimui, bet ikiteisminio tyrimo įstaigai priklausančios laboratorijos išvadai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo atstovas Teisingumo ministerija prašo apeliacinį skundą atmesti.Nurodo,2015 09 10 nutarimo parduoti daiktus teisėtumas buvo patikrintas BPK nustatyta tvarka ir apeliantui jį apskundus teismui paliktas galioti, nenustačius neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų prokurorų veiksmų, nustačius, jog nutarimas priimtas laikantis BPK 92 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos, kuri padeda išvengti nepagrįstų nuostolių bei esant tam tikrai situacijai gražinti turto savininkui jo vertę, Galutinai šis klausimas pagal galiojantį įstatymą gali būti išsprendžiamas tik pabaigus ikiteisminį tyrimą ir visą baudžiamosios bylos procesą, priimant galutinį sprendimą byloje (nutartį nutraukti ikiteisminį tyrimą arba nuosprendį.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo atstovas Vilniaus apygardos prokuratūra prašo apeliacinį skundą atmesti.Teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, jog iki krovinio sulaikymo apeliantas veikė kaip krovinio vežėjas ir tarpininkas, nes ikiteisminiame tyrime apklaustas apelianto direktorius nurodė, jog apeliantas yra sudaręs bendradarbiavimo sutartis su kompanijomis „Rinaz limited“ ir SIA „Garata“ dėl prekių transporto paslaugų teikimo ir tarpininkavimo.Prokurorų priimti nutarimai atitinka BPK nuostatas (BPK 92 straipsnio 4 dalis), buvo patikrinti instancine tvarka yra teisėti ir nesietini su apeliantui kilusia žala priežastiniu ryšiu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir laikėsi CPK nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Apeliantas prašė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), taip pat įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Ieškovas reikalavimus remiantis CK 6.272 straipsnio 1 dalimi, atlyginti 24 539, 06 erų žalą (nuostolius), kuriuos sudaro sulaikyto krovinio vertė, grindė neteisėtais pareigūnų veiksmais, atmetant jo prašymus gražinti krovinį bei nutariant jį realizuoti BPK 92 straipsnio 4 dalies nuostatose numatyta tvarka. CK 6.272 straipsnyje įtvirtinta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.Ieškovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobūdžio žalą, tenka pareiga įrodyti pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (LAT 2009 02 04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 05 24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 12 04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013).Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmus, šių veiksmų teisėtumo vertinimas civilinės teisės požiūriu nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamojo proceso teisės požiūriu (LAT 2009 02 04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009). Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (LAT 2010 05 03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 10 03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2015 09 25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).Apeliantas šioje byloje neginčija ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrįstumo, ikiteisminio tyrimo trukmės ir kt. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal BK 199 ² straipsnį dėl galimo neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, pagal kurį asmuo, tame tarpe ir juridinis, gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Šioje byloje nustatyta, jog 2015 09 10 prokuratūros nutarimas remiantis BPK 93 straipsniu ikiteisminio tyrimo metu paimtą daiktą 25 220 kg naftos produktų mišinio identifikuotą kaip „skystas kuras“ perduoti realizuoti VMI Vilniaus skyriui, buvo skundžiamas teismui. Įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, priimta 2015 11 23 konstatuota, jog ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, yra sustabdytas, o ne nutrauktas todėl prokurorai neturėjo pareigos spręsti dėl šio daikto gražinimo savininkui ar paėmimo valstybės naudai. Taip pat, kad paimtas daiktas yra veikos nustatytos BK 199 ² straipsnyje dalykas ir gali būti ateityje konfiskuotas, todėl negali būti gražintas savininkui. Taip pat pripažino pagrįstomis prokurorų išvadas dėl aiškiai per didelių paimto daikto saugojimo išlaidų. Teismas pažymėjo, jog atmeta apelianto skundo argumentą dėl jo galimų nuostolių, kadangi turto realizavimas BPK 93 straipsnio pagrindu nėra neatlygintinis paėmimas. Kadangi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ikiteisminis tyrimas taip pat nebuvo nei nutrauktas, nei byla baigta nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo išvados, jog šioje ikiteisminio proceso stadijoje prokurorų ir teismo veiksmai pripažintini teisėtais, o neįrodžius veiksmų neteisėtumo nėra pagrindo spręsti dėl atsakovo civilinės atsakomybės, nes nenustačius bent vienos iš trijų civilinės atsakomybės sąlygų nėra pagrindo jos taikyti.Be to kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu priimtų prokurorų nutarimų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas ir paimto daikto savininkas, nes tiek apeliantas, tiek Latvijos įmonė SIA „Garata“ laikytinos tik krovinio vežėjais arba tarpininkais, o galutinis krovinio gavėjas Estijos įmonė Digiumindustrials OU veiklos nevykdo, jos atstovai ikiteisminio tyrimo metu nerasti. Todėl negalima atmesti tikimybės jog dalis minėtų sandorių yra apsimestiniai. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir suminėtais argumentais kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visus įrodymus ir nustatė visas, teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas, faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas.

Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 sprendimą palikti nepakeistu

Teisėjai Rita KisielienėVidas StankevičiusLiuda Uckienė