Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutarties jo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

2012-08-29 A. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 62 str. 1 d., 62² str. 1 d., 50 str., už tai, kad jis 2012-06-23, 13 val., Kleboniškio regioniniame miško parko antrame kvartale, 18 ir 19 sklypuose savavališkai nupjovė eglę ir ąžuolą, tuo padarydamas 90,31 litų žalą aplinkai, o 2012-07-04 medžius savavališkai parsigabeno į namus esančius (duomenys neskelbtini), t. y. pagrobė turto už 59,06 litus.

Įvykio dieną policijos pareigūnai net ir susitikę su pažeidėju, nurodytu A. B., kad tai A. K., nenustatė jo asmens tapatybės, nevežė į PN ir neapklausė. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad teisėja, motyvuodama nutarimą, netinkamai argumentavo, iš pradžių nurodė, kad A. K. pavogė miško medieną, savavališkai nupjovė eglę, tačiau vėliau nurodė, kad nepateikta duomenų, kurie patvirtintų, jog šiuos pažeidimus padarė A. K.. Teisėja taip pat nemotyvuotai 13 val. įvardijo rašymo apsirikimu ir nurodė pažeidimo laiką 15.30 val., nepagrįsdama įrodymais. Nors teismas ir nurodė, kad nėra įrodyta, kad A. K. miško vagis, tačiau nutarimu vis tiek jį pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 62 str. 1 d. ir pritaikius 30 str. skyrė 100 litų baudą.

Pirmosios instancijos teismas priėmė nutarimą, neapklausęs visų tiesiogiai pažeidime dalyvavusių asmenų, o vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Įrodymų vertinimo taisyklės apibrėžtos Lietuvos Respublikos ATPK 257 str., kuriame nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, matyti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Apygardos teismo nuomone, A. K. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 62 str. 1 d., įrodytas byloje surinkta medžiaga.

Šiuo Lietuvos Respublikos ATPK straipsniu nustatyta atsakomybė už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą valstybei nuosavybės teise priklausančioje miško žemėje, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama iki dešimties kietmetrių medžių ar krūmų.

A. K. padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 62 str. 1 d, patvirtina liudytojų A. B., D. B., G. P., pareigūnų A. C., A. Č., E. I., iš dalies S. A. parodymai, kuriais patvirtinamos tiek paties įvykio, tiek įvykio tyrimo aplinkybės. Apklausti liudytojai buvo įspėti dėl melagingų parodymų davimo, todėl abejoti jų parodymais teismas neturi pagrindo.

Liudytojo A. B. parodymais nustatyta, jog jis A. K. pažįsta, gyvena šalia, santykiai įtempti, tarp jų vyksta teisminiai ginčai. Tiksliai nei datos, nei valandos šiuo metu neprisimena, tačiau teigia, jog išgirdęs pjūklo garsą, nuėjo pasižiūrėti ir pamatė A. K. stovintį prie eglės ir ją pjaustantį, kvietė policiją, atvykus ėjo kartu pažiūrėti, sutikus A. K., nurodė jį pareigūnams, tačiau jo nesustabdė, pareigūnai medį nufotografavo.

Liudytojos D. B. parodymais nustatyta, jog A. K. pažįsta, santykių jokių nepalaiko. Liepos mėn. pradžioje išgirdo miške pjūklą, paskambino vyrui ir pasakė, kad A. K. miške pjausto medį. Tas medis jau gulėjo nupjautas miške, supjaustytas dideliais gabalais. Kai pjūklo garsas nutilo, D. B. išėjo į kiemą, atsisėdo norėdama pažiūrėti, kas pareis nuo to medžio, nes jis yra visiškai netoli. Pamatė, kad grįžta A. K. ir parsitempia pagalį, bet kadangi priėjo kelią, gal ir ją pamatė, tai numetė tą rąstagalį. O vakare su vyru nuėję į mišką pažiūrėti, pamatė, kad visi medžio dideli gabalai buvo susmulkinti. Tą pačią dieną girdėjo benzininį pjūklą ir matė A. K. nešant medžio gabalą. Policijai neskambino, nes vyras laiko neturėjo. Kai A. B. iškvietė dėl medžio nupjovimo, tai jis papasakojo ir apie nešimą, todėl tyrėja iškvietė ir ją, t.y. D. B.. Kodėl protokole klaidingai nurodyta data, D. B. teigia, jog negali aiškinti, nes ne ji rašė, D. B. savo paaiškinime laiko nenurodė, paaiškinimą 2012 07 04 rašė, kai buvo iškviesta į policiją. Tą dieną, kai atvykusi policija ir ėjo žiūrėti medžių, D. B. nebuvo, ji atėjo, kai buvo rašomas protokolas.

