Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-1021-516/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-09-21
Bylos Nr.: e2A-1021-516/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00863-2018-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Rasa Gudžiūnienė, Antanas Rudzinskas
Ieškovas: Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Atsakovas: akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, E. R.
Trečiasis asmuo: G. J.

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
2.6.10.5.2.16Žalos atlyginimas asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju
2.6.10.8Žalos atlyginimo būdo, dydžio nustatymas ir žalos atlyginimo mokėjimas

Civilinė byla Nr. e2A-1021-516/2021 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00863-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.16; 2.6.10.8 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-910-560/2021 pagal ieškovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovams akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ ir E. R. dėl žalos regreso tvarka atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui G. J..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Tauragės apskrities VPK) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ ir E. R. 57 279,60 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. procesines palūkanas.

2. Nurodė, kad 2017 m. sausio 24 d., apie 13.55 val. Pagėgių savivaldybėje, kelio Kaunas - Jurbarkas - Šilutė - Klaipėda 149 kilometre, E. R., tuo metu dirbęs UAB ,,Eurotransrus“, vairuodamas UAB „Nėgė“ priklausantį automobilį Mercedes Benz Sprinter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ADB ,,Gjensidige“, pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 ir 136.3 punktų reikalavimus, t. y. važiuodamas paskui sunkvežimį Scania, nesilaikydamas saugaus atstumo ir pastarajam stabdant, siekdamas išvengti susidūrimo su sunkvežimiu, staiga suko į kairę, norėdamas lenkti sunkvežimį, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu Tauragės apskrities VPK Pagėgių policijos komisariato (toliau – Pagėgių PK) tarnybiniu automobiliu Škoda Yeti, valstybinis (duomenys neskelbtini), kuris važiavo su įjungtais specialiais garso ir šviesos signalais. Eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų žuvo policijos tarnybinio automobilio vairuotojas T. S., o tarnybiniame automobilyje važiavusiam pareigūnui D. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03683-17. Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nuosprendžiu E. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį.

3. Nurodė, kad Tauragės apskrities VPK 2017 m. kovo 23 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 85-IS-5 pripažinta, jog pareigūnas T. S. žuvo atlikdamas tarnybines pareigas, tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Tauragės apskrities VPK išmokėjo 57 279,60 Eur vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensaciją T. S. seseriai G. J., nes T. S. motina netrukus po sūnaus laidotuvių mirė, o T. S. tėvui R. S. buvo nuspręsta kompensacijos dalies nemokėti. Policijos įstaigos, specialiųjų įstatymų pagrindu, vykdo socialinio draudimo funkciją, todėl ieškovas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdrausto tarnybos metu žuvusio pareigūno T. S. seseriai G. J. kompensaciją dėl brolio žūties, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir įgyvendina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis.

4. Ieškovas teigė, kad visa išmokėta 57 279,60 Eur kompensacija buvo skirta O. S. neturtinei ir turtinei žalai atlyginti. T. S. vidutinis vienos darbo dienos užmokestis sudarė 41,38 Eur. Atsižvelgiant į žuvusio pareigūno vidutinį vienos darbo dienos užmokestį ir vidutinį mėnesio darbo dienų skaičių (21 diena), į tai, kad T. S. kitų išlaikytinių neturėjo, kad O. S. praėjus mėnesiui ir vienai dienai po sūnaus žūties mirė, taip pat į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, O. S. patirtą turtinę žalą ieškovas vertina 455,18 Eur ((41,38 VDU x 21 d.): 2 žmonių + 41,38 VDU : 2 žmonių)). Nurodė, kad pateikė visus įrodymus, patvirtinančius 57 279,60 Eur patirtų nuostolių dydį dėl išmokėtos kompensacijos. Ieškovas neturi pagrindo ir galimybės mažinti nuostolių dydžio ir pateikti kitų papildomų įrodymų, išskyrus G. J. rašytinius paaiškinimus, apie O. S. neturtinę žalą, nes O. S. yra mirusi. G. J. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad T. S. ir O. S. siejo labai stiprus emocinis ryšys. O. S. patirtą turtinę žalą sudaro 455,18 Eur, likusi 56 824,42 Eur suma yra skirta O. S. neturtinei žalai atlyginti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 15 d. sprendimu ieškovo Tauragės apskrities VPK ieškinį atmetė.

6. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei kasacinio teismo praktika, konstatavo, kad ieškovas, reikalaudamas iš atsakovų priteisti 57 279,60 Eur žalą (455,18 Eur turtinę ir 56 824,42 Eur neturtinę), turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

7. Teismas nustatė, kad nors, ieškovo teigimu, T. S. mamos O. S. išlaikymui skirdavo pusę savo atlyginimo, tačiau į bylą nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Nustatė, kad O. S. turėjo du vaikus, kurie, teismo vertinimu, abu turėjo prisidėti prie mamos išlaikymo, tačiau į bylą nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kodėl jai išlaikymą teikdavo tik vienas T. S.. Teismo vertinimu, ieškovo teiginiai apie O. S. išlaikymą yra deklaratyvaus pobūdžio. Teismas konstatavo, kad ieškovo nurodomas turtinės žalos dydis nėra grindžiamas nei tiesioginiais įrodymais, nei bent preliminariais paskaičiavimais, kokias pinigų sumas kokioms reikmėms savo motinos išlaikymui skirdavo T. S., todėl, nesant jokių įrodymų apie patirtų išlaidų realumą, sprendė, jog žala, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, šiuo atveju nėra įrodyta. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

8. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad O. S. sveikata buvo prasta dar iki sūnaus žūties. Teismas nurodė, kad iš civilinio atsakovo UAB „Eurotransrus“ žuvusio pareigūno seseriai G. J. buvo priteista 6 500 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Atsakovas ADB „Gjensidige“ po eismo įvykio trečiajam asmeniui G. J. atlygino 2 500 Eur neturtinės žalos, UAB „Eurotransus“ taip pat pervedė 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pati O. S., būdama gyva, nebuvo pareiškusi reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

9. Teismas sprendė, kad ieškovas nurodė būtent tokio dydžio žalą ne todėl, jog jis ją apskaičiavo, remdamasis kokiais nors žalos apskaičiavimo kriterijais, o todėl, kad tokio dydžio suma liko iš išmokėtos sumos atėmus turtinės žalos dydį. Konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog O. S. sveikata ir savijauta pablogėjo būtent po sūnaus mirties, nes, kaip nustatė teismas, dar iki sūnaus mirties, ji sirgo mirtina liga ir šeimos nariai ruošėsi laidotuvėms. Teismas nurodė, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų ir įrodytų O. S. dvasinius išgyvenimus ir kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo. Konstatavo, kad abstraktūs teiginiai apie patirtus nepatogumus, jų nekonkretizavus ir neįrodžius, nesudaro pagrindo konstatuoti patirtą neturtinę žalą, todėl, įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas yra neįrodytas.

Dėl ieškinio senaties

10. Teismas nurodė, kad reikalavimui dėl žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnis). Remdamasis bylos duomenimis, konstatavo, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo eismo įvykio metu – 2017 m. sausio 24 d., todėl ieškinio senatis pasibaigė 2020 m. sausio 24 d. Teismas nustatė, kad ieškovas 2018 m. gruodžio 17 d. patikslintu ieškiniu pakeitė E. R. statusą iš atsakovo į trečiojo asmens, o 2020 m. gruodžio 10 d. pakartotinai patikslinęs ieškinį, E. R. pakartotinai patraukė atsakovu byloje. Nors ieškovas pagrįstai nurodo, kad E. R. dalyvavo bylos nagrinėjime, tačiau teismas sutiko su atsakovu, kad jis prieš tai byloje dalyvavo kaip trečiasis asmuo ir jam nebuvo reiškiami turtiniai reikalavimai. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovo patikslintas ieškinys, pagal kurį yra nagrinėjama ši civilinė byla, atsakovui E. R. buvo pareikštas jau suėjus ieškinio senaties terminui, kas sudarė atskirą pagrindą atmesti ieškinį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11. Apeliaciniame skunde ieškovas Tauragės apskrities VPK prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Į bylą buvo pateiktas trečiojo asmens G. J. rašytinis paaiškinimas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK ) 177 straipsnyje numatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus. Teismo posėdžio metu G. J. prisiekė ir davė žodinius paaiškinimus. G. J. nurodė, kad T. S. išlaikė mamą O. S., nes ji negaudavo jokių pajamų, tvarkėsi neįgalumą patvirtinančius dokumentus. T. S. pirko mamai maistą, vaistus, vežiojo pas gydytojus, mokėjo mokesčius. Pati G. J. nedirbo, todėl motiną išlaikė tik T. S.. Ieškovas į bylą buvo pateikęs visus įrodymus, patvirtinančius 57 279,60 Eur patirtų nuostolių dydį dėl išmokėtos kompensacijos. Ieškovas išmokėjo kompensaciją, neskaičiuodamas turtinės ir neturtinės žalos dydžio, nes tokios pareigos nenumatė teisės aktai. Ieškovas nagrinėjamu atveju privalėjo vykdyti jam teisės aktuose nustatytus imperatyvius reikalavimus, pagal kuriuos jis yra įpareigotas pareigūno sužalojimo atveju sumokėti nustatyto dydžio piniginę kompensaciją ir ją išieškoti iš kalto asmens regreso tvarka. Ieškovas neturėjo galimybės tiksliai įrodyti O. S. patirtos turtinės žalos dydžio, todėl atsižvelgiant į susidariusią individualią situaciją, į protingumo ir teisingumo kriterijus, į tai, kad O. S. yra mirusi ir neįmanoma surinkti jokių įrodymų, rėmėsi jos dukters G. J. paaiškinimais ir O. S. patirtą turtinę žalą įvertino 455,18 Eur suma, kuri apskaičiuota T. S. vienos darbo dienos vidutinį užmokestį (41,38 Eur) padauginant iš darbo dienų per mėnesį skaičiaus ir padalijant gautą sumą dviem žmonėm. Mano, kad 455,18 Eur turtinė žala paskaičiuota tinkamai, įrodyta ir pagrįsta.

