- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-10-02
- Bylos Nr.
- 1-1175-1230/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20881-2025-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Pušinskė
- Kaltinamasis
- N. K.
- Nukentėjusysis
- T. V.
- Kategorijos
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis, teistas, paskutinius kartus:
1) 2019 m. birželio 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį – 60 parų arešto bausme; 2019 m. spalio 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi bausmė subendrinta, galutine bausme kaltinamajam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė ir 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda; 2020 m. spalio 9 d. lygtinai paleistas iš Alytaus pataisos namų, neatlikęs 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, taikant intensyvią priežiūrą;
2) 2021 m. gruodžio 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nusprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė – 1 metų laisvės atėmimo bausmė; 2022 m. balandžio 5 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pagal 2019 m. spalio 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartį paskirta bausmė subendrinta su šiuo nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimas ir 20 MGL dydžio bauda;
3) 2022 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu – 9 mėnesiams, pagal BK 243 straipsnį – 45 paroms arešto, vadovaujantis BK64 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirtas – laisvės atėmimas 2 metams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė – 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 2022 m. gegužės 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pagal 2022 m. balandžio 5 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį paskirta bausmė subendrinta su šiuo nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų laisvės atėmimas ir 20 MGL dydžio bauda, 2024 m. sausio 19 d. bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. kaltinamasis N. K. smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2025 m. birželio 15 d., apie 14 val. 30 min., gatvėje, adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,04 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę T. V., t. y. žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą savo abejomis rankomis pastūmė T. V., dėl ko pastaroji krisdama trenkėsi smakru į asfaltą bei susižalojo kairės rankos plaštaką, taip sukeldamas nukentėjusiajai T. V. fizinį skausmą, t. y., padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
2. Kaltinamasis N. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti įrodymai nebūtų tiriami. Kaltinamasis parodė, kad su T. V. iš ryto išgėrė butelį degtinės. Jam paskambino draugai. Išėjo į (duomenys neskelbtini) mslt. pas draugą, ten dar išgėrė. Parėjus namo, su T. pradėjo konfliktuoti. Ji su šlepetėmis pradėjo jam per galvą daužyti. Kad nebūtų konflikto, jis išėjo į gatvę. Ji išbėgo iš paskos ir vėl pradėjo jam trankyti. Jis ją apsuko, truputį pastūmė ir sakė „eik namo“. Ji buvo išgėrusi, todėl nukrito. Kai ji nukrito, jis (kaltinamasis) apsisuko ir nuėjo. Sugyventinės nemušė, tik pastūmė. Ji pati atsikėlė. Matė, kad jos smakras truputį buvo kruvinas. Vieną kartą tarp jų buvo konfliktas, bet tuomet jie susitaikė. Kartu su T. gyvena 2 metus, ji yra jo sugyventinė. Šiuo metu vyksta skyrybos su žmona. Savo veiksmus vertina blogai, atsiprašė nukentėjusiosios, jie susitaikė. Prašė neskirti jam realios bausmės, nes dirba, padeda nukentėjusiajai, kartu su ja veda bendrą ūkį. Sutinka praeiti alkoholizmo programą.
3. Nukentėjusioji T. V. parodė, kad, kaip sakė jos sugyventinis, taip viskas ir buvo. Jie išgėrė kartu ir ji nenorėjo, kad jis važiuotų pas brolį. Namuose su šlepete užplojo jam per galvą, jis išėjo iš namų. Ji (nukentėjusioji) jį pasivijo, sakė, kad nenori, jog jis važiuotų, nes rytoj reikėjo į darbą. Atsimena, kad su viena ranka jis (kaltinamasis) pastūmė į nugarą, apsuko ir sakė „eik namo“. Ji buvo su šlepetėmis, kojos susipynė, parkrito ant žvyro, užsigavo smakrą, ranką. Ji nukentėjo nestipriai. Jam (kaltinamajam) seniai atleido. Jis pasakė „eik namo“, jai kojos susipynė ir parkrito. Jis viena ranka ją pastūmė. Tą dieną abu buvo neblaivūs. Medicininės pagalbos jai nereikėjo ir į medikus nesikreipė. Kaltinamajam pretenzijų neturi, palaiko santykius ir sutinka su juo toliau gyventi. Kaltinamasis smurtauja ne pirmą kartą, bet ji jam atleido. Prašė kaltinamajam paskirti švelnesnę bausmę, nei prašė prokurorė.
4. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos aplinkybės aiškios, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, jog nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.
5. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
6. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 16 d. apklaustas N. K. parodė, kad su pranešime apie įtarimą išvardintomis aplinkybėmis visiškai sutinka ir labai gailisi. Jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), su savo sugyventine T. V., jai priklausančiame bute. 2025 m. gegužės 15 d. ryte, apie 09 val. 00 min., jis nuvyko pas savo brolį V. K., adresu (duomenys neskelbtini), namas Nr. (duomenys neskelbtini). Būdamas pas brolį vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę. Kai jis buvo pas brolį, buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie jam pranešė, kad juos iškvietė jo sugyventinė T. V.. Kodėl ji juos išvietė, jis nesuprato. Policijos pareigūnai davė jam pūsti į alkotesterį, patikrino jo blaivumą, jis pripūtė 3,04 promilių. Po to policijos pareigūnai davė jam šaukimą ir išvažiavo. Galimai apie 14 val. 00 min. (tiksliai laiko tikrai neatsimena, nes buvo labai girtas) jis grįžo namo pas savo sugyventinę T. V., akivaizdžiai matėsi, kad T. yra girta, jis taip pat buvo girtas. T. V. pradėjo jam priekaištauti dėl to, kad jis buvo pas brolį, kad prisigėrė. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu T. V. kelis kartus sudavė jam per galvą šlepetėmis. Jis po to iš karto išėjo į lauką parūkyti, kad daugiau nekonfliktuoti su ja. T. išėjo į lauką paskui jį. Jiems būnant lauke, šalia daugiabučio namo, kur jie gyvena, toliau pradėjo žodžiais prie jo kabinėtis. Jis tuo metu susinervinęs abiem rankom pastūmė T. V. į nugarą, sakydamas, kad pastaroji eitų, ir tuo metu T. nukrito ant žemės veidu. Jis matė, kad T. krito priekiu ir susižalojo (apsidraskė) smakrą. Jis nematė sužeidimų ant T. kairės plaštakos, tačiau neatmeta to fakto, kad krisdama ji galėjo susižaloti ir kairę plaštaką. Po to T. atsistojo ir nuėjo į butą. Jis liko stovėti lauke, baigė rūkyti cigaretę ir nuėjo į parduotuvę, pasivaikščiojo po miestelį, galvojo, kad praeis laiko ir T. nusiramins. Apie 20 val. 00 min. jis grįžo namo, tiksliau jis stovėjo prie namo, kur gyvena su T., ir pamatė, kad atvyko policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad T. V. juos iškvietė dėl to, kad jis naudojo prieš ją fizinį smurtą. Jis neneigė, kad pastūmė T.. Policijos pareigūnai jį sulaikė ir išvežė į areštinę. Jis labai gailisi. T. labai dažnai kviečia policijos pareigūnus, kai prisigeria. Jis norėtų atsiprašyti sugyventinės T. V., susitaikyti su ja, atlyginti jai padarytą žalą (b. l. 83-85).
7. 2025 m. birželio 15 d. T. V. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodė, kad 2025 m. birželio 15 d., apie 14 val. 30 min., adresu (duomenys neskelbtini), netoli daugiabučio, gatvėje, jos sugyventinis N. K., žodinio konflikto metu ją tyčia vieną kartą su savo abejomis rankomis pastūmė, po to ji krito ant asfalto ir su smakru trenkėsi į asfaltą, ji pajuto fizinį skausmą. Taip pat krentant susižalojo ir kairę plaštaką, pajuto fizinį skausmą. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 11-12).
8. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 15 d. apklausta liudytoja T. V. parodė, kad su sugyventiniu N. K. adresu (duomenys neskelbtini) kartu gyvena apie metus, veda bendrą ūkį. 2025 m. birželio 15 d. jos vyras vartojo alkoholį, išgėrė maždaug litrą degtinės. Apie 14 val. 30 min. jie išėjo kartu į lauką išnešti šiukšlių. Išėjus į lauką, ji savo sugyventiniui N. K. pasakė, kad jai nepatinka, kaip jis lankosi pas savo draugus ir vartoją alkoholį, nes ten yra landynė. Tada jie pradėjo konfliktuoti ir tuo metu N. su savo abejomis rankomis ją pastūmė už jos pečių ir ji krito ant asfalto. Krisdama ji susižalojo smakrą, nes trenkėsi į asfaltą, taip pat susižalojo ir kairės rankos plaštaką. Pajuto stiprų abejų dalių skausmą, skausmą jaučia iki šiol, apklausos metu, vis dar bėga kraujas iš smakro, tačiau greitosios pagalbos atsisako. N. K. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, kviečia policiją dažnai. Neseniai vyko ikiteisminis tyrimas, tačiau įvyko susitaikymas (b. l. 11-12).
9. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 18 d. apklausta liudytoja T. V. parodė, kad ji laikosi savo ankščiau duotų parodymų, tačiau papildomai nurodė, kad 2025 m. birželio 15 d. ryte, apie 09 val. 30 min., ji kartu su sugyventiniu N. K. vartojo alkoholį – degtinę. Kai išgėrė 0,7 l butelį degtinės, N. pasakė, kad nori nuvažiuoti pas savo brolį V. K.. Ji pasakė N. K., kad jie niekur nevažiuos. N. K. jos nesiklausė ir susistabdęs automobilį nuvažiavo pas savo brolį. Apie 14 val. 00 min. N. K. grįžo namo ir tarp jų įvyko žodinis, būtent dėl to, kad jis atvažiavo girtas, kad nesiklausė jos ir nuvažiavo pas savo brolį. Ji jam priekaištavo. Žodinio konflikto metu ji du kartus sudavė N. K. šlepetėmis per galvą. Po to N. išėjo į lauką, neva išnešti šiukšlių ir parūkyti. Ji nuėjo paskui N. K. į lauką. Lauke, šalia daugiabučio namo, kur jie gyvena, jie toliau pradėjo bartis ir vienu momentu N. K. savo abejomis rankomis pastūmė ją į nugarą, sakydamas ,,Eik“. Ji, neišlaikius pusiausvyros, pargriuvo ant žemės (ant asfalto, ten yra maža dalis asfalto), būtent krito veidu į žemę, susidraskė smakrą bei kairės rankos plaštaką. Iš smakro pradėjo bėgti kraujas. Ji iš karto pajuto fizinį skausmą, kurį vertina žemiausiu balu, t. y. 1 balu 10 balų skalėje, skausmas buvo momentinis, greitai praėjo. Ji atsistojo, susinervinusi pasakė N. K., kad iškvies policijos pareigūnus, ir nuėjusi į butą paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112, ir pranešė apie įvykį. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kuriems ji paaiškino situaciją, pareigūnai užfiksavo viską, pasiūlė jai iškviesti medikus, ji atsisakė medicininės pagalbos. Galimai apie 21 val. 00 min. ji išgirdo, kad į jos buto duris beldžiasi N. K., kuris prašėsi įleisti jį į butą, pastarasis jai negrasino, tačiau ji nenorėjo, kad N. užeitų į namus, tuomet ji vėl paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė, kad sugyventinis grįžo namo. Tuomet ji matė, kaip atvykę policijos pareigūnai sulaikė N. K. ir išvežė. N. K. jos atsiprašė, visiškai atlygino jai turtinę ir neturtinę žalą. Ji N. K. atleido, susitaikė su juo ir norėtų, kad pastarasis grįžtų atgal gyventi pas ją. Jai išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, tačiau ji ieškinio neteiks (b. l. 40-41).