Liudytojo A. C. parodymais nustatyta, jog A. K. pirmą kartą pamatė Kleboniškio miške. 2012-06-23 dirbo Žaliakalnio PK kartu su tyrėju A. Č.. Gavo pranešimą nuvažiuoti į Kleboniškio mišką, nes ten neteisėtai pjauna mišką. Ten juos pasitiko pilietis, kuris skambino (A. B.), jis nuvedė į tą vietą, kur buvo, jo žodžiais, pjaunama eglė, prasilenkė su žmogumi ir A. B. pasakė, kad tai tas asmuo, kuris pjovė medį – A. K.. Jis nesinešė įrankio medžiui pjauti. Po pranešimo nuvyko per 20 minučių, atvykus miške jautėsi benzino kvapas, matėsi drožlės. Apžiūrėjo įvykio vietą, nufotografavo. Nepriėmę pareiškimo negalėjo apklausti A. K.. Kiek medžių nufotografavo – neprisimena.

Liudytojo A. Č. parodymais nustatyta, jog A. K. yra matęs dėl įvykio (duomenys neskelbtini) (nupjautų medžių). Gavo pranešimą iš budinčio, kad Kleboniškio miške (duomenys neskelbtini) yra pjaunami medžiai. Nuvykus kartu su A. C., kalbėjo su gyventoju, kuris nurodė, nupjautus medžius. Įvykio vietoje matė keletą nupjautų medžių. Gyventojas sakė, kad tuos medžius nupjovė A. K.. A. K. ėjo pro šoną, ėjo netoli tų medžių, tačiau jo neapklausė, nes buvo tik tyrimo pradžia, rinko tik pradinę medžiagą, gerai prisimena A. K. einantį su šunimi. Pradžioje aiškinosi aplinkybes ar medžiai tikrai nupjauti, nebuvo jokio pagrindo sulaikyti A. K., kad išsiaiškintų visas aplinkybes.

Liudytojas G. P. parodymais nustatyta, jog 2012 m. birželio pabaigoje – liepos mėn. buvo informuotas telefonu, kad yra kertamas miškas, o UAB (duomenys neskelbtini) su Kauno miesto savivaldybe yra sudariusi miškų priežiūros sutartį, todėl apie kertamą mišką bendrovę informavo Kauno m. savivaldybės aplinkos apsaugos skyrius. Nuvykus į įvykio vietą, buvo parodyta šviežiai nupjauta eglė, ten buvęs asmuo A. B. pasakė, kad tai padarė A. K.. Matė nupjautą žalią eglės kelmą ir sauso ąžuolo kelmą. Matėsi, kad buvo šviežios drožlės. Kaina apskaičiuota pagal Vyriausybės nutarimą – apskaičiuota žala valstybei ir žala aplinkai.

