- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-15
- Bylos Nr.
- e2-910-560/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00863-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- E. R., akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“
- Trečiasis asmuo
- G. J.
- Ieškovas
- Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės atstovei J. L.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovams akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ ir E. R. dėl žalos regreso tvarka atlyginimo, trečiasis asmuo G. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį tikslinęs prašo iš atsakovų akcinės draudimo bendrovės (toliau ADB) ,,Gjensidige“ ir E. R. subsidiariai priteisti 57 279,60 Eur žalos ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini)apie 13.55 Pagėgių savivaldybėje, kelio Kaunas - Jurbarkas - Šilutė - Klaipėda 149 kilometre, E. R., tuo metu dirbęs UAB ,,Eurotransrus“, vairuodamas UAB „Nėgė“ priklausantį automobilį Mercedes Benz Sprinter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ADB ,,Gjensidige“, pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus bei 136.3 punkto reikalavimus, t. y. važiuodamas paskui sunkvežimį Scania, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba „Kraker“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas saugaus atstumo ir pastarajam stabdant, siekdamas išvengti susidūrimo su sunkvežimiu, staiga suko į kairę norėdamas lenkti sunkvežimį, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir - Tauragės aps. VPK) Pagėgių policijos komisariato (toliau ir - Pagėgių PK) tarnybiniu automobiliu Škoda Yeti, valstybinis (duomenys neskelbtini) kuris važiavo su įjungtais specialiais garso ir šviesos signalais. Šie E. R. Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu ir atsiradusiomis pasekmėmis, t. y. eismo įvykio metu, dėl patirtų sužalojimų žuvo policijos tarnybinio automobilio vairuotojas T. S., o tarnybiniame automobilyje važiavusiam pareigūnui D. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03683-17 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 281 str. 5 d. Tauragės rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 19 d. priėmė nuosprendį, kuriuo atsakovą E. R. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 281 straipsnio 5 dalį ir paskyrė jam laisvės atėmimą 1 metams ir 4mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams. Šį nuosprendį apeliacinei instancijai apskundė Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūra. 2018 m. sausio 18 d. Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį, kuria prokuroro apeliacinį skundą atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
3. D. P. iš įvykio vietos buvo pristatytas į Tauragės apskrities ligoninę, vėliau buvo pervežtas į Lietuvos sveikatos medicinos universiteto ligoninę Kauno klinikas (toliau - LSMU ligoninė Kauno klinikos), kur buvo nustatyta diagnozė: krūtinės ir pilvo sumušimai, kairės krūtinės ląstos m-VII šonkaulių lūžimai, oras kairėje krūtinplėvės ertmėje, diafragmos ir blužnies plyšimas, todėl nuo (duomenys neskelbtini)iki 2017 m. liepos 19 d. D. P. buvo laikinai nedarbingas. Įvykio metu pareigūnas buvo blaivus. LSMU ligoninė Kauno klinikų 2017 m. vasario 10 d. pateiktoje pažymoje Nr. RPS-(1.70)-54 apie pakenkimo sveikatai sunkumą nurodyta, kad vadovaujantis sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašu, D. P. pakenkimas sveikatai priskiriamas prie sunkių. Įvykus eismo įvykiui vyriausiasis patrulis T. S., vairavęs tarnybinį automobilį, žuvo. Tauragės aps. VPK Pagėgių PK vyriausiasis patrulis T. S. vadovaudamasis PĮ nustatytais uždaviniais ir pareigomis bei pareigybės aprašyme numatytais reikalavimais nuo (duomenys neskelbtini) 9.00 val. iki 2017 m. sausio 24 d. 21.00 val. dirbo pagal nustatytą darbo grafiką Pagėgių savivaldybės teritorijoje ir užtikrino reagavimą į įvykius bei viešosios tvarkos palaikymą. Tauragės aps. VPK Pagėgių PK pareigūnai vyko į (duomenys neskelbtini) 13 val. 46 min. gautą pranešimą dėl Pagėgių A. M. gimnazijoje išdaužto lango. Tauragės aps. VPK 2017 m. kovo 23 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 85-IS-5 pripažinta, kad pareigūnas T. S. žuvo atliekant tarnybines pareigas ir tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Tauragės aps. VPK išmokėjo 57 279,60 Eur vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensaciją T. S. seseriai G. J., nes T. S. motina netrukus po sūnaus laidotuvių mirė, o T. S. tėvui R. S. buvo nuspręsta kompensacijos dalies nemokėti. Policijos įstaigos specialiųjų įstatymų pagrindu vykdo socialinio draudimo funkciją, todėl ieškovas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdrausto tarnybos metu žuvusio pareigūno T. S. seseriai G. J. kompensaciją dėl brolio žūties, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir įgyvendina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis.
