Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B. a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 9 klasių išsilavinimą, nedirbantis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose , iki suėmimo gyveno adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 2 dalį, paskirta 4 m. laisvės atėmimo bausmė, konfiskuojant jam priklausančio turto už 100,00 Lt. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 20 d. nutartimi nusikalstama veika perkvalifikuota iš senojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 2 dalies į naujojo – 2000 m. – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, skirta 3 m. laisvės atėmimo bausmė, turto konfiskavimas panaikintas. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai;

2) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nuo paskirtos 3 mėn. laisvės atėmimo bausmės atlikimo atleistas, suėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminui;

3) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, paskirta 90 parų arešto bausmė;

4) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė – 20 MGL (2600,00 Lt, t. y. 753,00 Eur) dydžio bauda;

5) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, paskirta 5 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė subendrinta bausmė – 5 m. laisvės atėmimo bausmė ir 20 MGL (2600,00 Lt, t. y. 753,00 Eur) dydžio bauda (laisvės atėmimo bausmė atlikta, bauda nesumokėta);

6) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio l dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio l, 4 dalimis paskirta l metų 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 2 dalimi, 64 straipsnio l ir 2 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta visa Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė-20 MGL (753, 00 eurų) dydžio bauda ir skirta galutinė bausmė 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo ir 20 MGL (753 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų laikotarpiui. 2018 m. gegužės 4 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi panaikintas V. B. 2017 m. lapkričio 21 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, bausmė neatlikta, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. gegužės 11 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, slapta pagrobė svetimą V. M. priklausantį turtą - automobilį "Honda Accord", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1570 eurų, stovėjusį prie Gedimino g. 73-čio namo, Kaišiadorių mieste, ir jame buvusius V. M. daiktus: spiningą, meškerę, atminties kortelę, domkratą, raktų komplektą, langų gremžtuką, pūkų surinkėją, automobilinį USB šakotuvą ir kitus daiktus: kvepalų buteliuką „ADIDAS“, kepurę, maišelius, tuščią plastmasinį indelį, magnetofono kasetę, vienkartinius servetėles, tuščią buteliuką mažinantį skausmą nuo vabzdžių įkandimo, medinį metrą, vienkartines šakutes, lininio audeklo skiautę, popierinę knygele su Orleano ženkliuko logotipu, cigarečių pakelį, plastikinį gertuvės dangtelį, užtiesalą, tuščią mineralinio buteliuką, cilindro formos pagalvėlę, tepalų bakelį su užrašu "10W- 40 EFENDER", valymo šepetėlį, ausines, medžiagines šluostes, atsarginį automobilio ratą, traukimo virvę. Taip pat pagrobė ir automobilyje buvusius UAB „Sentios“ priklausančius daiktus: medicininę įrangą - venų ieškiklį VS-400 ir jo stovą, 2 vienetus mandžečių ir nešiojamą kompiuterį „HP pro Book 450 G2 Core 13" su kompiuterio krepšiu bei kompiuterio pele.

Taip pat V. B. 2018 m. gegužės 11 d. apie 09:18 val. Kaišiadorių mieste, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,22 promilės etilo alkoholio, vairavo pagrobtą automobilį „Honda Accord“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. M., iki kol atsitrenkė priekine automobilio dalimi į kelio apšvietimo stulpą, esantį šalia Gedimino g. 96 namo, Kaišiadorių mieste.

Motyvuojamoji dalis

Iš alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARKB-0279 parodymų matyti, kad V. B. 2018 m. gegužės 11 d. 09:21 val. nustatytas 3,02 promilių girtumas, (t.2 b. l. 10)

V. B. teismui buvo perduotas kaltinant jį padarius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 281 straipsnio 7 dalyje. Išanalizavus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinimas iš esmės pasitvirtino, o įrodymų visuma patvirtina, kad V. B. padarė nusikaltimus, kurių padarymu ir yra kaltinamas.

Dėl automobilio vagystės

Automobilio vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo automobilio užvaldymas pasisavinimo tikslu. Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl, apibūdinant kaltės, darant vagystę, turinį, turi būti vadovaujamasi BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis ir turi būti konstatuojama, kad, grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokė, kad užvaldo automobilį prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Vagystės atveju kaltė pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, jog turtas yra svetimas, nori jį neatlygintinai užvaldyti ir numato, kad dėl tokių jo veiksmų turto savininkui bus padaryta žala. Taigi, esminis veikos požymis, nulemiantis šios veikos priskyrimą prie nusikalstamų veikų nuosavybei, yra būtent svetimo turto pagrobimas. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-489/2018).

