Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2176-864/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-03
Bylos Nr.: e2A-2176-864/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė, Ramunė Mikonienė
Atsakovas: E. R., akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“
Ieškovas: Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Advokatai: Paulius Jablonskas

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovams akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ ir E. R. dėl žalos regreso tvarka priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų D. P.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų akcinės draudimo bendrovės (toliau ir ADB) „Gjensidige“ (toliau ir atsakovė) ir E. R. (toliau ir atsakovas) 26 490,24 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), atsakovas E. R., tuo metu dirbęs uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau ir UAB) (duomenys neskelbtini), vairuodamas (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu atsakovės ADB ,,Gjensidige“, pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 ir 136.3 punktų reikalavimus, t. y. važiuodamas paskui sunkvežimį (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas saugaus atstumo ir pastarajam stabdant, siekdamas išvengti susidūrimo su sunkvežimiu, staiga suko į kairę, norėdamas lenkti sunkvežimį, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo su įjungtais specialiais garso ir šviesos signalais. Eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų žuvo policijos tarnybinio automobilio vairuotojas T. S., o tarnybiniame automobilyje važiavusiam pareigūnui trečiajam D. P. (toliau ir trečiasis asmuo) padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03683-17. Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nuosprendžiu atsakovas E. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 281 straipsnio 5 dalį.

3. Nurodė, kad trečiajam asmeniui diagnozuoti (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) D. P. buvo laikinai nedarbingas. Lietuvos sveikatos medicinos universiteto ligoninės Kauno klinikų (duomenys neskelbtini) pateiktoje pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) apie pakenkimo sveikatai sunkumą nurodyta, kad vadovaujantis sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašu, D. P. pakenkimas sveikatai priskiriamas prie sunkių. Ieškovas trečiajam asmeniui išmokėjo 24 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensaciją, siekiančią 26 490,24 Eur, kurią skyrė Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kompensacijos už sveikatą sutrikdymo išmokėjimo D. P.“ 2 punktu. Ieškovas teigia atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį įgijęs ir siekiantis įgyvendinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis. Mano, jog kadangi eismo įvykio metu atsakovo E. R. vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta atsakovo įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakovė ADB „Gjensidige“ turi atlyginti ieškovui padarytą žalą, o tiek, kiek žalos nepadengs atsakovė, priteistina iš atsakovo E. R.

Atsiliepimas

4. Atsakovė ADB „Gjensidige“ pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė teigė, kad jeigu valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui išmokėta kompensacija viršija jam padarytą žalą, ieškovas regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala. Šiuo atveju ieškovas nevertino, kokia iš tikrųjų žala buvo padaryta trečiajam asmeniui, o kompensacija paskaičiuota vadovaujantis norminio akto nuostata, o ne realiai patirtais asmens nuostoliais, turtine ir / ar neturtine žala. Teigė, kad byloje esant tik tiems nuostolius pagrindžiantiems įrodymams, kurie susiję su nedarbingumo laikotarpiu, tokiu atveju nuostoliai sudaro negautas pajamas. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo buvo nedarbingas 6 mėnesius, todėl ieškovo regresinis reikalavimas dėl negautų pajamų gali būti už 6 mėnesius, bet ne už 24 mėnesius, o negautas trečiojo asmens pajamas sudarytų skirtumas tarp vidutinio darbo užmokesčio ir gautos nedarbingumo išmokos. Atsakovė dėl aptariamo eismo įvykio išmokėjo 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kuri pagal įstatymą yra maksimali neturtinės žalos atlyginimo suma, šią sumą paskirstant tokiu būdu: 2500 Eur eismo įvykio metu nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir 2500 Eur eismo įvykio metu žuvusiojo pareigūno seseriai. Teigė, jog nustačius, kad trečiojo asmens patirta neturtinė žala viršija 2500 Eur, likusiąją dalį turėtų atlyginti įvykio kaltininkas E. R.

Žemesnės instancijos teismas

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2- 8294-967/2019 ieškinį tenkino. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-125-278/2020 pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir civilinę bylą grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

6. Civilinę bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad trečiasis asmuo buvo nedarbingas (duomenys neskelbtini) dienas, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), o jo negautų pajamų dydį sudaro 9198 Eur ((duomenys neskelbtini) d. x 52,56 Eur). Pažymėjo, kad esant sunkiai sutrikdytai trečiojo asmens sveikatai, kuri laikytina asmenine neturtine vertybe, išmokant kompensaciją buvo atlyginta turtinė ir neturtinė žala, todėl dalimi išmokos padengus turtinę žalą, likusi suma skirta padengti neturtinę žalą. Paaiškino, kad dėl patirtų sužalojimų trečiasis asmuo buvo operuojamas, reabilitacija nebuvo galima, nes sužalojimai buvo per sunkūs, iki šiol yra tam tikrų liekamųjų reiškinių, be to, trečiasis asmuo pats nurodė, kad jei būtų siekiama kompensuoti patirtus išgyvenimus, neturtinės žalos suma būtų gerokai didesnė nei visa 26 490,24 Eur išmokėta kompensacija. Nurodė, kad šiuo atveju nustatytos visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, o prašoma priteisti kompensacija neviršija įstatyme nustatytos išmokos dydžio (5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui).

Atsiliepimas

7. Atsakovė ADB „Gjensidige“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nesutiko su ieškovu, kad išmokėta kompensacija padengia nukentėjusiojo žalą (dalį), o atsakovai šiuo atveju turi įrodyti, kad šios išmokos yra didesnės nei patirta žala arba žalos iš viso nebuvo padaryta, kadangi atsakovės manymu, įrodyti, kokia žala buvo padaryta trečiajam asmeniui ir kokiems turtiniams bei neturtiniams padariniams pašalinti buvo išmokėta kompensacija, yra ieškovo pareiga. Atsakovė nesutiko su negautų pajamų skaičiavimu, nes buvo skaičiuojamos ne darbo dienos, o kalendorinės dienos, be to, skaičiuojama vertinant vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokestį neatskaičius mokesčių, kuris yra 1103,76 Eur, tačiau atskaičius mokesčius sudaro 838,86 Eur. Atsižvelgiant į tai teigė, kad už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo būtų gavęs apie 5033,16 Eur darbo užmokesčio bei pažymėjo, kad trečiajam asmeniui išmokėta 5495,14 Eur ligos išmoka, kuri įskaitoma į atlygintiną žalą, todėl reikalavimas šioje dalyje atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nutartimi ieškovui pasiūlyta E. R. procesinę padėtį iš trečiojo asmens pakeisti į atsakovo, atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjamo metu gali paaiškėti, jog byloje priteistina neturtinė žala viršija draudimo išmokėtą sumą. Ieškovas 2020 m. lapkričio 9 d. informavo teismą, kad E. R. procesinė padėtis keistina į atsakovo.

Atsiliepimas

9. Atsakovas E. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame išdėstytų motyvų pagrindu prašė taikyti ieškinio senatį ir reikalavimą jo atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad eismo įvykio metu dirbo UAB (duomenys neskelbtini), kuri buvo likviduota (duomenys neskelbtini); vykdydamas darbo funkcijas vairavo darbdaviui priklausančią transporto priemonę, todėl atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda transporto priemonės valdytojui. Pažymėjo, kad baudžiamojoje byloje trečiasis asmuo nereiškė civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti ir UAB (duomenys neskelbtini) pretenzijų neturėjo. Atsakovas pažymėjo, kad jo procesinį statusą pakeitus į atsakovo, nagrinėjamoje byloje yra du atsakovai, tačiau neaišku, kokia apimtimi reikalavimas nukreiptas į atsakovą E. R. Teigė, kad papildomos neturtinės žalos reikalavimui pareikšti yra praleistas ieškinio senaties terminas, nes ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo eismo įvykio metu (duomenys neskelbtini), todėl ieškinio senatis pasibaigė (duomenys neskelbtini), be to, atsakovo įsitikinimu, neturtinės žalos atlyginimo klausimas išspręstas, kadangi atsakovė ADB „Gjensidige“ trečiajam asmeniui yra išmokėjusi 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o trečiajam asmeniui baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu atsakovui E. R. nepareiškus reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo, tokios teisės neturi ir ieškovas. Pažymėjo, kad jei vis dėlto būtų sprendžiama dėl neturtinės žalos priteisimo, svarbu įvertinti atsakovą charakterizuojančias aplinkybes: E. R. dirba vairuotoju, darbas sezoninis, vidutinis darbo užmokestis priklauso nuo atlikto darbo, registruotino turto atsakovas neturi, moka regreso tvarka priteistą žalos atlyginimą pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2SP-4169-800/2018. Pabrėžė, kad ieškovas privalo pagrįsti išmokėtos kompensacijos bei faktiškai trečiojo asmens patirtos žalos santykį. Nurodė, kad teismui nusprendus ieškinį tenkinti, iš atsakovo E. R. priteista neturtinė žala išdėstytina proporcingomis periodinėmis išmokomis ne trumpesniam kaip 36 mėnesių laikotarpiui.