4. Teigia, jog ieškovas privalėjo įvykdyti jam teisės aktuose nustatytą pareigą ir žuvusio pareigūno šeimai išmokėti 120 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinę kompensaciją. Ieškovo patirtos žalos faktas ir dydis dėl E. R. veiksmų yra įrodytas. Nuostolius ieškovas patyrė dėl neteisėtų atsakovo E. R. veiksmų policijos pareigūnų atžvilgiu, kurių Tauragės aps. VPK nebūtų patyręs, jei E. R. nebūtų mirtinai sužalojęs T. S., todėl ieškovas turi teisę į jų atlyginimą. Ieškovas privalėjo išmokėti 57 279,60 Eur dydžio kompensaciją žuvusio pareigūno motinai O. S. (realiai buvo išmokėta G. J., nes T. S. motina netrukus po sūnaus laidotuvių mirė), o tai padaręs įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovus. Teisės aktai nenumatė ieškovui pareigos išmokant kompensaciją įvertinti O. S. patirtą turtinę ir neturtinę žalą, t. y. ieškovas, išmokėdamas kompensaciją, neturėjo pareigos skaičiuoti ir įvertinti T. S. motinai padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydžio. Visa išmokėta 57 279,60 Eur kompensacija buvo skirta O. S. neturtinei ir turtinei žalai atlyginti. O. S. po sūnaus T. S. mirties patyrė turtinę žalą, nes T. S. mamą išlaikydavo, pirkdavo maistą, vaistus, veždavo pas gydytojus, mokėjo mokesčius. Ieškovas negali pateikti tokių išlaidų faktą pagrindžiančių dokumentų. G. J. taip pat nurodė, kad nerinko jokių čekių ar kitų mokėjimus patvirtinančių dokumentų, nes nemanė, kad tai yra reikalinga. Be to, G. J. nurodė, kad mama negavo jokių išmokų ir buvo išlaikoma tik T. S.. T. S. vidutinis vienos darbo dienos užmokestis sudarė 41,38 Eur, todėl atsižvelgiant į žuvusio pareigūno vidutinį vienos darbo dienos užmokestį ir vidutinį mėnesio darbo dienų skaičių (21), į tai, kad T. S. kitų išlaikytinių neturėjo, į tai, kad O. S. praėjus mėnesiui ir vienai dienai po sūnaus žūties mirė, taip pat, į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, O. S. patirtą turtinę žalą ieškovas vertina 455,18 Eur ((41,38vdu * 21 d.): 2 žmonių+41,38vdu : 2 žmonių)) suma.
