Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „TVIRTA“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „TVIRTA“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

17. Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, vykdė viešąjį pirkimą „Pėsčiųjų ir dviračių tako valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 189 Prienai-Skriaudžiai 22.65-23.32 km ruože projektavimo ir tiesimo darbai“. Vadovaujantis viešojo pirkimo rezultatais, atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir ieškovė UAB „TVIRTA“ 2016 m. liepos 8 d. sudarė Pirkimo sutartį Nr. S-643, kuria ieškovė įsipareigojo: „<...> pagal Užsakovo patvirtintą techninę specifikaciją parengti Pėsčiųjų ir dviračių tako valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 189 Prienai-Skriaudžiai 22,65–23,32 km ruože tiesimas techninį darbo projektą, suderinti jį su visomis suinteresuotomis institucijomis ir Užsakovu; pagal suderintą ir Užsakovo patvirtintą Projektą, gavus statybą leidžiantį dokumentą, atlikti numatytus darbus; vykdyti Techninio darbo projekto priežiūrą statybos darbų vykdymo metu, o Užsakovas įsipareigojo sudaryti Rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti tinkamai (kokybiškai) atliktų darbų rezultatą ir sumokėti Rangovui už darbus Sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais.”.

18. Sutarties 6 punkte numatyta, kad ieškovė darbus turėjo baigti per 4 mėnesius nuo Sutarties įsigaliojimo dienos. Į terminą neįskaitomas darbų sustabdymo laikotarpis nuo gruodžio 15 d. iki kitų metų kovo 15 d., o dėl nepalankių gamtinių sąlygų, trečiųjų asmenų neveikimo (netinkamo veikimo), dėl papildomų darbų ir kt., darbų atlikimo termino pabaiga galėjo būti nukelta vieną kartą, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį. Termino pabaigos nukėlimas įforminamas papildomu susitarimu (Sutarties 7 punktas).

19. Sutarties šalys, vadovaudamosios Sutarties 7 punktu, 2016 m. lapkričio 16 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2016 m. liepos 8 d. pirkimo sutarties Nr. S-643, kurio pagrindu darbų pabaigos terminą nukėlė iki 2016 m. gruodžio 8 d.

20. Atsakovė 2016 m. gruodžio 8 d., 2017 m. vasario 8 d., 2017 m. kovo 14 d. ir 2017 m. gegužės 25 d. raštais informavo ieškovę, kad pagal Sutarties sąlygas nebaigus darbų nustatytų laiku, bus skaičiuojami delspinigiai. 2016 m. liepos 18 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, kad, remiantis Sutarties 36.2 papunkčiu, Sutartis bus nutraukiama suėjus 30 kalendorinių dienų įspėjimo terminui, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d., taip pat nurodė, jog nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. ieškovei apskaičiuoti 9 772,89 Eur delspinigiai, kuriuos ieškovė turi sumokėti į Lietuvos automobilių kelių direkcijos sąskaitą. 2017 m. rugpjūčio 14 d. rašte atsakovė nurodė, kad sutinka suteikti papildomą terminą numatytų pagal Sutartį darbų atlikimui, tačiau su sąlyga, jog visi sutartiniai darbai bus atlikti iki 2017 m. lapkričio 2 d. Sutartiniai įsipareigojimai iki minėto termino nebuvo įvykdyti. 2017 m. lapkričio 9 d. raštu ieškovė buvo informuota, kad Sutartis, remiantis Sutarties 36.2 papunkčiu, nutraukta nuo 2017 m. lapkričio 3 d.

21. 2017 m. lapkričio 21 d. ieškovė atsakovei pateikė Atliktų darbų aktą Nr. 56/07 už 2017 spalio–lapkričio mėnesius, nurodydama, kad atliko darbų už 66 941,10 Eur. 2017 m. gruodžio 4 d. Atliktų darbų akto Nr. 56/07 pagrindu ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą 66 941,10 Eur sumai.

22. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi UAB „TVIRTA” iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „J ir LBR Bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos“.