Pagal teismų praktiką kaltininko veiksmai, kai jis akivaizdžiai nori pasinaudoti automobiliu tik laikinai ar užvaldo daiktą nesiekdamas jo pasisavinti ir tokiais veiksmais nepadaro žalos nukentėjusiajam, nepripažįstami vagyste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016).

Teismas pažymi, kad nors kaltinamasis keltoje gynybinėje versijoje daug dėmesio skyrė tai aplinkybei, kad automobilį rado ir nuvarė iš Dainų slėnio, tai iš esmės nepaneigia jo kaltės dėl nurodyto nusikaltimo padarymo. Šiuo atveju esminis dalykas yra ne tai, iš kur automobilis buvo pagrobtas, o tai, kad tai buvo padaryta užvaldant automobilį prieš savininko valią, kas nagrinėjamu atveju teismui nekelia jokių abejonių.

Tai, kad nagrinėjamu atveju automobilis kaltinamojo buvo užvaldytas turint tikslą jį pasisavinti, o ne kažkiek laikinai juo pasinaudoti, patvirtina tai, kad iš automobilio buvo pagrobti jame buvę vertingiausi daiktai, dalį kurių vėliau kaltinamajam pavyko ir realizuoti. Kaip nustatyta, pagrobtą kompiuterį jis pardavė už 20 eurų, kas laikytina jo iš nusikalstamos veikos gauta nauda, kuri turi būti privalomai konfiskuota. Iš V. B. 2018 m. gegužės 11 d. kratos protokolo ( t. l, b. l. 137-139) matyti, kad kratos metu buvo rasti ir jo kuprinėje sudėti automobilyje buvę kiti daiktai: 2 vnt. mandžečių "GIMA", pūkų surinkėjas, langų grandiklis, automobilinis pakrovėjas-šakotuvas, kvepalai, kurie apžiūrėti (t. l, b. l. 64-68), automobilyje po to, kai kaltinamasis su juo atsitrenkė į stulpą, palikti buvo tik faktiškai jokios vertės neturintys daiktai, ką patvirtina 2018 m. gegužės 18 d. atliktos automobilio „Honda Accord“ valt. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas. Iš jo matyti, kad apžiūrėtas automobilis ir automobilyje rasta beverčiai daiktai bei bagažinėje dėžė su medicinine įranga - venų ieškiklio VS400 stovu (serijinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad šiame protokole klaidingai nurodyta, kad buvo rastas ir pats venų ieškiklis, tačiau ištyrus įrodymus teisme paaiškėjo, kad rasta buvo tik pakuotę ir ieškiklio stovas, o protokole padarytas rašymo apsirikimas.

Įvertinus šių įrodymų visumą, darytina išvada, kad V. M. automobilis „Honda Accord“ V. B. buvo užvaldytas be jo savininko žinios ir sutikimo, turint tikslą jį ir jame buvusius daiktus užvaldyti. Be kratos metu aptiktų pas kaltinamąjį dalies iš automobilio pagrobtų daiktų, įrodymų apie pagrobto iš automobilio kompiuterio pardavimą, tikslą užvaldyti automobilį, o ne juo laikinai pasivažinėti patvirtina ir tai, kad kaltinamasis užvaldęs automobilį juo važiavo ten, kur pats norėjo. Kaip nustatyta tiek iš jo paties, tiek ir iš liudytojo J. T. parodymų, po to, kai parduotuvėje nusipirko alaus, planavo vykti prie ežerų. Taigi, tokie duomenys pakankami išvadai apie tai, kad kaltinamasis neturėjo jokių minčių užvaldytu automobiliu naudotis tik laikinai, o vėliau jį grąžinti savininkui, todėl V. M. priklausančia transporto priemone važinėjo ir ketino toliau važinėti, kur pats pageidavo, t. y. naudojosi automobiliu savo nuožiūra, nes buvo jį savavališkai užvaldęs. Kur toliau būtų įvykio dieną vykęs kaltinamasis, nėra galimybės objektyviai spręsti, kadangi važinėjimąsi vogtu automobiliu sustabdė padaryta avarija, o ne V. B.. sąmoningas atsisakymas nuo nusikalstamos veikos.

