Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. sausio 24 d. apie 13 val. 55 min., Pagėgių savivaldybėje, kelio Kaunas – Jurbarkas –Šilutė - Klaipėda 149 kilometre, E. R., vairuodamas automobilį M. B. Sprinter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad „vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus“ bei 136.3. punkto reikalavimus, kuris nurodo, kad „prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms“, t. y. važiuodamas paskui sunkvežimį Scania, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba „Kraker“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas saugaus atstumo ir pastarajam stabdant, siekdamas išvengti susidūrimo su sunkvežimiu, staiga suko į kairę norėdamas lenkti sunkvežimį, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato tarnybiniu automobiliu Š. Y., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris važiavo su įjungtais specialiais garso ir šviesos signalais. Šie E. R. Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu ir atsiradusiomis pasekmėmis, t. y. eismo įvykio metu, dėl patirtų sužalojimų žuvo policijos tarnybinio automobilio vairuotojas T. S., o tarnybiniame automobilyje važiavusiam pareigūnui D. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnis).

E. R. kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad įvykio dieną dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, automobiliu M. B. Sprinter vežė siuntas. Išvažiavęs iš Pagėgių, važiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo. Priekyje jo važiavo vilkikas. Laisvų rankų įrangos pagalba jis pasiskambino dėl siuntos, reguliavo šilumą, klausėsi muzikos. Matė tolumoje policijos automobilio raudonus – mėlynus švyturėlius. Pamanė, kad policijos automobilis stovi. Važiuodamas nepastebėjo, kad sunkvežimis stoja. Matydamas, kad nespės sustabdyti, išvažiavo į kairę kelio pusę ir susidūrė su policijos pareigūnų tarnybiniu automobiliu. Viskas vyko labai greitai, vairas buvo jau susuktas į kairę, daugiau nieko nespėjo padaryti. Po eismo įvykio negalėjo išlipti iš automobilio, nes buvo užsikirtusios durelės, jį išlaisvino atvykę ugniagesiai. Jis skambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir kvietė pagalbą, bet ten uždavinėjo labai daug klausimų, jis nepajėgdamas į juos atsakyti, pokalbį baigė. Įvykio metu jam buvo sužalota koja. Matė kaip iš policijos automobilio, keleivio pusės išlipęs pareigūnas blogai jautėsi. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų. Pervedė darbovietei 1000 Eur, kad atlygintų nukentėjusiajai dalį neturtinės žalos. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Motyvuojamoji dalis

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad būtent E. R. padaryti KET reikalavimų pažeidimai buvo kilusių pasekmių priežastis. Akivaizdu, kad tuo atveju jeigu kaltinamasis būtų laikęsis saugaus atstumo, jo vairuojamas automobilis nebūtų įvažiavęs į policijos pareigūnų važiavimo eismo juostą, automobiliai nebūtų susidūrę ir pareigūnas T. S. nebūtų žuvęs, o D. P. nebūtų sužalotas. Nukentėjusiojo D. P., liudytojo B. K. parodymais nustatyta, kad policijos tarnybinis automobilis prieš pat eismo įvykį važiavo su įjungtais šviesos ir garso signalais. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais parodymais, nes B. K., išgirdęs garso signalus, įjungė avarinius šviesos signalus ir stabdė vilkiką kelkraštyje. Šių parodymų nepaneigia informacija vieningoje pajėgų valdymo sistemoje, nes nustatyta, kad joje nėra užfiksuoti duomenys laikotarpiu nuo 2017-01-24, 13:52:42 iki 2017-01-24, 13:57:40 (2 t., b. l.13). Nustatyta, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko apie 13 val. 55 min., nes iš informacijos vieningoje pajėgų sistemoje matyti, kad 2017-01-24, 13:52 policijos automobilis važiavo, o 13:57 jau stovėjo. Be to, teismas pažymi, kad nors pareigūnai važiavo įsijungę specialiuosius garso ir šviesos signalus, tačiau jie važiavo savo eismo juosta, jokių pavojingų manevrų neatliko, nepakenkė eismo saugumui.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, E. R. veika kvalifikuojama pagal LR BK 281 str. 5 d., nes jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. Kaltinamasis nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 str. 2d.). Jis pats patvirtino, kad įvykio metu važiavo paskui vilkiką, matė policijos pareigūnų automobilį su įjungtais švyturėliai. Vadinasi, jis suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad nesilaikydamas saugaus atstumo, gali atsitrenkti į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji bus stabdoma, o išvažiuodamas į priešingą eismo juostą ir sudarydamas kliūtį priešais važiuojančioms transporto priemonėms gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi tokių padarinių išvengti.