Šalies argumentai

10. Ieškovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kur nurodė, kad atsakovas E. R., kaip eismo įvykio kaltininkas, turi atlyginti padarytą žalą subsidiariai. Teigė, kad ieškinys pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino, kadangi atsakovas E. R. dalyvavo byloje nuo pat ieškinio pareiškimo. Paaiškino, kad kompensacija trečiajam asmeniui išmokėta neskaičiuojant turtinės ir neturtinės žalos dydžio, nes tokios pareigos ieškovui nenumato įstatymai. Nurodė, kad pagal byloje esančią piniginės kompensacijos apskaičiavimo lentelę, joje nurodytą vidutinį mėnesio darbo dienų skaičių ir vidutinį vienos darbo dienos užmokestį, tikslinga trečiojo asmens turtinę žalą įvertinti 6622,56 Eur, tuo tarpu likusi suma (19 867,68 Eur) skirta padengti nors dalį trečiojo asmens patirtos neturtinės žalos. Pažymėjo, kad trečiajam asmeniui buvo padaryta neturtinė žala ne tik dėl sunkaus sveikatos sužalojimo bei su tuo susijusių dvasinių išgyvenimų, tačiau kartu ir dėl tuo pačiu automobiliu važiavusio ir viename ekipaže dirbusio kolegos žūties. Nurodė, kad teismui pripažinus, jog turtinė žala susideda iš turtinės ir neturtinės žalos, prašo priteisti iš atsakovės ADB „Gjensidige“ 6 622,56 Eur turtinės žalos, iš subsidiaraus atsakovo E. R. – 19 867,68 Eur neturtinę žalą, įvertinus tai, kad atsakovė ADB „Gjensidige“ įstatyme nustatytą maksimalią 5000 Eur neturtinę žalą išmokėjo baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Ieškovas sutiko, kad iš atsakovo E. R. priteista suma būtų išdėstyta periodinėmis išmokomis 36 mėnesių laikotarpiui.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė J. L. palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai pažymėjo, kad reiškiamo reikalavimo proporcijų nustatyti nereikia, kadangi atsakovas E. R. žalos turi padengti tiek, kiek nepadengs atsakovė ADB „Gjensidige“. Pabrėžė, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas, atsakovas E. R. byloje dalyvavo nuo pradžių ir žinojo, kad reikalavimas gali būti atitinkamai reiškiamas ir jo atžvilgiu. Pasisakydama dėl negautų pajamų ieškovo atstovė nurodė, kad prašomas priteisti negautas pajamas trečiasis asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę eismo įvykio, vertinant pagal tuo metu aktualų trečiojo asmens vidutinį darbo užmokestį. Nurodė, kad turtinės žalos dydį sudaro negautų pajamų suma, o likusi ieškovo išmokėtos kompensacijos dalis yra neturtinė žala.

12. Teismo posėdžio metu atsakovės ADB „Gjensidige“ atstovas Andrius Sadauskas prašė ieškinį atsakovės atžvilgiu atmesti. Atsakovės atstovo manymu, byloje reikšminga analizuoti, kiek turtinės ir neturtinės žalos patyrė trečiasis asmuo. Pažymėjo, kad jei turtiniai ir neturtiniai trečiojo asmens netekimai mažesni nei išmokėta kompensacija, atitinkamai turi būti spręstinas priteistinos žalos dydis. Nurodė, kad turtinė žala yra negautos pajamos, jei ne eismo įvykis, trečiasis asmuo būtų gavęs 4381 Eur, tuo tarpu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sumokėta 5495 Eur išmoka įskaitytina į atlygintos žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atstovas vertino, kad ieškovas šioje dalyje žalos atlyginimo iš atsakovo reikalauti negali. Nurodė, kad byloje nėra duomenų apie kitokio pobūdžio turtinę žalą, o gydymo išlaidos nebuvo padengtos iš išmokėtos kompensacijos, nes gydymo išlaidos kompensuojamos valstybės.

Žemesnės instancijos teismas

13. Teismo posėdžio metu atsakovo E. R. atstovas advokatas Paulius Jablonskas prašė taikyti ieškinio senatį ir atsakovo atžvilgiu ieškinį atmesti, palaikė prašymą išdėstyti priteistą sumą periodinėmis išmokomis. Kritiškai vertino ieškovo poziciją, kad jeigu būtų išskirtos neturtinė žala nustatyta išminusavus iš kompensacijos negautas pajamas bei nurodė, kad reikia vadovautis konkrečiais trečiojo asmens paaiškinimais, baudžiamojoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tuo, kad trečiasis asmuo neturtinės žalos klausimais pretenzijų nereiškė, žala padaryta netyčiniais veiksmais. Mano, kad neturtinės žalos dydis turi būti ženkliai mažinamas.

14. Teismo posėdžio trečiasis asmuo D. P. prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Detalizavo po eismo įvykio kilusius liekamuosius reiškinius: sveikatą veikia oro permainos ir fizinis krūvis, asmuo negali dirbti sunkesnių darbų, skauda sužalotas vietas, beveik kasdien tenka važiuoti pro įvykio vietą, tai sukelia neigiamas emocijas. Paaiškino, kad po eismo įvykio jo pareigos pasikeitė – trečiasis asmuo nebedirba naktinio darbo, dėl sveikatos problemų dirba daugiau sėdimą darbą, nes yra vyresnysis tyrėjas, tuo tarpu iki avarijos buvo reagavimo tyrėjas. Nurodė, jog nors dabar trečiojo asmens užimamos pareigos yra aukštesnės, tačiau trečiasis asmuo uždirba mažiau, nes nedirba naktinio ir viršvalandinio darbo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

15.1. priteisė ieškovui iš atsakovo E. R. 4500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (4500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

15.2. išdėstė atsakovui E. R. teismo sprendimo vykdymą 36 mėnesių laikotarpiui, mokant ieškovui kas mėnesį lygiomis dalimis po 125 Eur, pirmą įmoką sumokant iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įsiteisėjo teismo sprendimas, paskutinės dienos, toliau mokant įmokas kas mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės dienos, kartu su įmoka mokant tai dienai paskaičiuotas procesines palūkanas;

15.3. priteisė atsakovei ADB ,,Gjensidige“ iš ieškovo 596 Eur bylinėjimosi išlaidų;

15.4. priteisė iš atsakovo E. R. valstybei 105,30 Eur bylinėjimosi išlaidų;

15.5. priteisė iš ieškovo valstybei 21,03 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

16. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes, kurių iš esmės neginčijo ir byloje dalyvaujantys asmenys:

16.1. (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, kelio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo E. R., dirbęs UAB (duomenys neskelbtini), vairuodamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu atsakovės ADB „Gjensidige“, važiuodamas paskui sunkvežimį ir nesilaikydamas saugaus atstumo bei pastarajam stabdant, siekdamas išvengti susidūrimo su sunkvežimiu, staiga suko į kairę norėdamas lenkti sunkvežimį, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris važiavo su įjungtais specialiais garso ir šviesos signalais;

16.2. tarnybiniame automobilyje važiavusiam pareigūnui trečiajam asmeniui D. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotos medicininės ekspertizės 2017 m. liepos 26 d. pažymoje Nr. 1787 nustatyta, kad trečiojo asmens sveikatos sutrikdymas yra sunkaus laipsnio;

16.3. dėl nurodyto eismo įvykio Tauragės rajono apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2017 m. spalio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-149-760/2017 atsakovą E. R. pripažino kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį ir paskyrė jam laisvės atėmimą 1 metams ir 4 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

16.4. ieškovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas trečiajam asmeniui išmokėjo 26 490,24 Eur, t. y. 24 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensaciją, kurią skyrė Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kompensacijos už sveikatą sutrikdymo išmokėjimo D. P.“ 2 punktu;

16.5. ieškovas, išmokėjęs kompensaciją dėl sužalojimo, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį: kadangi eismo įvykio metu atsakovo E. R. vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta atsakovės ADB „Gjensidige“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ieškovas prašė 26 490,24 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą priteisti iš atsakovės ADB „Gjensidige“ ir subsidiariai iš atsakovo E. R.