5. Ieškovas į bylą yra pateikęs visus įrodymus, patvirtinančius 57 279,60 Eur patirtų nuostolių dydį dėl išmokėtos kompensacijos. Ieškovas neturi pagrindo ir galimybės mažinti nuostolių dydžio ir negali padaryti neįmanomo, t. y. pateikti kitų papildomų įrodymų, išskyrus G. J. rašytinius paaiškinimus apie O. S. neturtinę žalą, nes O. S. yra mirusi. Ieškovas nepažinojo žuvusio pareigūno motinos O. S.. T. S. mama dalyvavo sūnaus laidotuvėse ir tai buvo vienintelė diena, kai ieškovas turėjo galimybę pamatyti O. S.. Ieškovas yra policijos įstaiga ir negali bei nėra įgaliota paaiškinti, ar T. S. žūtis tarnybos metu galėjo turėti, ar turėjo įtakos O. S. ligos paūmėjimui ar mirčiai praėjus mėnesiui po sūnaus mirties. T. S. mama O. S. dėl vaiko mirties patyrė dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus. G. J. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad T. S. ir O. S. siejo labai stiprus emocinis ryšys, jie bendravo kiekvieną dieną, visus sprendimus priimdavo tik abu kartu pasitarę. Paaiškino, kad T. S. mirtis buvo didžiulis šokas mamai. Iki T. S. mirties mama vaikščiojo, pajuokaudavo, jautėsi gerai. Po brolio mirties O. S. visiškai pasikeitė, sveikata stipriai pablogėjo, nustojo vaikščioti, pasidarė apatiška, nustojo valgyti. Taigi akivaizdu, kad buvo patirtas didelis emocinis sukrėtimas ir stresas. Atsižvelgiant į tai, kad O. S. patirtą turtinę žalą sudaro 455,18 Eur, likusi 56 824,42 Eur suma yra skirta O. S. neturtinei žalai atlyginti. Patikslintas ieškinys reiškiamas atsakovams E. R. ir ADB ,,Gjensidige“, kadangi atsižvelgiant į TPVCAPDĮ 11 ir 13 straipsnius, į tai, kad E. R. darbdavys ,,Eurotransrus“ yra likviduotas, į tai, kad kaltininko subsidiari atsakomybė yra įtvirtinta TPVCAPDĮ, kuris yra lex specialis Civilinio kodekso atžvilgiu, abu atsakovai turi subsidiariai atlyginti ieškovo patirtus nuostolius dėl kompensacijos išmokėjimo.
6. Nurodo, jog ieškovas ieškinį dėl kompensacijos regreso tvarka priteisimo pareiškė nepraėjus trejų metų senaties terminui. Ieškovas teismui ieškinį pateikė 2018 m. lapkričio 2 d. Pareiškus patikslintą ieškinį, 2018 m. gruodžio 17 d. atsakovo E. R. teisinė padėtis buvo pakeista į trečiojo asmens, byla nebuvo nutraukta. 2020 m. lapkričio 9 d. ieškovas, vadovaudamasis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo, šalių lygiateisiškumo principais, toje pačioje civilinėje byloje pakeitė E. R. teisinę padėtį į atsakovo. Ieškinys pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino, atsakovas E. R. buvo bylos dalyviu nuo ieškinio pareiškimo momento ir įstatymai numato, kad eismo įvykio kaltininkas atsako subsidiariai su draudiku.
Atsiliepimas
7. Atsakovas DB „ Gjensidige“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog E. R. yra atsakingas dėl eismo įvykio sukėlimo ir kad šiuos jo neteisėtus veiksmus ir žuvusio pareigūno mirtį sieja priežastinis ryšys. Atsakovė nesutiko su ieškinio reikalavimu atlyginti 57 279,60 Eur sumą, kurią, kaip vienkartinę kompensaciją sumokėjo ieškovas žuvusiojo policijos pareigūno seseriai G. J., nes valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui išmokėta kompensacija viršijo jam padarytą žalą. Ieškovas nevertino, kokia iš tikrųjų žala buvo padaryta žuvusiojo policijos pareigūno artimiesiems ir kompensacijos dydį apskaičiavo vadovaujantis norminio akto nuostata, o ne realiai patirtais asmens nuostoliais, turtine ar neturtine žala. Trečiajam asmeniui G. J. kompensacija buvo mokėta tik dėl to, kad ji paveldėjo teisę gauti nurodytą kompensaciją mirus T. S. motinai, todėl ieškovui kilo pareiga įrodyti žuvusio policininko ir G. J. motinai padarytos turtinės / neturtinės žalos faktą ir jos dydį.