11.2. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Ieškovas negali paaiškinti, kokio dydžio neturtinė žala buvo padaryta O. S., nes išmokėjo teisės aktuose nustatyto dydžio kompensaciją neskaičiuojant turtinės ir neturtinės žalos dydžio. Ieškovas tik nurodė, kad prašo priteisti 57 279,60 Eur išmokėtą kompensaciją, o jei teismas nuspręs, kad ieškovo prašoma priteisti kompensacija susideda iš turtinės ir neturtinės žalos, tai nurodė, kad O. S. patirtą turtinę žalą sudaro 455,18 Eur, o likusi 56 824,42 Eur suma yra skirta O. S. neturtinei žalai atlyginti. Teismas nors ir leido G. J. pasisakyti, tačiau ignoravo, visiškai neanalizavo ir nepasisakė dėl jos paaiškinimų. G. J. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad T. S. mirtis buvo didžiulis šokas mamai. Iki T. S. mirties O. S. vaikščiojo, pajuokaudavo, jautėsi gerai, o po T. S. mirties visiškai pasikeitė, sveikata stipriai pablogėjo, nustojo vaikščioti, pasidarė apatiška, nustojo valgyti. Nors tiksliai paaiškinti kokią įtaką turėjo T. S. žūtis O. S. sveikatos būklei ieškovas negali, tačiau nesutinka, kad O. S. nepatyrė neturtinės žalos. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma.

11.3. Visiškai nepagrįstas teismo argumentas, kuriuo remiantis nepriteista neturtinė žala, kad O. S. nebuvo pareiškusi reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Eismo įvykis įvyko 2017 m. sausio 24 d. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. T. S. mama O. S. mirė 2017 m. vasario mėnesį, todėl net neturėjo galimybės ir nespėjo pateikti ieškinio į baudžiamąją bylą. Nepaisant to, ar O. S. būtų pareiškusi civilinį ieškinį, ar nebūtų, tai nepaneigia ieškovo reikalavimo teisės ir neatleidžia žalą padariusio asmens nuo atsakomybės atlyginti žalą regreso tvarka.

11.4. Nesutinka su teismo išvadomis dėl ieškinio senaties termino. Civilinis ieškinys atsakovui E. Re. Kauno apygardos teismui buvo pateiktas 2018 m. lapkričio 2 d. Ieškovas 2018 m. gruodžio 17 d. patikslintu ieškiniu pakeitė E. R. teisinę padėtį į trečiojo asmens, ieškinys pagal teismingumą buvo perduotas Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 3 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo. Ieškovas pateikė teismui prašymą pakeisti E. R. padėtį į atsakovo. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 18 d. priėmė nutartį ir nustatė ieškovui terminą iki 2020 m. gruodžio 10 d. pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus. Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į ieškinio senaties teisinį reglamentavimą, į tai, kad ieškovas, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per ieškinio senaties terminą kreipėsi į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, į tai, kad ieškinys buvo reiškiamas ne dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, o dėl kompensacijos regreso tvarka priteisimo, į tai, kad E. R. buvo bylos dalyviu nuo ieškinio pareiškimo momento ir įstatymai numato, kad eismo įvykio kaltininkas atsako subsidiariai su draudiku, mano, kad į teismą kreipėsi laiku ir ieškinys dėl kompensacijos regreso tvarka priteisimo pareikštas nepraleidus senaties termino.