Dėl bausmės

Skirdamas bausmę E. R., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė neatsargų nusikaltimą, jo veikoje atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. E. R. nėra teistas, yra baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą (2 t., b. l. 97-98, 99-100). E. R. skiriama laisvės atėmimo bausmė, nes tik tokia bausmė numatyta baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, jo veikoje nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, tai yra 2 metus (BK 61 straipsnio 3 dalis). Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (nukentėjusieji, liudytojai, specialistas buvo apklausti dėl nagrinėjamo civilinio ieškinio), skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ str.). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis praeityje nėra teistas, yra jauno amžiaus, nuo 2016 m. gruodžio 14 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, kur charakterizuojamas teigiamai, kritiškai vertina savo elgesį, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. E. R. atžvilgiu taikomas baudžiamojo kodekso 75 straipsnis ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 1 metams, paskiriant jam įpareigojimą – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą. Atmetamas prokuroro prašymas skirti įpareigojimą - neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Teismas laiko, kad pastarasis įpareigojimas nesuderinamas su įpareigojimu – tęsti darbą, nes E. R. dirba vairuotoju įmonėje, kuri vykdo krovinių pervežimą visoje Lietuvoje ir jo darbas susijęs su nuolatiniu išvykimu į kitus miestus bei rajonus. Be to, iš byloje surinktų duomenų analizės nėra pagrindo konstatuoti, jog E. R. judėjimo apribojimas vien gyvenamojoje vietoje - Birštono mieste, kokiu nors būdu prisidėtų prie šio asmens perauklėjimo, ar padėtų išvengti naujų neatsargių nusikalstamų veikų darymo ateityje, todėl teismas šio įpareigojimo neskiria.

Nors nusikaltimą E. R. padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones, tačiau baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia teise, jam neskiriama, nes kaltinamasis eismo įvykį padarė blaivus, nėra duomenų, kad jis sistemingai, šiurkščiai pažeidinėtų Kelių eismo taisykles.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo, E. R. paliekama kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 138-139).

Dėl laidavimo

A. Š. pateikė prašymą atleisti E. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (3 t. b. l. 4, 61). Teigė, kad E. R. ji rūpinasi kaip savo vaiku, yra jo teta ir krikšto mama, su juo dažnai bendrauja tiek lankydama savo seserį, tiek telefonu. E. R. naudojasi jos automobiliu, jie vienas kitu pasitiki, ji yra jam autoritetas. Dirba antstolių kontoroje, gauna 750 Eur atlygį, gyvena (duomenys neskelbtini). Galėtų sumokėti 2250 Eur užstatą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Tačiau, kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama teisė motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra, teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016). Analogiškos praktikos laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas (baudžiamoji byla Nr. 1A-226-458/2017).

Bylos medžiaga nustatyta, kad E. R. padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismui buvo pateiktas A. Š. prašymas perduoti E. R. jos atsakomybėn pagal laidavimą. E. R. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, nors jam civilinis ieškinys nepareikštas, iš dalies atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą. Vis dėlto net ir egzistuojant formalioms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 2 dalyje, kurios sudaro pagrindą svarstyti galimybę atleisti E. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tai dar savaime nereiškia, jog teismas turi pareigą taikyti šį institutą.

Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog A. Š. tik formaliai atitinka BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, keliamus laiduotojo asmenybei. Ji yra neteista, nėra bausta administracinėmis nuobaudomis, dirba antstolių D. M. ir V. M. kontoroje, charakterizuojama teigiamai (3 t., b. l. 5-7). Vis dėlto aplinkybė, jog E. R. ir po nusikaltimo padarymo toliau pažeidinėja kelių eismo taisykles, leidžia teismui pagrįstai abejoti, ar A. Š. jam galės daryti teigiamą įtaką. Tiek iki nusikaltimo padarymo, tiek ir po jo, E. R. administracinius nusižengimus padarė vairuodamas A. Š. priklausantį automobilį Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tai rodo, kad A. Š. autoritetas jam jokios įtakos nedaro, net ir vairuodamas jai priklausantį automobilį, pažeidinėja įstatymus, tinkamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, laikytis visuomenėje priimtinų socialinių elgesio normų ir paisyti įstatymuose įtvirtintų reikalavimų bei draudimų. Taigi, yra pagrindas tvirtinti, kad A. Š. pokalbiai su E. R. apie jo veiksmų pavojingumą jam jokios teigiamos įtakos nedaro ir neskatina keistis.