8. Atsakovas neginčija, kad žuvusysis galėjo prisidėti prie mamos išlaikymo, tačiau tokie ieškovo skaičiavimai negali būti laikomi įrodymais, pagrindžiančiais ieškovo nurodomą turtinę žalą. Visų pirma, neaišku, kodėl būtent tokia suma turėjo būti skiriama O. S. išlaikymui. Ieškovas nedetalizuoja šios sumos - ar ją sudaro išlaidos maistui, būsto išlaikymui, drabužiams, kokia sumos dalis priskiriama kiekvienai iš šių kategorijų ir pan. Jei O. S. išlaikymui buvo reikalinga 455,18 EUR suma per mėnesį, turėtų būti įvertinama, kad ji turėjo du vaikus, kurie abu turėjo prisidėti prie mamos išlaikymo. Atsakovas neginčija, jog O. S. dėl sūnaus žūties galėjo patirti neigiamų išgyvenimų. Kita vertus teigti, jog O. S. dėl sūnaus žūties patyrė 56 824,42 Eur dydžio neturtinę žalą nėra pagrindo, kadangi tokia suma neatitinka ir teismų priteisiamų neturtinės žalos dydžių. Atsakovas dėl eismo įvykio jau yra išmokėjęs maksimalią 5 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti (2 500 Eur eismo įvykio metu nukentėjusiam D. P.; 2 500 Eur eismo įvykio metu žuvusiojo T. S. seseriai). Kadangi atsakovas neturtinės žalos apimtyje savo prievolę yra pilnai įvykdęs, todėl likusią bet kurių asmenų patirtą neturtinę žalą turėtų atlyginti įvykio kaltininkas.
Atsiliepimas
9. Atsakovas E. R. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kurį prašo atmesti, taikyti ieškinio senatį. Nurodo, kad eismo įvykio metu E. R. vairuojama transporto priemonė „Mercedes Benz Sprinter“ buvo drausta ADB „Gjensidige“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; eismo įvykio metu E. R. dirbo UAB „Eurotransrus“, vairavo darbdaviui subnuomos pagrindais priklausančią transporto priemonę, vykdė darbinę užduotį. Iš civilinio atsakovo UAB „Eurotransrus“ žuvusio pareigūno sesers G. J. naudai buvo priteista 6 500 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Atsakovas ADB „Gjensidige“ po eismo įvykio trečiajam asmeniui G. J. atlygino 2 500 Eur neturtinės žalos. Ieškovas patikslintame ieškinyje nenurodė jokių argumentų ir motyvų, kuo grindžia savo reikalavimą atsakovui E. R. ir kokio dydžio jis yra. Ieškovo pozicija nuo pat pirminio ieškinio pateikimo nebuvo nuosekli. Patikslintame ieškinyje nėra nurodyta jokių argumentų, leidžiančių suprasti ieškovo poziciją žalos susiformavimo ir jos struktūros klausimu. Dar iki eismo įvykio, kurio metu žuvo T. S., O. S. sveikata buvo labai silpna, ji sirgo nepagydoma liga, šeimos nariai jau tuo metu ruošėsi laidotuvėms. Pati O. S. nėra išreiškusi valios dėl neturtinės žalos atlyginimo, O. S. esant gyvai nei baudžiamojoje, nei civilinėje byloje nebuvo pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovo išmokėta suma mirusiojo T. S. motinos įpėdinei G. J. vertintina kaip kompensacija pagal viešosios teisės reikalavimus, bet ne neturtinės žalos atlyginimas. Atsakovas šiuo metu dirba (nuo 2018 m. gegužės 14 d.) Lytagros žemės ūkio bendrovėje, darbas sezoninis, vidutinis darbo užmokestis priklauso nuo atlikto darbo. Jokio registruotino turto neturi, be to, moka regreso tvarka priteistą žalos atlyginimą.
10. Teigia, jog papildomos neturtinės žalos reikalavimui pareikšti yra praleistas ieškinio senaties terminas. Ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo eismo įvykio metu, t. y. (duomenys neskelbtini), ieškinio senatis pasibaigė 2020 m. sausio 24 d. 2018 m. gruodžio 17 dienos patikslintu ieškiniu ieškovas pakeitė E. R. statusą iš atsakovo į trečiojo asmens, o pakartotinai patikslintas ieškinys atsakovui E. R. pareikštas tik 2020 m. lapkričio 25 d., kuomet E. R. pakartotinai tapo atsakovu byloje, todėl ieškinio senatis dėl neturtinės žalos atlyginimo yra praleista, o atsakovas prašo ją taikyti. Ieškovas neįrodė patirtos žalos dydžio bei jos struktūros.