Atsiliepimas

12. Atsakovė UDB „Gjensidige“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Ieškovas šioje byloje ignoruoja teismų išaiškinimus ir bylai aktualų teisinį reguliavimą. Ieškovas visiškai nevertina to, kad kompensaciją jis mokėjo pagal viešosios teisės normas, kurios yra aktualios pačiam ieškovui išmokant kompensaciją, tuo tarpu regreso teisė turi būti įgyvendinama pagal CK nuostatas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo klausimus. Nesutinka su apeliantu, kad vien faktas, jog jis išmokėjo kompensaciją, sudaro pagrindą tokio paties dydžio žalos atlyginimo reikalauti ir iš atsakovų. Toks ieškovo reikalavimas yra ne tik teisiškai nepagrįstas, bet ir nesąžiningas.

12.2. Ieškovas neįrodė reikalaujamos priteisti turtinės žalos dydžio. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (toliau – Taisyklės), 11 punkte nurodyta, kad žalos, atsiradusios dėl nukentėjusio trečiojo asmens gyvybės atėmimo, dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į mirusįjį laidojusių asmenų pateiktus dokumentus, įrodančius protingas išlaidas, patirtas dėl laidojimo, įskaitant laidojimo pašalpas, gautas pagal teisės aktus, ir vadovaujantis kitais gautais dokumentais apie žalą. Ieškovo teigimu, dalis jo išmokėtos kompensacijos, t. y. 455,18 Eur, buvo skirti žuvusiojo T. S. motinos patirtai turtinei žalai atlyginti. Tokią sumą ieškovas gauna, darydamas prielaidą, kad žuvusysis pusę savo gaunamų pajamų skirdavo mamos išlaikymui. Atsakovas neginčija, kad žuvusysis galėjo prisidėti prie mamos išlaikymo, tačiau tokie ieškovo skaičiavimai negali būti laikomi įrodymais, pagrindžiančiais nurodomą turtinę žalą. Ieškovas nedetalizuoja šios sumos – ar ją sudaro išlaidos maistui, būsto išlaikymui, drabužiams, kokia sumos dalis priskiriama kiekvienai iš šių kategorijų ir pan.

Šalies argumentai

12.3. Ieškovas neįrodė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio ir šiam reikalavimui pasirinko netinkamą atsakovą. Ieškovas neįrodė, kad nukentėjusiajai būtų padaryta 56 824,42 Eur neturtinė žala. Be to, draudikas yra išmokėjęs maksimalias įstatyme numatytas sumas neturtinei žalai atlyginti. Atsakovas neginčija, jog O. S. dėl sūnaus žūties galėjo patirti neigiamų išgyvenimų. Kita vertus teigti, kad O. S. dėl sūnaus žūties patyrė 56 824,42 Eur dydžio neturtinę žalą nėra pagrindo, kadangi tokia suma neatitinka ir teismų priteisiamų neturtinės žalos dydžių.

12.4. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą negali būti paveldima materialine teisine prasme ir atitinkamai negali būti procesinių teisių perėmimo objektas, nes neturtinė žala atsiranda pažeidus asmenines neturtines vertybes, kurios yra neatsiejamai susijusios su asmeniu, patyrusiu šią žalą (CK 5.1 straipsnio 3 dalis). Iš išdėstyto seka, jog G. J. nepaveldėjo teisės reikalauti mirusios mamos patirtos neturtinės žalos, o ieškovas vienkartine išmoka mamos neturtinės žalos nekompensavo.

Atsiliepimas

13. Atsakovas E. R. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Ieškovas savo reikalavimą kildina iš CK 6.290 straipsnio ir iš Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (2015 m. birželio 25 d., Nr. XII-1855 redakcija, galiojusi įvykio metu) (toliau – Statutas) 50 straipsnio 1 dalies. Kitaip tariant, ieškovas ieškinyje nurodo du visiškai skirtingus išlaidų atlyginimo pagrindus: civilinę atsakomybę ir alternatyvų žalos kompensavimo būdą. Reikalavimui dėl žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnis). Laikytina, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo eismo įvykio metu, t. y. 2017 m. sausio 24 d., ieškinio senatis pasibaigė 2020 m. sausio 24 d. Reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo E. R. yra pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą.

