Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-03-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-90-311/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-03-08
Bylos Nr.
1-90-311/2021
Teisminio proceso Nr.
01-1-1-09759-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Kaltinamasis
E. B.
Nukentėjusysis
K. Š., M. J., R. P.
Advokatai
Diana Višinskienė, Kristina Pranevičienė, Vismantė Budrytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-90-311/2021Teisminio proceso Nr. 01-1-1-09759-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.12; 1.2.25.4.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 8 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei,kaltinamajam E. B., jo gynėjai advokatei Kristinai Pranevičienei,

nukentėjusiesiems K. Š., M. J., R. P., nukentėjusiojo R. P. atstovėms advokatei advokatei Dianai Višinskienei, advokato padėjėjai Vismantei Budrytei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B. 2019-03-08 apie 20,40 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 punktų reikalavimus tuo, kad nesiėmė visų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, eismo intensyvumą, kelio vingyje į dešinę nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu automobiliu „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu M. J., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą automobilio „Toyota Avensis“ vairuotojui M. J., automobilio „Mercedes Benz“ keleiviams K. Š. ir R. P. padarė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019-03-08 vakare draugas R. P. parašė jam žinutę, pakvietė atvykti į degalinę išgerti kavos. Jie susitiko, išgėrė kavos. Po to nuvažiavo paimti E. B. draugės K. Po kiek laiko nusprendė važiuoti į (duomenys neskelbtini) suvalgyti kebabų. Važiavo apie 90-100 km/h greičiu. Buvo vėjas, prastos oro sąlygos, vietomis buvo slidi kelio danga. Ties posūkiu jis bandė stabdyti, bet mašina pradėjo slysti šonu ir atsitrenkė į kitą mašiną. K. buvo prispausta saugos diržu, ji buvo toje vietoje, kur turėtų būti kojos. E. B. atsegė jos diržą. Atsisukęs pamatė, kad R. P. mašinoje nėra.

Prie jų sustojo automobilis, iš karto pribėgo keli žmonės. Jie paklausė, ar viskas gerai. Tie žmonės iškvietė medikus.

Automobilis, kurį vairavo E. B., prieš savaitę buvo praėjęs technikinę apžiūrą. Visus diržus tikrino jos metu. Važiuojant šiuo automobiliu, vaikus segdavo saugos diržais, kai jie sėdėdavo ant galinės sėdynės.

E. B. tikrai nematė, ar K. P. buvo prisisegęs diržu. Matė, kad K. buvo prisisegusi saugos diržą. Nurodo, kad automobilio skydelis visada rodo, jeigu priekinė keleivio sėdynėje asmuo važiuoja, neprisisegęs saugos diržo.

E. B. nuomone, K. P. iškrito ant kapoto per K. sėdynę, nes priekinis stiklas buvo ant kapoto. K. oro pagalvė taip pat buvo ant kapoto.

K. Š. jis žalą atlygino, t.y. perrašė jai savo automobilį. Ji jam pretenzijų neturi.

Nesutinka su R. P. civiliniu ieškiniu. Žino, kad po įvykio K. P. draugui M. parašė Facebooke žinutę : „Davai , imk advokatą ir numaunam E. kelnes“.

Jis K. P. pervedė 1000 €. Visus savo pinigus, turtą išdalino.

Šiuo metu gauna minimumą- 475€. Beveik viską išleidžia savo poreikiams. Kalbėdamas su K. P. jis prašė, kad šis pasakytų, kokios pinigų sumos jis nori. E. B. tėvai siūlė K. P. 3000€ žalai atlyginti, tačiau šis atsakė, kad : „tegul susikiša jis tuos pinigus“.

Žino, kad iki įvykio nuo spalio ar rugsėjo mėnesio K. P. turėjo traumą- jis nukrito nuo laiptų. Be to, po įvykio daug kartų matė K. P. geriantį kavą, (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, matė jį vairuojantį automobiliu, einantį, po pažastimi pasikišus ramentą, t.y. buvo matyti, kad jam visai jo nereikėjo.

Nukentėjusioji K. Š. parodė, kad E. B. yra jos sugyventinis, kartu augina du jos vaikus.

2019-03-08 ji kartu su E. B. ir K. P. važiavo link (duomenys neskelbtini). Automobilis priklausė jai, o jį vairavo E. B.. Ji buvo prisisegusi saugos diržą. Už jos, automobilio gale sėdėjo K. P.. E. B. važiavo apie 80 km/h greičiu. Staiga E. pasakė, kad jie laikytųsi. Po to ji atsibudo, kai buvo prispausta automobilyje. Ant jos buvo užvirtusi sėdynė. Apie 2 savaites ji buvo ligoninėje.

Kategoriškai patvirtina, kad E. B., vairuodamas automobilį, nesinaudojo telefonu.

Dėl įvykio K. Š. E. B. neturi pretenzijų.