Priimant nutarimą, apylinkės teismas liudytojų parodymus vertino kitų ištirtų įrodymų kontekste, t. y. atsižvelgiant į ištirtą rašytinę bylos medžiagą – UAB (duomenys neskelbtini) pranešimą, surašytą 2012-07-11 kuriame nurodyta, jog 2012-07-04 telefonu buvo informuota, kad Kleboniškio miško parke A. K. valstybiniame miške pjauna medžius ir gabena juos į savo namus. 2012-07-10 nuvykus į vietą nustatyta, jog pranešimas pasitvirtino, buvo nustatyti savavališkais kirtimais iškirstų medžių apmatavimo duomenys, biržės taksavimo lapas, planas, kuriame nurodyta kirtimo vieta (1 t., 39,40 b.l.) bei pateikta materialinės žalos skaičiuotė; 2012-06-23 A. B. pranešimą, kuriame nurodyta, jog 2012-06-23 apie 15 val. 30 min. išgirdo Kleboniškio miške veikiant benzininį pjūklą, einant garso link pamatė, kad A. K. pjauna eglę, nupjovęs eglę ir ją susmulkinęs A. K. pasišalino; 2012-06-28 A. B. paaiškinimą, A. B. 2012-07-18 paaiškinimą, D. B. 2012-07-18 paaiškinimą, Miško pažaidos aktas Nr. SAV-12-5 kuriame nurodyta, jog miško pažaidą aptiko A. B.. Dėl paminėtų aplinkybių – t.y. pirminio A. B. pranešimo (b.l. 50 T 1) teismo nutarime buvo patikslinta padaryto pažeidimo valanda.

Teismas taip pat atsižvelgė ir į pažeidimo tyrimo aplinkybes bei savo nutarime aptarė liudytojų pareigūnų S. A. ir E. I. parodymus, kuriais atitinkamai nustatytos aplinkybės, susijusios su tyrimu po įvykio bei bylą grąžinus iš teismo papildymui. Nustatyta, kad A. K. buvo kartą kviestas į PK, bet atsisakė duoti parodymus, nesileido į kalbas. Protokolas buvo surašytas dalyvaujant kitiems pareigūnams ir išsiųstas A. K. paštu. Prieš surašant protokolą, turėjo pareiškimą, apklausas, visa tai yra bylos medžiagoje, neatitikimų datoje ir valandoje paaiškinti negalėjo.

Liudytoja E. I. tikslino medžiagą – apklausė asmenis, kuriuos buvo nurodęs apklausti teismas savo nutartyje, t.y. tuos, kurie tvirtino A. K. versiją, t. y. tai, jog 2012-06-23 jis buvo varžybose Kupiškyje.

Kaip matyti iš nutarimo, buvo ištirti ir įvertinti liudytojų parodymai, kurie susiję su A. K. pateikta versija, jog minėtą įvykio dieną , t.y. 2012-06-23 jis dalyvavo Kupiškyje vykusiame Lietuvos senjorų mažojo futbolo 8x8 pirmenybėse. Šiai pareiškėjo versijai patvirtinti teismui buvo pateiktas Lietuvos futbolo federacijos 2012-11-26 Nr. 837 raštas, kuriame nurodyta, jog A. K. 2012-06-23 Kupiškyje dalyvavo 2012 metų Lietuvos senjorų mažojo futbolo 8x8 pirmenybėse bei pateiktas 2012-08-23 surašytas paaiškinimas, kuriuo, pasirašę asmenys – A. K., K. D., K. G., A. A., K. K., R. J., R. V., P. A., G. G., R. L., D. B., patvirtino, kad A. K. 2012-06-23 dalyvavo 2012 m. Lietuvos Senjorų mažojo futbolo pirmenybėse pagal pirmenybių grafiką. Analogiškas paaiškinimas buvo pateiktas ir kitoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-27-725/2013 (nagrinėjant A. K. skundą dėl A. K. galimai padaryto 2012-06-23 pažeidimo numatyto LR ATPK 110 str. paskirtos nuobaudos). Šie liudytojai dėl aptariamo fakto buvo apklausti paminėtoje byloje. Apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio pažeidimo bylą, išsireikalavo bylą Nr. II-27-725/2013 ir liudytojų parodymai dėl fakto patvirtinimo dalyvavus A. K. pirmenybėse, buvo perskaityti ir įvertinti sprendžiant klausimą A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje dėl pažeidimo numatyto ATPK 62 str. 1 d. Kaip matyti iš šių liudytojų parodymų, paaiškinimą buvo prašoma pasirašyti praėjus nuo pirmenybių dviem mėnesiams ir liudytojai teisme kategoriškai nepatvirtino, kad pasirašydami atsiminė ar A. K. 2012-06-23 dalyvavo pirmenybėse, net gi priešingai dalis liudytojų nurodė, kad A. K. paprašė pasirašyti, jog dalyvavo varžybose, kadangi parašo reikia dėl to, kad įrodytų, jog 2012-06-23 nebuvo Kaune, kadangi konfliktuoja su kaimynu dėl šuns arba tiesiog pasirašė, kad paprašė. Ar jis buvo Kupiškyje liudytojai tiksliai pasakyti negalėjo, tačiau didesnė tikimybę teikė tam, kad jo nebuvo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos teismui nebuvo pateikti jokie 2013-06-23 pirmenybių protokolai, kuriuose atsispindėtų į varžybas atvykusių ir jose dalyvavusių asmenų sąrašai, kas besąlygiškai galėtų patvirtinti faktą, kad A. K. dalyvavo minėtose pirmenybėse, todėl vertinama, kad šių protokolų iš vis nebuvo arba jie nepatvirtina A. K. dalyvavimo varžybose. Todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog liudytojų K. D., A. V. A., G. G., D. B., R. J., L. R. V., K. G., P. A., R. L. parodymais nėra neabejotinai nustatytas A. K. dalyvavimas 2012-06-23 Lietuvos senjorų mažojo futbolo pirmenybėse Kupiškyje.