17. Teismas nurodė, kad atsakovas E. R. neįrodinėjo, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, be to, byloje nėra ginčo dėl to, kad egzistuoja atsakovo E. R. deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, žala, kaltė, tačiau nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl žalos dydžio pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalies 5 punktu (redakcija, aktuali laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) nustatė, kad pareigūnui sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju išmokama 24 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio kompensacija, taigi ieškovas trečiajam asmeniui dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo išmokėjo 26 490,24 Eur dydžio kompensaciją ir kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka iš atsakingų asmenų (civilinės atsakomybės draudikės atsakovės ADB „Gjensidige“ ir įvykio kaltininko atsakovo E. R.). Pažymėjo, kad ieškovas prašomą priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydį grindžia specialių teisės aktų pagrindu išmokėtos kompensacijos dydžiu.

19. Teismas nurodė, kad vertinant padarytos turtinės žalos dydį svarbios aplinkybės yra trečiojo asmens sužalojimo laipsnis (sunkaus laipsnio sveikatos sutrikdymas) bei su tuo susijusios sveikatos atstatymo ir palaikymo išlaidos, nedarbingumo laikotarpis ((duomenys neskelbtini) kalendorinės dienos), turėjęs įtakos trečiojo asmens negautoms pajamoms. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo realiai patyrė žalą, kai laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), buvo nedarbingas, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba trečiajam asmeniui už nurodytą laikotarpį išmokėjo 5495,14 Eur ligos išmoką, atskaičius mokesčius.

20. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad trečiasis asmuo buvo nedarbingas (duomenys neskelbtini) dienas arba 123 darbo dienas ir už šį laikotarpį jam būtų priskaičiuotas 5752,99 Eur darbo užmokestis bei atskaičius mokesčius išmokėta 4381 Eur darbo užmokesčio suma. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodinėjo, kad trečiasis asmuo būtų gavęs darbinių pajamų už visas nurodytas dienas, ne tik už darbo dienas, todėl ieškovo poziciją, kad trečiasis asmuo būtų gavęs 9198 Eur ((duomenys neskelbtini) d. x 52,56 Eur) pajamų iš darbo teisinių santykių, teismas pripažino nepagrįsta.

21. Sprendime pažymima, kad darbdavio socialinio draudimo įmokos yra darbdavio išlaidos socialiniam draudimui, jos yra vykdomos socialinės funkcijos padarinys, todėl neturi būti laikomos trečiojo asmens negautomis pajamomis. Ieškovo pateikti duomenys patvirtino, kad trečiajam asmeniui buvo išmokėtas 4381 Eur dydžio darbo užmokestis per nedarbingumo laikotarpį, todėl teismas pripažino, kad nurodyta suma ir yra negautos trečiojo asmens pajamos. Teismas sutiko su atsakove ADB „Gjensidige“, nurodžiusia, kad trečiasis asmuo faktiškai yra gavęs daugiau nei būtų gavęs pajamų iš darbo santykių per nurodytą nedarbingumo laikotarpį, be to, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, mokėdama nedarbingumo išmoką trečiajam asmeniui, išskaičiavo mokesčius.

22. Teismas atkreipė dėmesį, jog bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartyje, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, nurodė, kad žalos dydis šioje byloje yra esminė aplinkybė ir ši įrodinėjimo našta tenka ieškovui. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi įpareigojo ieškovą pateikti duomenis, susijusius su turtinės ir neturtinės žalos dydžiu. Pabrėžė, kad šiuo atveju ieškovas, pareiškęs turtinį reikalavimą atsakovui ir jį susiedamas su policijos pareigūnui išmokėtos kompensacijos dydžiu, turi pagrįsti prašomos priteisti žalos dydį.

23. Teismas nustatė, kas trečiasis asmuo 2019 m. kovo 21 d. teismo posėdyje paklaustas apie turtinę žalą, paaiškino, kad jos nepatyrė, nes gydymo metu gavo išmokas, tačiau negalėjo nurodyti, kas jas mokėjo, nes nesidomėjo tuo, kadangi sveikatos būklė nulėmė jo tuometinę būseną. Pažymėjo, kad ieškovas per teismo papildomai nustatytą terminą nepateikė įrodymų apie kitas trečiojo asmens sužalojimo turtines pasekmes, pavyzdžiui, su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, sužaloto asmens priežiūros išlaidos bei kitas sveikatos grąžinimui būtinas išlaidas). Teismas akcentavo, kad 2021 m. balandžio 22 d. teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, jog turtinę žalą sudaro trečiojo asmens negautos pajamos iš darbo santykių.

24. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas priėjo prie išvados, kad byloje yra įrodyta, jog trečiojo asmens patirta turtinė žala sudaro yra 4381,21 Eur. Remdamasis CK 6.290 straipsnio 1 dalimi teismas sprendė, kad trečiojo asmens dėl sužalojimo sukelto nedarbingumo prarastos pajamos pilnai atlygintos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos. Pažymėjo, kad pagal to paties CK 6.290 straipsnio 3 dalį, draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo, todėl teismas netenkino ieškovo reikalavimo priteisti jam iš atsakovės ADB „Gjensidige“ turtinę žalą.

25. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas akcentavo ieškovo teiginius, kad jo išmokėtos kompensacijos trečiajam asmeniui dalis, atėmus iš visos kompensacijos turtinės žalos atlyginimą, yra skirta pareigūno patirtai neturtinei žalai atlyginti (22 109,03 Eur). Teismas pažymėjo, kad pats trečiasis asmuo 2019 m. kovo 23 d. teismo posėdyje paaiškino, o vėlesniuose posėdžiuose patvirtino, kad jeigu jis pats būtų reiškęs reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tokio reikalavimo suma būtų ženkliai didesnė nei gauta kompensacija dėl jo patirtų dvasinių išgyvenimų, liekamųjų reiškinių ir kitų aplinkybių.

26. Teismas, įvertinęs neturtinės žalos atlyginimui aktualų CK 6.250 straipsnio reguliavimą, sutiko, kad trečiojo asmens patirtos neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, atsižvelgdamas į tai, kad trečiojo asmens sužalojimai sukėlė fizinį skausmą, nepatogumus, diskomfortą, sutriko įprastas trečiojo asmens gyvenimo ritmas, todėl asmuo patyrė ir netikrumą dėl ateities ir pasekmių profesinėje srityje, be to, teismas laikė reikšminga ir aplinkybę, jog to paties įvykio metu žuvo automobilį vairavęs trečiojo asmens kolega.

27. Teismas, be kita ko, akcentavo ir kitus byloje esančius įrodymus, pavyzdžiui, 2017 m. liepos 26 d. Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos Specializuotos medicininės ekspertizės pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje trečiajam asmeniui D. P. konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas. Pažymėjo, kad šioje ekspertizės išvadoje konstatuota, jog po sveikatos sutrikdymo sveikatos pakitimų neliko, trečiasis asmuo tinkamas tolesnei vidaus tarnybai, rekomenduojamas šeimos gydytojo stebėjimas, be to, teismo posėdžio metu trečiasis asmuo paaiškino, kad po eismo įvykio jo pareigos pasikeitė – iki įvykio buvo reagavimo tyrėjas, šiuo metu yra vyresnysis tyrėjas, tai yra aukštesnės pareigos už buvusias iki eismo įvykio, o nustatytas darbo užmokestis yra didesnis. Teismo vertinimu, nors trečiasis asmuo nurodė, kad pasikeitus pareigoms negauna papildomo apmokėjimo už naktinį ir viršvalandinį darbą, tačiau byloje nėra duomenų, kad pagal šiuo metu užimamas pareigas naktinis ir viršvalandinis darbas įeina į šias pareigas, o tokio papildomos apmokėjimo trečiasis asmuo negauna būtent dėl savo esamos sveikatos būklės.