Nurodo, kad po autoįvykio ne kartą matė K. P. vaikštant viešose vietose, matė, kaip degalinėje jis pats įsipylė kuro į tamsiai mėlynos spalvos automobilį „Mercedes Benz“.

Taip pat K. Š. nurodė, kad ji po autoįvykio gulėjo toje pačioje ligoninėje, kaip ir nukentėjusysis P. Atvykusi į ligoninę tyrėja iš pradžių apklausė ją ir išėjo iš palatos. Tada draugė ją nuvežė pas E. B. į palatą. Ten ji pamatė, kad tyrėja apklausinėja P.. Pastarojo apklausos metu jis su drauge buvo palatoje. Patvirtina, kad apklausiamas P. buvo adekvatus. Ir pati K. Š., ir jos draugė girdėjo, kaip kalbėjo tyrėja. Girdėjo, kaip tyrėja sakė K. P., kad šis gali viską skųsti. P. tikrai buvo adekvatus. Po apklausos jis dar bendravo su K.l. ir kitais asmenimis.

Nukentėjusysis M. J. parodė, kad 2019-03-08 vakare jis grįžo po darbo, nuvažiavo pas seserį, pasveikino pažįstamą, po to automobiliu „Toyota Avensis“ važiavo namo. Tuo metu buvo sausa kelio danga, kritulių nebuvo, matomumas buvo geras. Automobiliu važiavo vienas. Važiuojant už (duomenys neskelbtini), apie 60 - 70 km/val greičiu, matė, kad iš paskos važiuoja kitos transporto priemonės. Greičiau nevažiavo, nes šioje kelio atkarpoje būna į kelią išbėgančių laukinių gyvūnų bei dėl to, kad kelio atkarpoje yra staigus vingis. Kelio vingyje į kairę staiga pamatė priešais kito automobilio šviesas ir įvyko susidūrimas. Prieš susidūrimą nespėjo nei pasukti vairo į šoną, nei stabdyti automobilį. Po smūgio trumpam dingo atmintis. Pamena, kad jau suveikusios oro pagalvės. M. J. medikai ištraukė iš automobilio ir greitosios med. pagalbos automobiliu pristatė į gydymo įstaigą. Klinikose buvo nustatytas kulnakaulio lūžimas. Nepamena to, kad įvykio vietoje būtų bendravęs su kitais eismo įvykio dalyviais. Vėliau po eismo įvykio bendravo su eismo įvykį sukėlusio automobilio „Mercedes Benz“ vairuotoju E.

Patvirtina, kad po autoįvykio tarp jo ir kaltinamojo automobilio gulėjo R. P.. M. J. nuomone, jei K. P. būtų prisisegęs saugos diržą, tai nebūtų iškritęs iš automobilio.

Taip pat patvirtina, kad tikrai K. P. jam rašė žinutę, siūlydamas „numauti kelnes“ E. B., tačiau jis nutylėjo dėl tos žinutės.

Po autoįvykio jis kartu su K. P. važiavo automobiliu, kurį vairavo K. P..Tačiau jis nesiskundė, kad sunku vairuoti automobilį. Taip pat matydavo, kad K. P. mašina stovėdavo degalinėje, prie parduotuvės. Bet nematė, kad jis eitų.

Nukentėjusysis R. P. parodė, kad 2019 m. kovo mėnesį jis susitiko su E. B. ir K. Š., visi vyko apsipirkti. Jis atsisėdo į automobilio, kurį vairavo E. B., galą, už priekinio keleivio, prisisegė saugos diržą. Automobilis buvo K. Š., tačiau ji pati nevairavo, kadangi šventė Kovo 8-ąją ir buvo išgėrusi šampano. Pats R. P. nebuvo išgėręs alkoholio. Nežino, ar E. B. buvo išgėręs alkoholio.

E. B. važiavo greitai-virš 100 km/h greičiu, nes jis tai matė skydelyje, t.y. važiavo 120 km/h greičiu, todėl R. P. jį perspėjo, kad taip greitai nevažiuotų. Tačiau E. B. į tai nereagavo, vairuodamas automobilį, žaidė telefonu-viena ranka laikė telefoną, o kita- vairą. Todėl R. P. antrą kartą jį perspėjo, kad šis mažintų greitį. Tačiau E. B. nereagavo. Važiuojant posūkyje E. B. nesuvaldė automobilio. R. P. prarado sąmonę, atsipeikėjo greitosios medicinos tarnybos automobilyje.

