Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-12-21 · Civilinė byla Nr. e2A-1105-613/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-12-21
Bylos Nr.
e2A-1105-613/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Seselskytė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos“
Atsakovas
I. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1105-613/2023Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00922-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 3.3.1.18.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos“ viešbučio apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos“ viešbučio ieškinį atsakovei I. T. dėl nuostolių, patirtų siekiant apginti pažeistas teises, atlyginimo bei skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 490,05 Eur nuostolių, patirtų siekiant apginti pažeistas teises, atlyginimo, 0,85 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2023 m. kovo 24 d. tarp šalių buvo pasirašytas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu (toliau – Susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo), iki pasirašant minėtą susitarimą atsakovė ranka atliko įrašą dokumente „Klientų įsipareigojimų nevykdymas pagal dokumentus“, kuriuo atsakovė savanoriškai įsipareigojo 175,85 Eur įsiskolinimą padengti iki 2023 m. kovo 24 d. Atsakovei nevykdant prisiimto įsipareigojimo, ieškovė 2023 m. balandžio 3 d. kreipėsi į atsakovę elektroniniu paštu, primindama apie prisiimtą įsiskolinimo padengimo įsipareigojimą. Atsakovei ignoruojant kreipimąsi, nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė buvo priversta kreiptis pagalbos į teisininkus. 2023 m. balandžio 6 d. ieškovės atstovas kreipėsi į atsakovę elektroniniu paštu, pateikdamas pretenziją dėl įsiskolinimo grąžinimo, tą pačią dieną atsakovė atliko 100 Eur mokėjimą į ieškovės banko sąskaitą, liko 75,85 Eur įsiskolinimas. Ieškovės atstovas, siekdamas taikiai išspręsti susidariusią situaciją, dar kartą kreipėsi į atsakovę 2023 m. balandžio 18 d., tačiau atsakovė ignoravo kreipimąsi. Ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Kauno apylinkes teismo Kėdainių rūmuose 2023 m. gegužes 4 d. buvo priimtas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-10708-1144/2023, kuriuo nutarta išieškoti iš skolininkės I. T. skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo įsakymo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas kreditorės UAB „Klaipėdos“ viešbučio naudai. Atsakovė pareiškė prieštaravimus, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, neva apie susidariusį įsiskolinimą pamiršo, jokių įsipareigojimų padengti susidariusį įsiskolinimą neprisiėmė, apie susidariusį įsiskolinimą sužinojo tik 2023 m. balandžio 3 d., kai gavo ieškovės darbuotojos siųstą ataskaitą elektroniniu paštu ir t. t. Kartu su prieštaravimais pateikė pavedimų kopijas. Pavedimai buvo atlikti būtent tomis dienomis, kai atsakovė gavo ieškovės atstovo siųstą pretenziją, t. y. 2023 m. balandžio 6 d., bei gavus teismo pranešimą apie išduotą teismo įsakymą ir nusprendus pateikti prieštaravimus, t. y. 2023 m. gegužės 15 d. Atsakovė ir toliau piktybiškai nevykdytų prisiimtų įsipareigojimų, todėl ieškovė, norėdama apginti savo pažeistas teises bei neturėdama tam specialių žinių, buvo priversta kreiptis į teisininkus, dėl to patyrė nuostolius, susijusius su teisinėmis išlaidomis, atsakovė vis dar yra nepadengusi susidariusio įsiskolinimo, kurio suma yra 0,85 Eur. Ieškovė patyrė nuostolius dėl to, jog nors formaliai atsakovė iš dalies padengė susidariusį įsiskolinimą, tačiau tai atliko gerokai praleidusi terminą, ignoruodama ieškovo geranoriškus priminimus apie skolos sumokėjimą, taip pat tik gavusi ieškovo atstovo pretenziją bei gavusi teismo pranešimą dėl išduoto teismo įsakymo, nors pagal sudarytą susitarimą buvo įsipareigojusi tai padaryti iki 2023 m. kovo 24 d. Atsakovei nevykdant laisva valia prisiimto įsipareigojimo padengti įsiskolinimą, neabejotinai laikytina, kad buvo įvykdytas prievolės pažeidimas. Būtent dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovė buvo priversta kreiptis pagalbos į teisininkus, o tai lėmė ieškovės patirtus nuostolius, susijusius su apmokėjimu už suteiktas teisines paslaugas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo butų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovės patirtos teisinės išlaidos buvo būtinos tam, kad būtų sudaryta galimybė apginti pažeistas teises. Išimtinai dėl atsakovės veiksmų, nerūpestingumo, sąmoningo prievolės nevykdymo ieškovė iš viso patyrė 490,05 Eur su PVM teisinių išlaidų. Tarp ieškovės realiai patirtų nuostolių ir atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų neabejotinai egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, prievolės nevykdymas sąlygojo nuostolių kilimą, jeigu atsakovė savo įsipareigojimus būtų vykdžiusi tinkamai ir laiku, ieškovas nebūtų patyręs teisinės pagalbos išlaidų.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad ieškovei davė savo sutikimą ir nurodė į elektroninį paštą siųsti tik su darbo santykiais susijusią informaciją, skolininko asmens duomenys neturėtų būti atskleisti ar sudaryta galimybė su jais susipažinti asmenims, kurie neturi teisės jų gauti ar matyti. Ieškovė, turėdama jos asmens darbo byloje nurodytą gyvenamąjį adresą, neišsiuntė registruoto laiško, kuriame būtų tiksliai išdėstyta ir išaiškinta, kokios pasekmės bus nesumokėjus skolos, ieškovės atstovas siuntė informaciją ir elektroninis laiškas nukeliavo į elektroninių laiškų skiltį „Šiukšlės“, elektroninio laiško negavo laiku. Nesutinka mokėti 235,95 Eur priskirtų advokato paslaugų išlaidų, kurias patyrė ieškovė. Ji pastoviai kiekvieną mėnesį mokėjo įmokas už maitinimo paslaugas ir nėra beviltiška skolininkė, iš kurios reikėtų išieškoti skolas už maitinimo paslaugas, tuo labiau, kad 2023 m. balandžio 6 d. sumokėjo didžiąją dalį skolos iš 175,85 Eur, pervesdama 100 Eur įmoką. Savo veiksmais parodė, kad priverstinis skolos išieškojimas per advokatą teisminiu būdu yra nebūtinas. Nesutinka mokėti bylinėjimosi išlaidų, kadangi 175 Eur skola jau yra sumokėta ir nebuvo pagrįsto būtinumo kreiptis į teismą. Sutinka sumokėti 5 proc. metinių palūkanų nuo skolos sumos už pradelstą laikotarpį, t. y. nuo 2023 m. kovo 25 d. iki 2023 m. birželio 15 d. Skolos nesumokėjo dėl asmeninių priežasčių ir sveikatos sutrikimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimu civilinės bylos dalį dėl 0,85 Eur nutraukė, likusios ieškinio dalies netenkino. Priteisė ieškovei UAB „Klaipėdos“ viešbučiui 61 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės I. T.. Teismo sprendimo pagrindiniai motyvai:

3.1. Nurodė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 490,05 Eur sumą, įvardydama ją kaip nuostolius, patirtus siekiant apginti pažeistas teises, teigdama, kad nuostoliai kilo dėl to, jog atsakovei nevykdant laisva valia prisiimto įsipareigojimo padengti įsiskolinimą, ieškovė buvo priversta kreiptis pagalbos į teisininkus.

3.2. Nustatė, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, kad reikalaujamą priteisti 490,05 Eur sumą ieškovė grindžia šiais dokumentais – advokatų profesinės bendrijos ILAW išrašyta 2023 m. balandžio 5 d. PVM sąskaita faktūra, serija APB Nr.28324, iš kurios matyti, kad už pretenzijos parengimą apskaičiuota 254,10 Eur (su PVM), bei 2023 m. balandžio 24 d. PVM sąskaita faktūra, serija APB Nr.28544, iš kurios matyti, kad už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą apskaičiuota 235,95 Eur (su PVM).

Šalies argumentai

3.3. Pažymėjo, kad parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovei buvo pasiūlyta pateikti paaiškinimus atskirai dėl kiekvienos nurodytos sumos, tačiau pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, kaip ir ieškinyje, ieškovė išdėstė bendrus argumentus dėl bendros sumos, atskirai nedetalizuodama. Minėtos 235,95 Eur išlaidos yra patirtos už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą šioje civilinėje byloje, šias išlaidas ieškovė kaip bylinėjimosi išlaidas prašė išieškoti iš atsakovės ir pateikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, tik teikdama ieškinį jas priskyrė nuostoliams, 235,95 Eur sumą teismas vertino kaip procesinio pobūdžio išlaidas ir dėl jų pasisakys spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

3.4. Nurodė, kad CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto atitikties aspektu bus vertinama už pretenzijos parengimą paskaičiuota 254,10 Eur suma. Nuostoliai, kaip nukentėjusio asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. Nagrinėjamu atveju teismas pažymėjo, kad yra svarbios prievolės atsiradimo aplinkybės. Nustatė, kad atsakovė ilgą laiką sirgo, 2023 m. sausio 16 d. atsakovė lankėsi pas (duomenys neskelbtini), jai nustatyta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atsakovė paaiškino, kad ji ilgą laiką sirgo, blogai jautėsi, praktiškai nieko negalėjo daryti, nedarbingumą turėjo iki 2023 m. kovo mėnesio antros pusės, tiksliai nepamena, bet iš karto, kai nebuvo tęsiamas nedarbingumas, buvo sprendžiamas klausimas dėl jos atleidimo iš darbo pas ieškovę, ji atvyko pasirašyti Susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo, kartu pasirašė, kad įsiskolinimą įsipareigoja sumokėti 2023 m. kovo 24 d., nes jai liepė pasirašyti.