28. Vertindamas neturtinės žalos pagrįstumą, teismas nurodė, kad vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens, šiuo atveju atsakovo E. R., kaltė. Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nuosprendyje konstatuota, kad E. R. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo pasitikėjimo – nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, jo veikoje atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jis vairavo blaivus. Teismas atsižvelgė į tai, kad eismo įvykio metu atsakovas E. R. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir vykdė darbines funkcijas, tačiau civilinės bylos nagrinėjimo metu UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo likviduota ir išregistruota iš juridinių asmenų registro, todėl atsakomybės subjektu tapo atsakovas. Remdamasis aktualia kasacinio teismo praktika teismas pažymėjo, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, tačiau į ją reikia atsižvelgti. Teismas įvertino, kad atsakovo E. R. finansinė padėtis yra sudėtinga, asmuo yra jauno amžiaus, dirbantis, tačiau jo gaunamas darbo užmokestis sudaro tik (duomenys neskelbtini) Eur, nekilnojamojo ar registruoto kilnojamojo turto neturi.

29. Galiausiai teismas padarė išvadą, kad ieškovui turi būti kompensuota 7000 Eur neturtinės žalos. Teismas atmetė atsakovo E. R. argumentus, kad trečiasis asmuo baudžiamajame procese nereikalavo neturtinės žalos ir neturėjo jokių pretenzijų atsakovui, todėl ieškovas taip pat nepagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad nukentėjęs asmuo, gavęs žalos atlyginimą ne iš žalą padariusio asmens, o alternatyviomis kompensacinėmis priemonėmis, gali teigti, jog neturi pretenzijų žalą padariusiam asmeniui, nes jo reikalavimas yra patenkintas, tačiau tai nepaneigia ieškovo reikalavimo teisės ir neatleidžia žalą padariusio asmens nuo atsakomybės atlyginti žalą, tame tarpe ir neturtinę, regreso tvarka.

30. Teismas, be kita ko, pasisakė ir dėl atsakovų atsakomybės eiliškumo, nurodydamas, kad atsakovei ADB „Gjensidige“ atlyginus trečiajam asmeniui dėl sveikatos sužalojimo patirtą 2500 Eur neturtinę žalą, tuo tarpu žuvusio pareigūno artimiesiems išmokėjus 2500 Eur neturtinę žalą, tokiu būdu atsakovė yra išmokėjusi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą maksimalią (laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 2018 m. spalio 31 d.) 5000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti.

31. Teismas pripažino, kad atsakovei ADB „Gjensidige“, kaip draudikei, atlyginus įstatyme numatytą žalos dydį, likusią žalos dalį, kuriai atlyginti nepakanka draudimo išmokos, turi atlyginti už žalos atsiradimą atsakingas asmuo, šiuo atveju atsakovas E. R. (TPVCAPDĮ 13 straipsnio 2 dalis), todėl teismas nusprendė, kad iš atsakovo E. R. ieškovui priteistina 4500 Eur (7000 – 2500) neturtinei žalai atlyginti.

32. Spręsdamas ieškinio senaties (ne)praleidimo klausimą, teismas nurodė, kad šioje byloje ieškinys atsakovui E. R. buvo pareikštas 2018 m. rugpjūčio 23 d., tačiau bylą nagrinėjusio Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje, protokoline nutartimi atsakovo E. R. prašymu ir ieškovo sutikimu, nutarta pakeisti netinkamą šalį tinkama, įpareigojant ieškovą pateikti patikslintą ieškinį, nurodyti tinkamas šalis, trečiuosius asmenis. Atsižvelgdamas į minėtą teismo įpareigojimą, ieškovas 2018 m. gruodžio 17 d. patikslintu ieškiniu atsakovais nurodė atsakovę ADB „Gjensidige“ ir UAB (duomenys neskelbtini), trečiaisiais asmenimis nurodė E. R. ir D. P. Be to, vėliau byloje paaiškėjus, kad priteistinos neturtinės žalos dydis gali viršyti draudimo išmokėtą sumą, ieškovas 2020 m. lapkričio 9 d. sutiko pakeisti trečiojo asmens E. R. procesinę padėtį į atsakovo. Teismas detalizavo, kad pagal TPVCAPDĮ 13 straipsnio 2 dalį tuo atveju, jei atsakingam draudikui ar biurui išmokėjus išmoką atlyginama ne visa nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaryta žala dėl to, kad žala viršija draudimo sumas, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę kreiptis į kaltininką, kad jis atlygintų likusią žalos dalį.

33. Teismas pripažino, kad reikalavimai atsakovui E. R. pareikšti 2018 m. rugpjūčio 23 d., nes nuo tada jis dalyvauja byloje (atsakovu, trečiuoju asmeniu), o byloje priimtas teismo sprendimas turi įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms. Nurodė, kad atsižvelgiant į ieškinio senaties teisinį reguliavimą, įtvirtintą CK 1.130 – 1.132 straipsniuose, į ieškinio senaties termino paskirtį bei į tai, kad E. R. skirtingu procesiniu statusu dalyvavo byloje nuo pat bylos iškėlimo pradžios, nebuvo pašalintas iš bylos, kaip asmuo, kuriam teismo sprendimas nesukels jokių teisinių pasekmių, teismas padarė išvadą, jog ieškovas nagrinėjamu atveju nepraleido trejų metų ieškinio senaties termino.

34. Įvertinęs atsakovo E. R. turtinę padėtį, šiuo atveju priteistiną 4500 Eur sumą, aplinkybę, jog atsakovas moka baudžiamojoje byla priteistą žalos atlyginimą, bei tai, kad ieškovas iš esmės neprieštaravo sprendimo vykdymo išdėstymui, teismas nusprendė sprendimą išdėstyti 36 mėnesių laikotarpiui, atsakovui mokant ieškovui kas mėnesį lygiomis dalimis po 125 Eur, pirmą įmoką sumokant iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įsiteisėjo teismo sprendimas, paskutinės dienos, toliau mokant įmokas kas mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės dienos, kartu su įmoka mokant tai dienai paskaičiuotas procesines palūkanas.

35. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas sprendė, kad už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio suma sudaro 596 Eur, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio bei į tai, kad ieškinys atsakovės ADB „Gjensidige“ atžvilgiu atmestas, o atsakovo E. R. atžvilgiu reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies (priteista 4500 Eur), valstybei iš atsakovo E. R. priteistina 101 Eur žyminio mokesčio. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė ADB „Gjensidige“ byloje turėjo 596 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų, todėl šias bylinėjimosi išlaidas nusprendė atsakovės ADB „Gjensidige“ naudai priteisti iš ieškovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

36. Atsakovas E. R. (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atsakovo E. R. atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

37. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino faktines aplinkybes, kiek tai susiję su neturtinės žalos priteisimu, netinkamai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

38. Teigia, kad teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus apie patirtą žalą ir kompensacijos socialinę paskirtį pagrįstai konstatavo, kad ieškovo išmoka trečiajam asmeniui nėra tapati jo patirtai žalai, tačiau ieškovo naudai priteisdamas ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą, netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes bei nukrypo nuo teismų praktikos. Apeliantas nurodo, kad pirminiame, t. y. 2018 m. rugpjūčio 23 d. pateiktame ieškinyje dėl žalos regreso tvarka atlyginimo, ieškovas nepateikė jokių argumentų dėl neturtinės žalos, todėl apelianto manymu, ieškiniu nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, o ieškovo pozicija dėl neturtinės žalos atsirado tik vėliau teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose. Pažymi, kad ieškinys, kuriame būtų pareikštas konkretus neturtinis reikalavimas atsakovo E. R. atžvilgiu, teismui buvo pateiktas tik 2020 m. lapkričio 10 d. bei nurodo kad reikalavimui dėl žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas.