13.2. Atsižvelgiant į tai, kad prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikui atsiranda prievolė atlyginti žalą draudimo sutarties ir įstatymo ribose. Remiantis CK 6.254 straipsnio 2 dalimi, privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apsidraudusio asmens civilinė atsakomybė yra tik subsidiari ir atsiranda tik tuo atveju, jei priteista suma viršija draudiko privalomojo draudimo sumą. Draudimo bendrovė po eismo įvyko yra išmokėjusi maksimalią neturtinės žalos sumą po 2 500 Eur eismo įvykio metu nukentėjusiam D. P. ir žuvusio T. S. seseriai G. J.. Ieškovas į bylą nėra pateikęs jokių neturtinę žalą pagrindžiančių dokumentų. Ieškovas privalo ne vien formaliai nurodyti, kad jo reikalavimo suma sutampa su sužaloto pareigūno patirta žala, bet ir pagrįsti išmokėtos kompensacijos bei faktiškai patirtos žalos santykį.

13.3. Apeliantas painioja žalos atlyginimo institutą su regreso teise. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama kasacinės instancijos teismo praktikai, susijusiai su asmens gyvybe ir jos atėmimu padaromai žalai, tačiau nevertinama tai, kad trečiajam asmeniui išmokėta kompensacija ženkliai viršija įprastą žalą analogiško pobūdžio bylose. Trečiajam asmeniui yra išmokėta kompensacija, kuri apima ir neturtinę žalą, tačiau apeliantas, įgyvendindamas regreso teisę, neįrodinėja nei žalos dydžio, nei jos susiformavimo struktūros, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad abstraktūs teiginiai apie nepatirtus nepatogumus, jų nekonkretizavus ir neįrodžius, nesudaro pagrindo konstatuoti neturtinę žalą.

13.4. Mirusiajai O. S. nepareiškus reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo, tokios teisės neturi ir ieškovas. Ieškovo išmokėta suma mirusiojo T. S. motinos įpėdinei G. J. vertintina kaip kompensacija pagal viešosios teisės reikalavimus, bet ne neturtinės žalos atlyginimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

15. Byloje nustatyta, kad 2017 m. sausio 24 d. eismo įvykio metu, atlikdamas tarnybines pareigas, žuvo Tauragės apskrities VPK Pagėgių PK tarnybinio automobilio vairuotojas T. S.. Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nuosprendžiu dėl eismo įvykio kaltu buvo pripažintas atsakovas E. R.. Nustatyta, kad atsakovas E. R. sukėlė eismo įvykį, vairuodamas automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ADB „Gjensidige“. Ieškovas, vadovaudamasis Statuto 50 straipsnio 1 dalimi, išmokėjo 57 279,60 Eur dydžio vienkartinę išmoką (kompensaciją) žuvusiojo seseriai G. J., priėmusiai žuvusio policijos pareigūno motinos O. S., mirusios 2017 m. vasario 25 d., palikimą.

16. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka. Ieškovas (apeliantas), išmokėjęs 57 279,60 Eur vienkartinę išmoką, prašė ją priteisti iš atsakovų – avariją sukėlusio E. R. ir draudimo bendrovės.

17. Apelianto teigimu, jis privalėjo vykdyti specialiuose teisės aktuose nustatytus imperatyvius reikalavimus, pagal kuriuos buvo įpareigotas pareigūno sužalojimo (mirties) atveju sumokėti nustatyto dydžio piniginę kompensaciją, todėl turi teisę šią išmoką išieškoti iš kalto asmens regreso tvarka. Kompensaciją pagal specialų teisės aktą išmokėjo atskirai neskaičiuodamas turtinės ir neturtinės žalos, tačiau, kilus ginčui teisme, žuvusio pareigūno motinos O. S. patirtą turtinę žalą įvertino 455,18 Eur, o neturtinę žalą – 56 824,42 Eur.

Dėl žalos atlyginimo regreso tvarka

18. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad valstybė, pripažindama atitinkamų kategorijų valstybės pareigūnų tarnybos pobūdžio nulemtą potencialų pavojų jiems, taip pat įvertindama tai, kad gera pareigūnų sveikatos būklė yra būtina sąlyga tinkamam jų pareigų, turinčių neabejotiną svarbą visuomenei, vykdymui, įsipareigojo nurodytų kategorijų pareigūnams suteikti papildomą (palyginus su kitais asmenimis) sveikatos ir gyvybės draudimo valstybės biudžeto lėšomis apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014). Dėl to sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais policijos ir kitų valstybės įstaigų darbuotojai, vadovaujantis specialiais teisės aktais, draudžiami valstybės lėšomis.

19. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad dėl tarnybos nukentėjusiems policijos pareigūnams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikoma valstybės socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2009; 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014). Tokio teisės aiškinimo laikomasi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamoje doktrinoje (žr. Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimą).

20. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad policijos įstaigos specialiųjų įstatymų pagrindu vykdo socialinio draudimo funkciją, spręstina, kad ieškovas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdrausto žuvusio pareigūno artimiesiems kompensaciją, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir įgyvendina CK 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis.

21. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Sprendžiant dėl socialinio draudimo įstaigos regreso teisės, įgyvendinamos nurodytų normų pagrindu, apimties, šios teisės normos aiškintinos ir taikytinos atsižvelgiant į socialinio draudimo įstaigų ir už žalą atsakingų asmenų prievolių mokėti nukentėjusiajam žalos atlyginimą atsiradimo pagrindus bei sąlygas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žala gali būti atlyginama skirtingomis formomis ir būdais. Be CK nustatytų žalos atlyginimo (civilinės atsakomybės) pagrindų ir principų, kurie, be kita ko, reikalauja, kad būtų atlyginama tiek žalos, kiek jos yra padaryta (kompensacinė civilinės atsakomybės funkcija), žala gali būti atlyginama ir kitais – alternatyviais žalos kompensavimo būdais. Tokie atvejai paprastai įtvirtinti ne civilinius teisinius santykius reglamentuojančiuose, bet viešosios teisės aktuose. Vienas alternatyvių žalos atlyginimo būdų yra žalos atlyginimas, remiantis žalos dydžio nustatymo metodikomis. Tokiu būdu žala atlyginama ne individualizuotai, bet remiantis standartizuotais kriterijais; tai reiškia, kad toks žalos atlyginimas gali atitikti realiai padarytos žalos dydį, bet gali jo ir neatitikti – būti mažesnis ar didesnis. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatydamas išmokėtos socialinio draudimo kompensacijos įskaitymo į atlygintinos žalos dydį sąlygą, numatė, jog kompensacijos dydis gali neatitikti realiai padarytos žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013).

22. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, ieškovas Tauragės apskrities VPK apskaičiavo ir išmokėjo žuvusio pareigūno T. S. seseriai 57 279,60 Eur kompensaciją, vadovaudamasis Statuto 50 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad pareigūno, kuris žuvo atlikdamas tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio mirties priežastis yra susijusi su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kuris nužudytas dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, šeimai per vienus metus nuo pareigūno mirties išmokama jo 120 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu.

23. Taigi, kaip teisingai nurodė apeliantas, Tauragės apskrities VPK prievolė mokėti atitinkamo dydžio socialinio draudimo išmoką žuvusio pareigūno artimiesiems (seseriai) atsirado viešosios teisės normų pagrindu. Kita vertus, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų. Dėl to nėra teisinio pagrindo išvadai, kad pareigūną sužalojęs asmuo turėjo suvokti tokių savo veiksmų padarinius ir privalo prisiimti prievolę atlyginti specialiaisiais teisės aktais nustatyto dydžio žalą. Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas aiškintinas kitų CK normų, nustatančių padarytos žalos atlyginimo pagrindus, kontekste, t. y. vadovaujantis CK įtvirtinta nuostata, kad tiesioginius nuostolius ir negautas pajamas turi visiškai atlyginti atsakingas asmuo (visiško žalos atlyginimo principas), taip pat kitomis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę. Todėl policijos pareigūną sužalojusio asmens atsakomybė nustatoma pagal CK normas, o ne specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių policijos pareigūnams išmokamas kompensacijas jų sveikatos sutrikdymo atveju, pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013; 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014).

24. Taigi kasacinio teismo praktika nuosekliai plėtojama ta linkme, kad policijos įstaiga, atlyginusi dėl kalto asmens veiksmų atsiradusią žalą specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėdama pareigūnui arba jo šeimos nariams kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo ar mirties, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013; 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014).

