Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Mildos Skersienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Landtransa“ ir atsakovo H. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finora bank“ ieškinį solidariems atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Landtransa“ ir H. Š. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.4. Pažymi, jog ieškinys yra pagrįstas, todėl nukentėjusi šalis, ir taip negaudama jokių mokėjimų pagal neįvykdytas Lizingo sutartis, patirtų papildomus nuostolius išdėstant sprendimo įvykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliaciniai skundai atmestini.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi ir 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo ir netenkino atsakovės prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

12. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Landtransa“ 2021 m. sausio 14 d. sudaryta Finansinės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios Bendrųjų sąlygų 8.3.14.3 punkte buvo įtvirtinta ieškovės teisė vienašališkai nutraukti sutartį, jei atsakovė laiku nesumoka mokėjimo grafike nurodytos įmokos ir, ieškovei pareikalavus, per 20 dienų nuo tos dienos, kai suėjo mokėjimo terminas, nepadengia įsiskolinimo. Sutarties priede Nr. 1 „Finansinės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) Grafikas“ nurodyta daikto kaina – 23 000,00 Eur, pradinis įnašas – 12 000,00 Eur, metinė palūkanų norma – 12,00 proc., 37 įmokos, mokamos kiekvieno mėnesio 8 dieną, paskutinė įmokos data – 2024 m. sausio 18 d., visa mokėtina suma – 25 235,02 Eur. Atsakovei pradelsus sumokėti dalį įmokų pagal grafiką, ieškovė 2024 m. kovo 18 d. pretenzijoje nustatė terminą atsakovei sumokėti įsiskolinimą, atsakovei to nepadarius, nuo 2024 m. balandžio 18 d. nutraukė sutartį.

13. Nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Landtransa“ 2021 m. gegužės 6 d. sudarytos Finansinės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrųjų sąlygų 8.3.14.3 punkte buvo įtvirtinta ieškovės teisė vienašališkai nutraukti sutartį, jei atsakovė laiku nesumoka mokėjimo grafike nurodytos įmokos ir, ieškovei pareikalavus, per 14 dienų nuo tos dienos, kai suėjo mokėjimo terminas, nepadengia įsiskolinimo. Sutarties priede Nr. 1 „Finansinės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) Grafikas“ nurodyta daikto kaina – 29 040,00 Eur, pradinis įnašas – 11 616,00 Eur, metinė palūkanų norma – 12,00 proc., 37 įmokos, mokamos kiekvieno mėnesio 8 dieną, paskutinė įmokos data – 2024 m. gegužės 10 d., visa mokėtina suma – 32 443,44 Eur.

14. Nustatyta, kad tarp bylos šalių nekilo ginčo, kad atsakovė UAB „Landtransa“ nesumokėjo ieškovei pagal lizingo sutartį mokėtinos lizingo dalykų vertės dalies – 1 021,97 Eur ir 3 872,00 Eur. Atsakovė atsiliepime šią įsiskolinimo dalį pripažino, jos neginčijo ir apeliaciniu skundu.

Dėl apeliacinių skundų argumentų

15. Atsakovas H. Š. nesutikdamas su ginčijamu sprendimu nurodo, kad ieškovė lizingo sutartis sudarė su UAB „Landtransa“, todėl būtent UAB „Landtransa“ prisiėmė finansinius įsipareigojimus pagal minėtas lizingo sutartis. Apeliantas H. Š. jos valdyme nedalyvauja, jokių sprendimų dėl minėtų Lizingų sutarčių ar jų vykdymo nepriėmė.

16. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo H. Š. 2021 m. gegužės 6 d. buvo sudaryta Laidavimo sutartis, kurios 1 punkte nustatyta, jog laiduotojas įsipareigoja užtikrinti UAB „Landtransa“ įsipareigojimų tinkamą vykdymą pagal 2021 m. gegužės 6 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); šiame punkte taip pat buvo įvardyta, kad laiduotojo atsakomybė yra solidari.