10. 2025 m. birželio 15 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas asmuo – T. V., kuri sutiko, kad būtų apžiūrimos jos sužalotos kūno vietos, t. y. kairė plaštaka ir smakras, jas apžiūrėjus nustatyta, kad ant smakro matoma odos žaizda, aplink smakrą matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Ant kairės plaštakos matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, taip pat plaštakos šone matosi apibrozdinimas. Daugiau sužalojimų nenustatyta (b. l. 22-27).
11. 2025 m. birželio 15 d. Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos tyrėjo Mato Budėno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atlikus įvykio vietoje visus privalomus procesinius veiksmus, buvo pradėta įtariamojo smurtautojo N. K. paieška. Nukentėjusioji pasakė, kad jis gali būti pas brolį (duomenys neskelbtini), tačiau tikslaus adreso nežino. Atvykus į (duomenys neskelbtini), buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), kur vis dar registruotas N. K. ir jo šeima, tačiau minėtu adresu gyvena vyresnio amžiaus pora, kurie teigė, kad minėti asmenys čia jau nebegyvena apie 3 metus. Tada nuvyko pas N. K. brolio V. K. buvusią žmoną T. K., adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu rado V. K., taip pat ir įtariamąjį N. K.. Su minėtu asmeniui pabendravo, jis elgėsi neagresyviai, atsakinėjo į klausimus, teigė, kad šiandien negrįš namo, o ryt jį brolis nuveš į komisariatą. Asmeniui įteiktas šaukimas atvykti į Šalčininkų komisariatą. Asmeniui vietoje nustatytas 3,06 promilių neblaivumas (b. l. 57-58).
12. 2025 m. birželio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra gatvė, esanti ties įvažiavimu link (duomenys neskelbtini). Apžiūrima vieta yra asfaltas, kuris kertasi su žvyrkeliu, vedančiu link daugiabučio, adresu (duomenys neskelbtini). Šalia apžiūrimos vietos stovi šiukšliadėžė su užrašu ,,Ecoservice“. Šalia apžiūrimos vietos auga medžiai. Netoli šiukšliadėžės, ant asfalto, matosi raudonos spalvos skysčio, panašios į kraują, dėmė, kuri užfiksuota šalia mastelinės liniuotės. Nuo minėtos dėmės yra paimama nuoplova, kuri supakuojama į voką Nr. 1. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (b. l. 17-21).
13. 2025 m. rugpjūčio 7 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra du garso įrašai. Apžiūrimas pirmasis garso įrašas – skambučio Bendrajam pagalbos centrui (toliau – BPC) garso įrašas, pavadinimu ,,BPC skambučio įrašas (ID 92395528963, skambu čio pradžia_ 2025-06-15 15_33_20)“, trukmė – 1:26 min., kuriame nukentėjusioji praneša, kad ją sumušė sugyventinis. Greitosios pagalbos nereikia, sugyventinis pabėgo, nurodo norinti rašyti pareiškimą policijai. Pokalbis nutrūksta (b. l. 53-54).