Ligoninėje jis prabuvo 10 parų. Po to dar buvo darytos plaštakos, peties, šlaunikaulio operacijos.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo R. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur jis nurodė, kad 2019-03-08 apie 20 val. su draugais K. Š. ir E. B. nusprendė iš (duomenys neskelbtini) nuvažiuoti pavalgyti K. priklausančiu automobiliu „Mercedes Benz“, kurį vairavo E. Kristina atsisėdo ant priekinės keleivio sėdynės, pats sėdėjo ant galinės keleivio sėdynės už K.. Saugos diržo prisisegęs nebuvo. Kokiu greičiu važiavo, pasakyti negali. Kiek pamena, buvo geros oro sąlygos, kritulių nebuvo, kelio danga buvo šlapia. Artėjant prie Kauno, ties kelio vingiu į dešinę E. sušuko „laikykitės“, tuomet staiga pakelė galvą ir pamatė priešais automobilį. Tik pamatęs automobilį, prarado atmintį. Ją atgavo nuo to momento, kai buvo keliamas į greitosios med. pagalbos automobilį. Buvo pristatytas į Kauno klinikas. Po įvykio bendravo su E., jis pasakojo, kad kelio vingyje automobilis išslydo į priešingą eismo juostą (b. l. 69 - 70)

Pagarsinus šiuos parodymus, nukentėjusysis R. P. nurodė, kad jis nieko nekalbėjo, nes tą dieną jam buvo daryta veido ir žandikaulio operacija, jis buvo po narkozės. Jį apklausinėjusi tyrėja kišo jam apklausos protokolą pasirašyti. Jis nežino, ką rašė tyrėja, nes jis buvo mieguistas. Dalis duomenų teisingai surašyta, t.y. kad važiavo ir kt. Taip išeina, kad tyrėja suklastojo dokumentus.

Jam buvo nustatyti sužalojimai- peties, raktikaulio, tačiau jis nežino, ar tie sužalojimai nuo saugos diržo.

Po įvykio kaltinamasis jam kažkiek tai žalos atlygino, t.y. atlygino 1000 €. Apie susitaikymą jis su kaltinamuoju nekalbėjo. Kaltinamasis jam buvo pasiūlęs nupirkti maistą ir vaistų, tačiau jis nepriėmė šios pagalbos.

Draudimo bendrovė jam sumokėjo, atrodo, 3000 €. Savo patirtą neturtinę žalą jis vertina 8000 €.Jis net nežino, ar iš draudimo yra gavęs kažkiek tai neturtinės žalos-jis nesusigaudo.

Po avarijos susipažino su M. J., nes kartu gulėjo ligoninėje. Jie kalbėjo apie tai, kam ką skauda, po to susirašinėjo per mesendžerį. Neigia, kad rašė M. J. žinutės apie tai, kad reikia numauti kelnes kaltinamajam.

Jam darė operaciją kovo 19 dieną. Niekas jo neklausė, ar tą dieną jis sutinka būti apklausiamas.

Ikiteisminio tyrimo metu neatvykdavo į apklausas, nes sunkiai vaikšto. Taip pat neatvykdavo į teismo posėdžius, nes velniškai skaudėjo. Dabar jau geriau jaučiasi, jam leido vaikščioti su viena lazda.

Labai seniai buvo sužeistas autoįvykio metu. Tada jis segėjo saugos diržą, bet išsinėrė ir iškrito pro langą. Gal nesuveikė diržo sagtis.

Kartu su kaltinamuoju jis dirba bendrovėje „Kauno keliai“ ir tris metus iš (duomenys neskelbtini) kartu su kaltinamuoju vykdavo kartu į darbą šio, R. P. arba įmonės automobiliu. Per mėnesį B. automobiliu vykdavo gal 5 kartus. E. B. greitai važiuoja.

Liudytojas V. Š. parodė, kad 2019-03-08 apie 20.30 val. jis važiavo iš (duomenys neskelbtini). Prieš jų už (duomenys neskelbtini) esančioje kebabinėje išvažiavo automobilis Toyota Avensis. Buvo vėlus vakaras, lijo lietus, buvo vėjuota. Važiavo (duomenys neskelbtini) kryptimi. Pavažiavus nuo kebabinės kokius 7 kilometrus, buvo kelio vingis į kairę, ten ir įvyko kaktomuša.

Kaltinamasis nuo (duomenys neskelbtini) išvažiavo ir, išvažiavęs į priešpriešinę juostą, trenkėsi į priešais V. Š. važiuojantį Toyota Avensis automobilį. Dėl ko šis automobilis išvažiavo, jis negali pasakyti. Jis nematė jokių kliūčių, dėl ko reikėjo persirikiuoti į kitą eismo juostą. Gal įtakojo vėjas, nes buvo labai gūsingas vėjas.

V. Š. sustojo už kakatomušos vietos apie 20 m., atbėgo atgal pasižiūrėti, kas įvyko. Kaltinamasis sėdėjo savo vietoje, išorinių sužalojimų nebuvo, jo keleivė mergina stipriau buvo sužalota. Tada V. Š. priėjom prie kito automobilio, padėjo išlipti Toyota Avensis automobilio vairuotojui, su dar vienu liudytoju padėjo ištraukti vairuotoją Merginos netraukė, nes sužalojimai atrodė pavojingi. Iškvietus pagalbą, po to pastabėjo, kad ant kelio gulėjo kitas nukentėjęs keleivis, kuris važiavo kartu Mercedes automobiliu. V. Š. nuomone, šis keleivis iškrito pro priekinį langą, nes oro pagalvės buvo išsivertusios ant variklio skyriaus. Jis nemano, kad keleivis išlipo, nes šis buvo be sąmonės.