39. Apelianto manymu, ieškovas perima tokios apimties teises ir pareigas, kiek jų turėjo nukentėjęs asmuo, todėl ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo eismo įvykio metu, t. y. (duomenys neskelbtini), todėl ieškinio senatis pasibaigė (duomenys neskelbtini), tuo tarpu ieškinys atsakovui E. R. su reikalavimu atlyginti neturtinę žalą pareikštas tik 2020 m. lapkričio 10 d., kuomet E. R. pakartotinai tapo atsakovu byloje.

Šalies argumentai

40. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovas E. R. skirtingu procesiniu statusu dalyvavo byloje nuo pat bylos iškėlimo pradžios, nebuvo pašalintas iš bylos, todėl ieškinio senaties terminas atsakovo E. R. atžvilgiu nėra praleistas. Nurodo, kad ieškovui reikalavimą atsakovo atžvilgiu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo suformulavus tik 2020 m. lapkričio 10 d., kuomet jau buvo praėjęs 3 metų terminas nuo žalos atsiradimo, darytina išvada, kad ieškinio senatis dėl neturtinės žalos atlyginimo yra praleista. Apelianto manymu, jo poziciją pagrindžia aplinkybės, kad atsakovė ADB „Gjensidige“ trečiajam asmeniui išmokėjo 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, be to, trečiasis asmuo ir atsakovas E. R. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu susitaikė, trečiasis asmuo papildomos neturtinės žalos atlyginti nereikalavo. Teigia, kad trečiajam asmeniui įstatymo nustatytais terminais nepareiškus reikalavimo dėl papildomos neturtinės žalos priteisimo, tokios teisės neturi ir pats ieškovas, kuris išmokėjęs kompensaciją perėmė trečiojo asmens reikalavimo teises.

41. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad atsakovas E. R. eismo įvykio metu dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, todėl eismo įvykęs sukėlęs vykdydamas darbo funkciją tiesiogiai neatsako už padarytą žalą. Paaiškinama, kad ieškovui pareiškus ieškinį, UAB (duomenys neskelbtini) dar nebuvo likviduota, todėl ieškinys turėjo būti reiškiamas draudikei ADB „Gjensidige“ bei atsakovo E. R. darbdaviui UAB (duomenys neskelbtini), tačiau pastaroji (duomenys neskelbtini) buvo likviduota, todėl pasibaigus netiesioginės civilinės atsakomybės pagrindui, atsirado tiesioginės civilinės atsakomybės galimybė, t. y. ieškinio reiškimas asmeniui, kurio neteisėtais veiksmais ir buvo padaryta žala. Šiame kontekste apeliantas pabrėžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015 išaiškinimą, jog tada, kai už žalą atsakingas asmuo yra likviduotas, neturtinės žalos dydis privalo būti persvarstomas, kadangi atsakomybės subjektu tampa nebe juridinis, o fizinis asmuo. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas susiklosčiusios situacijos, kiek tai susiję su žalos dydžiu, nevertino ir dėl jos nepasisakė.

42. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos dydžio apeliantas nurodo, kad sprendžiant dėl žalos dydžio, būtina vadovautis kasacinio teismo nurodytais kriterijais: pažeistos vertybės pobūdžiu, kalte, pakenkimo sveikatai laipsniu ir mastu bei neturtinės žalos padariniais. Pažymi, kad nors trečiajam asmeniui padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, visgi, pažymėtina, kad sužalojimo sunkumą lėmė ne gyvybiškai svarbių organų, o lūžių atsiradimas, be to, byloje nėra duomenų apie kitų organų sužalojimą. Papildomai pažymi, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje konstatuota, kad atsakovas E. R. įvykdė neatsargų nusikaltimą, todėl sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į šį kriterijų, be to, ieškinyje nėra nurodomi jokie įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti neturtinės žalos padariniai. Teigia, kad nors šalia nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas įvertino ir atsakovą E. R. charakterizuojančias savybes, tačiau priteisė 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo niekaip neargumentuodamas dėl galimybės šią sumą mažinti, nors, apelianto manymu, tam egzistavo sąlygos.

43. Apibendrindamas apeliantas nurodo, kad yra suėjęs įstatymo nustatytas ieškinio senaties terminas, todėl ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turėtų būti atmestas, tačiau visgi pripažinus, jog senaties terminas nėra suėjęs, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, kadangi 2500 Eur neturtinė žala yra atlyginta, o papildomos neturtinės žalos ieškovas neįrodė.

Atsiliepimas

44. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame išdėstytų motyvų pagrindu prašo atsakovo E. R. apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

45. Pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino (ne)praleidimo ieškovas pažymi, kad pirminis ieškinys atsakovui E. R. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams buvo pateiktas 2018 m. rugpjūčio 23 d.; atsakovas 2018 m. lapkričio 29 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams pateikė prašymą įtraukti į bylą atsakove ADB ,,Gjensidige“; ieškovas 2018 m. gruodžio 17 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo atsakovo E. R. teisinę padėtį pakeitė į trečiojo asmens, taip pat trečiaisiais asmenimis nurodė UAB (duomenys neskelbtini) ir D. P., o ADB ,,Gjensidige“ patraukė atsakovu. Atitinkamai, 2019 m. sausio 3 d. nutartimi byla pagal teismingumą buvo perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui; teismas 2019 m. kovo 1 d. nutartimi, pašalino iš proceso į bylą įtrauktą trečiąjį asmenį UAB (duomenys neskelbtini), nes įmonė (duomenys neskelbtini) buvo likviduota juridinio asmens organų sprendimu. Ieškovas papildomai pažymi, kad CK 6.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys.

46. Nurodo, kad ieškovas teisme ieškinį pateikė 2018 m. rugpjūčio 23 d., o pareiškus patikslintą ieškinį 2018 m. gruodžio 17 d., atsakovo E. R. teisinė padėtis buvo pakeista į trečiojo asmens, tačiau byla nebuvo nutraukta. Nurodo, kad 2020 m. lapkričio 10 d. ieškovas toje pačioje civilinėje byloje pakeitė E. R. procesinę teisinę padėtį į atsakovo. Pabrėžia, kad CK 1.130 straipsnyje reglamentuojamas ieškinio senaties termino nutraukimas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti.

Šalies argumentai

47. Ieškovas nesutinka, kad ieškinys atsakovo E. R. atžvilgiu buvo pateiktas 2020 m. lapkričio 10 d., nes ieškovas tuo metu tik sutiko, kad E. R. teisinė padėtis būtų pakeista iš trečiojo asmens į atsakovo, tačiau ieškovas neprašė pakeisti ieškinio pagrindo ar dydžio, tik papildomai įtraukė byloje prie pagrindinės skolininkės ADB ,,Gjensidige“ subsidiariu atsakovu E. R.. Pabrėžia, kad ieškovas viso bylos nagrinėjimo metu reiškė ieškinį dėl išmokėtos kompensacijos ieškovo naudai priteisimo.

48. Pažymi, kad ieškovas pareiškė ieškinį, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis imperatyviu įstatymo reguliavimu buvo išmokėta 26 490,24 Eur kompensacija ir kuo grindžiama regreso teisė. Teigia, kad kompensacija buvo išmokėta neskaičiuojant turtinės ir neturtinės žalos dydžio, nes tokios pareigos ieškovui nenumatė teisės aktai. Paaiškina, kad trečiajam asmeniui buvo išmokėta 24 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Nurodo, kad sveikata yra asmeninė neturtinė vertybė, todėl darytina prielaida, kad išmokant kompensaciją buvo kompensuojama trečiajam asmeniui padaryta ir turtinė, ir neturtinė žala, o ieškovas nebuvo įstatymo įpareigotas ir negalėjo suskaičiuoti bei įrodyti kokią tiksliai dalį išmokėtos kompensacijos sudaro trečiajam asmeniui padaryta turtinė ir neturtinė žala, todėl tikslų žalos dydį nagrinėjamu atveju nustatinėjo teismas. Išdėstytų motyvų pagrindu ieškovas laiko, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.