Be to, svarbi aplinkybė, kad A. Š. gyvena ir dirba Vilniuje, o E. R. Birštone, todėl akivaizdu, kad jos galimybės daryti teigiamą įtaką E. R. ir kontroliuoti jo elgesį yra itin ribotos, tuo labiau kad nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remdamasis teismas galėtų spręsti apie A. Š. ir E. R. ryšių stiprumą, galimybę daryti įtaką priimamiems sprendimams ar kreipti elgesį tinkama linkme. Aptartos aplinkybės neleidžia spręsti apie jos tinkamumą būti laiduotoja, t. y. gebėjimą kontroliuoti E. R. elgesį, daryti jam teigiamą įtaką, pasiryžimą prisiimti atsakomybę sau dėl laidavimo, garantuoti, kad jis daugiau įstatymų nepažeis. Be to, pati A. Š. teismui nenurodė, kaip ji ruošiasi daryti teigiamą įtaką E. R. elgesiui ir jį kontroliuoti. Taip pat, pažymėtina, kad E. R. nusikaltimą įvykdė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą už vairuojamos transporto priemonės palikimą stovėti neleistinoje vietoje (2t., b. l. 102). Iš administracinių nusižengimų registro nustatyta, kad po nusikaltimo padarymo jis buvo nubaustas bauda pagal administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį, kai vairuodamas transporto priemonę, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis. Nors šis pažeidimas nėra priskiriamas prie šiurkščių, tačiau dėl jo dažnai kyla eismo įvykiai. Tokios aplinkybės sudaro teismui pagrindą abejoti E. R. teiginiais, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, juo labiau, kad teisė vairuoti E. R. suteikta tik 2014-06-04 (2 t., b. l. 107). Taigi teismas daro išvadą, kad nėra visų būtinų sąlygų atleisti E. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji G. J. patikslintu civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš civilinio atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 12 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 538,45 Eur turtinei žalai atlyginti, kurią sudaro 515 Eur išlaidos paminklui ir 23,45 Eur išlaidos vaistams bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2 t., b. l. 188-190, 191-197).

Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė teigė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad kitiems CK 6.284 straipsnyje nenurodytiems šeimos nariams ar artimiems giminaičiams (seserims, broliams, seneliams, vaikaičiams) kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik išimtiniais atvejais. Nebuvo įrodyta, kad G. J. su broliu siejo ypatingai glaudus, artimas ryšys. Nukentėjusioji po brolio mirties neteko ir mamos, todėl jos sveikatos pablogėjimas galėjo atsirasti ir dėl išgyvenimų netekus mamos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė nukentėjusiajai 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuriuos įmonei pervedė E. R..

Civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ nurodė, kad įmonė savo sutartinius įsipareigojimus atlyginti nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų patirtą pagrįstą turtinę ir neturtinę žalą yra visiškai įvykdžiusi, todėl papildomos sumos negali būti priteisiamos.

G. J. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš draudimo liudijimo nustatyta, kad eismo įvykio metu kaltinamojo E. R. vairuojama transporto priemonė M. B. Sprinter buvo drausta ADB „Gjensidige“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (1 t., b. l. 44). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimo Nr.122 redakcija) patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis, pareiga atlyginti žalą atsiranda draudikui draudimo ribose. Įstatymo 11 straipsnyje numatytos draudiko atsakomybės ribos – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Iš E. R. parodymų, Sodros duomenų, darbo sutarties, turto perdavimo – priėmimo akto nustatyta, kad eismo įvykio metu E. R. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, vairavo darbdaviui subnuomos pagrindais priklausančią transporto priemonę, vykdė darbinę užduotį (2 t., b. l. 80-90, 105). Pagal Civilinio kodekso 6.264 straipsnį, samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės. Civilinio kodekso 6.270 straipsnyje numatyta, kad atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda šio šaltinio valdytojui, šiuo atveju, UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ 2017-09-01 sumokėjo G. J. 515 Eur paminklo išlaidų, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys atmetamas. Taip pat atmetamas kaip neįrodytas G. J. reikalavimas priteisti jai 23,45 Eur išlaidų už vaistus. Nukentėjusioji pateikė vaistų kvitus, tačiau nepateikė įrodymų, kad jie buvo skirti vartoti būtent jai (1 t., b. l. 110, 2 t., b. l. 192). Iš pateikto medicininių dokumentų išrašo taip pat nėra galimybės nustatyti ar G. J. ligos gydymui buvo skirti vaistai, nurodyti pirkimo kvituose, jame tik konstatuota jos ligos diagnozė ir laikas, kada ji lankėsi Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centre, nenurodytas koks gydymas jai buvo skirtas.

