Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. P. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1323-732/2022 pagal pareiškėjo E. P. skundus dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė N. V., PlusPlus Capital AS.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

19. Pareiškėjas E. P. kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus – Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centro” viešai prieinamus duomenis apie 2022 m. sausio 1 d. masinio vertinimo būdu nustatytą vidutinę rinkos vertę areštuotų žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), taip pat areštuoto žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nors prašymo juos priimti pareiškėjas nesuformulavo, tačiau iš atskirojo skundo motyvų matyti, kad papildomus įrodymus jis teikia, siekdamas paneigti pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad areštuoto pareiškėjui priklausančio turto vertė nėra iš esmės didesnė, negu jo reikia išieškojimui pagal vykdomąją bylą įvykdyti.

20. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjo E. P. pateiktais rašytiniai įrodymais, sprendžia, kad pareiškėjas nepagrindė, kodėl šių įrodymų savalaikiai nepateikė pirmosios instancijos teismui, todėl laikytina kad, turėdamas objektyvią galimybę šiuos įrodymus pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jis piktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise. Dėl nurodyto nauji įrodymai dėl ginčo esmės apeliacinės instancijos teisme nepriimami ir nevertinami.

21. Apeliacijos objektą sudaro patikrinimas, ar teisėta ir pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjo E. P. 2022 m. kovo 14 d. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo buvo prašoma panaikinti areštą, taikomą pareiškėjui priklausančiam turtui, t. y. ½ daliai žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (pareiškėjo nurodyta vidutinė rinkos vertė 40 000 Eur), ½ daliai gyvenamojo namo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ daliai kitų statinių, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (pareiškėjo nurodyta vidutinė rinkos vertė 120 000 Eur), ir ½ daliai žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (pareiškėjo nurodyta vidutinė rinkos vertė 30 000 Eur). Nors atskirojo skundo rezoliucinėje dalyje suformuluotas prašymas panaikinti visą Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. balandžio 15 d. nutartį, tačiau atskirajame skunde nėra teikiami nesutikimo motyvai dėl likusios skundžiamos nutarties dalies (kuria atmestas pareiškėjo E. P. 2022 m. kovo 9 d. skundas dėl antstolio veiksmų), todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo plačiau nepasisako.

22. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi netenkindamas pareiškėjo E. P. 2022 m. kovo 14 d. skundo dėl antstolio veiksmų, konstatavo, kad remiantis byloje esančių duomenų visuma, areštuoto pareiškėjo turto vertė nėra iš esmės didesnė, negu jo reikia, kad realiai būtų įvykdytas išieškojimas pagal vykdomąją bylą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors pareiškėjas 2022 m. kovo 14 d. skunde nurodo, jog turto, kuriam prašoma panaikinti taikomą areštą, vidutinė rinkos vertė yra 190 000 Eur, tačiau byloje nepateikti jokie šią sumą pagrindžiantys įrodymai.

23. Pareiškėjas E. P. su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir teigia, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti CPK 675 straipsnio 2 dalies pažeidimą, nes antstolė areštavo pareiškėjui E. P. priklausančio nekilnojamojo turto iš viso už 100 200 Eur sumą, t. y. beveik keturis kartus didesnę nei vykdymo procese išieškoma suma. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, civilinėje byloje ir vykdomojoje byloje Nr. 0073/16/01795 esančius duomenis, neturi pagrindo pritarti tokiam atskirojo skundo argumentui.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 675 straipsnio 2 dalies ir 677 straipsnio 2 dalies normų nuostata, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, skirta išieškotojo ir skolininko turtinių teisių apsaugai suderinti. Ieškotojas turi gauti išieškomas sumas, o skolininko nuosavybės teisės turi būti apribotos proporcingai išieškotinų sumų dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016, 34 punktas). Jau pats CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės turinys suponuoja prielaidą, jog vykdymo procese gali būti areštuota skolininko turto daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taip yra dėl to, kad vykdymo procese objektyviai beveik nėra įmanoma areštuoti tiksliai tokią sumą, kuri padengtų išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas. Tam, kad būtų konstatuotas šios normos pažeidimas, turi būti nustatyta, jog skolininko turto areštuota iš esmės daugiau. Ši įstatymo nuostata sistemiškai turi būti aiškinama taip, kad antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti skolininko turto tiek, kad jo realiai pakaktų atsiskaityti su išieškotoju ir vykdymo išlaidoms kompensuoti. Taigi, taikomas turto areštas turi būti veiksmingas, juo turi būti ne formaliai apribojamos skolininko teisės, bet taikomais apribojimais sukuriamas pagrindas realiai patenkinti išieškotojo reikalavimus. Teisinga pusiausvyra tarp išieškotojo ir skolininko interesų yra pasiekiama tada, kai išieškotojo reikalavimai yra patenkinami veiksmingai, greitai ir realiai, o skolininko turtui nėra taikomi neproporcingi ir iš esmės pertekliniai apribojimai, nebūtini išieškotojo interesams patenkinti. Ar skolininko turtui buvo taikomi neproporcingi, iš esmės pertekliniai apribojimai, nebūtini veiksmingam, greitam ir realiam išieškotojo interesų patenkinimui, nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus išieškojimą iš atitinkamo turto reglamentuojančias taisykles ir atsižvelgus į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020).

25. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0073/16/01795 esančių duomenų matyti, kad antstolės N. V. kontoroje yra vykdomas išieškojimas iš skolininko E. P. (solidariai su A. K., skola solidariai išieškoma ir iš BUAB „Litrana“) pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-324-160/2014 dėl 19 404,21 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2012 m. liepos 4 d. iki visiško sprendimo įvykdymo kreditorės PlusPlus Capital AS naudai (pradinis kreditorius – UAB „Swedbank lizingas“). Vykdant išieškojimą antstolė 2021 m. gruodžio 5 d. turto arešto aktu areštavo, apribojant dieponavimo teisę, skolininkui E. P. priklausantį nekilnojamąjį turtą – ½ dalį inžinerinio įrenginio, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nurodydama, jog turto vertei nustatyti bus skiriama ekspertizė, turto arešto mastas yra 20 000 Eur. Tos pačios dienos patvarkymu Nr. S-21-73-26714 antstolė skyrė ekspertizę šiam turtui įvertinti, tačiau ji nebuvo atlikta, skolininkui E. P. prašant nukreipti išieškojimą ne į pirmiau išvardintą turtą, o į 2022 m. sausio 12 d. dovanojimo sutartimi įgytus žemės sklypus (šios pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės pareiškėjas neginčija). 2022 m. sausio 17 d. turto arešto aktu Nr. antstolė areštavo skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančius, dovanojimo sutartimi įgytus, žemės sklypus: 2,0000 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei 3,8300 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad turto arešto mastas – 27 000 Eur, o 2022 m. sausio 18 d. patvarkymu Nr. S-22-73-1351 skyrė ekspertizę šiems žemės sklypams įvertinti. Ekspertizės akte Nr. EVN-22-003 pateikta išvada, kad skolininkui priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2022 m. sausio 31 d., apskaičiuota lyginamuoju metodu, yra 32 000 Eur. 2022 m. kovo 1 d. patvarkymu Nr. S-22-73-4154 paskelbtos pirmosios žemės sklypų, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), varžytynės, vykusios 2022 m. kovo 1 d. – 2022 m. kovo 31 d., už bendrą 25 600 Eur sumą. Tačiau pirmosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nei vienas dalyvis. 2022 m. gegužės 2 d. patvarkymu Nr. S-22-73-10544 paskelbtos antrosios šių žemės sklypų varžytynės, turėjusios vykti 2022 m. gegužės 2 d. – 2022 m. birželio 1 d., už bendrą 19 200 Eur sumą, tačiau duomenų apie antrųjų varžytynių eigą nei civilinėje byloje, nei vykdomojoje byloje nėra.

26. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog byloje esanti duomenų visuma neleidžia daryti išvados, jog antstolės aktais buvo areštuota iš esmės daugiau pareiškėjui E. P. priklausančio turto, nei realiai reikia jo skoliniams įsipareigojimams pagal vykdomąją bylą padengti. Nors pareiškėjas, teigdamas, kad vien turto, kuriam prašoma panaikinti areštą, vertė (neįskaitant ½ dalies kitų statinių, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)) sudaro 68 200 Eur (viso vertė 136 400 Eur / 2), remiasi šių daiktų kaina, nurodyta su atskiruoju skundu pateiktoje viešai prieinamoje informacijoje iš VĮ „Registrų centro” apie 2022 m. sausio 1 d. masinio vertinimo būdu nustatytą vidutinę jų rinkos vertę, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tokių įrodymų pareiškėjas savalaikiai neteikė nei antstolei (nagrinėjusiai pareiškėjo tiek 2022 m. vasario 11 d. prašymą, tiek 2022 m. kovo 14 d. skundą), nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teikdamas 2022 m. vasario 11 d. prašymą ir 2022 m. kovo 14 d. skundą, pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad turto, kuriam prašoma panaikinti areštą, bendra vertė yra 190 000 Eur (vadinasi, jam tenkanti dalis, pritaikius įstatymo nustatytą lygių dalių prezumpciją, sudaro 95 000 Eur) ir tokios savo pozicijos nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors CPK antstoliui visų pirma nustato pareigą užtikrinti, kad turto nebūtų areštuota iš esmės daugiau, nei jo reikia išieškotinoms sumoms ir vykdymo išlaidoms padengti, vis dėlto, siekiant vykdymo procese užtikrinti veiksmingą, greitą ir realų teismo baigiamojo akto įvykdymą ir teisingą pusiausvyrą tarp išieškotojo ir skolininko interesų, būtina, kad pačios vykdymo proceso šalys – išieškotojas ir skolininkas – būtų aktyvios, domėtųsi vykdymo eiga, bendradarbiautų su teismo baigiamąjį aktą vykdančiu antstoliu ir elgtųsi sąžiningai.

27. Šiame kontekste reikšminga ir tai, kad arešto metu turto, kuriam prašoma panaikinti areštą, antstolė neįvertino ir CPK 681 straipsnio 1 dalyje nurodytos įkainojimo procedūros neatliko, o, vadovaudamasi CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktu, turto arešto akte nurodė, kad turto vertei nustatyti bus skiriama ekspertizė, kuri, kaip minėta, nors ir buvo paskirta, tačiau nebuvo atlikta paties pareiškėjo iniciatyva. Todėl klausimas dėl realios turto, kuriam prašoma panaikinti areštą, vertės vykdomojoje byloje dar nėra išspręstas.

28. Be to, pareiškėjui priklausantys areštuoti žemės sklypai, įgyti dovanojimo sutartimi, pirmųjų varžytynių metu, kurios paskelbtos neįvykusiomis, buvo pardavinėjami tik už bendrą 25 600 Eur sumą, nors skolos ir vykdymo išlaidų suma tuo metu jau viršijo 27 000 Eur (remiantis 2022 m. kovo 3 d. patvarkyme “Dėl informacijos pateikimo” nurodytais duomenimis, 2021 m. gruodžio 5 d. skolos ir vykdymo išlaidų suma sudarė 27 331,87 Eur). Antrosiose varžytynėse parduodamo turto vertė buvo nustatyta 60 proc. nustatytos turto kainos, t. y. 19 200 Eur. Net jeigu minėti žemės sklypai būtų parduoti iš antrųjų varžytynių (kaip minėta, duomenų apie antrųjų varžytynių eigą nei civilinėje byloje, nei vykdomojoje byloje nėra), akivaizdu, kad gautų lėšų neužtektų skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. O tuo atveju, jeigu antrosios varžytynės būtų paskelbtos neįvykusiomis, atsirastų pagrindas išieškojimą bendra tvarka nukreipti į kitą pareiškėjui priklausantį turtą CPK 723 straipsnio 4 dalies pagrindu. Taigi, arešto kitam pareiškėjui priklausančiam nekilnojamajam turtui panaikinimas šiuo atveju būtų visiškai nesuderinamas su vykdymo proceso paskirtimi ir tokiu būdu būtų neproporcingai suvaržomos kreditoriaus teisės į kaip įmanoma greitesnį skolos išieškojimo procesą.

29. Nors pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, kad skolos išieškojimas taip pat atliekamas periodiškai (kiekvieną mėnesį) nuskaičiuojant pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas nuo jo banko sąskaitos, tačiau nei civilinėje byloje, nei vykdomojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šios išskaitos reikšmingai įtakotų galutinę iš pareiškėjo išieškomą skolos ir vykdymo išlaidų sumą ar antstolė jų nebūtų įvertinusi.

30. Remdamasis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjas atskirojo skundo argumentais nepagrindė, jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeistas CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, ir kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 675 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.