23. 2019 m. sausio 21 d. tarp atsakovės ir AB „Kelių priežiūra“ buvo sudaryta Pirkimo sutartis Nr. PAR19-13, kuria nauja rangovė įsipareigojo pagal užsakovės pateiktą „Pėsčiųjų ir dviračių taiko valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 189 Prienai – Skriaudžiai 22,65 iki 23,32 km ruože projektavimas ir tiesimas“ techninį darbo projektą atlikti statybos ir kitus darbus.

Dėl tinkamo rangos darbų perdavimo ir priėmimo reikšmės ir atsakovės pareigos sumokėti ieškovei už atliktus darbus

24. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo už ieškovės UAB „TVIRTA“ iki vienašališko Sutarties nutraukimo atliktus rangos darbus.

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kaip rangos sutartis kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-969/2020, 11 punktas).

26. Sutarties 2 punkte numatyta, kad Sutarties suma yra 155 799,60 Eur su PVM, šią sumą sudaro: 12 800 Eur be PVM – projektavimo darbai, 115 360 Eur be PVM – statybos darbai, 600 Eur be PVM – projekto vykdymo priežiūra, 27 039,60 Eur – 21 proc. PVM. Atsiskaitymas už atliktus darbus galimas tik Sutartyje numatyta tvarka. Pagal Sutarties 14 punktą už faktiškai atliktus darbus užsakovas apmoka per 30 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai užsakovas priima pažymą apie atliktus darbus ir gauna PVM sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą. Sutarties 20 punkte nustatyta, kad darbų ar darbų dalies rezultatą rangovas perduoda užsakovui, o užsakovas priima pasirašydamas per praėjusį mėnesį atliktų darbų aktą, kuriuo patvirtina priėmęs, o rangovas perdavęs tam tikrus atliktų darbų kiekius.

27. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Sutartis, remiantis Sutarties 36.2 papunkčiu, atsakovės iniciatyva buvo vienašališkai nutraukta nuo 2017 m. lapkričio 3 d. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-1767-431/2018 pagal ieškovės BUAB „TVIRTA“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimu už akių BUAB „TVIRTA“ ieškinį atmetė.

28. Pažymėtina, kad, nutraukus sutartį, iki nutraukimo atsiradusių šalių teisių ir pareigų teisėtumas nepaneigiamas – šalys atleidžiamos nuo tolesnio sutarties vykdymo, tačiau neatleidžiamos nuo prievolių viena kitai, kilusių iš sutarties iki jos nutraukimo momento (CK 6.221 straipsnis). Užsakovas statybos rangos sutarties nutraukimo atveju privalo atsiskaityti su rangovu už darbus, kuriuos šis faktiškai atliko pagal sutartį iki jos nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017).

29. Tarp ginčo šalių sudarytos Sutarties 17 punkte taip pat numatyta, kad tuo atveju, kai užsakovas atsisako Sutartyje numatytų darbų, rangovui yra sumokama tik už tinkamai ir laiku iki Sutarties nutraukimo dienos atliktus darbus.

30. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „TVIRTA” 2017 m. lapkričio 21 d. atsakovei pateikė Atliktų darbų aktą Nr. 56/07 už 2017 spalio–lapkričio mėnesius, kuriame nurodė, jog atlikta darbų už 66 941,10 Eur, tačiau atsakovė šio akto nepasirašė. Atliktų darbų akto Nr. 56/07 pagrindu UAB „TVIRTA” 2017 m. gruodžio 4 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą 66 941,10 Eur sumai. Atsakovė 2017 m. gruodžio 7 d. informavo ieškovę, kad sąskaita atmetama, nes Sutartis nuo 2017 m. lapkričio 3 d. yra nutraukta, be to, nepateikta atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažyma (F3 forma), nepateiktas atliktų darbų aktas su techninės priežiūros vadovo ar atsakingų darbuotojų parašais (F2 forma).

31. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas abiejų šalių pasirašomu aktu. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Atliktų darbų priėmimo aktas, kaip dokumentas, nurodytą sandorį įforminantis raštiškai, fiksuoja tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia rangovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus. Pagrindas rangovui reikalauti, kad užsakovas vykdytų jo priešpriešinę prievolę – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo prievolės įvykdymas – sutarto darbo tinkamas atlikimas, taip pat jo perdavimas užsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015).

33. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kai Atliktų darbų aktas Nr. 56/07 už 2017 spalio–lapkričio mėnesius, kurio pagrindu 2017 m. gruodžio 4 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra 66 941,10 Eur sumai, nebuvo atsakovės pasirašytas, be to, jame nėra ir pastabos, jog aktas pasirašytas vienašališkai, todėl siekiant įvertinti ieškovės reikalavimo priteisti skolą pagrįstumą būtina vertinti visas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, susijusias su darbų atlikimu ir faktine atsakovės galimybe jais naudotis.

34. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde keliamas ir pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo klausimas, pažymėtina, jog civilinis procesas, inter alia (be kita ko), grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis) įrodinėjimo proceso kontekste reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas ginčo šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas.

35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 72 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

36. Be to, kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismai turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų. Tik jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems, iš jų visumos galima daryti išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo ir konstatuoti įrodymų pakankamumą.

37. Siekdama pagrįsti ieškinio reikalavimą priteisti skolą už atliktus rangos darbus, ieškovė pateikė 2017 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą, išrašytą 66 941,10 Eur sumai, atliktų darbų nuotraukas, pretenziją dėl darbų apmokėjimo, atsakovės nepasirašytą Atliktų darbų aktą Nr. 56/07, Statybos darbų žurnalo, kuriame techninis prižiūrėtojas yra pasirašęs tik už dalį darbų, kopiją ir tarp šalių vykusį susirašinėjimą e. paštu.

38. Byloje liudytoju apklaustas techninis prižiūrėtojas P. T. paaiškino, kad darbai iš UAB „TVIRTA“ nebuvo priimti, kadangi nebuvo tinkamos sąmatos, kuri yra darbų aktavimo pagrindas. Be to, nurodė, kad UAB „TVIRTA“ tikslino darbų kiekius, nukrypo nuo Techninio projekto, papildomi darbai nebuvo suderinti su užsakove. Techninio prižiūrėtojo teigimu, ne visi darbai, nurodyti Atliktų darbe akte Nr. 56/07, buvo atlikti, iki Sutarties nutraukimo ieškovė galėjo būti atlikusi tik 5–7 proc. visų Sutartyje numatytų darbų (2019 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 26 min. iki 26 min. 45 sek.; nuo 1 val. 55 min. iki 1 val. 55 min. 48 sek.).

39. Teismo posėdžio metu buvęs ieškovės vadovas A. M. laikėsi pozicijos, kad visi darbai, nurodyti Atliktų darbe akte Nr. 56/07, buvo atlikti, tačiau pripažino, jog ne visi Atliktų darbų akte Nr. 56/07 nurodyti darbai buvo atlikti taip, kaip numatyta Sutartyje ir Techniniame projekte, projekto pakeitimai su užsakove nebuvo derinti, projektas keistas nebuvo (2019 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 25 min. 15 sek. iki 1 val. 26 min. 03 sek.; nuo 1 val. 47 min. iki 1 val. 47 min. 25 sek.) Taip pat nurodė, kad dalis Atliktų darbų akte Nr. 56/07 nurodytų darbų buvo atlikti praėjus savaitei ar dviem nuo Sutarties nutraukimo, techninis prižiūrėtojas priėmė ne visus darbus, kadangi po Sutarties nutrauko nutrūko ir techninio prižiūrėtojo įgaliojimai.

40. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė pateikė rašytinius paaiškinimus (2020 m. sausio 31 d. DOK-677), kuriuose, remdamasi Atliktų darbų aktu Nr. 56/07 ir Statybos žurnalo duomenimis, pati apskaičiavo, kad darbų buvo atlikta už 35 005,24 Eur su PVM: iš viso darbų buvo priimta už 27 913,67 Eur su PVM; nepagrįstai nebuvo priimti darbai, kurių vertė 3 704,89 Eur su PVM; būtinų darbų, atliktų po Sutarties nutraukimo, vertė yra 3 386,68 Eur su PVM. Nepaisant minėtų teismui pateiktų skaičiavimų, ieškinį buvo prašoma tenkinti visa apimti, t. y. priteisti 66 941,10 Eur skolą už atliktus rangos darbus.

41. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2019 m. sausio 21 d. tarp atsakovės ir AB „Kelių priežiūra“ buvo sudaryta nauja Pirkimo sutartis Nr. PAR19-13, kuria kita rangovė įsipareigojo pagal užsakovės pateiktą „Pėsčiųjų ir dviračių taiko valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 189 Prienai – Skriaudžiai 22,65 iki 23,32 km ruože projektavimas ir tiesimas“ techninį darbo projektą, kuri parengė ieškovė, atlikti numatytus statybos darbus. Sutarties vertė – 142 204,98 Eur su PVM, tuo tarpu ieškovė statybos darbus buvo įsipareigojusi atlikti už 115 360 Eur be PVM.

42. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekiant išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai.

43. Į bylą pateikti dokumentai (Statybos darbų žurnalas, Atliktų darbų aktas Nr. 56/07, ieškovės atstovės atlikti skaičiavimai, duomenys apie naujo rangovo atliktus statybos darbus), kurių įvertinimui ir apibendrinimui reikalingos specialios žinios, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalims siūlė pasinaudoti procesine teise prašyti teismo skirti byloje ekspertizę, tačiau šalys šia CPK 212 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo priemone nepasinaudojo. Nors ieškovės atstovė teismui 2020 m. sausio 31 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose laikėsi pozicijos, kad ekspertizės atlikimas šiuo atveju būtų netikslingas, nes ieškovės atlikti darbai nebuvo priimti iškart po Sutarties nutraukimo, tai buvo padaryta tik 2018 m. sausio 24 d., kai dėl oro sąlygų nebuvo galimybės fiksuoti atliktų darbų kiekių, be to, darbus šiame objekte toliau vykdė kitas rangovas, todėl ekspertas negalėtų atsakyti, kuriuos darbus atliko ieškovė, ir kurie iš tų darbų buvo atlikti kokybiškai, tačiau tokie ieškovės atstovės samprotavimai nebuvo pagrįsti jokiu specialių žinių turinčio specialisto vertinimu.

44. Nors ši byla ir turi viešąjį interesą, todėl pats teismas gali rinkti įrodymus, tačiau pažymėtina, kad aktyvus teismo vaidmuo bet kuriuo atveju negali pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą.

45. Esant nurodytoms aplinkybėms, kai tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo už rangos darbus, kai Atliktų darbų aktas Nr. 56/07 atsakovės nėra pasirašytas, kai šalių pozicija dėl tinkamai atliktų darbų kiekio kardinaliai išsiskyrė ir nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė turėjo realią galimybę pasinaudoti neva ieškovės tinkamai atliktų darbų dalimi, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog šiuo atveju nepagrįsta būtų ieškinį tenkinti remiantis vien tik ieškovės atstovės atliktais skaičiavimais, kurie bet kuriuo atveju sudaro tik 35 005,24 Eur su PVM, o ne 66 941,10 Eur, kaip nurodoma ieškinyje.

46. Nors Statybos darbų žurnale yra pažymėta, kad dalį darbų techninis prižiūrėtojas priėmė, ir teismo posėdžio metu techninis prižiūrėtojas patvirtino, jog, jo vertinimu, tinkamai buvo atlikta apie 5–7 proc. nuo visų Sutartyje numatytų darbų, tačiau nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu ir tai, kad dalis darbų (nuotekų tinklo, ant kurio vėliau buvo daryti ir kiti darbai, įrengimas) buvo atlikta nukrypstant nuo užsakovės patvirtinto projekto, o projekto pakeitimai, kaip numatyta Sutarties 10.2 papunktyje, su užsakove nebuvo suderinti, ką teismo posėdžio metu pripažino ir buvęs ieškovės vadovas. Tikėtina, kad nukrypimai nuo Techninio projekto, kurie nebuvo suderinti su atsakove, galėjo turėti įtakos tam, jog taip ir nebuvo parengta ir patvirtinta sąmata, kurioje būtų užfiksuoti konkretūs atskirų darbų įkainiai.