Kai V. Š. priėjo prie Toyota Avensis automobilio, jo vairuotojas buvo sąmoningas. Jis sėdėjo ir negalėjo išlipti, skundėsi kojos skausmais. Mercedes vairuotojas sėdėjo savo vietoje, mergina buvo dešinėje keleivio sėdynėje, t.y. ji buvo ne sėdynėje, o tarp sėdynės ir automobilio panelės ant grindų. Galinėje sėdynėje nieko nebuvo. Šio automobilio priekinio stiklo nebuvo, priekinio keleivio pusės oro pagalvė buvo lauke ant variklio skyriaus.

Koks buvo priešais atvažiuojančio automobilio greitis, jis negali pasakyti.

Liudytojas M. R. parodė, kad kaltinamasis, nukentėjusioji jam nepažįstami.

Ir dabar, ir 2019 m. kovo mėnesį jis dirbo Patrulių rinktinės vyr. patruliu. Girdėjo, dėl kokio eismo įvykio jis pakviestas į teismą.

2019-03-08 jis atvykus į įvykio vietą, kur rado susidūrusius E klasės „Mercedes“ ir Toyota „Avensis“ automobilius. Greitosios dar nebuvo. Automobilio „Toyota“ vairuotojas važiavo vienas, jis buvo užspaustas. Automobilio „Mercedes“ vienas keleivis buvo iškritęs per langą, mergina buvo užspausta tarp priekinės sėdynės. Automobilis „Avensis“ buvo savo eismo juostoje, automobilis „Mercedes“- kelio vingyje, priešpriešinėje eismo juostojoje.

M. R. bendravo su automobilio “Avensis“ vairuotoju, kuris buvo sąmoningas. M. R. neprisimena, ar oro pagalvės buvo išsiskleidusios.

Kito išdužusio „Mercedes“ automobilio lango nebuvo. M. R. šimtu procentu buvo įsitikinęs, kad tas keleivis iškrito pro priekinį „Mercedes“ langą. Jis krisdamas dar sulaužė vairuotojo sėdynę ir ja dar mergaitė buvo užspausta. M. R. nuomone, pro kitus keleivius negalėjo iškristi tas keleivis.

Atsimena, kad tas žmogus, kuris buvo iškritęs (tai išsiaiškino vietoje), nesegėjo saugos diržo, nes saugos diržai buvo vietoje- jie nebuvo ištraukti. Jei keleivis būtų užsisegęs diržą, tai jis nebūtų iškritęs.

Ar rado stabdymo žymių, jis neprisimena.

Liudytoja I. R. parodė, kad jos buvusi pavardė- K.. Ji, kaip policijos pareigūnė, turėjo apžiūrėti „Mercedes“ automobilį tą pačią dieną. Ji apžiūrėjo automobilio vidų. Ar tyrė saugos diržų būklę, i neprisimena. Ji pati nepriėmė sprendimo grąžinti automobilį savininkui.

Liudytoja J. G. parodė, kad ne ji formino eismo įvykį, nors jai pirmai buvo perduota tirti ši baudžiamoji byla. Nebuvo priežasties anksčiau apžiūrėti automobilį „Mercedes Benz“. Apklausos metu pats nukentėjęs pasakė, kad jis nesegėjo saugos diržų. O vėliau jo advokatė rašė skundus.

Buvo atlikta paprasta automobilio apžiūra. Nebuvo tirtos aplinkybės, kodėl buvo užstrigę saugos diržai. Tiesiog buvo apžiūrėta, ar jie veikia, ar ne. Ji pati įvykio vietoje nebuvo.

Po įvykio, kovo 19 d. apklausiamas nukentėjusysis P. buvo adekvatus, kalbėjo laisvai. Ji surašė apklausos protokolą tiksliai taip, kaip sakė nukentėjusysis P.. Ar jis perskaitė protokolą, ji neatsimena. Ji, kaip tyrėja, neturėjo jokio suinteresuotumo neteisingai surašyti protokolą.

Galima laiduotoja R. B. nurodė, kad ji yra kaltinamojo mama. Mano, kad jos sūnus E. B. yra neblogas. Dabar E. gyvena su drauge, bet iki autoįvykio gyvendavo su ja ir jo močiute. Jis negeria, nerūko, sportuoja. E. skaldydavo malkas, dirbo ūkio darbus. Ir dabar padeda. Problemų dėl alkoholio vartojimo E. neturi.