49. Ieškovas nesutinka su atsakovo E. R. apeliacinio skundo argumentais dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrįstumu. Nurodo, kad ieškovas pats, be teismo iniciatyvos, transporto priemonės valdytoją, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) įtraukė trečiuoju asmeniu atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu galėjo paaiškėti, kad draudimo išmoka yra nepakankama patirtai žalai padengti, tačiau trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) buvo pašalintas iš proceso, nes įmonė (duomenys neskelbtini) buvo likviduota juridinio asmens organų sprendimu. Dėl to, pasibaigus netiesioginės atsakomybės pagrindui, atsirado tiesioginės civilinės atsakomybės galimybė ir atsakovas E. R. turi atlyginti padarytą žalą.

50. Ieškovas laikosi nuomonės, kad pirmosios instancijos teismas priteisė nepagrįstai mažą neturtinės žalos atlyginimą, neįvertino aplinkybės, kad atsakovas būdamas jaunas, darbingo amžiaus asmuo, dirba tik sezoninį ir mažai apmokamą darbą, tikėtina tik dėl to, kad vyksta teisminiai procesai ir siekia, kad būtų priteistos kuo mažesnės sumos. Pažymi, kad vertinant teismų praktikoje nurodytus priteistinus neturtinės žalos dydžius ir trečiajam asmeniui padarytą sveikatos sužalojimą eismo įvykio metu vykdant tarnybines pareigas, teismas priteisė praktiškai minimalų dydį. Ieškovo manymu, apelianto turtinę padėtį laikė esminiu kriterijumi, dėl ko buvo priteistas nepagrįstai mažas neturtinės žalos dydis, kurį atsakovas teikiamu apeliaciniu skundu dar ir ginčija.

Šalies argumentai

51. Ieškovas nesutinka su apelianto teiginiu, kad ieškovas neturi teisės reikšti ieškinio atsakovui E. R. Pažymi, kad įstatyminis reguliavimas nustato, kad nukentėjusio trečiojo asmens pareiga reikalavimą nukreipti į draudiką kaip vieną iš dviejų skolininkų suponuoja tai, kad draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas – papildomu, taigi TPVCAPDĮ tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė prieš nukentėjusįjį ar jo teises perėmusį asmenį.

52. Atsakovė ADB „Gjensidige“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

53. Trečiasis asmuo D. P. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

54. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

55. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

56. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, pripažinus, kad eismo įvykio kaltininkas, kaip subsidiarus atsakovas, turi atlyginti ieškovui padarytą žalą, patirtą pagal specialųjį teisinį reglamentavimą išmokėjus nukentėjusiam policijos pareigūnui socialinio draudimo išmoką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus (CPK 320 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų

57. Teisme 2021 m. spalio 11 d. gauti atsakovo E. R. papildomi paaiškinimai prie apeliacinio skundo, kuriuose teismas iš esmės informuojamas apie 2021 m. rugsėjo 21 d. priimtą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1021-516/2021, kartu prašant šią nutartį priimti kaip įrodymą.

58. CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys, be kita ko, turi teisę duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas 2021 m. spalio 12 d. priėmė apelianto teikiamus papildomus paaiškinimus.

59. Vertinant apelianto kartu su papildomai paaiškinimais pateiktų įrodymų priėmimo klausimą pažymėtina, kad teismui suteikiama teisė ir galimybė, esant poreikiui, naudotis valstybės informacinių sistemų ir registrų duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl nėra poreikio priimti apelianto papildomai teikiamos Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarties.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

60. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu, atlikdamas tarnybines pareigas, buvo sunkiai sužalotas Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato tarnybiniu automobiliu važiavęs trečiasis asmuo D. P. Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nuosprendžiu dėl eismo įvykio kaltu buvo pripažintas atsakovas E. R., kuris sukėlė eismo įvykį vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apdraustą valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ADB „Gjensidige“. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau ir Vidaus tarnybos statutas; redakcija, aktuali laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) 50 straipsnio 1 dalimi, išmokėjo trečiajam asmeniui 26 490,24 Eur, t. y. 24 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensaciją.

61. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovas, išmokėjęs kompensaciją dėl sužalojimo, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį. Minėta, kad eismo įvykio metu atsakovo E. R. vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta atsakovės ADB „Gjensidige“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ieškovas reikalavo 26 490,24 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą priteisti iš atsakovės ADB „Gjensidige“ ir subsidiariai iš atsakovo E. R.

62. Spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba trečiajam asmeniui išmokėjo 4381 Eur dydžio darbo užmokesčiui prilygintiną išmoką už trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) dienas trukusį nedarbingumo laikotarpį, todėl teismas pripažino, kad nurodyta suma ir yra negautos trečiojo asmens pajamos, sudarančios trečiojo asmens patirtą turtinę žalą. Dėl neturtinės žalos teismas sprendė, kad trečiojo asmens patirta neturtinė žala vertintina 7000 Eur, tačiau atsakovei ADB „Gjensidige“ atlyginus įstatyme numatytą žalos dydį, likusią žalos dalį (4500 Eur) šiuo atveju turi atlyginti atsakovas E. R.

Dėl neturtinės žalos reikalavimo apimties

63. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovo regreso teisės į atsakovą E. R. neturtinės žalos atlyginimo apimtyje. Apeliantas tvirtina, kad ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos yra nepagrįstas, kadangi viena vertus, ieškovas byloje neįrodinėjo neturtinės žalos, antra vertus, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 4500 Eur neturtinės žalos iš atsakovo, neįvertino, kad egzistavo prielaidos sumažinti priteistiną neturtinės žalos dydį. Be to, apelianto teismui 2021 m. spalio 11 d. pateiktuose paaiškinimuose nurodoma, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1021-516/2021, aktualioje ir nagrinėjamai bylai kiek tai susiję su neturtinės žalos priteisimu, buvo pripažinta, jog pagal Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 1 dalį išmokama kompensacija gali būti skirta tik turtinei žalai atlyginti, tačiau tokio pobūdžio išmoka nėra kompensuojama neturtinė žala.

64. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostatą, expressis verbis įtvirtinančią materialinės ir moralinės žalos atlyginimą, yra konstatavęs, kad šioje dalyje yra įtvirtinta įstatymų leidėjo pareiga išleisti įstatymą ar įstatymus, nustatančius žalos atlyginimą asmeniui už jam padarytą materialinę ir moralinę žalą, kad įstatymuose turi būti užtikrintas realus pažeistų žmogaus teisių ir laisvių gynimas, kuris turi būti derinamas su kitų Konstitucijoje įtvirtintų vertybių apsauga, taip pat, kad Konstitucijoje garantuojama asmens teisė į neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą, įskaitant teisminį žalos išieškojimą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).

65. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 1 dalyje, numatančioje kompensacijos išmokėjimą pareigūno ar kursanto mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais, nėra aiškiai išskirtas bei detalizuotas neturtinės žalos atlyginimo atvejis, tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nepaneigdamas aukščiau nurodytos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos, savo teisminėje praktikoje ne kartą pripažino, kad įstaiga, atlyginusi dėl kalto asmens veiksmų atsiradusią žalą specialiųjų įstatymų pagrindu ir išmokėdama kompensaciją dėl pareigūno žūties atliekant tarnybines pareigas, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Žalos padariusio asmens atsakomybės dydžio klausimas nustatytinas vadovaujantis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę, ir nepriklauso nuo to, kas pareiškė jam reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar sveikatos sutrikdymo kompensaciją nukentėjusiajam išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017; 2018 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 228-403/2018).

66. Pažymėtina, kad Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalyje (redakcija, aktuali laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) įtvirtina, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo vieno mėnesio iki 5 metų (nuo 1 mėnesio iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, priklausomai nuo sveikatos sužalojimo ir netekto darbingumo lygio.

67. Dar daugiau, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėtą Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalies nuostatą nurodė, kad ši įstatymo nuostata nesieja kompensacijos tik su pareigūno patirta turtine žala ar negautomis pajamomis, todėl Policijos departamento išmokama kompensacija gali dengti ir dėl sveikatos sužalojimo tarnybos metu pareigūno patirtą neturtinę žalą, kurią sukėlė neteisėti žalą padariusio asmens veiksmai. Kasacinis teismas konstatavo, kad bet koks neteisėtas veiksmas, sukėlęs žalą sveikatai tarnybinių pareigų atlikimo metu, gali lemti ne tik turtinius padarinius nukentėjusiajam, išreiškiamus negautų pajamų ir patiriamų sveikatos priežiūros, reabilitacijos išlaidų forma, bet ir daugybę kitų padarinių, todėl valstybė, siekdama didesnės pareigūnų apsaugos ir skatindama juos aktyviai vykdyti savo pareigas, nepaisant kylančios didelės rizikos, įtvirtino alternatyvius žalos atlyginimo mechanizmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017).