LR CK 6.250 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Asmenų, kuriems fizinio asmens mirties atveju atlyginama neturtinė žala, sąrašas yra ribotas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad neigiamus emocinius išgyvenimus dėl asmens mirties gali patirti labai platus jo giminaičių ratas, tačiau tie išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, vaikai, sutuoktinis) neatsižvelgiant į jų darbingumą. Žala CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nenurodytiems asmenims atlyginama tik tiems asmenims, kuriuos su mirusiuoju siejo šeimos, artimi giminystės ryšiai bei pastovaus pobūdžio emocinis, dvasinis artumas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-581/2012).

Šioje byloje nustatyta, kad G. J. yra žuvusiojo T. S. sesuo. Žuvusysis buvo vienintelis jos brolis. Juknaičių seniūnijos, Juknaičių bendruomenės raštais, nukentėjusiosios G. J. bei liudytojų G. G., S. M. parodymais nustatyta, kad nukentėjusiąją su žuvusiuoju siejo artimi šeimos ryšiai. Jie daug metų gyveno kartu su mama O. S.. Kadangi G. J. augo be tėvo, vyresnis brolis T. S. jį atstodavo, su juo dalinosi rūpesčiais ir džiaugsmais, nuolatos su juo bendraudavo, tardavosi visais klausimais, jis ja rūpinosi, globojo. T. S. išsikėlus gyventi į remontuojamą namą, jų bendravimas nenutrūko. Atstumas tarp namų buvo tik apie 200 metrų, todėl jie nuolatos susitikdavo jo, arba mamos namuose, vienas kitam padėdavo. Susirgus nukentėjusiosios ir žuvusiojo mamai O. S. nepagydoma liga, abu ja rūpinosi. Kai nukentėjusioji slaugė mamą ir negalėjo dirbti, jis remdavo ją finansiškai. Žinojo, kad mama ilgai negyvens, kartu ruošėsi jos laidotuvėms. Eismo įvykio metu žuvus T. S., po mėnesio mirė ir nukentėjusiosios mama O. S.. Nukentėjusioji liko be artimųjų, viena turėjo palaidoti mamą. Yra pagrindas teigti, kad nukentėjusiąją ir žuvusįjį siejo neturtinės žalos atlyginimui būtinas emocinis ir dvasinis artumas. Nors nustatyta, kad G. J. 2016 metais 6 mėnesių laikotarpiui buvo išvykusi dirbti į užsienį, tačiau ši aplinkybė nepaneigia, kad tarp mirusiojo ir nukentėjusiosios buvo artimi šeimos ryšiai bei pastovaus pobūdžio emocinis, dvasinis artumas.

Nukentėjusioji G. J., netekusi brolio patyrė dvasinį sukrėtimą, stiprius dvasinius išgyvenimus. Netikėta artimo žmogaus mirtis jai sukėlė ilgalaikį dvasinį skausmą, emocinę depresiją. Tai neigiamai paveikė jos gyvenimą, bei sveikatos būklę. Nukentėjusioji nuo 2017-03-23 iki šiol gydosi psichikos sveikatos ir psichoterapijos centre. Jai diagnozuotas pasikartojantis depresinis susirgimas, sunkios depresijos epizodas (2 t., b. l. 191). Yra pagrindas teigti, kad G. J. buvo padaryta neturtinė žala.

Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad žmogaus gyvybė yra svarbiausia įstatymų saugomų vertybių, todėl jų gynimo atveju pagrindiniu neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijumi yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į nukentėjusiosios patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, teismas, siekdamas kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus nustato piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

Šioje byloje nustatyta, kad E. R. padarė neatsargų nusikaltimą, sąmoningai nesiekdamas sukelti dvasinius išgyvenimus. Jis automobilį vairavo būdamas blaivus. Vertinant kaltinamojo turtinę padėtį nustatyta, kad jis dirba, jo mėnesio pajamos apie 400 Eur, savo vardu neturi registruotų transporto priemonių ar nekilnojamojo turto (3 t., b. l. 44-45). Nustatant neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ir į aplinkybę, kad netrukus po brolio T. S. mirties, tai yra po mėnesio, 2017-02-25 mirė ir nukentėjusiosios mama O. S. ir dėl to nukentėjusioji taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus, tai turėjo įtakos ir jos sveikatos būklei. Medicininis pažymėjimas patvirtina, kad G. J. į gydymo įstaigą dėl sveikatos pablogėjimo kreipėsi 2017 m. kovo 23 d., tai yra po mamos mirties. Teismas, spręsdamas dėl G. J. atlygintinos žalos dydžio, atsižvelgia ir į tai, kad ji brolio neteko būdama suaugusi, darbingo amžiaus. Tai pat atsižvelgiama ir į teismų praktiką šios kategorijos bylose, kuriose dėl asmens žūties eismo įvykio metu iš kaltais pagal BK 281 straipsnio 5 dalį pripažintų asmenų žuvusiojo artimiesiems (seserims) priteistų neturtinių žalų dydžiai vienam asmeniui yra nuo 3000 Eur iki 13 231 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys bylose 2K-500-697/2015, 2K-210-303/2017).