Ji dažnai susiskambina su juo. Nors E. gyvena savarankiškai, tačiau ir dabar, ką nors įsigyjant, jis klausia jos patarimo. Mano, kad yra E. autoritetas.

Jai važiuojant su E. automobiliu, šis niekada neviršija greičio.

Ji dirba dviejose bendrovėse buhaltere, gauna 900 € algą. Jeigu įmanoma, prašau neskirti užstato.

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2019-03-09 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 1 d. (b. l. 3)

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), kur susidūrė automobiliai "Toyota Avensis" , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Fotografuota, filmuota, sudaryta schema. (b.l. 8-10, 17-20)

Iš transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėti abu eismo įvykyje dalyvavę automobiliai "Toyota Avensis" , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). (b.l. 11-16)

Iš 2019-07-16 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti automobilio „Mercedes Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugos diržai ir jų veikimo machanizmas. Nustatyta, kad automobilio galinių sėdynių, tiek iš dešinės, tiek iš kairės pusės saugos diržai užstrigę, traukiami, iš vietos nejuda. Galinės keleivio sėdynės per vidurį saugos diržas atitinka techninius reikalavimus - veikia. Visų galinių saugos diržų vientisumas nepakitęs. Vairuotojo vietos saugos diržas pilnai ištrauktas iš pradinės padėties, saugos diržo atstatymo mechanizmas į pradinę padėtį neveikia. Priekinės keleivio sėdynės saugos diržas atitinka techninius reikalavimus - veikia. (b.l. 144-148)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G947/2019(02) nurodoma, kad R. P. konstatuota kairio šlaunikaulio, dešinių mentės petinės ataugos, V delnakaulio, skruostikaulio viršutinio žandikaulio, nosikaulio lūžiai, daugybiniai odos nubrozdinimai kūne. Dėl daugybinių kaulų lūžių R. P. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (b. l. 57 - 58)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG1273/2019(02) nurodoma, kad nė vienas iš R. P. patirtų sužalojimų negali būti vienareikšmiškai vertinamas, kaip būdingas sužalojimui į tinkamai užsegtą saugos diržą, autoįvykio metu, sėdint keleivio vietoje lengvojo automobilio dešinėje. (b. l. 62)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G902/2019(02) nurodoma, kad K. Š. konstatuota odos nubrozdinimai kaktoje, smakre, keliuose, kairės akies atitraukiamojo nervo potrauminė neuropatija, krūtininio I-o slankstelio dešinės skersinės ataugos, dešinių I-VII, kairių I-VIII šonkaulių lūžiai, oro susikaupimas krūtinplėvės ertmėse, dešinio inksto ir kepenų plyšimai, kraujo susikaupimas pilvaplėvės ertmėje. Dėl krūtininio I-o slankstelio dešinės skersinės ataugos, dešinių I-VII, kairių I-VIII šonkaulių lūžiai, oro susikaupimas krūtinplėvės ertmėse, dešinio inksto ir kepenų plyšimai, kraujo susikaupimas pilvaplėvės ertmėje, kas komplikavosi dirbtinės dešinio plaučio suspaudimu ir plaučių ventiliacijos nereikalaujančiu ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu bei kompensuotu hipovoleminiu šoku, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (b. l. 50 - 52)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 948/2019(02) nurodoma, kad M. J. konstatuotas skeveldrinis dešinio kulnakaulio lūžis, atitinkantis nesunkų sveikatos sutrikdymą. (b. l. 54)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 2320/2019(02) nurodoma, kad M. J. kraujyje, paimtame 2019-03-08 22.05 val. etilo alkoholio nerasta. (b. l. 55)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 2319/2019(02) nurodoma, kad E. B. kraujyje, paimtame 2019-03-08 22.00 val. etilo alkoholio nerasta. (b. l. 185).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame straipsnyje numatytos veikos turinys atskleidžiamas analizuojant Kelių eismo taisykles (KET), nes minėto straipsnio dispozicija yra blanketinė.

Kelių eismo taisyklių 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Tų pačių taisyklių 127 punkte nustatyta, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį, jei to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis E. B. pažeidė pirmiau minėtų KET punktų reikalavimus, kadangi jis, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį-automobilį „Mersedes Benz“, kelio vingyje į dešinę jo nesuvaldė, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu kitu automobiliu „Toyota Avensis“, vairuojamu M. J., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sužaloti automobilio „Toyota Avensis“ vairuotojui M. J. ir automobilio „Mercedes Benz“ keleiviai K. Š. ir R. P..

Tarp Kelių eismo taisyklių 9 ir 157 punktų pažeidimo bei eismo įvykio su jo padariniais yra priežastinis ryšys.

Be pačio kaltinamojo E. B. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų K. Š., M. J., K. P., liudytojų V. Š., M. R., I. R., J. G. parodymais, taip pat specialisto išvadomis.