Ieškinys netenkinamas.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
Motyvuojamoji dalis
11. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu, atlikdamas tarnybines pareigas, žuvo Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato tarnybinio automobilio vairuotojas T. S.. Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nuosprendžiu dėl eismo įvykio kaltu buvo pripažintas atsakovas E. R., kuris sukėlė eismo įvykį vairuodamas automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo apdraustas valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ADB „Gjensidige“. Ieškovas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 1 dalimi, žuvusiojo seseriai – G. J. išmokėjo 57 279,60 Eur dydžio vienkartinę išmoką, priėmusiai žuvusio policijos pareigūno motinos O. S., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.
Dėl ieškinio reikalavimų
12. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų tikslus ir paskirtį, asmenų draudimo valstybės lėšomis sistema priskirtina socialinei apsaugai. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodydamas, kad dėl tarnybos nukentėjusiems policijos pareigūnams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikoma valstybės socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2009). Tokio teisės aiškinimo laikomasi ir remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojama doktrina (Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimas), tai patvirtina ir kasacinio teismo praktika, formuojama po šio Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, kurioje konstatuojama, kad policijos ir kitos valstybės įstaigos, draudžiančios darbuotojus pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų reikalavimus, specialiaisiais teisės aktais prilyginamos socialinio draudimo įstaigoms, vykdančioms socialinio draudimo funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Valstybės prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiam pareigūnui atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Tačiau ši prievolė saisto tik ją įgyvendinančias valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų.
13. Konstitucinis Teismas dėl žalos dydžio išieškant iš žalos padariusio asmens nustatymo pasisakė, kad dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo padarytos žalos dydis ir socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, dydžiai gali nesutapti: padarytos žalos dydis gali būti lygus socialinio draudimo išmokų dydžiui, už jas didesnis arba mažesnis. Policijos įstaigos, išmokėjusios draudimo išmokas, kai pareigūnas žūsta ar yra sužalojamas tarnybos metu (išskyrus nedraudiminius įvykius), ar kompensacijas – tik tais atvejais, kai pareigūnas žūsta ar yra sužalojamas (susižaloja) tarnybinių pareigų vykdymo metu, jei tarnybinių pareigų vykdymas susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūnų gyvybei ar sveikatai, arba yra nužudomas, jo sveikata yra sutrikdoma dėl tarnybinių pareigų vykdymo ar pareigūno statuso, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis dėl tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiam asmeniui turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo (Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybės įstaiga turi regreso teisę į žalą padariusį asmenį sužalotam pareigūnui atlygintos žalos dydžio, nes pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį ir 6.263 straipsnio 2 dalį asmeniui visiškai atlyginama tik padaryta žala (visiško nuostolių atlyginimo principas; lot. – restitutio in integrum). Trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 straipsnis). Jeigu valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui išmokėta kompensacija viršija jam padarytą žalą, tai įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008).
14. Pagal kasacinio teismo nuosekliai plėtojamą praktiką Policijos departamentas, atlyginęs dėl kalto asmens veiksmų atsiradusią žalą specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėdamas pareigūnui kompensaciją, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Žalos padariusio asmens atsakomybės dydžio klausimas nustatytinas vadovaujantis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę, ir nepriklauso nuo to, kas pareiškė jam reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar sveikatos sutrikdymo kompensaciją nukentėjusiajam išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013; 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014). Taigi, šiuo atveju ieškovas, ieškiniu reikalaudamas iš atsakovų priteisti 57 279,60 Eur žalos (455,18 Eur turtinės ir 56 824,42 Eur neturtinės), turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas.