47. Kaip matyti iš bylos medžiagos, projektui įgyvendinti reikalingi darbų kiekiai buvo užfiksuoti apeliantės parengto projekto Suvestiniame darbų kiekių žiniaraštyje (e. bylos t. 3, b. l. 113–115). Remiantis minėtu darbų kiekių žiniaraščiu, turėjo būti parengta sąmata, kurioje Sutartyje užfiksuota bendra statybos darbų kaina turėjo būti išskaidyta kiekvienam iš darbų, taip nustatant atskirų darbų įkainius, kuriais remiantis būtų galima apskaičiuoti tam tikrų atliktų darbų kainą, tačiau tai padaryta nebuvo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, ieškovei neparengus ir su atsakove nesuderinus sąmatos, būtų nepagrįsta, apskaičiuojant neva ieškovės tinkamai atliktų darbų kainą, vadovautis vien tik Atliktų darbų akte Nr. 56/07 ieškovės vienašališkai pateiktais darbų įkainiais.

48. Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl šalių argumentų, susijusių su atliktų rangos darbų kiekiu, kokybe bei įkainiais, tinkamai išnagrinėjo ir įvertino į bylą šalių pateiktus rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

49. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nepasisakė dėl visų bylos nagrinėjimo metu keltų klausimų (dėl Sutarties nutraukimo termino, dėl atsakovės veiksmų nutraukus Sutartį, dėl to, kad atsakovė nuslėpė iš techninio prižiūrėtojo gautus duomenis ir teismas dėl jų nepasisakė, dėl to, kad buvo atlikta 5–7 proc. visų Sutartyje numatytų darbų).

50. Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo sutikti ir su šiuo apeliacinio skundo argumentu, kadangi: pirma, dėl Sutarties nutraukimo termino yra pasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendime už akių, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-1767-431/2018, o pirmosios instancijos teismas skundžiama sprendime aiškiai nurodė, kad remiasi šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su Sutarties nutraukimu; antra, aplinkybė, kad objektas iš ieškovės nutraukus Sutartį buvo perimtas tik 2018 m. sausio 24 d., kai šiuo atveju nagrinėjamas klausimas dėl atsiskaitymo už darbus, atliktus iki Sutarties nutraukimo, vertintina kaip tiesiogiai nesusijusi su šios bylos dalyku, todėl ir šiuo aspektu teismas neturėjo pagrindo detaliau pasisakyti; trečia, apeliantės nurodoma atsakovės atstovo teismo posėdžio metu parodyta techninio prižiūrėtojo nepasirašyta ataskaita nebuvo priimta į bylą, šalys, įskaitant ir apeliantės atstovę, šį dokumentą tik apžiūrėjo teismo posėdžio metu (atsakovės atstovas paaiškino, kad šis dokumentas nebuvo pateiktas teismui, nes jis nėra pasirašytas), ieškovės atstovė neprašė iš atsakovės šį dokumentą išreikalauti ir pridėti prie bylos, todėl teismas negalėjo skundžiamame sprendime pasisakyti apie dokumentą, kurio nėra bylos medžiagoje; ketvirta, priešingai nei tvirtina apeliantė, aplinkybė, kad buvo atlikta apie 5–7 proc. visų Sutartyje numatytų darbų, iš esmės buvo įvertinta, o ieškinys nebuvo tenkintas net iš dalies dėl to, jog pagal bylos duomenis nėra galimybės apskaičiuoti tokios dalies atliktų darbų vertę.

51. Pažymėtina, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai, kuriais vadovaudamasis teismas daro tam tikras išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pareigą motyvuoti priimamą sprendimą atliko tinkamai.

52. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendime pateikta techninio prižiūrėtojo ir buvusio ieškovės vadovo teiktų paaiškinimų santrauka yra netiksli taip pat stokoja pagrįstumo, kadangi teismas iš esmės teisingai įvardino esminius, nagrinėjamai bylai aktualius, minėtų liudytojų parodymų aspektus. Vien tai, kad apeliantė kitaip interpretuoja bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymus, nekeičia situacijos vertinimo.

53. Be to, ir apeliaciniame skunde nurodomi skundžiamame sprendime pastebėti prieštaravimai, susiję su darbų priėmimu, iš esmės neturi jokios teisinės reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl detaliau dėl jų nepasisakoma.

Dėl bylos procesinės baigties

54. Kaip jau minėta, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018, 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

55. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Panevėžio apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

57. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos.

58. Atmetus apeliantės (ieškovės) apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo atsakovė, tačiau pastaroji iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teismui nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstomos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2020 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.