Atsižvelgiant į tai, kad būtent kaltinamojo neatitinkantis KET elgesys ir buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo ir nukentėjusiųjų nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, kaltinamojo E. B. veiksmai teisingai ir pagrįstai yra kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Sprendžiant kaltinamojo E. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje pateiktas R. B. prašymas perduoti kaltinamąjį jos-kaip motinos atsakomybėn pagal laidavimą (2 t., b. l. 187-196). Teismo posėdyje R. B. nurodė, kad ji yra kaltinamojo E. B. mama. Nors šiuo metu E. B. gyvena su drauge, bet iki autoįvykio gyvendavo su ja ir jo močiute. Jis negeria, nerūko, sportuoja. Problemų dėl alkoholio vartojimo E. neturi. Nors E. gyvena savarankiškai, tačiau ir dabar, ką nors įsigyjant, jis klausia jos patarimo. Mano, kad yra E. autoritetas. Prašo baudžiamąją bylą E. B. atžvilgiu nutraukti, perduodant jos, kaip laiduotojos atsakomybei be užstato.

Prokurorė neprieštaravo kaltinamojo prašymui jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Žemesnės instancijos teismas

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad E. B. padarė neatsargų nusikaltimą, veikdamas nusikalstamo nerūpestingumo forma (BK 11 str. 2 d., 16 str. 3 d.), nusikalto būdama neteistas, visiškai prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajam R. P. kaltinamojo E. B. nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą, o taip pat ir dalį neturtinės žalos atlygino draudimo bendrovė. Nukentėjusysis R. P. kaltinamojo atžvilgiu yra pareiškęs patikslintą ieškinį dėl dalies neturtinės žalos atlyginimo, reikalavimų dėl turtinės žalos atlyginimo atsisakė 2021-02-22 teisiamajame posėdyje (4 t., b. l. 41-42) ir galutinis kaltinamajam reiškiamas reikalavimas yra dėl 7000 eurų neturinės žalos atlyginimo, kadangi draudimo išmokėta suma nepadengia jam padarytos neturtinės žalos. Pažymėtina, kad atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pakanka, kad kaltininkas bent iš dalies atlygintų ar pašalintų padarytą žalą. Įstatymas šiuo atveju nereikalauja visiško žalos atlyginimo bei nenumato, kokia žalos dalis turi būti pašalinta ar atlyginta, todėl būtent teismas, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, nustato, kokios atlygintos ar pašalintos žalos dalies pakanka, kad asmenį galima būtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 111 straipsnio 1 dalies nuostatas civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje gali būti ne vien kaltinamasis, t. y. civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Materialiai atsakingu asmeniu šioje baudžiamojoje byloje buvo pripažinta draudimo įmonė – ADB „Gjensidige“, kuri transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties su kaltinamuoju pagrindu privalo atlyginti žalą esant draudiminiam įvykiui. Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ atlygino nukentėjusiajam R. P. visą jo patirtą turtinę žalą bei 3000 eurų neturtinę žalą. Taip pat į bylą pateikti duomenys, kad kaltinamasis E. B. nukentėjusiajam R. P. sumokėjo 1 000 eurų žalos atlyginimo. Esant šiems duomenims, įvertinus juos aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, atsižvelgiant į BPK 111 straipsnio 1 dalies nuostatas, teigti, kad toks žalos atlyginimas nėra tinkamas asmens atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teisinio pagrindo nėra. Taigi, nors nagrinėjamu atveju žala iš esmės buvo atlyginta kaltinamosios draudiko, iš dalies ir pačio kaltinamojo, todėl teismas sprendžia esant nustatytą ir BK 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygą.

Įvertinus kitas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo E. B. asmenybę – baustas administracine tvarka (1 t., b.l. 174-180), anksčiau neteistas (1 t., b.l. 181-182), jo požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo, jo elgesį iki analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir po jos (atlygino dalį žalos), teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje E. B. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 str. 3 d. 4 p.).

Atsižvelgiant į laiduotojos R. B. asmenines savybes: ji yra dirbanti, UAB (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 192-193), neteista (2 t., b. l. 194), yra kaltinamojo mama, nurodė artimai bendraujanti su savo sūnumi, teismas daro išvadą, jog ji dėl savo pozityvių asmeninių savybių darys teigiamą įtaką kaltinamajam, todėl yra verta teismo pasitikėjimo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant R. B. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 str. numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį E. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą vieneriems metams R. B. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.).

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo bei laiduotojos asmenybes, laidavimas skirtinas be užstato.