3.5. Nustatė, kad Susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo surašytas 2023 m. kovo 23 d., atsakovė jį pasirašė 2023 m. kovo 24 d., taigi tą pačią dieną pasirašė ir rašte „Klientų įsipareigojimų nevykdymas pagal dokumentus“, kad įsiskolinimą įsipareigoja sumokėti tą pačią dieną, t. y. 2023 m. kovo 24 d. Kaip matyti iš rašto „Klientų įsipareigojimų nevykdymas pagal dokumentus“, atsakovei skola buvo fiksuota taip: 2022 m. rugpjūčio 31 d. – 38 Eur, rugsėjo 30 d. – 8,55 Eur, lapkričio 30 d. – 99,40 Eur, 2023 m. kovo 1 d. – 29,90 Eur. Teismui ieškovė pateikė 2022 m. gruodžio 9 d. elektroninį laišką, kad atsakovei buvo priminta, jog ši skolinga už jai suteiktas maitinimo paslaugas. Per visą likusį laiką iki atsakovės atleidimo iš darbo nebuvo dėl to atliekama jokių veiksmų, tačiau, nutraukus darbo santykius, iš karto po 2023 m. balandžio 3 d. elektroninio laiško su priminimu ir nusiųsto rašto kopijos ieškovės atstovas 2023 m. balandžio rašo pretenziją, už kurios parengimą ieškovė sumoka 254,10 Eur (su PVM), nors ši suma pusantro karto didesnė už įsiskolinimą.

3.6. Teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes nusprendė, kad šių išlaidų nėra pagrindo pripažinti priverstinėmis, būtinomis ar protingomis. Tuo labiau, kad ieškovė yra juridinis asmuo, turintis darbuotojų su teisiniu išsilavinimu, turėjo resursų pretenziją parengti pati, ieškovė puikiausiai suprato, kad tokiais savo veiksmais tik didina skolos naštą atsakovei. Teismas vertino, kad ieškovės prašomos priteisti 254,10 Eur (su PVM) išlaidos neatitinka CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl nepriteisė.

3.7. Nustatė, kad ieškovė kreipėsi su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo prašydama priteisti iš atsakovės 429,95 Eur skolą, kurią sudarė 175,85 Eur pagal rašytinį įsipareigojimą padengti įsiskolinimą bei 254,10 Eur išlaidų, susijusių su neteisminiu skolos išieškojimu, teismas atkreipė dėmesį, kad į skolą buvo įskaičiuota ir visa 175,58 Eur suma, nors atsakovė 2023 m. balandžio 6 d. 100,00 Eur buvo sumokėjusi, ieškovės atstovas tai paaiškino kaip komunikacijos klaidą.

3.8. Pažymėjo, kad po ieškovės kreipimosi į teismą atsakovė, gavusi teismo pranešimą, 2023 m. gegužės 15 d. sumokėjo 75,00 Eur. Po Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria ieškovei buvo nustatytas terminas ieškiniui pareikšti, priėmimo, likęs įsiskolinimas buvo 0,85 Eur, taip pat buvo neatlygintos bylinėjimosi išlaidos už pareiškimo parengimą (235,95 Eur) ir žyminį mokestį (11 Eur), taip pat 254,10 Eur išlaidų, susijusių su neteisminiu skolos išieškojimu, kurią teismas jau įvertino kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kadangi 75,00 Eur atsakovė sumokėjo tik po ieškovės kreipimosi į teismą, spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Pagrįstu reikalavimu laikė reikalavimą išieškoti 75,85 Eur skolą, tai atitinka 42,86 proc. pareiškimu pareikštų reikalavimų. Įvertino tai, kad skolą atsakovė sumokėjo iš karto po teismo pranešimo gavimo, jos procesinis elgesys buvo tinkamas, skola nėra didelė, priteistinų iš atsakovės išlaidų už advokato paslaugas parengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo sumą mažino iki 50,00 Eur, taip pat priteisė 11,00 Eur už ieškovės sumokėtą žyminį mokestį, iš viso 61,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

3.9. Nurodė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 490,05 Eur nuostolių, patirtų siekiant apginti pažeistas teises, atlyginimo, 0,85 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 0,85 Eur skolą atsakovė sumokėjo, o ieškovė tai pripažino ir šio reikalavimo atsisakė, teismas šią bylos dalį nutraukė (CPK 295 straipsnio 4 punktas).

3.10. Teismas nurodė, kad iš teismui pateikto ieškinio reikalavimų teismas pagrįstu pripažino tik reikalavimą dėl 0,85 Eur, kitus reikalavimus vertino kaip nepagrįstus, 235,95 Eur (su PVM) vertino kaip bylinėjimosi išlaidas, todėl konstatavo, kad nėra pagrindo priteisti kitas ieškovės turėtas išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai, pareikšti atsakovei I. T. ir dėl šios dalies klausimą išspręsti iš esmės, skundžiamu sprendimu atmestus ieškinio reikalavimus tenkinti visa apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinio skundo pagrindiniai motyvai:

4.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias kreditoriaus kaštų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, atlyginimą ir neteisingai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.2. Apeliantė atsiskaitydama už pretenzijos, kuria siekta atsakovės skolos padengimo ne teismo tvarka, parengimą, teisines paslaugas teikusiai advokatų profesinei bendrijai sumokėjo 254,10 Eur sumą. Šios sumos, kaip skolininkės sukeltų nuostolių atlyginimo, priteisimo buvo pareikalauta pirmosios instancijos teisme pareikštu ieškiniu. Teismas, šioje apeliacinio skundo dalyje kreditoriaus išlaidas įvardydamas neatitinkančiomis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytų būtinumo bei protingumo kriterijų ir atsisakydamas priteisti šių išlaidų atlyginimą, padarė teisine prasme klaidingas (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtinto teisinio reglamentavimo neatitinkančias) išvadas, tokiu būdu, inter alia, pažeisdamas šalių interesų pusiausvyrą.

4.3. Pažymi, kad ieškovė ne kartą mėgino susiklosčiusią situaciją išspręsti savarankiškai / taikiai. Aplinkybė, jog skolininkė nė į vieną iš aptartų / pakartotinių kreditoriaus raginimų nesureagavo bei pirmąjį (dalį skolos padengusį) mokėjimą atliko tik 2023 m balandžio 6 d., t. y. gavusi advokato parengtą pretenziją, aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina poreikio apeliantei kreiptis teisinės pagalbos ir su tuo susijusių jo patirtų išlaidų būtinumą, t. y. pati bylos medžiaga pagrindžia faktą, kad kreditorius asmeniškai (be advokato pagalbos) susiklosčiusios situacijos išspręsti negalėjo (atsakovei ieškovę, paprasčiausiai, ignoravus).

4.4. Nurodo, kad remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R- 77 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.16 punktais, už dokumento, kuriame pareikštas reikalavimas (būtent, tokio dokumento, kurį savo esme atitinka ieškovės apmokėta pretenzija), parengimą, maksimalus priteistinas užmokesčio dydis skundžiamo sprendimo priėmimo metu sudarė 783,96 Eur, t. y. net tris kartus viršijo kreditorės prašytą kompensuoti nuostolių sumą (254,10 Eur).

4.5. Mano, kad ieškovės išlaidos, patirtos atsiskaitant už advokato paslaugas, susijusias su atsakovei adresuotos pretenzijos dėl skolos sumokėjimo parengimu, visiškai atitinka ir protingumo kriterijų. Skundžiamame sprendime paminėta aplinkybė, kad aptariamos pretenzijos parengimo kaštai yra pusantro karto didesni už pastaruoju dokumentu reikalautą padengti įsiskolinimą, nurodytos išvados (dėl tokių kaštų protingumo /proporcingumo) niekaip nepaneigia. Priešingas situacijos vertinimas reikštų asmenų lygybės prieš įstatymą principo pažeidimą, kadangi sąlyginai nedidelės skolos išieškojimo siekiantis kreditorius, skirtingai nei didelių sumų reikalaujantis asmuo, iš esmės prarastų galimybę naudotis kvalifikuotų teisininkų pagalba (teismui atsisakant kompensuoti su tuo susijusius kaštus).

4.6. Nurodo, jog nagrinėtos bylos atveju egzistavo visos sąlygos, būtinos apeliantės patirtų nuostolių (254,10 Eur) atlyginimo priteisimui iš atsakovės (kaip tai numatyta CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte).

4.7. Pažymi, kad apeliantės ieškinys pirmosios instancijos teisme priimtas, o tai reiškia, – civilinė byla nurodytu ieškinio pagrindu iškelta 2023 m. gegužės 30 d. (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Teisme pareikštu ieškiniu ieškovė reikalavo priteisti jai iš atsakovės: 0,85 Eur skolos, 490,05 Eur nuostolių atlyginimo. 2023 m. liepos 27 d., t. y. jau po civilinės bylos Nr. e2-3612-884/2023 iškėlimo, skolininkė sumokėjo ieškovei 0,85 Eur, tokiu būdu padengdama reikalautą priteisti įsiskolinimą. Dėl šių priežasčių kreditorė turtinio reikalavimo dėl 0,85 Eur priteisimo atsisakė, o pirmosios instancijos teismas tą bylos dalį nutraukė (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

4.8. Pažymi, kad ieškovė bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme patyrė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – skolos nesumokėjimo geruoju, o įsiskolinimo padengimas jau po ieškinio pareiškimo momento savo esme yra prilyginamas su tuo susijusio ieškinio reikalavimo pripažinimui. Analogišką situaciją, susiklosčiusią, ieškovei pareiškus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (t. y. atsakovės atliktą 75,00 Eur dydžio mokėjimą jau po pastarojo pareiškimo pateikimo teismui), pirmosios instancijos teismas pripažino sudarančia pagrindą priteisti kreditorės naudai iš skolininkės atitinkamą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4.9. Pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priteisti apeliantei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, proporcingą ieškovės pripažintai ieškinio reikalavimo daliai (kaip tai buvo padaryta paskirstant bylinėjimosi išlaidas, susijusias su pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimu) padarė savo paties pozicijai byloje prieštaraujančias išvadas / analizuojamu aspektu priėmė neteisėtą procesinį sprendimą.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė I. T. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

