Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nuteistajam N. K. (N. K.), jo gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei-Butvilienei (nuotoliniu būdu, „Zoom“ programa),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Silvos Pociūtės (toliau – ir prokurorė, apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo N. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir N. K. skirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 6 dalimis, N. K. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant N. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) tęsti darbą ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, N. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per dvejus metus, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72⁵ straipsniu, N. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose – ją įvykdant per dvejus metus, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

N. K. pripažintas recidyvistu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.6. Pažymi, kad asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. Nagrinėtinu atveju, byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, rodančių, kad resocializacijos tikslai bus pasiekti turinčiam teistumą recidyvistui N. K. atidėjus terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Silvos Pociūtės apeliacinis skundas tenkintinas.

4. Prokurorė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų veikos aplinkybių ir jos kvalifikavimo, nesutinka su sprendimu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Iš bylos medžiagos matyti, kad N. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jam paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Taigi, baudžiamojoje byloje buvo nustatytas formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas. Tačiau, kaip numatyta BK 75 straipsnio 4 dalyje, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, taigi, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas bausmės vykdymo atidėjimo institutą pritaikė nepakankamai įvertinęs bylos duomenų visumą.

7. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, N. K. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas dvidešimt keturis kartus, tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė esant neišnykusiam teistumui. Be to, kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo, nuteistajam praeityje buvo taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau 2021 m. liepos 1 d. nutartimi jis buvo panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti neatliktą skirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (b. l. 113), o nagrinėjamą veiką jis padarė nepraėjus pusantrų metų po paskutiniu 2022 m. kovo 22 d. nuosprendžiu jam skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nuteistasis ne kartą baustas ir už administracinių nusižengimų padarymą (b. l. 99). Pirmosios instancijos teismas nustatė dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalto būdamas recidyvistu bei apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Pirmiau išdėstytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, itin neigiamai apibūdina nuteistąjį – kaip sistemingai pažeidžiantį teisės normų reikalavimus, bei paneigia pagrindą manyti, jog bausmės tikslai jam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybių, dėl kurių veika, už kurią N. K. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, pasižymėtų mažesniu pavojingumu, nenustatyta – padaryta tiesiogine tyčia, sukėlusi žalą (nuteistojo sugyventinė pastumta trenkėsi smakru į asfaltą ir susižalojo kairės rankos plaštaką, patyrė fizinį skausmą), pasekmėms nuteistasis buvo abejingas – po veikos padarymo nukentėjusiajai pagalbos nesuteikė, pasišalino. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės skundo argumentais, kad aplinkybės apie nuteistojo darbingą amžių, prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, kritišką savo elgesio vertinimą pirmosios instancijos teismo buvo nepagrįstai sureikšmintos. Priešingai, ignoruodamas duomenis apie daugybinius teistumus, sistemingą nusikalstamų veikų darymą, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nukrypo nuo teismų praktikos, kurioje nepritariama atvejams, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.).

9. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo N. K. yra neteisinga, padaryta netinkamai įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, nenustačius jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti nuteistojo veikos pavojingumą kaip daug mažesnį nei rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą ar pripažinti, kad N. K. asmenybė vertintina kaip mažiau pavojinga ir leidžianti teismui paskirti švelnesnę bausmę, t. y. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Atsižvelgus į išdėstytą, daroma išvada, jog atidėdamas N. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. nuosprendis keistinas, vadovaujantis BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 1 punktu.

10. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė Vilniaus apygardos teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje išlaidų. Pažymos duomenimis, valstybės naudai iš N. K. priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 95,83 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, be to, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokurorės apeliacinį skundą nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, kuris šiuo nuosprendžiu yra tenkinamas. Nuteistajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, vertina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo principą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo dėl būtino gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 322 straipsnio 1 dalis) nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Silvos Pociūtės apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. nuosprendį:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 6 dalimis, N. K. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant N. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) tęsti darbą ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį); vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, N. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per dvejus metus, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72⁵ straipsniu, N. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose – ją įvykdant per dvejus metus, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią N. K. skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Į paskirtą bausmę N. K. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. birželio 15 d. iki 2025 m. birželio 16 d. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo N. K. nepriteisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.