68. Taigi, vadovaudamasi nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotais precedentais, teisėjų kolegija pripažįsta, kad aptariamu atveju ieškovas, išmokėjęs nukentėjusiam pareigūnui kompensaciją dėl tarnybos metu patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo ir įgijęs regreso teisę į žalą sukėlusį asmenį, šiuo atveju atsakovą E. R., pagrįstai reikalavo ir neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pakartotinai atkreipia dėmesį, kad policijos pareigūną sužalojusio asmens atsakomybė nustatoma pagal CK normas, o ne specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių policijos pareigūnams išmokamas kompensacijas jų sveikatos sutrikdymo atveju, pagrindu. Akcentuotina ir tai, kad šiuo atveju ieškovo, kaip žalą nukentėjusiam asmeniui atlyginusio subjekto, regreso teisės į neturtinę žalą nepripažinimas reikštų, kad žalos padaręs asmuo apskritai išvengia atsakomybės dėl trečiojo asmens patirtos neturtinės žalos, o pareiga atlyginti patirtą tokią žalą nukentėjusiam pareigūnui perkeliama mokesčių mokėtojams.

69. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nustačius, jog tarnybos metu sužalotas policijos pareigūnas patyrė neturtinę žalą ir pripažinus, kad kompensaciją išmokėjusios policijos įstaigos regreso teisė į neturtinės žalos dalį nėra paneigta, tikslinga nustatyti, kaip bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančią medžiagą bei tai, ar tinkamai vadovavosi neturtinės žalos įstatyminiu reguliavimu bei teismų praktikoje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais.

70. Pažymėtina, kad aptariamu atveju ieškovas laikėsi pozicijos, jog neturtinė žala yra ta išmokėtos kompensacijos trečiajam asmeniui dalis, kuri gauta atėmus iš visos kompensacijos (26 490,24 Eur) turtinės žalos atlyginimą, tokiu būdu ieškovas laikė, kad iš atsakovo priteistina neturtinė žala sudaro 22 109,03 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas su tokiu neturtinės žalos dydžio nesutiko ir sprendė, jog šiuo atveju tikslinga vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytais kriterijais bei teismų praktikoje pripažįstamais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, kaip antai pakenkimo sveikatai laipsnis/pobūdis, sveikatos sutrikdymo trukmė, netekto darbingumo laipsnis, ligos progresavimo tikimybė, nukentėjusiojo sveikatos būklės prognozės, turtiniai ir neturtiniai padariniai, galimi nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčiai ir kiti padariniai, galintys daryti įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui. Pirmosios instancijos teismas kartu įvertino ir trečiojo asmens patirtų sužalojimų pobūdį (diagnozuoti (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) trečiasis asmuo buvo laikinai nedarbingas) bei pasekmes (sukėlė fizinį skausmą, nepatogumus, diskomfortą, sutriko įprastas gyvenimo ritmas, trečiasis asmuo jaučia netikrumą dėl ateities ir pasekmių profesinėje srityje), be to teismas įvertino ir atsakovą E. R. charakterizuojančias savybes, todėl įvertinęs visetą išvardintų aplinkybių, vadovaudamasis teismų praktikoje nustatytais orientaciniais dydžiais analogiškose bylose, teismas sprendė, jog ieškovui, kaip trečiojo asmens reikalavimo teisę perėmusiam asmeniui, tikslinga kompensuoti 7000 Eur neturtinės žalos. Be to, teismas šią sumą atitinkamai sumažino iki 4500 Eur nustatęs, kad dėl to paties eismo įvykio atsakovė ADB „Gjensidige“ trečiajam asmeniui atlygino 2500 Eur neturtinės žalos.

71. Vertindama pirmosios instancijos sprendimo dalį, kiek tai susiję su neturtinės žalos atlyginimu, teisėjų kolegija pažymi, kad neabejoja trečiojo asmens policijos pareigūno D. P. patirtais bei eismo įvykio sukeltais dvasiniais išgyvenimais, be kita ko, sukrėtimu dėl kartu automobilyje važiavusio kolegos žūties. Vis dėlto, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos nustatytas 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis, atsižvelgiant į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius, atitinka teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos atlyginimo dydžius asmenims, nukentėjusiems eismo įvykio metu. Papildomai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, be kita ko, įvertino ir eismo įvykusį sukėlusio asmens atsakovo E. R. kaltės laipsnį, šį asmenį charakterizuojančias savybes, gyvenimiškas aplinkybes, finansinę padėtį, juo labiau, tenkino atsakovo prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 36 mėnesiams.

72. Įvertinus apeliacinio skundo argumentą, kad neturtinės žalos atlyginimo klausimai nagrinėjamoje byloje buvo pradėti kelti ne su pateiktu ieškiniu, o vėliau teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra).

73. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019).

74. Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Taigi ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Todėl sprendžiant dėl pareikšto ieškovo reikalavimo, būtina įvertinti pareikšto ieškinio esmę, turinį ir tikslus.

75. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo E. R. ieškovo išlaidas, patirtas dėl trečiajam asmeniui D. P. išmokėtos išmokos – 26 490,24 Eur. Iš pirminio ieškinio, teismui pateikto 2018 m. rugpjūčio 23 d., turinio matyti, kad ieškovas rėmėsi CK 6.263 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė atlyginti 26 490,24 Eur žalos atlyginimo, patikslinto ieškinio faktiniu pagrindu nurodė tas pačias faktines aplinkybes kaip ir pirminiame ieškinyje, tačiau pakeitė atsakovą – vietoje E. R. atsakove nurodė ADB „Gjensidige“. Abiem atvejais savo reikalavimą ieškovas vertino kaip trečiojo asmens dėl eismo įvykio patirtos žalos atlyginimo reikalavimą regreso tvarka, o tai reiškia, kad ieškovas viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jo pareikštas ieškinio reikalavimas yra atsakovo E. R. sukelto eismo įvykio metu trečiajam asmeniui kilusios žalos atlyginimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas viso proceso metu siekė vieno ir to paties teisinio rezultato – įgyvendinti įstatymo pagrindu kylančią regreso teisę, t. y. gauti maksimalų nukentėjusiam pareigūnui išmokėtos kompensacijos atlyginimą.

76. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 4500 Eur dydžio neturtinę žalą iš atsakovo E. R., nesivadovavo teismų praktikos išaiškinimu, jog tais atvejais, kai už žalą atsakingas asmuo yra likviduotas, neturtinės žalos dydis privalo būti persvarstomas, kadangi atsakomybės subjektu tampa nebe juridinis, o fizinis asmuo. Teisėjų kolegija pritaria apelianto cituojamai teismų praktikai ir joje pateiktiems išaiškinimams, tačiau pažymi, kad kasacinio teismo suformuotas neturtinės žalos atlyginimo išaiškinimas, aktualus situacijose, kuomet likviduojamas už žalą tam tikra apimtimi atsakingas juridinis asmuo, savaime nepaneigia neturtinės žalos atlyginimo galimybės, nustačius ir įvertinus visas neturtinės žalos atlyginimo sąlygas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame teismo sprendime buvo įvertinta aplinkybė, jog neturtinės žalos atlyginimo reikalaujama iš fizinio asmens. Dar daugiau, pirmosios instancijos teismas priteistiną neturtinės žalos dydį individualizavo, įvertinęs atsakovo E. R. asmenybę, reikšmingas gyvenimiškas aplinkybes, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė iš atsakovo priteisti 4500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl ieškinio senaties termino (ne)praleidimo

77. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl ieškinio senaties termino nepripažinimo ir nurodo, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti nagrinėjamu atveju suėjo (duomenys neskelbtini), tuo tarpu ieškinys atsakovui E. R. su reikalavimu atlyginti neturtinę žalą pareikštas tik 2020 m. lapkričio 10 d., kuomet E. R. pakartotinai tapo atsakovu byloje.

78. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje susiklostė išskirtinė situacija, kuomet reikalavimas atlyginti žalą buvo reiškiamas net keliems subjektams, t. y. atsakovams E. R. ir ADB „Gjensidige“, be kita ko, byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų dalyvavo UAB (duomenys neskelbtini), kuri, būdama atsakovo E. R. darbdaviu, buvo tiesiogiai atsakinga už trečiajam asmeniui D. P. padarytą žalą. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu keitėsi atsakovo E. R. procesinė padėtis – šis asmuo pirminiame ieškinyje, pareikštame 2018 m. rugpjūčio 23 d., buvo nurodomas atsakovu, vėliau, 2018 m. gruodžio 17 d. patikslintame ieškinyje šis asmuo buvo nurodomas trečiuoju asmeniu, galiausiai 2020 m. lapkričio 9 d. ieškovas vėl pakeitė E. R. procesinę padėtį į atsakovo paaiškėjus, kad byloje priteistina neturtinė žala gali viršyti draudikės ADB „Gjensidige“ atlygintos neturtinės žalos dalį. Be to, svarbia aplinkybe laikytina ir tai, jog (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) buvo likviduota juridinio asmens organų sprendimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų aplinkybių visetas lemia ir ieškinio senaties terminų ieškiniui pareikšti skaičiavimo ypatumus.

79. Ieškinio senatis – materialiosios civilinės teisės institutas, tai – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Taikant ieškinio senatį turi būti derinami du teisiniai gėriai: asmens pažeistos teisės gynimas ir civilinių teisinių santykių stabilumas. Civilinių teisių subjektai yra laisvi spręsti dėl savo turimų teisių įgyvendinimo ir jų gynimo.

80. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog ieškinio senaties termino pradžia laikytinas momentas, kuriuo datuojamas eismo įvykis, t. y. (duomenys neskelbtini).

81. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018).

82. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje buvo iškilęs klausimas dėl darbuotojo ir darbdavio atsakomybės dėl žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas E. R. (duomenys neskelbtini) eismo įvykį sukėlė būdamas UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoju bei atlikdamas darbo funkcijas, tačiau šių subjektų atsakomybės klausimas byloje buvo išspręstas po to, kai UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo likviduota.

83. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK 6.264 straipsnį nuosekliai pažymima, kad būtent darbuotojus samdantis asmuo yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas (ir atsakovas – sprendžiant ginčus teisme) tais atvejais, kai žala atsiranda dėl jo darbuotojų kaltės, šiems atliekant darbines jų funkcijas, tačiau tais atvejais, kai įmonė, pagal CK 6.264 straipsnį atsakinga už žalos atlyginimą, tačiau jos neatlyginusi, likviduojama dėl bankroto, darbdavio atsakomybės už darbuotojo veiksmais padarytą žalą taisyklė turi būti aiškinama ne kaip naikinanti savo veiksmais (neveikimu) žalą sukėlusio asmens atsakomybę, bet kaip įtvirtinanti papildomas garantijas nukentėjusiajam. Priešingas CK 6.264 straipsnio aiškinimas prieštarautų bendrajai atsakomybės už sukeltą žalą taisyklei ir visiško žalos atlyginimo (restitutio in integrum) principui. Kasacinis teismas nurodo, jog darbuotojas, padaręs žalą nusikalstamais veiksmais, kurie yra konstatuoti BPK nustatyta tvarka, ir iki žalos atlyginimo išnykus subjektui (darbdaviui), privalančiam už jį atlyginti žalą, gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas (tiesioginis skolininkas) pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015).

84. Pažymėtina, kad aukščiau nurodytoje Lietuvos Aukščiausioje Teismo praktikoje, be kita ko, itin akcentuojamas nukentėjusio asmens interesų gynybos prioriteto principas tai atvejais, kai nukentėjusiojo ir žalą padariusio darbuotojo interesų suderinti neįmanoma ir jie konkuruoja tarpusavyje. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, jog nukentėjusiojo asmens interesų gynybos prioriteto principas yra reikšmingas ir ieškinio senaties termino klausimų teisingam išsprendimui (žr., pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A- 499- 516/2016).

85. Aptariamu atveju aktualu tai, jog tam tikri civilinių teisinių santykių subjektų atlikti veiksmai ieškinio senaties termino eigą nutraukia. CK 1.130 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminą nutraukia: 1) ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka; 2) skolininko atlikti veiksmai, liudijantys, kad jis pripažįsta prievolę. Nutraukimo atveju ieškinio senaties termino eiga ne tęsiasi, bet prasideda iš naujo (CK 1.130 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kuomet pirminis ieškinys atsakovo E. R. atžvilgiu buvo pareikštas 2018 m. rugpjūčio 23 d., nepraleidus žalos atlyginimo reikalavimui taikytino sutrumpinto trijų metų ieškinio senaties termino, kurio skaičiavimas aptariamu atveju datuojamas nuo (duomenys neskelbtini) eismo įvykio. Taigi, šiuo atveju ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas ieškovui 2018 m. rugpjūčio 23 d. pareiškus pirminį ieškinį atsakovui E. R.

86. Kolegijos vertinimu, ieškovui 2018 m. rugpjūčio 23 d., tinkamai realizavus teisę kreiptis į teismą, priešinga teisinio santykio šalis, t. y. atsakovas E. R., prarado pagrindą tikėtis, kad ieškovas, išmokėjęs nukentėjusiam pareigūnui kompensaciją patirtai žalai atlyginti, atsisakė savo subjektinės teisės pareikšti reikalavimą regreso tvarka. Akcentuotina, kad nors 2018 m. gruodžio 17 d. patikslintu ieškiniu atsakovo E. R. procesinė padėtis buvo pakeista į trečiojo asmens, o vėliau, 2020 m. lapkričio 9 d., E. R. procesinė padėtis ieškovo iniciatyva vėl buvo pakeista į atsakovo, tai nesudaro pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams, kad trijų metų ieškinio senatis reikalavimui dėl žalos atlyginimo priteisimo buvo praleista, nes reikalavimas atsakovui E. R. pareikštas 2020 m. lapkričio 9 d.

87. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog likvidavus už žalos atlyginimą atsakingą asmenį UAB (duomenys neskelbtini), reikalavimas E. R., kaip atsakovui, buvo pareikštas tik 2020 m. lapkričio 9 d., atsižvelgus į esantį teisinį reguliavimą, pagal kurį, kaip minėta, nukentėjusysis privalo savo reikalavimą pareikšti būtent egzistuojančiam darbdaviui, o ne darbuotojui, taip pat įvertinus tą faktą, jog ieškovas pirminį ieškinį atsakovo E. R. atžvilgiu pareiškė nepraleisdamas nustatyto trejų metų termino (2018 m. rugpjūčio 23 d.), tokiu būdu nutraukdamas ieškinio senatį, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovą praleidus ieškinio senatį, nes toks ieškinio senaties instituto aiškinimas ir termino pradžios momento taikymas šioje byloje prieštarautų kasacinio teismo praktikoje nurodytam nukentėjusio asmens interesų gynybos prioriteto principui, bendrajai atsakomybės už sukeltą žalą taisyklei, galiausiai, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 1.5 straipsnis).

88. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai netaikė ieškinio senaties termino ieškovo reikalavimams atsakovui E. R. ir šiuo pagrindu neatmetė ieškinio. Atsižvelgiant į nurodytą, apelianto argumentai dėl ieškinio senaties praleidimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties

89. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje pirmosios instancijos teismo priimtam teisiniam rezultatui įtakos nedaro. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

90. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos išsamiai ištyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai vertino neturtinės žalos atlyginimui taikytiną teisinį reguliavimą ir šiam institutui aktualią teismų praktiką. Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti atsakovo E. R. apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra. Dėl aukščiau nurodytų argumentų skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

91. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

92. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas yra atmestas, ieškovas turi teisę į patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau ieškovui nepareiškus reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

atsakovo E. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Ramunė MikonienėAsta PikelienėLaima Ribokaitė