15. Lietuvos apeliacinis teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs šią civilinę bylą 2020 m. balandžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje e2A-327-370/2020 nurodė, kad byloje reikia nustatyti kokią realią turtinę ir neturtinę žalą dėl T. S. mirties (201(duomenys neskelbtini)) iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)) patyrė O. S.. Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad O. S. sirgo nepagydoma liga ir ši aplinkybė ir jos reikšmė žalos dydžio nustatymui nebuvo vertinta ir tirta, taip pat byloje reikia vertinti ar T. S. žūtis tarnybos metu galėjo turėti / turėjo įtakos O. S. ligos paūmėjimui ir /ar mirčiai praėjus mėnesiui po sūnaus mirties. Vilniaus apygardos teismas nustatė terminą ieškovui pateikti teismui įrodymus, nurodytus Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartyje. Teismas pasiūlė tikslinti faktines aplinkybes bei teikti įrodymus, patvirtinančius realų O. S. patirtos žalos dydį ir leidžiančius kuo tiksliau nustatyti atlygintiną žalą, bei motyvuotai, konkrečiais teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįsti išvadas dėl atlygintinos žalos apimties; nurodyti, kokią realią turtinę ir neturtinę žalą dėl T. S. mirties ((duomenys neskelbtini)) iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)) patyrė O. S.; ar T. S. žūtis tarnybos metu galėjo turėti / turėjo įtakos O. S. ligos paūmėjimui ir / ar mirčiai praėjus mėnesiui po sūnaus mirties. Taigi, analizuojant ar ieškovo ieškinys yra įrodytas, reikia nagrinėti, ar ieškovas patikslino faktines aplinkybes bei pateikė įrodymus, patvirtinančius realų O. S. patirtos žalos dydį ir leidžiančius kuo tiksliau nustatyti atlygintiną žalą, bei motyvuotai, konkrečiais teisiniais ir faktiniais argumentais pagrindė išvadas dėl atlygintinos žalos apimties.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
16. Policijos pareigūną sužalojusio asmens atsakomybė nustatoma pagal CK normas, o ne specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių policijos pareigūnams išmokamas kompensacijas jų sveikatos sutrikdymo atveju, pagrindu. Priešingas aiškinimas reikštų, kad žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės apimtis taptų priklausoma nuo to, kas jam pareiškė reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo ar socialinio draudimo išmoką nukentėjusiajam išmokėjusi valstybės institucija. Toks civilinės atsakomybės aiškinimas neturi jokio teisinio pagrindo. Žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013).
17. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad T. S. vidutinis vienos dienos darbo užmokestis buvo 41,38 Eur, todėl atsižvelgiant į vidutinį mėnesio darbo dienų skaičių (21), į tai, kad T. S. kitų išlaikytinių neturėjo, O. S. patirtą turtinę žalą vertina 455,18 Eur. Nurodė, kad T. S. išlaikydavo O. S., jai pirkdavo maistą, vaistus, veždavo pas gydytojus, mokėjo mokesčius, tačiau šias išlaidas patvirtinančių dokumentų į bylą pateikti negali. Teismo vertinimu, šios nurodytos aplinkybės savaime neįrodo turtinės žalos fakto. Nors ieškovas nurodo, jog T. S. O. S. išlaikymui skirdavo pusę savo atlyginimo, tačiau į bylą nepateikia jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Ieškovo teigimu, per mėnesį T. S. mamos išlaikymui skirdavo 434,49 Eur, tačiau vėl gi byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog būtent tokia pinigų suma per mėnesį buvo reikalinga skirti O. S. išlaikymui ir kokioms reikmėms šie pinigai konkrečiai buvo skiriami. Taip pat kaip pagrįstai nurodė atsakovas, O. S. turėjo du vaikus, kurie abu turėjo prisidėti prie mamos išlaikymo, tačiau į bylą nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kodėl jai išlaikymą teikdavo tik vienas T. S.. Teismo vertinimo ieškovo teiginiai apie O. S. išlaikymą yra deklaratyvaus pobūdžio, turtinės žalos dydis paskaičiuotas tiesiog T. S. atlyginimą padalinant pusiau, teigiant jog jis kas mėnesį O. S. išlaikymui skirdavo lygiai pusę savo atlyginimo, nenurodant jokių konkrečių išlaidų, kurias jis patyrė. Ieškovo nurodomas turtinės žalos dydis nėra grindžiamas nei tiesioginiais įrodymais, nei bent preliminariais paskaičiavimais, kokias pinigų sumas kokioms reikmėms savo motinos išlaikymui skirdavo T. S., todėl nesant jokių įrodymų apie patirtų išlaidų realumą teismas sprendžia, jog žala, kaip civilinės atsakomybės sąlyga šiuo atveju nėra įrodyta, dėl ko šis ieškovo reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
18. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 1 dalis neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintus pinigais. Tačiau vien tik atitinkamos neturtinės vertybės pažeidimas nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
19. Nagrinėjamu atveju ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad 56 824,42 Eur suma yra skirta O. S. neturtinei žalai atlyginti. Ieškovas teigia, kad T. S. mama O. S. dėl vaiko mirties patyrė dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus. Trečiasis asmuo G. J., kuri buvo T. S. sesuo, nurodė, kad T. S. mirtis buvo didžiulis šokas mamai ir po sūnaus mirties O. S. visiškai pasikeitė, sveikata stipriai pablogėjo, nustojo vaikščioti, pasidarė apatiška, nustojo valgyti. Iš Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nuosprendžio matyti, jog G. J. nagrinėjant baudžiamąją bylą parodė, kad O. S. sirgo nepagydoma liga, ji žinojo, kad mama ilgai negyvens, kartu su T. S. ruošėsi jos laidotuvėms, buvo susitaikę, kad jos neteks. Šios aplinkybės patvirtina, jog O. S. sveikata buvo prasta dar iki sūnaus mirties. Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš civilinio atsakovo UAB „Eurotransrus“ žuvusio pareigūno sesers G. J. naudai buvo priteista 6 500 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Atsakovas ADB „Gjensidige“ po eismo įvykio trečiajam asmeniui G. J. atlygino 2 500 Eur neturtinės žalos, UAB „Eurotransus“ taip pat pervedė 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pati O. S., būdama gyva, nebuvo pareiškusi reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad jis negali bei nėra įgaliotas paaiškinti, ar T. S. žūtis tarnybos metu galėjo turėti, ar turėjo įtakos O. S. ligos paūmėjimui ar mirčiai, o byloje nesant tokių duomenų nėra pagrindo spręsti, kad O. S. būtų patyrusi būtent 56 824,42 Eur dydžio neturtinę žalą. Teismo vertinimu ieškovas nurodė būtent tokio dydžio turtinę žalą ne todėl, jog jis ją apskaičiavo remdamasis kokiais nors žalos apskaičiavimo kriterijais, o todėl, jog tokio dydžio suma liko iš išmokėtos sumos atėmus turtinės žalos dydį. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog O. S. sveikata ir savijauta pablogėjo būtent po sūnaus mirties, kadangi, kaip yra nustatyta byloje, dar iki sūnaus mirties, ji sirgo mirtina liga ir šeimos nariai ruošėsi jos laidotuvėms. Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų ir įrodytų O. S. dvasinius išgyvenimus, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo. Šalis, siekdama prisiteisti neturtinę žalą, turi įrodyti savo teiginius (CPK 178 straipsnis), tačiau šiuo atveju ieškovas niekaip neįrodo, kaip O. S. pasireiškė dvasiniai išgyvenimai, neprideda jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Abstraktūs teiginiai apie patirtus nepatogumus, jų nekonkretizavus ir neįrodžius, nesudaro pagrindo konstatuoti neturtinę žalą, todėl įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, jog šis ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas yra neįrodytas, todėl netenkinamas. Tokiu būdu nesant įrodytai nei turtinei nei neturtinei žalai ieškovo ieškinys atsakovams yra atmetamas pilna apimtimi.
Dėl ieškinio senaties
20. Atsakovas E. R. prašo taikyti ieškinio senatį jo atžvilgiu. Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2013; 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017, 24 punktas; kt.). Reikalavimui dėl žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnis). Bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo eismo įvykio metu, t. y. (duomenys neskelbtini), o ieškinio senatis pasibaigė (duomenys neskelbtini). 2018 m. gruodžio 17 dienos patikslintu ieškiniu ieškovas pakeitė E. R. statusą iš atsakovo į trečiojo asmens, o pakartotinai patikslintas ieškinys atsakovui E. R. pareikštas tik 2020 m. gruodžio 10 d., kuomet E. R. pakartotinai tapo atsakovu byloje. Nors ieškovas pagrįstai nurodo, kad E. R. dalyvavo bylos nagrinėjime, tačiau, kaip pagrįstai nurodo ir atsakovas, jis byloje dalyvavo kaip trečiasis asmuo ir jam nebuvo reiškiami turtiniai reikalavimai. Taigi, ieškovo patikslintas ieškinys, pagal kurį yra nagrinėjama ši civilinė byla, atsakovui E. R. buvo pareikštas jau suėjus ieškinio senaties terminui, kas sudaro atskirą pagrindą atmesti ieškinį šio atsakovo atžvilgiu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 260, 268, 270, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.