14. 2025 m. liepos 17 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra 6 (šeši) vaizdo ir garso įrašai iš pareigūno kūno kameros. Pirmasis vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-202 5 0 6 15 - 161433 UTC+0 3 00“, trukmė – 10:22 min., matoma, kad policijos pareigūnai atvažiavo į įvykio vietą. Užėjus pareigūnui į butą, matome dvi moteris. Policijos pareigūnas klausia, ar yra sugyventinis. Moteris, kuri yra sužalota (matosi kraujas ant smakro), atsakė, kad sugyventinis primušė ją ir pabėgo. Moteris pasakoja, kad kaimynė matė, kaip ją sugyventinis lauke pastūmė ir ji pargriuvo ant asfalto, dėl to ji susižeidė smakrą. Policijos pareigūnams paklausius, ar moteris pajuto fizinį skausmą, pastaroji atsakė, kad taip. Toliau matoma, kaip policijos pareigūnai su moterimi nueina į lauką bei parodo vietą, kur viskas įvyko. Įvykis užfiksuotas lauke, prie šiukšlių konteinerio, netoli kelio. Policijos pareigūnas padarė įvykio vietos nuotraukas bei nuo asfalto paėmė kraujo mėginį. Antrasis vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-202 5 0 6 15 - 1 62529 UTC+0 3 00“, trukmė – 30:00 min., matoma, kad moteris sėdi policijos tarnybiniame automobilyje, kur yra pradedamas ikiteisminis tyrimas bei užrašomi moters asmens duomenys. Iš moters žodžių suprantame, kad smurtas įvyko maždaug 14:30 val. Žodinis konfliktas įvyko dėl to, kad moteris nenorėjo, jog sugyventinis neitų pas draugus gerti, dėl ko sugyventinis pastūmė į asfaltą pranešėją. Pargriuvus smakru į asfaltą, moteris susižeidė, o sugyventinis sustabdė pravažiuojantį automobilį, atsisėdęs išvažiavo. Policijos pareigūnui pasiteiravus, ar susižeidė tik smakrą, pastaroji atsakė, kad sužeista dar kairės rankos plaštaka, kuri skauda. Policijos pareigūnui paprašius papasakoti, nuo ko viskas prasidėjo, moteris atsakė, kad sugyventinis buvo išgėręs, sakė, kad pastaroji jam nereikalinga ir ją pastūmė už pečių, kai jį nešė šiukšles išmesti. Moteris pasakė, kad dar apklausos metu jaučia skausmą. Pranešėja pabrėžė, kad sugyventinis gali būti pas savo brolį. Pranešė, kad sugyventinis smurtauja ne pirmą kartą, yra teistas bei sėdėjęs kalėjime. Moteris teigia, kad sugyventinis pavogė iš jos 50 eurų. Trečiasis vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS – 202 5 0 6 15 –1 65530 UTC+0 3 00“, trukmė – 21:46 min., matomas antrojo (aukščiau aprašyto) BODY kameros įrašo vaizdo tęsinys, kad veiksmas ir toliau vyksta tarnybiniame automobilyje. Moteris pasakoja, kad įspėjus sugyventinį, jog iškvies policiją, pastarasis niekada netikėdavo. Kažkada buvo smurtas, kai sugyventinis ją smaugė. Policijos pareigūnai apžiūri moters sužalojimus bei padaro nuotraukas. Ketvirtasis vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-202 5 0 6 15 - 211753 UTC+0 3 00“, trukmė – 03:42 min., matoma, kad policijos pareigūnai atvažiavo pas N. K., kuris stovi lauke prie automobilio bei klausia, kas atsitiko. Policijos pareigūnas klausia, su kuo gyvena vyras. Pastarasis atsakė, kad su T. V.. N. K. buvo paklausta, kodėl konfliktuoja su T.. Vyras atsakė, kad nekonfliktavo. Policijos pareigūnas nuėjo ieškoti T. (pranešėjos), bet jos namie nebuvo. Penktasis vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-202 5 0 6 15 - 211754 UTC+0 3 00“, trukmė – 03:42 min., matomas tas pats vaizdo įrašas kaip ketvirtasis vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-202 5 0 6 15 - 211753 UTC+0 3 00“, naujų detalių nenustatyta. Šeštasis vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-202 5 0 6 15 – 212606 UTC+0 3 00“, trukmė – 01:21 min., matoma, kaip prie tarnybinio automobilio stovi pranešėja, kuri sako savo sugyventiniui: “nemušei tu manęs, nemeluok“. Policijos pareigūnui paklausius, ką darė grįžęs sugyventinis, pastaroji atsakė, kad laužė duris. Iš pokalbio suprantama, kad N. buvo radę Vilniuje, kur jam buvo įteiktas šaukimas bei įspėta nesiartinti prie T., bet N. vis tiek atvažiavo pas pranešėją(b. l. 50-52).