5.1. Nurodo, kad ieškovė kreipėsi į advokatų bendriją ir už pretenzijos parengimą sumokėjo 254,10 Eur. Akcentuoja, kad pas ieškovę dirbanti (duomenys neskelbtini) D. T. tik atsiuntė priminimą elektroniniu paštu, prašydama sumokėti skolą 2023 balandžio 3 d., tačiau nenurodė, kad priešingu atveju skola bus išieškoma teismine tvarka ir kiek tai kainuos. Po priminimo sumokėjo dalį skolos 2023 m. balandžio 6 d. 100,00 Eur, tačiau pretenzijoje, kurią pamatė tik gavusi teismo šaukimą į teismą, buvo nurodyta sumokėti 254,10 Eur ir 175,85 Eur, bendra 429,95 Eur suma jau yra neprotingai didelės išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad tą dieną buvo likusi tik 75,85 skola ieškovei.

5.2. Pažymi, jog (duomenys neskelbtini) D. T. turi teisinį išsilavinimą ir teisinės darbo patirties kaip įmonės juristė ankstesnėje darbovietėje, dėl to kreipimasis į advokatų bendriją buvo nebūtinas, tuo labiau, kad skola padidėjo penkis kartus. Iš D. T. veiksmų dėl skolos išieškojimo matyti, kad ji žino skolos išieškojimo eigą.

5.3. Akcentuoja, kad 2023 m. kovo 24 d. buvo atleista iš UAB „Klaipėdos“ viešbučio ir neturėjo visiškai jokio pragyvenimo šaltinio, be to, skola buvo neadekvačiai didelė. Pažymi, kad už maisto paslaugas atsiskaitydavo ieškovei per asmeniškai jos vardu atidarytą atsiskaitomąją sąskaitą ir tik žodinis susitarimas buvo sumokėti per einamąjį mėnesį. Jokios sutarties ar sutikimo nepasirašė.

5.4. Nurodo, kad tuo laikotarpiu buvo registruota Užimtumo tarnyboje ir negavo pragyvenimui nė vienos išmokos. Išlaidos, susijusios su skolos išieškojimu, neadekvačios ir neproporcingos, atsižvelgiant į skolos dydį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl nuostolių, patirtų siekiant apginti pažeistas teises, atlyginimo bei skolos priteisimo netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių

9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2023 m. kovo 23 d. susitarimu nutraukė darbo teisinius santykius nutraukiant 2021 m. gruodžio 15 d. tarp darbuotojos (atsakovės) ir darbdavio (ieškovės) sudarytą darbo sutartį Nr. 3343 šalių susitarimu nuo 2023 m. kovo 24 d.

10. Iš byloje esančio 2023 m. kovo 20 d. dokumento „Klientų įsipareigojimų nevykdymas pagal dokumentus“ matyti, kad atsakovės įsiskolinimas už maitinimo paslaugas 2023 m. kovo 20 d. duomenimis yra 175,85 Eur, atsakovė minėtame dokumente raštu patvirtino, kad „Įsiskolinimą įsipareigoju sumokėti 2023 03 24 pavedimu“.

11. Iš byloje esančio elektroninio laiško siųsto 2023 m. balandžio 3 d. gavėjui (duomenys neskelbtini), matyti, kad ieškovės darbuotoja D. T. siuntė atsiskaitymo lapelį ir nurodė, kad primena dėl įsiskolinimo padengimo.

12. Iš byloje esančio rašto „Dėl įsiskolinimo grąžinimo“ (data – 2022 m. balandžio 6 d. – laikytina rašymo apsirikimu) ieškovės atstovas 2023 m. balandžio 6 d. nusiuntė raštą atsakovei, kuriuo reikalaujama per tris darbo dienas sumokėti ieškovei 175,85 Eur įsiskolinimą ir papildomai reikalaujama atlyginti 254,10 Eur (su PVM) išlaidų, susijusių su neteisminiu skolos išieškojimu, atsakovė taip pat įspėjama, kad, atsisakius geranoriškai patenkinti paminėtus reikalavimus, ieškovė kreipsis dėl jų išieškojimo teismo tvarka.

13. Iš 2023 m. balandžio 6 d. sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė 2023 m. balandžio 6 d. pervedė į ieškovės sąskaitą 100,00 Eur. Ieškovės atstovas 2023 m. balandžio 18 d. išsiuntė atsakovei elektroninį laišką atsakovei adresu (duomenys neskelbtini), laiške nurodė, kad nesulaukė nei atsakymo, nei reikalavimo įvykdymo, informavo, kad bus priversti kreiptis į teismą, paragino įvykdyti reikalavimą iki 2023 m. balandžio 19 d.