Atskirai pažymėtina, kad byloje nebuvo nustatyta duomenų, kad automobilio pagrobimo metu kaltinamasis būtų buvęs neblaivus. Kaip nustatyta, alkoholį jis vartojo jau nuvykus prie parduotuvės „Rimi“. Todėl iš kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį šalintina ta aplinkybė, kad šis nusikaltimas buvo padarytas V. B. apsvaigus nuo alkoholio ir, kad tai turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui. Nors tai veikos kvalifikacijai reikšmės neturi, tačiau ši aplinkybė buvo siūloma laikyti kaip kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Nesant dėl to įrodymų byloje, ji šalintina iš kaltinimo.

Taip pat iš kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį šalintini duomenys apie pagrobtų automobilyje buvusių daiktų vertę. Pirma, tai nėra būtinas kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymis, nes šiuo atveju būtinasis požymis yra automobilio pagrobimas, nepriklausomai nuo to, kokie ir kokios vertės daiktai jame buvo. Antra, jų vertes, kurios nurodytos kaltinime pagrindžiančių duomenų nėra pateikta, o nukentėjusiojo pateikti paaiškinimai nepatvirtinti jokia kita bylos medžiaga. Todėl perteklinės aplinkybės, dėl kurių nepakanka ir įrodymų byloje iš kaltinimo šalintinos. Pagrobto turto vertė šiuo atveju yra reikšminga grindžiant pareikštus civilinius ieškinius, bet jų dydį ieškovas turi pareigą įrodyti.

Tuo tarpu pagrobto nukentėjusiojo automobilio vertė tikslintina ir vietoje kaltinime nurodytų 3000 eurų nurodytina 1570 eurų vertė. Būtent tokia vertė pagrobto automobilio įvykio dieną yra neginčytinai nustatyta su tiriamu įvykio nesusijusio šaltinio duomenimis, todėl laikytina teisinga. Kaip matyti iš Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus pažymos, automobilio „Honda Accord“ valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 2018 m. gegužės 11 d. yra 1570 eurų. (t. 1, b. l. 117). Todėl ši pagrobto automobilio vertė ir keistina vietoje kaltinime nurodytų 3000 eurų. Kaip minėta, nesant duomenų apie didelės vertės automobilio ir jame buvusių kitų daiktų pagrobimą (kai vertė viršija 250 MGL), pagrobto automobilio vertė ir jame buvusių daiktų vertės reikšmės veikos kvalifikacijai neturi ir jos nagrinėjamu atveju nekeičia. Būtinasis šiuo atveju nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, dėl ko kaltinamas V. B., tai yra automobilio pagrobimas yra neginčytinai nustatytas ir nekelia abejonių, todėl jo pakanka atsakomybei pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsirasti.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad V. B. padarytas nusikaltimas dėl V. M. automobilio su jame buvusiais V. M. ir UAB “Sentios“ daiktais teisingai kvalifikuotas kaip atviroji vagystė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas pasvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis V. B. 2018 m. gegužės 11 d. apie 09:18 val. Kaišiadorių mieste, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,22 promilės etilo alkoholio, vairavo jo paties pagrobtą V. M. priklausantį automobilį „Honda Accord“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), ir jį vairuodamas atsitrenkė priekine automobilio dalimi į kelio apšvietimo stulpą, esantį šalia Gedimino g. 96 namo, Kaišiadorių mieste.

Kaip nustatyta ištirtais įrodymais, kaltinamasis V. B. suvokė, kad įvykio metu yra neblaivus, nes prieš tai nusipirko alkoholio ir vartojo kartu su liudytoju J. T., ir dėl to negali vairuoti automobilio. Tačiau nežiūrint to, įvykio metu vairavo ne jam priklausantį ir prieš savininko valią užvaldytą automobilį. Tai patvirtina, kad kaltinamasis suvokė savo veikos pavojingumą ir norėjo taip veikti. Tai reiškia, kad jis veikė tiesiogine tyčia.

Konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog yra pagrindas V. B. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Dėl bausmės

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl abiejų nusikalstamų veikų nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų ir vieną tyčinį apysunkį nusikaltimus, Jis anksčiau teistas 6 kartus, abu nusikaltimus padarė būdamas neatlikęs jam paskutiniu teismo nuosprendžiu paskirtos terminuoto laisvės atėmimo ir baudos bausmių, terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, šiuo metu panaikinus terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą atlieka bausmę pataisos namuose, kur charakterizuojamas neigiamai, kaip bausmę netinkamai atliekantis nuteistasis, yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už padarytus nusikaltimus skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 281 straipsnio 7 dalyje sankcijose numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Bausmės dydis nustatytinas ne didesnis kaip šios bausmės dydžio vidurkis. Kadangi byloje nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, pagrindo sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu nėra.

Paskirtoji bausmė privalės būti subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Kaip nustatyta, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu V. B. nuteistas 1 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo ir 20 MGL ( 753 eurų) dydžio bauda. Kadangi nagrinėjamu atveju V. B. abi nusikalstamas veikas padarė būdamas neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtų bausmių, todėl bendrinant bausmes pagal abu nuosprendžius turėtų būti taikytinos BK 64 straipsnyje numatytos bausmių bendrinimo taisyklės. BK 64 str. numatyto bendrinimo principo esmė yra ta, kad prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa arba dalis tai dienai neatliktos bausmės pagal ankstesnį nuosprendį dalis. O jeigu ta neatliktoji bausmės dalis didesnė nei bausmė, paskirta nauju nuosprendžiu, tai prie jos pridedama visa arba dalis nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės. Minėta, kad 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu V. B. paskirtos 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo panaikintas 2018 m. gegužės 4 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi ir jis pasiųstas atlikti šią bausmę į pataisos namus, bausmė bauda yra nesumokėta iš viso.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.), buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Todėl atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kadangi kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise, šiuo nauju nuosprendžiu nustatytinas trumpesnis nei maksimalus.

Sprendžiant dėl nusikaltimo padarymo metu naudoto automobilio konfiskavimo pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad V. B. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant V. M. priklausantį automobilį, kurį jis užvaldė prieš savininko valią, tai yra pagrobė. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad minėtos transporto priemonės konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, formaliai yra būtinas. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Todėl teismui nekyla abejonių dėl to, kad nagrinėjamu atveju V. B. įvykio metu vairuota transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią dar vienam galimam pakartotiniam V. B. nusikalstamumui, ši transporto priemonė turėtų būti konfiskuojama. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Tačiau šioje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad įvykio metu transporto priemonė nuosavybės teise priklausė ne pačiam kaltininkui V. B., o kitam asmeniui – V. M., iš kurio kaltinamasis ją užvaldė neteisėtai, tai yra pagrobė. Tai patvirtina, kad V. M. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad V. B. be jo žinios ir sutikimo vairuodamas jam priklausantį automobilį su juo gali padaryti nusikaltimą. Tokiu atveju kitam asmeniui priklausančio turto konfiskavimas netaikytinas. Todėl nagrinėjamu atveju turėtų būti iš kaltininko V. B. konfiskuojama minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis). Kadangi ištirti įrodymai patvirtina, kad automobilio „Honda Accord“ valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 2018 m. gegužės 11 d. yra 1570 eurų. (t. 1, b. l. 117)., tai iš V. B. išieškotina atitinkamai transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma, šiuo atveju tai 1570 eurų.

Iš kaltinamojo V. B. taip pat turi būti konfiskuojami 20 eurų, kuriuos jis gavo pardavęs iš automobilio pagrobtą kompiuterį, nes tai yra iš nusikalstamos veikos gauta nauda (rezultatas) (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kai šis konfiskuotinas turtas kaltinamojo yra suvartotas (pinigai išleisti), iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą (20 eurų).

Dėl civilinių ieškinių

UAB „Sentios“ pareiškė civilinį ieškinį dėl V. M. automobilyje buvusio ir kartu su juo pagrobto venų ieškiklio ir dėl to patirtos turtinės žalos. Ieškinyje nurodė, kad ieškiklio įsigijimo vertė 2171 Eur, o vertė įskaitant PVM yra 2626,91 Eur.