Apygardos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog ,,Liteko“ sistemos duomenimis, A. K. apeliaciniame skunde minimoje administracinėje byloje Nr. II-27-725/2013 šiuo metu taip pat priimtas sprendimas, kuriuo, konstatuotas A. K. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 1 d., būtent toje pačioje vietoje – prie Kleboniškio miško regioninio parko ir tuo pačiu 2012-06-23 15.30 val. laiku.

Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos ATPK 62 str. 1 d.. numatytas pažeidimas užfiksuotas nuotraukose, patvirtintas liudytojų parodymais, kurie šioje byloje yra nuoseklūs, neprieštaringi ir patvirtinantys A. K. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Tai, jog yra nesutapimų atskirose detalėse, esminės įtakos konstatuojant pažeidimo padarymą neturi. Taip pat nėra jokių duomenų dėl galimo pareigūnų šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi. Jokių pareigūnų asmeninių sąsajų – pažinties ar priešiškumo pažeidėjo atžvilgiu byloje nenustatyta. Jų darbas, pareigos atlikimas – reagavimas į pranešimus ir įvykių tyrimas – jokiu aspektu negali būti vertinamas kaip asmeninis suinteresuotumas.

Pareiškėjo apeliacinio skundo motyvas, kad nebuvo išspręstas klausimas dėl liudytojo D. B. parašo suklastojimo, atmestinas, kadangi tai ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taip pat atmestinas skundo argumentas dėl vadovavimosi rašytiniais paaiškinimais, neapklausiant liudytojų teismo posėdyje. Teismas, priimdamas nutarimą, susipažino su administracinėje byloje Nr. II-27-725/2013esančiomis liudytojų apklausomis, t.y. liudytojų paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu, todėl jų pakartotinis kvietimas aiškintis tas pačias aplinkybes nebuvo tikslingas.

Teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis – jų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų neabejotinoms išvadoms dėl asmens kaltės padaryti. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl A. K. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą ir tai patvirtinančių įrodymų pakankamumo.

Remiantis šiomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog A. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 62 str. 1 d. Apylinkės teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Teismo paskirta administracinė nuobauda paskirta tinkamai, atsižvelgiant į visas įstatymu reikalaujamas aplinkybes ir su ja apygardos teismas sutinka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

n utarė:

palikti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutarimą nepakeistą ir pareiškėjo A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.