Žemesnės instancijos teismas

14. Ieškovė 2023 m. gegužės 3 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė išieškoti iš atsakovės 429,95 Eur skolą (175,85 Eur pagal rašytinį įsipareigojimą padengti įsiskolinimą bei 254,10 Eur išlaidų, susijusių su neteisminiu skolos išieškojimu) bei bylinėjimosi išlaidas – 11,00 Eur žyminio mokesčio ir 235,95 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 4 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš atsakovės 429,95 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (429,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gegužės 4 d.) iki visiško teismo įsakymo įvykdymo, 246,95 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė 2023 m. gegužės 16 d. pateikė prieštaravimus bei duomenis apie tai, kad 2023 m. gegužės 15 d. sumokėjo ieškovei 75,00 Eur. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas ieškiniui pareikšti, to paties teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi ieškinys priimtas ir civilinė byla perduota pagal teismingumą Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams.

15. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 490,05 Eur nuostolių, patirtų siekiant apginti pažeistas teises, atlyginimo, 0,85 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovės patirtos teisinės išlaidos buvo būtinos tam, kad būtų sudaryta galimybė apginti pažeistas teises. Išimtinai dėl atsakovės veiksmų, nerūpestingumo, sąmoningo prievolės nevykdymo ieškovė iš viso patyrė 495,05 Eur su PVM teisinių išlaidų, t. y. pretenzijos parengimui patyrė 254,10 Eur, už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo patyrė 235,95 Eur.

16. Atsakovė 2023 m. liepos 28 d. parengiamojo teismo posėdžio metu pateikė duomenis apie tai, kad 2023 m. liepos 27 d. ji sumokėjo ieškovei likusią skolos dalį – 0,85 Eur.

17. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimu civilinės bylos dalį dėl 0,85 Eur nutraukė, likusios ieškinio dalies netenkino. Priteisė ieškovei UAB „Klaipėdos“ viešbučiui 61,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės I. T.. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovės prašomos priteisti 254,10 Eur (su PVM) išlaidos neatitinka CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jų nepriteisė. Teismas pagrįstu reikalavimu laikė pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo išieškoti 75,85 Eur skolą, o tai atitinka 42,86 proc. pareikštų reikalavimų, vertino, kad skolą atsakovė sumokėjo iš karto po teismo pranešimo gavimo, jos procesinis elgesys buvo tinkamas, skola nėra didelė, priteistinų iš atsakovės išlaidų už advokato paslaugas parengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo sumą mažino iki 50,00 Eur, taip pat priteisė 11,00 Eur už ieškovės sumokėtą žyminį mokestį, iš viso 61,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas iš pateikto ieškinio reikalavimų pagrįstu pripažino tik reikalavimą dėl 0,85 Eur, kitus reikalavimus vertino kaip nepagrįstus, 235,95 Eur (su PVM) vertino kaip bylinėjimosi išlaidas, todėl konstatavo, kad nėra pagrindo priteisti kitas ieškovės turėtas išlaidas.

18. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmestus reikalavimus tenkinti visa apimtimi. Nurodo, kad apeliantė, atsiskaitydama už pretenzijos, kuria siekta atsakovės skolos padengimo ne teismo tvarka, parengimą, teisines paslaugas teikusiai advokatų profesinei bendrijai sumokėjo 254,10 Eur sumą, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė teisine prasme klaidingas (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtinto teisinio reglamentavimo neatitinkančias) išvadas, tokiu būdu, inter alia, pažeisdamas šalių interesų pusiausvyrą. Akcentuoja, kad atsisakydamas priteisti apeliantei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, proporcingą ieškovės pripažintai ieškinio reikalavimo daliai (kaip tai buvo padaryta paskirstant bylinėjimosi išlaidas, susijusias su pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimu), pirmosios instancijos teismas padarė savo paties pozicijai byloje prieštaraujančias išvadas ir priėmė neteisėtą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės pateiktus apeliacinio skundo argumentus, pagrindo su jais sutikti neturi.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

19. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

20. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusio asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padidėti, apskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Šioje normoje bylinėjimosi išlaidos nenurodytos. Jų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka.

21. Apeliantė pažymi, kad atsiskaitydama už pretenzijos, kuria siekta atsakovės skolos padengimo ne teismo tvarka, parengimą, teisines paslaugas teikusiai advokatų profesinei bendrijai sumokėjo 254,10 Eur sumą, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė teisine prasme klaidingas (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtinto teisinio reglamentavimo neatitinkančias) išvadas, tokiu būdu, inter alia, pažeisdamas šalių interesų pusiausvyrą.

22. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius taip pat įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, teismas, nuspręsdamas, ar prašomos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar išlaidos atitinka tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).