Kaltinamajam E. B. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu kardomoji priemonė nepaskirta, laikinai sulaikyta ar suimta nebuvo.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015). Šiuo atveju, įvertintina tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, jis dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailėjosi, eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus, tik dėl nepakankamo savo atidumo, o vien tai, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką naudodamasi teise vairuoti kelių transporto priemones, savaime negali būti pagrindas jam taikyti BK 67 str. 1 d., 3 d., 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Be to, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra besąlyginis, nes bylos teisminis nagrinėjimas gali būti atnaujinamas.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad specialios teisės – vairuoti kelių transporto priemones – uždraudimo skyrimas kaltinamajam yra netikslingas.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis R. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė jo naudai iš kaltinamojo E. B. priteisti 846,48 eurų turtinei žalai atlyginti, 8500 eurų neturtinei žalai atlyginti bei visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas-2500 eurų (2 t., b. l. 42-78, 3 t., b.l. 93-96).

Papildomai pateikus prijungimui prie bylos dokumentus, nukentėjusysis patikslino savo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, prašydamas priteisti iš kaltinamojo E. B. 792,48 eurus (2 t., b.l. 88).

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajam dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo E. B. veiksmų. Tai reiškia, kad E. B. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas.

Kaltinamojo E. B. civilinė atsakomybė vairuojant transporto priemonę buvo apdrausta ADB “Gjensidige”. Eismo įvykio metu draudimo sutartis galiojo. Už žalą, padarytą Lietuvos teritorijoje mokama pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui, tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo atlyginti žalą. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Šiuose deliktiniuose santykiuose kaltinamasis E. B. pagal pareikštus reikalavimus atsako subsidiariai.

Byloje yra pateikti draudimo bendrovės rašytiniai paaiškinimai, taip pat nukentėjusiojo paaiškinimai, iš kurių matyti, kad nukentėjusiajam R. P. civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ visą jo patirtą turtinę žalą atlygino, todėl R. P. patikslinto ieškinio reikalavimo dėl 792,48 eurų turtinės žalos atlyginimo atsisakė ir nurodė, kad jam padarytą neturtinę žalą jis vertina 8000 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad E. B. jam sumokėjo 1000 eurų, kuriuos nukentėjusysis įskaičiuoja į neturtinės žalos dydį, galutinai prašo iš kaltinamojo E. B. priteisti 7000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, draudimo bendrovė-ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajam R. P. išmokėjo 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir atlygino visą jo patirtą turtinę žalą (2 t., b.l. 120-123).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra pateiktas neturtinės žalos apibrėžimas nurodant, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykiu metu nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs odos nubrozdinimais kaktoje, smakre, keliuose, kairės akies atitraukiamojo nervo potrauminė neuropatija, krūtininio I-o slankstelio dešinės skersinės ataugos, dešinių I-VII, kairių I-VIII šonkaulių lūžiai, oro susikaupimas krūtinplėvės ertmėse, dešinio inksto ir kepenų plyšimai, kraujo susikaupimas pilvaplėvės ertmėje, dėl kurių pastarajam neabejotinai teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek didelius nepatogumus bei dvasines kančias.

Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad eismo įvykio metu padaryta žala sveikatai yra tik vienas iš kriterijų sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgia ir į paties nukentėjusiojo neatsargius veiksmus.

Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Taigi, nukentėjusiojo kaltė, sunki žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra neturtinės žalos nustatymo kriterijai, mažinantys šios žalos dydį. Teismas šiuos kriterijus turi vertinti drauge su kriterijais, išvardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir tik tada nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294/2011, 2K-429/2013, 2K-303/2013, 2K-418-222/2016, kt.).

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nagrinėjamu atveju atžvelgtina ir į tai, jog kaltinamasis E. B. eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus, turėdamas teisę vairuoti, jo transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, nusikalstama veika padaryta neatsargia kaltės forma. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, dirbantis, yra sveikas, t. y. pajėgus atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.

Tuo tarpu nukentėjusiojo R. P. veiksmus, vertinant saugumo ir pavojingumo šioje konkrečioje eismo įvykio situacijoje požiūriu, teismas visų pirma pažymi, kad pagal (duomenys neskelbtini) punktą, važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti, o tų pačių taisyklių 197 punkte nurodyta, kad saugos diržas privalo būti užsegtas juosiant jį per petį ir per juosmenį arba kaip numatė transporto priemonės gamintojas.

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis R. P., važiuodamas E. B. vairuojamu automobiliu ir sėdėdamas ant automobilio galinės sėdynės, nebuvo prisisegęs saugos diržo, kaip to reikalauja KET. Teismas pažymi, kad šis jo pažeidimas nepaneigia kaltinamojo kaltės dėl eismo įvykio, tačiau vertintinas kaip galėjęs turėti įtakos eismo įvykio metu kilusių padarinių mastui.

Nukentėjusiojo R. P. parodymus, apklausus jį teisminio bylos nagrinėjimo metu, kad jis automobilyje buvo užsisegęs saugos diržą, o kaltinamasis E. B. automobiliu važiavo viršydamas tame kelyje nurodytą maksimalų greitį, vairuodamas automobilį, naudojosi mobilaus ryšio telefonu, teismas vertina kritiškai, kaip neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių.

