Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės ir Aušros Vingilės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. gynėjo advokato J. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. R. paskirta sumažinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 63 straipsnio 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu, prie juo paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos laisvės atėmimo bausmės, bei visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 25 d. baudžiamuoju įsakymu, prie laisvės atėmimo bausmės pridedant visą baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę – 70 MGL baudą, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir 70 MGL, tai yra 3 500,00 Eur, bauda.

Bausmę paskirta atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo D. R. faktinio sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. Z., paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Procesas dėl civilinių ieškinių priteisimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui nutrauktas, kadangi žala atlyginta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. R. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2021 m. gruodžio 26 d., apie 00.20 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė du kartus savo šeimos narei – sugyventinei R. Z., į veidą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė jai kraujosruvą dešinės akies vokuose, nubrozdinimą ir kraujosruvą viršutinėje lūpoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. R. gynėjo advokato J. V. apeliacinis skundas atmetamas

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu neginčijama D. R. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau nuteistasis mano, jog Kauno apylinkės teismas nepagrįstai nenutraukė jo atžvilgiu baudžiamosios bylos BK 38 straipsnio pagrindu, tai yra kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, bei keliamas klausimas dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl BK 38 straipsnio taikymo

5. Apeliaciniame skunde D. R. prašo dėl BK 140 straipsnio 2 dalies, jo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas. Toks prašymas buvo pateiktas ir pirmosios instancijos teisme. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, jame apie BK 38 straipsnio nuostatų taikymą teismas pasisakė ir padarė motyvuotas išvadas, kad nėra pagrindo D. R. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatų ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Su tokia išvada sutinka ir skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas.

6. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatytos sąlygos: asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytų sąlygų visuma, be to, priimdamas tokį sprendimą, teismas turi argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei nurodyti motyvus, kodėl nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės.

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad BK 38 straipsnio 1 dalis sukonstruota taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą, teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553/2004, 2K-347/2010, 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020).

8. Apeliaciniame skunde nuteistojo D. R. gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad nėra BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nepagrįstai sprendė, kad nėra įstatyminių sąlygų atleisti D. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir, tik esant visoms šioms sąlygoms, apsvarstyti galimybę taikyti kaltininkui šią baudžiamojo įstatymo nuostatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2011, 2K-589/2011, 2K-536/2012). Teismų praktikoje konstatuota, kad teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2007, 2K-589/2011).

10. Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-606/2006).

11. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir nusprendęs D. R. netaikyti BK 38 straipsnio, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė. Teismo sprendimas netaikyti BK 38 straipsnio neprieštarauja įstatyme įtvirtintai teismų diskrecijos apimčiai ir yra argumentuotas. Iš bylos matyti, kad nuteistasis padarė nesunkų nusikaltimą, t. y. be jokios priežasties panaudojo smurtą prieš fiziškai silpnesnę moterį, tokiu būdu sukeldamas savo šeimos nariui nežymų sveikatos sutrikdymą, o konkrečiai sukėlė nuketėjusiajai fizinį skausmą ir padarė jai kraujosruvų dešinės akies vokuose, nubrozdinimą ir kraujosruvą viršutinėje lūpoje.

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. R. padarė nusikalstamą veiką, kuri vadovaujantis BK 11 straipsnio 3 dalimi, priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltinamieji D. R.ir nukentėjusioji R. Z. nurodė, kad jie susitaikė, nukentėjusioji pretenzijų kaltinamajam neturi, civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo byloje nepareikštas. D. R. teismo posėdžio metu pilnai prisipažino kaltu dėl R. Z. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo bei sukelto fizinio skausmo. Šios aplinkybės rodo, kad D. R. atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas sąlygas. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis neatitinka sąlygos, nurodytos BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte, t. y. nėra pagrindo manyti, kad jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų.