17. Laiduotojo atsakomybę reglamentuoja CK 6.81 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl laidavimo santykių teisinio reguliavimo, įtvirtinto CK 6.81 straipsnio 1 ir 2 dalyse, aiški, nuosekli ir išsami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nors CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, tačiau laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės. Laidavimo, kaip akcesorinės prievolės, pobūdis lemia, jog laidavimas yra priklausomas nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės. Akcesorinei prievolei būdinga, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės ir negali šios viršyti. Tai yra laiduotojo teisių apsauga. Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra toks, kad laiduotojas įsipareigoja, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, atsakyti kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės kreditoriui mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali būti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visišką, o dalinę atsakomybę už skolininką. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako kreditoriui taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

19. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, atsakovei UAB „Landtransa“ neįvykdžius pagrindinės prievolės, kylančios pagal 2021 m. gegužės 6 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui H. Š. kyla solidarioji pareiga pagal Laidavimo sutartį užtikrinti UAB „Landtransa“ įsipareigojimų tinkamą vykdymą, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą dėl 3 872,00 Eur skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo solidariai ir iš atsakovo H. Š. kaip laiduotojo.

20. Atsakovė UAB „Landtransa“, nesutikdama su ginčijamo sprendimo dalimi dėl priteistų delspinigių dydžio, nurodo, kad nėra aiški delspinigių skaičiavimo metodika. Mano, kad nagrinėjamu atveju delspinigių suma yra neproporcingai didelė ir siekia beveik pusę likusios sumokėti sumos, prašoma priteisti 670,69 Eur delspinigių, tai sudaro trečdalį likusios mokėtinos sumos nuo 3 872,00 Eur. Pažymi, teismui nusprendus ieškovės prašymą dėl delspinigių priteisimo tenkinti, jų dydį sumažinti iki 100 Eur.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo sprendimo motyvus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir byloje pateiktus įrodymus, neturi pagrindo pritarti tokiems apeliantės argumentams.

22. Pažymėtina, kad sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt. (CK 6.156 straipsnis). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą.

23. Nagrinėjamu atveju šalys finansinės nuomos sutarčių Specialiųjų sąlygų 3 punkte numatė mokėti 0,15 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną. Taigi delspinigių skaičiavimo pradžia yra prievolės įvykdymo termino praleidimo momentas. Ieškovė apskaičiavo delspinigius už 180 dienų ir prašo priteisti 159,98 Eur delspinigių pagal 2021 m. sausio 14 d. Finansinės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 670,69 Eur delspinigių pagal 2021 m. gegužės 6 d. Finansinės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantė mano, kad delspinigių suma yra neproporcingai didelė ir turi būti mažinama iki 100,00 Eur.

24. Pažymėtina, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų ir jų dydžio yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

25. Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Tačiau teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017).

26. Šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017).

27. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai ir pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas, turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016). Pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka netesybas mažinti prašančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

28. Svarbu pažymėti, kad nagrinėjamu atveju šalys – tiek ieškovė, tiek ir atsakovė – yra juridiniai asmenys, verslo subjektai, turintys patirties savo veiklos srityje. Tai reiškia, kad atsakovė, kaip verslo subjektas, turėjo ir galėjo tinkamai įvertinti ir suprasti sandorio sąlygas prieš jį sudarant. Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, atsakovės tolimesnis elgesys, kai ji, praėjus keliems mėnesiams po pirmosios finansinės nuomos sutarties sudarymo, sudarė dar vieną sutartį, kurioje buvo įtvirtintas analogiškas delspinigių dydis, patvirtina, kad atsakovei tokio dydžio sutartinės atsakomybės taikymas buvo priimtinas. Byloje duomenų, jog atsakovė būtų buvusi skubinama ieškovės pasirašyti sutartis ir (ar) atsakovė nebūtų turėjusi galimybės susipažinti su sutarčių sąlygomis, prieš pasirašant sutartį ir (ar) būtų derėjusis dėl delspinigių dydžio, tačiau, gavusi neigiamą atsakymą iš ieškovės, nėra.