Pats kaltinamasis E. B. neigia, kad jis viršijo leistiną greitį, vairuodamas automobilį naudojosi telefonu, tokias nukentėjusiojo R. P. nurodytas aplinkybes kategoriškai paneigė ir kartu automobilyje važiavusi keleivė-nukentėjusioji K. Š..

Kaip matyti iš nukentėjusiojo R. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, jis apklausiamas nurodė kad jis sėdėjo ant galinės keleivio sėdynės už K. (nukentėjusiosios Š.). Saugos diržo prisisegęs nebuvo. Kokiu greičiu važiavo, pasakyti negali.

Nors, pagarsinus šiuos parodymus, nukentėjusysis R. P. nurodė, kad jis nieko nekalbėjo, nes tą dieną jam buvo daryta veido ir žandikaulio operacija, jis buvo po narkozės, o jį apklausinėjusi tyrėja kišo jam apklausos protokolą pasirašyti ir jis nežino, ką rašė tyrėja, nes jis buvo mieguistas, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja-policijos pareigūnė J. G. parodė, kad jai atvykus į ligoninę ir apklausiant R. P., jis buvo adekvatus, kalbėjo laisvai. Ji surašė apklausos protokolą tiksliai taip, kaip sakė nukentėjusysis. Šias aplinkybes visiškai patvirtino ir nukentėjusioji K. Š., kuri patvirtino, kad apklausiant R. P., ji buvo toje pačioje palatoje, girdėjo ir matė, kad R. P. parodymus davė laisvai, savo noru.

Kaip minėta, nukentėjusiajam R. P. draudimo bendrovė yra išmokėjusi 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimą, kaltinamasis – 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimą, o nukentėjusysis iš kaltinamojo prašo priteisti 7000 eurų neturtinės žalos. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 5 792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-519-507/2015, 2K-52-942/2016; 2K-25-489/2017, 2K-110-699/2017,2K-359-697/2017, kt.). Taip pat pasitaiko išimtinių atvejų, kai kitose eismo įvykio bylose nukrypstant nuo minėtos praktikos ribų, tačiau nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų. Šiuo nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių, kurios galėtų lemti didesnės neturtinės žalos, nei yra suformuota teismų praktika, nustatymą, nėra nustatyta.

Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusysis R. P. patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), paties nukentėjusiojo didelį neatsargumą, turėjusį įtakos žalos atsiradimui ir jos dydžiui (CK 6.282 straipsnio 1 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą vertina 4000 (keturiais tūkstančiais) eurų.

Atsižvelgiant į tai, kad civilinis atsakovas – draudimo bendrovė „Gjensidige“ išmoką, susijusią su neturtinės žalos dydžiu, tai yra 3000 Eur yra jau išmokėjusi nukentėjusiajam R. P., kaltinamasis nukentėjusiajam yra sumokėjęs 1000 eurų neturtinės žalos, todėl laikytina, kad nukentėjusiajam R. P. padaryta neturtinė žala visiškai atlyginta, kitoje dalyje nukentėjusiojo R. P. civilinis ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 punkte numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu šiame įstatyme nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis/civilinis ieškovas R. P. pateikė prašymą iš kaltinamojo E. B. priteisti 2500 eurus už advokato šioje baudžiamojoje byloje suteiktas teisines paslaugas (3 t., b. l. 93-96).

Teismas, spręsdamas dėl proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, atsižvelgia į tai, kad civilinis ieškinys patenkintas tik iš dalies, į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, surašytų procesinių dokumentų skaičių, juose išdėstomų motyvų apimtis, nusistovėjusius teisinių paslaugų įkainius, taip pat į tai, kad dalis paskirtų teismo posėdžių nevyko būtent dėl nukentėjusiojo R. P. bei jo atstovės advokatės D. V. neatvykimo sprendžia, kad nukentėjusiojo patirtos 2500 Eur išlaidos nėra proporcingos suteiktai pagalbai ir prašoma priteisti suma yra per didelė, todėl nukentėjusiojo prašymas dėl išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimo tenkinamas iš dalies, jo naudai iš kaltinamojo priteisiant 1000 (vieną tūkstantį) eurų.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktinis įrodymas-viena CD plokštelė su įvykio vietos nuotraukomis ir vaizdo įrašais, esantis byloje (1 t., b.l. 191), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BK 40 straipsnio 1-4 dalimis, 6-8 dalimis, BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 115 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

E. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį R. B. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo R. P. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmesti.

Priteisti iš E. B. 1000 (vieną tūkstantį) eurų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiojo R. P. naudai.

Išaiškinti E. B., kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Daiktinį įrodymą-vieną CD plokštelę su įvykio vietos nuotraukomis ir vaizdo įrašais, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (apskundus nuosprendį, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėjas Rimantas Grigas