23. Šiuo atveju iš byloje esančio 2023 m. kovo 20 d. dokumento „Klientų įsipareigojimų nevykdymas pagal dokumentus“ matyti, kad atsakovė skolinga ieškovei už maitinimo paslaugas 175,85 Eur sumą, apskaičiuotą už atskirus laikotarpius: 2022 m. rugpjūčio 31 d. – 38,00 Eur; 2022 m. rugsėjo 30 d. – 8,55 Eur; 2022 m. lapkričio 30 d. – 99,40 Eur; 2023 m. kovo 1 d. – 29,90 Eur. Atsakovė ant šio dokumento raštu patvirtino, kad įsiskolinimą įsipareigoja sumokėti 2023 m. kovo 24 d. pavedimu. Ieškovė apeliaciniame skunde pažymi, kad ne kartą mėgino susiklosčiusią situaciją išspręsti taikiai ir apie skolininkės (atsakovės) pareigą padengti egzistavusią skolą atsakovei priminta: 1) 2022 m. gruodžio 9 d. elektroniniu laišku; 2) 2023 m. kovo 24 d. dokumente, įvardytame „Klientų įsipareigojimų nevykdymas pagal dokumentus“, kuriame atsakovė patvirtino savo įsipareigojimo ieškovei buvimą; 3) 2023 m. balandžio 3 d. elektroniniu laišku. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais. Iš byloje esančio 2023 m. kovo 23 d. susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu matyti, kad ieškovę ir atsakovę nuo 2021 m. gruodžio 15 d. siejo darbiniai santykiai, ir šalys remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 54 straipsniu nusprendė nutraukti sudarytą darbo sutartį nuo 2023 m. kovo 24 d. Todėl apeliantės argumentai, kad ji ne kartą mėgino susidariusią situaciją spręsti taikiai, t. y. 2022 m. gruodžio 9 d. elektroniniu paštu atsakovei priminė apie susidariusį įsiskolinimą, laikytina nepagrįstu, kadangi iš šio laiško matyti, kad ieškovė išsiuntė elektroninį laišką atsakovei, kuriame nurodė: „Reiktų padengti įsiskolinimą.“, tačiau iš pateikto laiško turinio matyti, kad jame nėra nurodyta nei įsiskolinimo suma, nei laikotarpis, per kurį atsakovė turi padengti susidariusį įsiskolinimą, be kita ko, šalis vis dar tebesiejo darbo teisiniai santykiai. Todėl šiuo atveju laikytina, kad atsakovei pasirašius 2023 m. kovo 20 d. dokumentą „Klientų įsipareigojimų nevykdymas pagal dokumentus“, kuriame ji raštu patvirtino, kad įsiskolinimą įsipareigoja sumokėti 2023 m. kovo 24 d. pavedimu, ieškovė nuo 2023 m. kovo 24 d. įgijo teisę reikalauti šią sumą padengti. Todėl apeliacinės instancijos teismas mano, kad ieškovė vienintelį kartą siųsdama 2023 m. balandžio 3 d. elektroninį laišką priminė, kad atsakovė turi apmokėti įsiskolinimą, kuriame, be kita ko, nurodžiusi, kad siunčia ir atsiskaitymo lapelį. Tačiau jau po trijų dienų, t. y. 2023 m. balandžio 6 d., ieškovė, atstovaujama advokato, kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl įsiskolinimo grąžinimo, už kurios parengimą sumokėjo 254,10 Eur (su PVM). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė 2023 m. balandžio 6 d. pavedimu ieškovei pervedė 100,00 Eur sumą.

24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šiuo atveju ieškovė sumokėdama pusantro karto didesnę sumą už įsiskolinimą pretenzijos paruošimui, tokiais savo veiksmais tik didino skolos naštą atsakovei. Vien tai, kad ieškovė 2023 m. balandžio 3 d. atsakovei išsiuntė elektroninį laišką ir jau po 3 dienų kreipėsi su pretenzija į atsakovę, už pretenzijos parengimą sumokėjo 254,10 Eur (su PVM), nelaikytina, kad šios išlaidos yra protingos ir buvo būtinos. Todėl šiuo atveju akcentuotina, jog iš pateiktų duomenų nėra akivaizdu, kad būtų vykę aktyvūs skolos išieškojimo veiksmai, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad šių išlaidų nėra pagrindo pripažinti priverstinėmis, būtinomis ir (ar) protingomis, yra pagrįsta.

25. Taip pat byloje nustatyta, kad elektroniniu paštu ieškovės atstovas 2023 m. balandžio 18 d. išsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad nesulaukė nei atsakymo, nei reikalavimo įvykdymo, informavo, kad bus priversti kreiptis į teismą, paragino įvykdyti reikalavimą iki 2023 m. balandžio 19 d. Ieškovė 2023 m. gegužės 3 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė išieškoti iš atsakovės 429,95 Eur skolą, nurodydama, kad ją sudaro 175,85 Eur pagal rašytinį įsipareigojimą padengti įsiskolinimą bei 254,10 Eur išlaidų, susijusių su neteisminiu skolos išieškojimu, bei bylinėjimosi išlaidas – 11 Eur žyminio mokesčio ir 235,95 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 4 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš atsakovės 429,95 Eur skolą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (429,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gegužės 4 d.) iki visiško teismo įsakymo įvykdymo, 246,95 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2023 m. gegužės 16 d. atsakovė pateikė prieštaravimus bei duomenis apie tai, kad 2023 m. gegužės 15 d. sumokėjo ieškovei 75,00 Eur.

26. CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

27. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, nusprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą bei advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021 53 punktas).

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paskirstomas remiantis priežasties teorija, pagal kurią, nusprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią (lemiamą) reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021 50 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010; 2022 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-684/2022 55 punktas).

29. Apeliantė pažymi, kad ieškinys turėjo būti patenkintas visa apimtimi (kartu priteisiant ieškovei ir visų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą), nurodo, kad šios aplinkybės aiškiai pagrindžia skundžiamame sprendime atliktas procesinės teisės normų taikymo klaidas, kiek tai susiję su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu tarp ginčo šalių. Pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priteisti apeliantei jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, proporcingą ieškovės pripažintai ieškinio reikalavimo daliai (kaip tai buvo padaryta paskirstant bylinėjimosi išlaidas, susijusias su pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimu), padarė savo paties pozicijai byloje prieštaraujančias išvadas / analizuojamu aspektu priėmė neteisėtą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu neturi.

30. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kad ieškovė kreipėsi su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo prašydama priteisti iš atsakovės 429,95 Eur skolą, kurią sudarė 175,85 Eur pagal rašytinį įsipareigojimą padengti įsiskolinimą bei 254,10 Eur išlaidų, susijusių su neteisminiu skolos išieškojimu, tačiau kaip jau buvo aptarta anksčiau (nutarties 23 punktas) atsakovė 2023 m. balandžio 6 d. pavedimu ieškovei pervedė 100,00 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2023 m. rugsėjo 11 d., metu ieškovės atstovas pripažino, kad jam apie sumokėtą sumą – 100,00 Eur – nebuvo pranešta, įvyko komunikacijos klaida, todėl su pareiškimu dėl teismo įsakymo priėmimo nebuvo išskaičiuota padengta 100,00 Eur suma. Kadangi ieškovė su teismo įsakymu dėl skolos priteisimo kreipėsi prašydama priteisti 175,85 Eur sumą, nors pagrįstai galėjo reikalauti tik 75,85 Eur sumos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad tai atitinka 42,86 proc. pareiškimu pareikštų reikalavimų. Todėl pagrįstai darė išvadą, kad skolą atsakovė sumokėjo iš karto po teismo pranešimo gavimo, jos procesinis elgesys buvo tinkamas, skola nebuvo didelė, atsižvelgiant į tai, mažino priteistinų išlaidų už advokato paslaugas parengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo sumą . Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad šiuo atveju ieškovė, kreipdamasi su pareiškimu dėl teismo įsakymo, prašė priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas 235,95 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau, pateikus ieškinį pirmosios instancijos teismui, šias išlaidas priskyrė nuostoliams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ši suma vertintina kaip procesinio pobūdžio išlaidos ir dėl jų pasisakė spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi pirmosios instancijos teismas reikalavimo dėl 254,10 Eur (su PVM) išlaidų kaip nuostolių priteisimo netenkino, o reikalavimo dalį dėl 235,95 Eur (su PVM) už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo vertino kaip procesinio pobūdžio išlaidas ir atsižvelgęs į proceso šalių elgesį šias bylinėjimosi išlaidas sumažino, todėl pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti kitas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

31. Vertindamas tiek apeliantės, tiek atsakovės procesinį elgesį, jų apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ieškinio padavimą bei kitas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju itin svarbi aplinkybė yra tai, kaip šalys elgėsi dar iki ieškovei kreipiantis į teismą su ieškiniu prašant priteisti skolą iš atsakovės. Kaip jau buvo aptarta (nutarties 24 punkte), ieškovė vienintelį kartą t. y. 2023 m. balandžio 3 d., elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovę dėl skolos padengimo, daugiau jokių aktyvių veiksmų (siųsti priminimą gyvenamosios vietos adresu, kreiptis telefonu ir kt.) ieškovė nesiėmė. Vietoje to, ji kreipėsi į teisininkus, kurių teisinei pagalbai apmokėti už pretenzijos parengimą sumokėjo pusantro karto didesnę sumą, nei sudarė įsiskolinimas, todėl darytina išvada, kad ieškovė nesiekė bendradarbiavimo su atsakove. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog dar iki kreipimosi į teismą su ieškiniu ieškovė turėjo galimybę imtis kitų aktyvių veiksmų skolos padengimui, kad ginčas išsispręstų taikiai, t. y. tiek be pretenzijos parengimo, tiek dėl pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau apeliantė šioje stadijoje nesiekė bendradarbiauti su atsakove, elgėsi nerūpestingai didindama skolos naštą atsakovei, todėl akivaizdu, jog ieškovė susidariusias išlaidas siekia prisiteisti iš atsakovės reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, tačiau ši aplinkybė, kad ieškovė dėl pačios savo veiksmų patyrė išlaidas, nelaikytina pakankama teigti, jog šie nuostoliai buvo sąlygoti atsakovės veiksmų.

32. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų (CPK 329–330 straipsniai), tai yra, visiškai atskleidė bylos esmę ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Giedrė Seselskytė