Nukentėjusysis V. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2340 Eur turtinės žalos, kurią patyrė dėl pagrobto ir eismo įvykyje sudaužyto automobilio ir iš jo pagrobtų daiktų. Nurodė, kad automobilio apgadinimus vertina 2000 Eur, meškerę 80 Eur, spiningą 200 Eur, raktų komplektą 20 Eur, domkratą 40 Eur.

Kaltinamasis V. B. su pareikštais ieškiniais nesutiko, nurodė, kad reikalaujama atlyginti per didelė suma.

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliami specialūs (imperatyvūs) reikalavimai civilinio ieškinio pareiškimo turiniui (BPK 112 straipsnis), tačiau teisė į žalos atlyginimą realiai gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, kai ieškinio turinys informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame išsamiai nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas materialinis reikalavimas. Netikslus ieškinio pareiškimo turinio suformulavimas, reikalingos informacijos apie padarytą žalą nepateikimas nagrinėjant bylą apsunkina civilinio ieškinio išsprendimo klausimą. Teismas, kaip ginčus sprendžianti institucija, gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, kai į jį besikreipiantis asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindą. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir kt. bylose, kuriose nusikalstamos veikos (kėsinimosi) dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama, remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Atskirais atvejais, siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiško žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar pareiškiant ieškinį (CK 6.249 straipsnio 5 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Sentios“ jai padarytą žalą dėl pagrobto venų ieškiklio grindžia sąskaita faktūra, pagal kurią ši prekė buvo įsigyta 2017 m. gruodžio 27 d. (t. 1, b. l. 45, 47-52). Tačiau pati sąskaita faktūra, kuria grindžiamas ieškinys, yra pateikta anglų kalba, neišversta į lietuvių kalbą. Joje įsigyjamų prekių kaina nurodyta JAV doleriais, tuo tarpu ieškinyje turtinė žala įvardijama eurais. Duomenų apie tai, kokį valiutų kursą taikant apskaičiuota turtinė žala nepateikta. Taip pat nėra aišku ir dėl to jokių įrodymų nepateikta, ar turtinė žala reikalaujama atlyginti su PVM ar be jo. Pats konkrečiai reikalavimas priteisti turtinę žalą ir priteistinos turtinės žalos dydis ieškinyje iš viso nesuformuluotas.

Nukentėjusysis V. M. ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos grindė iš esmės į ateitį padarytais apskaičiavimais, kiek jam kainuos automobilio, kuris buvo kaltinamojo sudaužytas eismo įvykio metu, remontas. Ginčo dėl to, kad automobilis iš tiesų buvo sudaužytas ir nukentėjusysis dėl to patyrė turtinės žalos, byloje nėra. Tačiau, kaip nukentėjusysis pats nurodė, automobilis iki dabar nėra suremontuotas, jokių remonto darbams patirtų išlaidų ir jas patvirtinančių dokumentų nukentėjusysis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismui nepateikė. Jo paskaičiavimais dėl automobilio sugadinimo padarytos 2000 Eur turtinės žalos nepagrindžia ir Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilio „Honda Accord“ valst. Nr.(duomenys neskelbtini) apskritai vidutinė rinkos vertė 2018 m. gegužės 11 d. yra viso 1570 eurų. (t. 1, b. l. 117). Tai savaime nereiškia, kad automobilio sutvarkymo (atstatymo) darbai negali kainuoti brangiau nei pats automobilis vertas, tačiau, kaip minėta, dėl to jokių įrodymų prie pareikšto civilinio ieškinio pateikta nėra.

Analogiškai teismui kartu su ieškiniu nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų ir dėl iš automobilio pagrobtų daiktų – domkrato, meškerės, spiningo ir raktų komplekto vertės. Ieškinys šioje dalyje grindžiamas tik paties nukentėjusiojo žodiniais paaiškinimais. Tačiau jie patys iš esmės tik pakankami padaryti išvadą, kad dėl šių daiktų pagrobimo nukentėjusysis patyrė turtinę žalą. Tai yra neginčytinai nustatyta, nes šie daiktai nebuvo rasti sulaikius kaltinamąjį ir radus pagrobtą automobilį.