29. Apeliantė nesutikdama su delspinigių skaičiavimo metodika ir teigdama, jog delspinigiai turi būti mažinami iki 100,00 Eur, nepateikia jokių konkrečių argumentų, savo apskaičiavimų, niekaip tokio prašymo nemotyvuoja, todėl jis atmestinas kaip deklaratyvus ir nepagrįstas.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į ginčo šalis siejusių teisinių santykių pobūdį, tai, jog atsakovė yra verslo subjektas, turintis patirties verslo bei derybų srityje, galintis numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius, taip pat tai, kad nenustatyta aplinkybių, jog atsakovė neturėjo galimybės derėtis dėl netesybų dydžio, pripažintina, kad šalių sutartyse sulygto dydžio netesybos šiuo konkrečiu atveju nevertintinos kaip neprotingai didelės, todėl nėra pagrindo mažinti šalių sutartines netesybas.

32. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta kaip klaidinančius ir nepagrįstus, kadangi, įvertinus atsakovės UAB „Landtransa“ atsiliepimo į ieškinį turinį ir argumentus, matyti, jog atsakovė teismui ne tik nenurodė jokios teismų praktikos, bet ir nepateikė apskritai jokių argumentų, susijusių su priteistinų palūkanų dydžiu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų ar (ir) atsikirtimų, paneigiančių ieškovės reikalaujamų priteisti pradelstų mokėti palūkanų pagal sutartis dydžius – 18,34 Eur ir 134,23 Eur. Pažymėtina, kad netgi atsiliepimo rezoliucinėje dalyje prie suformuluotų prašymų teismui buvo prašoma tik išdėstyti skolą šešių mėnesių terminui, atmesti prašymą dėl delspinigių priteisimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taigi jokių prašymų dėl ieškovės reikalaujamų priteisti palūkanų nebuvo suformuluota.

33. Abu apeliantai nesutikdami su ginčijamo sprendimo dalimi dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nurodo, kad atsakovė UAB „Landtransa“ ieškovei, nors ir ne laiku, tačiau atliko įmokų mokėjimus pagal sutartis, o tai patvirtina atsakovės realias pastangas siekiant įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau atsakovės finansinė padėtis neleidžia to padaryti. Taigi, apeliantų manymu, paneigtina pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Landtransa“ neparodė geros valios, siekdama mažinti turimą įsiskolinimą. Taip pat pažymi, kad atsakovė UAB „Landtransa“ yra veikianti įmonė, jai nėra iškelta bankroto byla, vykdo finansinius įsipareigojimus, o atsakovas – laiduotojas H. Š. – yra jaunas, dirbantis asmuo, gaunantis nuolatines pajamas, todėl neabejotina, jog ateityje galės įvykdyti visus finansinius įsipareigojimus. Mano, kad, išdėsčius teismo sprendimą, įmonė liks moki ir ateityje galės realiai įvykdyti teismo sprendimą. Netenkinus prašymo dėl skolos sumokėjimo ją išdėstant per 6 mėnesius, atsakovų finansinė padėtis tik blogės, jų teisės bus pažeistos neproporcingai atsakovų turtinės padėties atžvilgiu. Tik išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrinta tinkama bylos šalių interesų pusiausvyra.

34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių pateiktus įrodymus ir argumentus bei ginčijamo sprendimo motyvus, neturi pagrindo pritarti tokiems apeliantų argumentams.

35. CPK 18 straipsnyje yra nustatytas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau.

36. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad CPK 284 straipsnio nuostatų dėl sprendimo vykdymo išdėstymo taikymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Taigi įstatyme nėra išskirta, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas prašymą, turi individualiai įvertinti faktinę situaciją.

37. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovės UAB „Landtransa“ prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, įvertino tai, kad atsakovė nepateikė duomenų nei apie savo, nei apie kito atsakovo H. Š. prastą finansinę (turtinę) padėtį. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog UAB „Landtransa“ nėra sumokėjusi jokios skolos dalies nuo 2024 m. balandžio mėnesio, nors ginčijo tik delspinigių dydį, todėl nusprendė, kad atsakovė neparodė geros valios, siekdama mažinti turimą įsiskolinimą.

38. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 284 straipsnio 1 dalies įtvirtintą institutą, yra išaiškinęs, kad sprendimo įvykdymo atidėjimui (išdėstymui), be kita ko, aktualūs ir CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo (išdėstymo), teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas (išdėstymas) neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

39. Taigi teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios ir objektyvios (t. y. nepriklausančios nuo prašymą pateikusio asmens valios, veiksmų ir (ar) jo ketinimų) aplinkybės jį įvykdyti, todėl ne bet kokie turtiniai, finansiniai ar kitokie atsakovui iškilę sunkumai yra pakankamas pagrindas CPK 284 straipsnyje įtvirtintam sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo institutui taikyti (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-823-933/2024).

40. Pažymėtina, kad sunki skolininko turtinė padėtis nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-476-933/2022). Nagrinėjamoje byloje nė vienas iš atsakovų nepateikė jokių įrodymų nei apie tai, kokia yra jų finansinė situacija šiuo metu, nei kad jų finansinė padėtis artimiausiu metu pagerės. Apeliantų argumentai, kad UAB „Landtransa“ yra veikianti įmonė, jai nėra iškelta bankroto byla, vykdo finansinius įsipareigojimus, o atsakovas – laiduotojas H. Š. – yra jaunas, dirbantis asmuo, gaunantis nuolatines pajamas, todėl neabejotina, jog ateityje galės įvykdyti visus finansinius įsipareigojimus, teisėjų kolegijos vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais.

41. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nei pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nėra pateikta nė vieno įrodymo, kad atsakovė per metus laiko būtų atlikusi bent vieną įmoką ieškovei (nuo 2024 m. balandžio 18 d., kai buvo nutraukta pirmoji finansinės nuomos sutartis), nors akivaizdu, kad su ieškinio reikalavimais dėl skolos priteisimo UAB „Landtransa“ sutinka, jų neginčijo nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniu skundu. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nemokėdama jokios skolos dalies nuo 2024 m. balandžio mėnesio neparodė geros valios, siekdama mažinti turimą įsiskolinimą.

42. Apeliantė skunde neneigia faktinės aplinkybės, kad jos finansinė padėtis nėra sunki, tačiau teigia, kad pradėjus priverstinai vykdyti sprendimą jai gali kilti finansinių sunkumų. Tokia atsakovės pozicija, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės rodo, kad apeliantė gali įvykdyti teismo sprendimą ir grąžinti priteistą skolą, tačiau jai galbūt ateityje prievolės vykdymas sukels nepatogumų, todėl siekia maksimaliai atidėti prievolės įvykdymo momentą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovų nurodomos aplinkybės neatitinka kasacinio teismo nurodomų kriterijų išimtiniams atvejams dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo (išdėstymo), kadangi nenustatyta nei sunki apeliantės turtinė padėtis, nei kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių yra labai sunku įvykdyti teismo sprendimą. Pažymėtina, kad apeliantė visiškai nemotyvavo sprendimo vykdymo išdėstymo 6 mėnesių terminui, t. y. net nepagrindė, kodėl būtent 6 mėnesių terminas yra reikalingas atsakovei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų pozicija nėra pagrįsta nei įtvirtintu teisiniu reguliavimu, nei teismų praktika.

43. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliantai nepagrindė prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą, t. y. nepateikė jokių duomenų apie savo patiriamus finansinius sunkumus, duomenų, kad jų finansinė padėtis pagerės, nepateikė duomenų apie kitas išimtines aplinkybes, nepagrindė būtent 6 mėnesių išdėstymo termino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo netenkino.

Dėl bylos procesinės baigties

44. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės, materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį pakeisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

46. Kadangi atsakovų apeliaciniai skundai atmetami, apeliacinės instancijos teisme jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

47. Ieškovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Šiame prašyme ieškovės atstovas nurodė, jog prašo priteisti 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą. Kartu su prašymu pateikė išrašytą ir pateiktą apmokėti PVM sąskaitą faktūrą ir mokėjimo nurodymą. Įvertinus atsiliepimo turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, darytina išvada, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba, yra pagrįstos ir teisėtos. Atmetus atsakovų apeliacinius skundus, ieškovei priteistina po 200,00 Eur iš atsakovų apeliacinės instancijos teisme turėtų teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „F. B.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Landtransa“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir H. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.