25. Atsižvelgdama į paminėtą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas, vykdydamas socialinio draudimo funkciją ir, vadovaudamasis atitinkamomis viešosios teisės normomis, išmokėjęs nustatyto dydžio vienkartinę išmoką (kompensaciją), turi teisę regreso tvarka reikalauti atlyginti žalą, tačiau pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl tokios žalos atlyginimo regreso tvarka, nėra saistomas pagal viešosios teisės normas išmokėtos kompensacijos dydžio. Kitaip tariant, vien tai, kad ieškovas, vykdydamas socialinio draudimo funkciją, remdamasis Statuto 50 straipsnio 1 dalimi, išmokėjo žuvusio pareigūno seseriai 57 279,60 Eur kompensaciją, nereiškia, kad teismas būtent tokio dydžio žalą ir turi priteisti, nes, kaip minėta, remiantis CK 6.290 straipsnio 1 dalimi ir prieš tai aptarta kasacinio teismo praktika, išmokėtos kompensacijos dydis ne visada gali atitikti realiai padarytos žalos dydį. Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, žalos padariusio asmens atsakomybės dydžio klausimas nagrinėjamu atveju nustatytinas vadovaujantis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę, todėl ieškovas, reikalaudamos žalos atlyginimo, turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį, o reikalaudamas priteisti 57 279,60 Eur kompensaciją, išmokėtą žuvusio policijos pareigūno seseriai, turi įrodyti, kad visa išmokėtos kompensacijos suma atlygino realią žuvusio pareigūno artimųjų patirtą žalą.

26. Nagrinėjamoje byloje nustatytos žalą padariusio asmens – atsakovo E. R. – civilinės atsakomybės sąlygos, ginčas kilęs dėl žalos dydžio.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

27. Apeliantas prašė priteisti 455,18 Eur turtinę žalą, kuri apskaičiuota T. S. vienos darbo dienos vidutinį užmokestį (41,38 Eur) padauginant iš darbo dienų per mėnesį skaičiaus (21 diena) ir padalijant gautą sumą dviem žmonėm. Nurodė, kad žuvęs pareigūnas T. S. prisidėdavo prie mamos O. S. išlaikymo: pirkdavo jai maistą, veždavo pas gydytojus, mokėjo mokesčius ir t. t. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti, reikalavimą dėl turtinės žalos atmetė.

28. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 31 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021, 27 punktas ir kt.). Kita vertus CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ši įstatymo nuostata reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021).

29. Taigi nors pateikti nuostolių (žalos) dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai), tačiau nagrinėjamoje byloje susiklostė būtent tokia situacija, kai tikslaus žalos dydžio nustatymas yra apsunkintas, nes tiesioginiai dalyviai – T. S. ir O. S. – yra mirę, todėl įrodyti, kokio dydžio išlaikymą (paramą) T. S. teikė motinai O. S. yra sudėtinga. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į susidariusią situaciją, įrodinėjimo procese negali būti reikalaujama iš šalių įrodyti to, kas iš esmės yra neįmanoma.

30. Nors, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad T. S. teikė išlaikymą savo mamai O. S. byloje nėra, tačiau duodama parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu žuvusio pareigūno sesuo G. J. šias aplinkybės patvirtino, nurodžiusi, kad T. S. išlaikė mamą O. S., nes ji negaudavo jokių pajamų, tvarkėsi neįgalumą patvirtinančius dokumentus. T. S. pirko motinai maistą, vaistus, vežiojo pas gydytojus, mokėjo mokesčius. Pati G. J. tuo metu nedirbo ir prisidėti prie motinos išlaikymo neturėjo galimybių. Be to, pažymėtina ir tai, kad bylos šalys iš esmės neginčijo to, kad žuvusysis T. S. galėjo prisidėti prie motinos išlaikymo.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes, vadovaudamasi CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, taip pat teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad apeliantė (ieškovė) preliminariais duomenimis įrodė, kad T. S. prisidėjo prie motinos išlaikymo, todėl sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti turtinę žalą yra pagrįstas.

32. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo keistinas, ieškovo reikalavimas dėl 455,18 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad draudimo išmoką (kompensaciją) išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos (nagrinėjamu atveju – Tauragės apskrities VPK) teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę į atsakingą draudiką arba, jei tokio nėra, į žalą padariusį asmenį (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalis). Nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu atsakovo E. R. vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta ADB „Gjensidige“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė nėra atlyginusi turtinės žalos – O. S. netekto išlaikymo, kurį teikė žuvusysis T. S., 455,18 Eur turtinė žala ieškovei priteistina ne iš abiejų atsakovų, o iš draudimo bendrovės – atsakovės ADB „Gjensidige“.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

34. Apeliantas prašo priteisti iš atsakovų neturtinę žalą, kurią įvertino 56 824,42 Eur suma. Tokią sumą apskaičiavo iš išmokėtos 57 279,60 Eur kompensacijos atėmęs 455,18 Eur turtinę žalą. Apelianto teigimu, O. S. dėl sūnaus T. S. žūties patyrė išgyvenimus, stipriai pablogėjo sveikata, pasidarė apatiška, nustojo valgyti.

35. Pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegija pažymi, kad neabejoja O. S. patirtais dvasiniais išgyvenimais ir sukrėtimu dėl sūnaus T. S. žūties. Kita vertus, kaip jau minėta, policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją ir jų išmokama kompensacija dėl pareigūno, vykdžiusio tarnybines pareigas, sveikatos sužalojimo ar, kaip šiuo atveju, žūties yra viena iš socialinio draudimo rūšių, o socialiniu draudimu yra saugomi ir draudžiami tik asmens turtiniai interesai ir įstatyme nustatytais atvejais kompensuojami turtiniai asmens praradimai.

36. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad policijos įstaigos išmokėtos sveikatos draudimo išmokos paskirtis – atlyginti pareigūnui turtinę žalą, patirtą dėl sveikatos sužalojimo tarnybinių pareigų vykdymo metu ar kitais įstatyme nustatytais draudžiamaisiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime taip pat išaiškinta, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala.

37. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo pagal Statuto 50 straipsnio 1 dalį išmokėtos kompensacijos, kaip socialinio draudimo išmokos, paskirtis nėra neturtinės žalos atlyginimas. Minėta, kad socialiniu draudimu yra saugomi ir draudžiami tik asmens turtiniai interesai ir įstatyme nustatytais atvejais kompensuojami turtiniai asmens praradimai. Neturtinė žala nukentėjusiajam (jo šeimos nariams) nėra kompensuojama iš draudimo atlyginimo.

38. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovo išmokėta kompensacija žuvusio pareigūno seseriai pagal Statuto 50 straipsnio 1 dalį gali būti skirta tik turtinei žalai atlyginti (įrodžius visas civilinės atsakomybės sąlygas), tačiau tokia išmoka nėra kompensuojama neturtinė žala.

Dėl ieškinio senaties

39. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl ieškinio senaties termino taikymo atsakovui E. R..

40. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, konstatavo, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo eismo įvykio metu, t. y. 2017 m. sausio 24 d., todėl ieškinio senatis pasibaigė 2020 m. sausio 24 d. Kadangi ieškovas 2018 m. gruodžio 17 d. patikslintu ieškiniu E. R. statusą iš atsakovo pakeitė į trečiojo asmens, o pakartotinai patikslintas ieškinys atsakovui E. R. pareikštas tik 2020 m. gruodžio 10 d., sprendė, kad ieškinys E. R. pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą.

41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad turtinė žala priteistina ne tiesiogiai iš žalą padariusio asmens – atsakovo E. R., o iš draudimo bendrovės, į tai, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos yra atmestas, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apelianto skunde nurodomi argumentai dėl ieškinio senaties taikymo atsakovui E. R. nėra teisiškai reikšmingi, todėl detaliau dėl jų nepasisakoma.

Dėl procesinės bylos baigties

42. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė (ieškovė) Tauragės apskrities VPK preliminariais duomenimis pagrindė padarytos turtinės žalos dydį, tuo tarpu reikalavimas atlyginti neturtinę žalą negali būti tenkinamas, kadangi policijos įstaigos išmokėtos kompensacijos, kaip socialinio draudimo išmokos, paskirtis nėra atlyginti patirtus neturtinius praradimus (neturtinę žalą). Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje atmesti ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo keistinas, ieškovės reikalavimą dėl 455,18 Eur turtinės žalos priteisimo tenkinant, o sprendimas dalyje, kuria ieškinio reikalavimas priteisti neturtinę žalą atmestas, paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Apeliantė Tauragės apskrities VPK, pateikusi apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos jų faktą ir dydį pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl šios išlaidos nėra priteisiamos.

44. Atsakovai E. R. ir ADB „Gjensidige“, pateikę atsiliepimus į apeliacinį skundą, prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikta tokių išlaidų faktą ir dydį pagrindžiančių įrodymų, šios išlaidos atsakovams nepriteistinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimas priteisti turtinę žalą atmestas, pakeisti. Priteisti ieškovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 455,18 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir aštuoniolika centų) turtinės žalos atlyginimą iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Marius BajorasRasa GudžiūnienėAntanas Rudzinskas