Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Skundas Nr. 1S-286-806/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-17898-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.14.2; 2.5.17; 2.14.4

2024 m. spalio 1 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Gedvydo Vaivados (toliau – ir prokuroras) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-131-1133/2023 M. L. buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

2. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 17 d. nutartimi (baudžiamosios bylos Nr. 1A-142-957/2024) buvo atmesti nuteistųjų toje pačioje byloje V. C., V. M. bei nuteistojo R. M. gynėjo advokato Pavelo Ravluševičiaus apeliaciniai skundai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio ir minėtas nuosprendis įsiteisėjo.

3. Nuosprendžiui įsiteisėjus, išteisintasis M. L. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi patenkintas išteisintojo M. L. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteista iš valstybės lėšų 2 700 eurų išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Skundu prokuroras prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. T-1013-961/2024 panaikinti ir dėl M. L. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo priimti naują sprendimą, t. y. prašymą atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 26/07 „Dėl teismų precedentų ir teismo nutarties kreiptis į Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą apskundimo“, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, BPK įtvirtintu teisiniu reguliavimu dėl proceso išlaidų priteisimo išteisintajam, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismine praktika bylose dėl teismo precedento ir proceso išlaidų priteisimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-76/2012, 2K-297-303/2019, 2K-26-1073/2024, 2K-43-387/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-35-248/2016, e3K-3-130-1075/2022), Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 26 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-190-870/2024 nurodo, kad išteisintojo M. L. gynėjas dalyvavo šešiolikoje posėdžių nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-131-1133/2023 pirmosios instancijos teisme iš esmės, kurių bendra trukmė apie 40 valandų, todėl akivaizdu, kad pats išteisintasis M. L. ir (ar) jo gynėjas, vadovaudamiesi BPK 106 straipsniu, galėjo baudžiamosios bylos Nr. 1-131-1133/2023 nagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme metu teikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl patirtų proceso išlaidų atlyginimo, tačiau iki baudžiamosios bylos Nr. 1-131-1133/2023 išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pirmosios instancijos teisme nei išteisintasis M. L., nei jo gynėjas nepateikė pirmosios instancijos teismui prašymo dėl M. L. patirtų proceso išlaidų atlyginimo.

5.2. Išteisintasis M. L. ir (ar) jo gynėjas neskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-131-1133/2023 per nuosprendyje nurodytą ir BPK nustatytą apskundimo terminą aukštesnės instancijos Vilniaus apygardos teismui bei tokiu būdu neprašė atlyginti nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-131-1133/2023 iš esmės pirmosios instancijos teisme M. L. patirtų bylinėjimosi išlaidų.

5.3. Atkreipia dėmesį, kad pats Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino skundžiamoje nutartyje, jog klausimas, susijęs su M. L. patirtomis išlaidomis advokato teisinei pagalbai apmokėti, nebuvo spręstas, nes kaltinamasis proceso metu nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas ir prašymo išteisinimo atveju jas atlyginti, tačiau teismas, tinkamai nesivadovaudamas Lietuvos Respublikoje nustatytu teisiniu reguliavimu ir nemotyvuotai ignoruodamas prieš tai išdėstytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą teisminę praktiką, visiškai nepagrįstai patenkino išteisintojo M. L. prašymą ir priteisė M. L. iš valstybės lėšų 2 700 eurų išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

5.4. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta anksčiau, atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju išteisintasis M. L., esant pastarojo valiai, turėtų ginti savo interesus civilinio proceso tvarka pareiškiant civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, o ne pažeidžiant proceso koncentruotumo principą prašyti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas baudžiamajame procese, kuris, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismine praktika, yra paskutinė, kraštutinė priemonė siekiant reguliuoti socialinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2009, 2K-262/2011, 2K-466-489/2016, 2K-262-489/2022).

6. Atsiliepimų į prokuroro skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

7. BPK VIII skyriuje (103 – 106 straipsniai) apibrėžta proceso išlaidų sąvoka bei reglamentuota jų atlyginimo / išieškojimo tvarka. BPK 105 straipsnio 5 dalis numato, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnio, BPK 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“ konstatavo, jog esamu reguliavimu yra sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai, nesant galimybės atlyginti būtinas ir pagrįstas išlaidas advokatui net ir išteisinus asmenį, tas asmuo negali realiai ir veiksmingai ginti savo pažeistų teisių naudodamasis advokato pagalba. Tokiu teisiniu reguliavimu nepagrįstai pasunkintas asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą, taip pat teisės turėti advokatą įgyvendinimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Taigi, kaip jau anksčiau pastebėta, vadovaujantis minėtu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu, BPK 106 straipsnis nuo 2022 m. gegužės 1 d. buvo papildytas 3 dalimi.

9. Prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo išteisintasis M. L. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė remdamasis BPK 362 straipsnio nuostatomis. BPK 362 straipsnyje įtvirtinta su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarka. Išteisintas M. L. prašydamas atlyginti proceso išlaidas vadovavosi BPK 362 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodoma, kad klausimus dėl baudos, turtinės žalos atlyginimo ar pašalinimo, įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimo, išplėstinio turto konfiskavimo vykdymo ar proceso išlaidų išieškojimo perdavimo vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai pagal šio Kodekso 342 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas.

10. M. L. prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo buvo pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui 2024 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo M. L. išteisintas, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, buvo priimtas 2023 m. gruodžio 11 d., įsiteisėjo 2024 m. gegužės 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio priėmimo metu BPK 106 straipsnis jau numatė galimybę atlyginti (priteisti) proceso išlaidas asmeniui, kuris yra išteisinamas. Advokato darbo apmokėjimą reglamentuojančio BPK 106 straipsnio 3 dalyje (2022 m. balandžio 12 d. redakcija, įsigaliojo nuo 2022 m. gegužės 1 d.) numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Apygardos teismas, išanalizavęs baudžiamojoje byloje esančius duomenis, prašyme pateiktus argumentus, neturi pagrindo nesutikti su prokuroro skunde nurodytais teiginiais, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme išteisintasis ar jo gynėjas advokatas turėjo galimybę teismo prašyti spręsti klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, tačiau tai nebuvo padaryta. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad išteisintasis M. L. ir (ar) jo gynėjas neskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio per įstatymo nustatytą apskundimo terminą aukštesnės instancijos teismui bei tokiu būdu neprašė atlyginti patirtas proceso išlaidas advokato paslaugoms apmokėti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Todėl anksčiau nurodytos aplinkybės šiuo konkrečiu atveju nesuteikia pagrindo išteisintojo turėtas išlaidas (atlyginimą advokatui) priteisti iš valstybės BPK 361, 362 straipsniuose nustatyta tvarka.

11. BPK, įtvirtindamas galimybę priteisti proceso išlaidas išteisintajam, detaliai nereglamentuoja tokių išlaidų atlyginimo išieškojimo tvarkos. Tačiau iš anksčiau nurodytos kasacinio teismo praktikos matyti, kad sprendžiant išteisintojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo (priteisimo) klausimą yra pagrindas vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio nuostatomis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šių išlaidų atlyginimas negali būti priteisiamas, jeigu prašymas dėl jų atlyginimo priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidų atlyginimą už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasacinės instancijos teisme.

12. Taigi, sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, svarbus ne tik jų būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, bet ir tai, kurioje proceso stadijoje jos buvo patirtos. CPK 98 straipsnio nuostatos tai sieja su prašymo dėl atitinkamų išlaidų atlyginimo priteisimo pateikimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodoma, jog prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienos instancijos teisme tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas siekiant užtikrinti proceso operatyvumą bei koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) ir pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-1075/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022). Kaip jau minėta, išteisintasis M. L. tokių išlaidų atlyginimo prašė jau po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo, nors tokias procesines galimybes turėjo ir anksčiau.

13. Teismas, įvertinęs prokuroro skundo argumentus, aptartą teisinį reguliavimą, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, atsižvelgęs į išteisintojo M. L. prašymo pateikimo laiką (proceso stadiją), konstatuoja, kad išteisintojo M. L. prašymas dėl pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo iš valstybės baudžiamajame procese yra pateiktas per vėlai.

14. BPK 361 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę priimti sprendimus, be kita ko, dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Nors BPK 361 straipsnio 2 dalis numato galimybę teismui sprendimą dėl proceso išlaidų (jų dydžio nustatymo ir paskirstymo) priimti ir nuosprendžiui jau įsiteisėjus, ir tai suponuoja, kad toks sprendimas nebūtų laikomas nuosprendžio esmės keitimu, vis tik, kaip nurodyta pirmiau, išteisintojo patirtų išlaidų atlyginimo už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą klausimas tokiu būdu galėtų būti sprendžiamas tik tuomet, jei toks prašymas būtų pateiktas teisminio bylos nagrinėjimo metu, tačiau teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, šio klausimo būtų neišsprendęs.

15. Kaip pagrįstai nurodyta prokuroro skunde, prašymo priteisti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą iš valstybės atmetimas nėra kliūtis išteisintajam savo interesus ginti kitomis teisinėmis priemonėmis, civilinio proceso tvarka pareiškiant civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo.

16. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinęs bylos duomenis, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismine praktika bylose dėl proceso išlaidų priteisimo asmenims, kurių atžvilgiu priimtas išteisinamas nuosprendis, daro išvadą, kad priešingai, nei konstatavo apylinkės teismas, nėra pagrindo baudžiamajame procese išteisintajam M. L. priteisti patirtas proceso išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartis yra naikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą.

M. L. prašymą priteisti iš valstybės lėšų 2 700 (du tūkstančius septynis šimtus) eurų išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, palikti nenagrinėtą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.