Teismas nenustatė, kad žuvusysis T. S., vairuodamas tarnybinį automobilį, savo neatsargiais veiksmais būtų prisidėjęs prie žalos atsiradimo. Iš ištirtų įrodymų nustatyta, kad pareigūnas vairuodamas automobilį segėjo saugos diržą, važiavo savo eismo juosta, jokių pavojingų manevrų neatliko ir jeigu E. R. nebūtų išvažiavęs į jo važiavimo eismo juostą, susidūrimas nebūtų įvykęs ir pareigūnas nebūtų žuvęs.

Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, nustato G. J. patirtos neturtinės žalos dydį - 10 000 Eur. Civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ atlygino nukentėjusiajai G. J. 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti o civilinis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė nukentėjusiajai 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuriuos sumokėjo E. R., todėl likusi 6500 eurų neturtinės žalos dalis – priteisiama iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmetamas.

2017 m. gegužės 16 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros nutarimu civiliniam atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kuris pratęstas 2017 m. birželio 28 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi, paliekamas galioti iki civilinis atsakovas atlygins priteistą žalą (2 t., b. l. 167-168, 169-170).

G. J. ieškinio dalis, kuria prašoma priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos neturtinės žalos sumos, paliekama nenagrinėta. Nusikaltimu padaryta žala yra pagrindas civilinei deliktinei atsakomybei kaip turtinei prievolei – pareigai atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą – atsirasti, todėl nukentėjusysis, patyręs žalos dėl nusikaltimo, turi teisę reikalauti iš kaltininko įstatymų nustatyto dydžio metinių palūkanų nuo priteistos neatlygintos sumos. Tačiau priteisti iš civilinio atsakovo 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje negali būti tenkinamas. CK 6.37 ir 6.210 straipsniai reglamentuoja palūkanas vykdant pinigines prievoles. Pagal BPK 109 straipsnį baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala. Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 straipsnis), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), todėl, atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalyką, ieškinio dalis dėl palūkanų priteisimo paliekama nenagrinėta (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-82/2008).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Byloje nukentėjusiosios G. J. interesus atstovavo advokatė Irma Grikšelienė. Pateikti kvitai patvirtina, kad nukentėjusioji advokatei už atstovavimo paslaugas sumokėjo 1000 Eur (2 t., b. l. 194-196, 3 t. b. l. 37, 57). Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, bylos tyrimo laiką, posėdžių skaičių, tai, kad atstovė padėjo nukentėjusiajai rengti civilinius ieškinius, sprendė žalos atlyginimo klausimus, aktyviai susirašinėjo su įvairiomis institucijomis, sprendžia, kad G. J. prašoma priteisti išlaidų suma yra proporcinga teisinei pagalbai, todėl ji priteisiama iš kaltinamojo E. R.. Taip pat pripažįstamos proceso išlaidomis nukentėjusiosios sumokėti 5 Eur Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centrui už išrašą iš medicininių dokumentų išdavimą (3 t., b. l. 197) ir šios išlaidos priteisiamos iš E. R. (BPK 104 straipsnis).

Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenos (1 t., b. l. 195, 2 t., b. l, 21) paliekamos saugoti byloje.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti – trys paketai, vokas ir dėžė su vaizdo registratoriaus dalimis, kurie saugomi Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2017-05-09 kvitą serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 27), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinami (BPK 94 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 303 straipsnio 5 dalimi, teismas

nusprendžia:

E. R. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, atidėti bausmės vykdymą 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti E. R. kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.

Priteisti iš civilinio atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) G. J. 6500,00 eurus nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, atmesti. G. J. ieškinio dalį, kuria prašoma priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos, palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš E. R. G. J. 1005,00 eurus proceso išlaidoms atlyginti.

2017 m. gegužės 16 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros nutarimu civiliniam atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kuris pratęstas 2017 m. birželio 28 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi, palikti galioti iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlygins priteistą žalą.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenas palikti saugoti byloje.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti – tris paketus, voką ir dėžę su vaizdo registratoriaus dalimis, kurie saugomi Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2017-05-09 kvitą serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės rajono apylinkės teismą.