Teismo nuomone, aukščiau aptartais nukentėjusiojo žodiniais paaiškinimais ir pateiktais duomenimis negali būti remiamasi sprendžiant jo bei jo atstovaujamos UAB „Sentios“ pareikštus civilinius ieškinius ir nustatinėjant jų dydį, nes nėra pateikta jokių šiuos paaiškinimus patvirtinančių įrodymų. Negavus papildomos medžiagos, tiksliai apskaičiuoti padarytos žalos nėra galimybių, todėl abu civiliniai ieškiniai šiuo metu negali būti tinkamai išspręsti. Pažymėtina, kad žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti ieškovas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išdėstęs poziciją, kad, taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, o būtent BPK 7 straipsnyje nurodytą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, tampa akivaizdu, jog ieškinio dydžio nustatymui esminę reikšmę turi paties civilinio ieškovo pozicija, kurią jis turi pagrįsti (kasacinė nutartis Nr. 2K-29/2009). Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju tiksliai apskaičiuoti civilinių ieškinių nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra galimybės dėl V. M. ir UAB „Sentios“ ieškiniuose suformuluotų reikalavimų nekonkretumo, faktinio ieškinio pagrindo neapibrėžtumo, kadangi byloje nėra dokumentų pagrindžiančių V. M. patirtas išlaidas ar pagrobtų daiktų vertę, o UAB „Sentios“ ieškinyje nurodyti duomenys nekonkretūs ir nevvisiškai atitinką sąskaitos faktūros, kuri pateikta užsienio kalba, duomenis. Tokie civiliniai ieškiniai negali būti patenkinti net iš dalies, nes efektyvi teisminė gynyba yra galima tik tuo atveju, kai į teismą besikreipiantis asmuo pakankamai aiškiai suformuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindą. Teismas įrodinėjimo procese yra nešališkas arbitras ir neprivalo nustatyti aplinkybių, kurių nenurodo šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Teismo pareiga ištirti visus byloje esančius įrodymus ir juos įvertinti. Pagal BPK 115 straipsnio 2 dalį išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, civiliniam ieškovui pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-56/2011).

Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiajam V. M. ir civiliniam ieškovui UAB „Sentios“ pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydis perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti terminuotą laisvės atėmimą 2 metams;

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir paskirti terminuotą laisvės atėmimą 6 mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, V. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 281 straipsnio 7 dalį paskirtas bausmes subendrinti visiškai jas sudedant ir paskirti subendrintą bausmę 2 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą terminuoto laisvės atėmimo 2 metams ir 6 mėnesiams bausmę subendrinti iš dalies sudedant su 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu V. B. paskirta ir iki dabar neatlikta terminuoto laisvės atėmimo 1 metams 3 mėnesiams bausme ir 20 MGL (753 eurų) dydžio bauda, tai yra prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 2 metų ir 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį neatliktos terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalies (6 mėnesius) ir 20 MGL (753 eurų) baudą pagal 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendį ir paskirti V. B. galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 3 metams ir 20 MGL (753 eurų) baudą, terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Terminuoto laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2018 m. gruodžio 10 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti V. B. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gegužės 11 d. iki 2018 m. gegužės 12 d. ir nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. gegužės 17 d., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai terminuoto laisvės atėmimo dienai.

Paskirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visas transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. (BK 68 straipsnis).

Išieškoti valstybės naudai iš V. B. įvykio metu jo vairuotos transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 1570 eurų (BK 72 straipsnio 2, 3 ir 5 dalys).

Konfiskuoti iš V. B. jo nusikalstamos veikos rezultatą – už pagrobto kompiuterio pardavimą gautus pinigus ir išieškoti iš jo valstybės naudai 20 eurų.

Nukentėjusiajam V. M. ir civiliniam ieškovui UAB „Sentios“ pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti , nuosprendžiui įsiteisėjus: automobilį „Honda Accord“, valst nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusiais daiktais, nešiojamą kompiuterį, kompiuterio krepšį, kompiuterio pelę, atminties kortelę, pūkų surinkėją, 2 vnt. mandžečių, langų grandiklį, kvepalus, šakotuvą, ikiteisminio tyrimo metu grąžintus V. M., palikti jam disponuoti savo nuožiūra.

Išaiškinti V. B., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės (Kaišiadorys, Gedimino g. 87. kabinetas Nr. 217) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.