13. Pagal aukščiau nurodytą teismų praktiką, sprendžiant, ar aptariama atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga egzistuoja, privaloma atsižvelgti ir į ankstesnius kaltininko padarytus teisės pažeidimus. Kaip matyti iš pateiktos bylos medžiagos D. R. teistas - 2010 m. sausio 13 d. Kauno apygardos teismo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), 312 straipsnio 2 dalį (3 epizodai) – 6 metų laisvės atėmimu; 2015 m. vasario 10 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams; 2017 m. lapkričio 30 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnį – 4 mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 5 mėnesiams; 2019 m. gegužės 27 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 3 metams (bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2022 m. birželio 18 d.); 2022 m. vasario 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – 70 MGL (3 500 Eur) bauda (sumokėti per 12 mėnesių), bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad D. R. padarė nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone būtina įvertinti ir tai, kad D. R. probacijos laikotarpiu buvo įspėtas už įpareigojimų – už baudžiamojo poveikio priemonės nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau kaip 50 metrų nevykdymą, taip pat už įpareigojimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. nevykdymą, bei padarė tris administracinius teisės pažeidimus. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariate 2022 m. gegužės 20 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas nuteistojo D. R. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo. Tačiau 2022 m. gegužės 27 d. Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas D. R. atžvilgiu buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tačiau apeliacinės instancijos nuomone, tai nepaneigia aplinkybės, kad nuketėjusiosios atžvilgiu apeliantas galimai galėjo panaudoti fizinį smurtą. Juo labiau, kad įvertinus šio įvykio aplinkybes, kurios yra pateiktos byloje matyti, kad nukentėjusioji po įvykio liudytojams nurodė, kad ją sumušė būtent D. R.

14. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nenustatyta būtinoji BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga (yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų). Nepaisant to, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiąja, visos apeliacinės instancijos teismo aptartos, reikšmingos šio klausimo sprendimui aplinkybės nepatvirtina galimybės atleisti D. R. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo, taikyti BK 38 straipsnį ir D. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje šio įstatymo taikymo nuostatų nepažeidė.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek D. R. įvykdytų nusikaltimų pobūdis, tiek jų padarymo dažnumas, tiek faktas, kad nusikalstama veika nagrinėjama šioje byloje buvo padaryta dar neišnykus teistumui ir buvo padaryta laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, leidžia daryti pagrįstą išvada, kad ir šiuo atveju D. R. nusikalto neatsitiktinai. Akivaizdu ir tai, kad D. R. baudžiamosios atsakomybės pasekmės buvo žinomos iš anksčiau, tačiau iš to jis teigiamų išvadų nepadarė ir vėl įvykdė analogišką smurtinį nusikaltimą. Remiantis tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog esant pakankamai D. R. neigiamai charakterizuojančių duomenų, negalima daryti neabejotinos išvados, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės draudžiama tik tada, kai nauja nusikalstama veika buvo padaryta po susitaikymo arba kai asmuo yra recidyvistas ar pavojingas recidyvistas. Pažymima, kad nagrinėjamu atveju, nors nuteistasis anksčiau teistas, tačiau jis nėra pavojingas recidyvistas, todėl ši aplinkybė susitaikymo instituto taikymui didelės reikšmės neturi, nes BK 38 straipsnyje tokios sąlygos įtvirtintos nėra. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad nėra vienos iš būtinų sąlygų, t. y. nėra pagrindo manyti, kad D. R. nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

17. Skunde teigiama, kad nukentėjusioji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivi, provokavo nuteistąjį, dažnai, būdama neblaivi, kviečia policijos pareigūnus, paskui gailisi ir atleidžia nuteistajam. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nukentėjusios neblaivumas nesuteikia pagrindo naudoti prieš ją smurto ir tai nepaneigia fakto, kad prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas, kuris sukėlė atitinkamas pasekmes.

18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo taikyti BK 38 straipsnį ir šiuo pagrindu atleisti D. R. nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad nukentėjusioji ir kaltininkas susitaikė, neįpareigoja teismo besąlygiškai taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors įstatymas nedraudžia teismui, esant visoms BK 38 straipsnyje numatytoms sąlygoms, svarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau šiuo atveju nustatyta, kad vienos iš būtinų sąlygų nėra, t. y. nėra pagrindo manyti, kad D. R. nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

19. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Minėto straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

20. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas.

21. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-132-942/2016, 2K-372-697/2017). Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, negali būti atsižvelgiama vien į nuteistojo interesus.

22. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad D. R. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Buvo teisiamas 6 kartą, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, be to bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Pažymima, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas jau buvo atidėtas tris kartus. Nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, tai yra turint neišnykusį teistumą. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kas sąlygojo galimybę teismui taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad D. R. su nukentėjusiąja susitaikė. Tačiau iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad D. R. teisiamas 6 kartą, 3 kartus baustas už administracinius nusižengimus, turi neišnykusį teistumą. Be to, nagrinėjamą nusikalstamą veiką D. R. padarė turint neišnykusį teistumą bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Be to, kaip matyti iš pateiktos bylos duomenų 2022 m. vasario 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, teistumas neišnykęs. Be to, D. R. probacijos laikotarpiu buvo įspėtas už įpareigojimų – už baudžiamojo poveikio priemonės nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau kaip 50 metrų nevykdymą, taip pat už įpareigojimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. nevykdymą. Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariate 2022 m. gegužės 20 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas nuteistojo D. R. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo. Tačiau 2022 m. gegužės 27 d. Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas D. R. atžvilgiu buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tačiau kaip jau minėta aukščiau, tai nepaneigia aplinkybės, kad nukentėjusiosios atžvilgiu apeliantas galimai galėjo panaudoti fizinį smurtą. Juo labiau, kad įvertinus šio įvykio aplinkybes, kurios yra pateiktos byloje matyti, kad nukentėjusioji po įvykio liudytojams nurodė, kad ją sumušė būtent D. R.. Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Pastebėtina, kad D. R. savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti išvadą, kad dabartinis nusikaltimas yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

23. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris išties įtikina, jog pasitikėjimas juo gali būti pagrįstas ir rezultatyvus. Šiuo atveju nuteistasis nepasinaudojo galimybe įrodyti, kad jis padarė teigiamas išvadas iš savo ankstesnių teistumų bei pritaikytų bausmių ir kad jis esmingai pakeitė savo elgesį teisinga linkme. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad anksčiau skirtos bausmės neįtakojo D. R. elgesio teigiama linkme, todėl nėra pagrindo vertinti, kad teismo rodomas pasitikėjimas ir bausmės vykdymo atidėjimas galėtų padėti nuteistajam pakeisti jau susiformavusias įstatymo reikalavimams priešingas nuostatas ir prisidėti prie D. R. nusikalstamo elgesio užkardymo.

24. Skunde apeliantas akcentuoja, kad nuteistąjį ir nukentėjusiąją sieja ne tik bendras gyvenimas, bet ir verslo santykiai. Taip pat byloje gautas nuketėjusiosios R. Z. prašymas, kuriame nurodoma, kad nuketėjusioji susitaikė su nuteistuoju ir sutinka su nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais bei prašymais, bei pateikti VĮ „Registrų centro“ duomenys, kuriuose matyti, kad D. R. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, o R. Z. šios įmonės vadovė. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, darbo santykiai negali būti priežastimi nevykdyti teismo įpareigojimų, taikyti BK 38 ar 75 straipsnių nuostatas, kadangi numatyta bausmė ar įpareigojimai kaltininkui turi sukelti neigiamas pasekmes, o nuteistasis turi pareigą jų laikytis.

25. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. R. skyrė tokią laisvės atėmimo bausmę. Bausmių bendrinimo klaidų Kauno apylinkės teismas taip pat nepadarė. Be to, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Todėl, įvertinus D. R. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, ir kitas bylos aplinkybes bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Taip pat atsižvelgiant į ankstesnius D. R. teistumus bei į tai, kad nusikalstamų veikų darymas pasikartoja, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra, todėl apeliacinio skundo prašymas taikyti nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatas negali būti tenkinamas.

26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. R. gynėjo advokato J. V. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos priėmimo dienos.