15. 2025 m. birželio 15 d. alkotesterio duomenys, iš kurių matyti, kad alkoholio matuokliu Drager Alcotest 7510 ARKB0318, patikros sertifikatas Nr. 2359779, T. V. 2025 m. birželio 15 d., 17 val. 25 min. nustatytas 2,52 promilių neblaivumas (b. l. 44).
16. 2025 m. birželio 15 d. alkotesterio duomenys, iš kurių matyti, kad alkoholio matuokliu Drager Alcotest 7510 ARKB0318, patikros sertifikatas Nr. 2359779, N. K. 2025 m. birželio 15 d., 18 val. 40 min. nustatytas 3,04 promilių neblaivumas (b. l. 45-46).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
17. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika yra tyčinis nusikaltimas, pasireiškiantis poveikiu į žmogaus kūną, t. y. objektyviais veiksmais – mušimu ar kitokiu smurtavimu, kuomet sukeliamas žmogui (nagrinėjamu atveju – šeimos nariui) fizinis skausmas, arba nežymiai jis sužalojamas ar trumpam susargdinamas.
18. Šia nusikalstama veika gali būti kėsinamasi į du objektus – kūno neliečiamumą ir sveikatą, sukeliant alternatyvius padarinius – fizinį skausmą, nežymų sužalojimą, trumpalaikį susargdinimą, todėl, norint asmenį apkaltinti padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimą, būtina nustatyti, kuriuos iš baudžiamajame įstatyme išvardytų alternatyvių padarinių kaltininkas sukėlė savo nusikalstamais veiksmais. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, kai darydamas veiką asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai, ir jų nori arba nors jų ir nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus duomenis, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsniu pripažintini įrodymais, konstatuoja, kad N. K. panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę T. V., t. y. 2025 m. birželio 15 d., apie 14 val. 30 min., gatvėje, adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,04 promilių neblaivumas), o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą abejomis rankomis pastūmė T. V., dėl to pastaroji krisdama trenkėsi smakru į asfaltą bei susižalojo kairės rankos plaštaką, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai T. V. fizinį skausmą. N. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Atlikdamas šiuos veiksmus jis suvokė, kad sutrikdys kito asmens – sugyventinės sveikatą ir norėjo taip elgtis, todėl daroma išvada, jog jis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Dėl bausmės skyrimo
20. Už BK 140 straipsnyje 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
21. Prokurorė siūlė skirti kaltinamajam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir kaltinamajam paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taip pat prašė pripažinti kaltinamąjį recidyvistu ir šią aplinkybę laikyti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
22. Kaltinamasis prašė jam skirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, motyvuodamas tuo, kad jis dirba, gyvena kartu su nukentėjusiąja, veda bendrą ūkį, padeda, pradėjo normaliai gyventi, sutinka dalyvauti alkoholizmo programoje. Nukentėjusioji taip pat prašė kaltinamajam neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, paskirti švelnesnę bausmę, nei siūlė prokurorė.
23. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
24. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K-265-1073/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020).
25. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.
26. BK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.
27. Nustatyta, kad kaltinamasis N. K. nusikalstamą veiką įvykdė būdamas teistas 24 kartus už įvairaus pobūdžio tyčinių (daugiausia už turtinio pobūdžio) nusikaltimų padarymą, o tai rodo jo polinkį daryti įvairaus pobūdžio nusikaltimus, kurie padaryti jam sulaukus pilnametystės, nauja tyčinė (smurtinė) nusikalstama veika įvykdyta esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už kitus tyčinius nusikaltimus, todėl kaltinamasis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnis) ir ši aplinkybė pripažįstama sunkinančia jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
28. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), veikos padarymo motyvus (kilus žodiniam konfliktui panaudojo fizinį smurtą prieš sugyventinę, t. y. šeimos narį), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), nusikaltimas nesukėlė sunkių padarinių, kaltinamasis su nukentėjusiąja susitaikė, jos atsiprašė, taip pat kaltininko asmenybę: teistas, tačiau nebuvo teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, teistumas neišnykęs (b. l. 102-116), penkerių metų laikotarpiu administracine tvarka baustas tris kartus (pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalį, 446 straipsnio 4 dalį, 424 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1, 2 dalis), baudų nesumokėjęs, vedęs, dirba (užsiima individualia veikla) (b. l. 122-123).
29. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintinos aplinkybės, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimesnį BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui – 9 (devynis) mėnesius. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
30. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, yra darbingo amžiaus, kritiškai vertina savo veiksmus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymą kaltinamajam atideda 2 metams be intensyvios priežiūros (BK 75 straipsnio 2 ir 6 dalys), įpareigodamas kaltinamąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) tęsti darbą ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį) (BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 10 punktai). Teismas pažymi, bausmės skyrimas yra teismo diskrecija, todėl prokuroro ir kitų proceso dalyvių nuomonė dėl kaltinamajam skirtinos bausmės ar jos dydžio teismo nesaisto.
31. BK 66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai.
32. N. K. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. birželio 15 d. 21.10 val. iki 2025 m. birželio 16 d. 16.39 val. Jei N. K. būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, į paskirtą bausmę įskaitytinas jam taikyto laikino sulaikymo laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (BK 66 straipsnio 2 dalis).
33. Teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tokia bausmės rūšis yra proporcinga padarytos veikos ir kaltinamojo pavojingumui, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
34. BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės Atsižvelgiant į tai, kad smurtinio pobūdžio veika padaryta šeimos nario (sugyventinės) atžvilgiu, kartu su bausme jam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 2 (dvejų) metų terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
35. Kaltinamasis N. K. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,04 promilės neblaivumas), o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šioje byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad kaltinamasis negeba kontroliuoti alkoholio vartojimo, o aplinkybė, kad jis neblaivus tyčia vieną kartą savo abejomis rankomis pastūmė savo sugyventinę, dėl ko pastaroji krisdama trenkėsi smakru į asfaltą bei susižalojo kairės rankos plaštaką, teikia pagrindą spręsti, jog alkoholio vartojimas buvo pagrindinė priežastis panaudoti smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu. Teismas taip pat pažymi, kad aptariama baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nepriklausomai nuo to, ar asmuo turi priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų ar neturi. Ši baudžiamojo poveikio priemonė nėra asmens priverstinis gydymas nuo alkoholio priklausomybės. Aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės tikslai yra prevenciniai – informuoti asmenis apie alkoholio žalą, ugdyti teigiamus gyvenimo įgūdžius, pozityvias vertybines, nuostatas bei gebėjimus, stiprinančius atsparumą alkoholio vartojimui ir aplinkinių neigiamai įtakai. Duomenų, kad kaltinamasis savo iniciatyva būtų išklausęs panašaus pobūdžio prevencijos programą, byloje nėra. Todėl vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, yra pagrindas skirti kaltinamajam ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, nustatant šiai pareigai įvykdyti 2 (dvejų) metų terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
36. Kardomoji priemonė N. K. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.
37. Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė, proceso išlaidų nėra.
38. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) voką su raudonos spalvos skysčio dėme, saugomą Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus raj., nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; 2) kompaktinę laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, saugomą voke prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 straipsniais, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 308 straipsniais,
nusprendžia:
pripažinti N. K. (N. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu N. K. (N. K.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 6 dalimis, N. K. (N. K.) paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant N. K. (N. K.) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:1) tęsti darbą ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).
Jei N. K. (N. K.) būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, į atliktiną laisvės atėmimo bausmę įskaityti jam taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. birželio 15 d. 21.10 val. iki 2025 m. birželio 16 d. 16.39 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, N. K. (N. K.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, N. K. (N. K.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose – ją įvykdant per 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamąjį N. K. (N. K.) pripažinti recidyvistu.
Terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę N. K. (N. K.) – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) voką su raudonos spalvos skysčio dėme, saugomą Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus raj., nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; 2) kompaktinę laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, saugomą voke prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.