Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-01-24 · Civilinė byla Nr. 2S-23-252/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-24
Bylos Nr.
2S-23-252/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11606-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Danguolė Smetonienė
Pareiškėjas
V. G.
Kategorijos

Pirmos instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-23-252-2018

Rima Bražinskienė Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11606-2017-3
Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.14; 3.3.2.5; 3.3.2.3 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 24 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-17962-545/2017 pagal pareiškėjo V. G. skundą dėl antstolės veiksmų antstolei V. L.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas skundu prašė panaikinti antstolės V. L. patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama jo, kaip skolininko, teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių higienos reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, o esant nurašytoms ar areštuotoms lėšoms, atitinkamai jas grąžinti skolininkui arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems.

Nurodė, kad pagal antstolės nusiųstą patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą (toliau – 1 MMA), todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms. Antstolė V. L., išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2017 m. kovo 9 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skundo netenkino, sustabdė vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą iki skolininko skundas bus išnagrinėtas teisme ir su vykdomosios bylos medžiaga, remdamasis CPK 510 straipsnio 3 dalimi, persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme dėl skundo netenkinimo antstolė nurodė, kad nukreipdama išieškojimą į V. G. gaunamas pajamas, laikėsi galiojančio teisinio reglamentavimo. Pagal CPK 733 straipsnį antstolis patvarkymu dėl skolos išieškojimo darbdaviui nurodo veiksmus, kuriuos jis privalo atlikti. Darbdavys yra atsakingas už išskaitų iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų tinkamą išskaitymą. Kadangi iš V. G. nėra išskaitoma ir antstoliui nėra pervedama 100 procentų gaunamų pajamų, likusią dalį jis turi galimybę naudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi netenkino V. G. skundo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kokios paskirties lėšas jis gauna į antstolės areštuotą sąskaitą kaip asmeniniams poreikiams skirtas lėšas, todėl laikė, kad jos nėra priskiriamos nei vienai iš CPK 668 straipsnyje ar 739 straipsnyje nurodytų piniginių sumų, todėl išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas. Nurodė, kad pareiškėjo gautos lėšos nėra laikomos darbo užmokesčiu ar jam prilygintoms išmokoms. Teismas atsižvelgęs į kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl CPK 668 ir 736 straipsnių taikymo, sprendė, kad antstolės veiksmuose vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, nenustatyta.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu V. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį. Nurodo, kad apylinkės teismas neįsigilino iš kokių lėšų jis pragyvena pataisos namuose. Jis pragyvena iš darbo užmokesčio -114,38 Eur, t.y. iš sumos, neviršijančios Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (toliau - 1 MMA). Prašo leisti kas mėnesį naudotis lėšomis neviršijančiomis 1 MMA. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį iš fizinių asmenų išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA. Ši suma jam reikalinga savęs aprūpinimui būtiniausiomis higienos priemonėms, rūbams, avalynei, vitaminams. Prašo priimant sprendimą atkreipti dėmesį į antstolės N. J. patvarkymą dėl 2016 m. birželio 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis pridėjo prie atskirojo skundo, nes tokio turinio patvarkymas turėjo būti priimtas ir šiuo atveju.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl antstolės veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Byloje nustatyta, kad antstolė V. L. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2016 m. gruodžio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. e2-2369-759/2016 (vykd. b.l. 4) dėl 938,45 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo ir 230,15 Eur vykdymo išlaidų iš skolininko V. G. išieškotojos UAB „4finance“ naudai. 2017 m. vasario 24 d. antstolė, vadovaudamasi CPK 611, 733-743 straipsniais priėmė patvarkymą (duomenys neskelbtini), kuriuo reikalauja Alytaus pataisos namų iš skolininko V. G. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų tvarką reglamentuoja CPK LI skyriaus normos. Pagal CPK 736 straipsnio, nustatančio išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydį, 1 dalies nuostatą, išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios vienos MMA, išieškoma iki 50 proc., jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 proc., jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti jog 2017 m. vasario 9 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas vadovaujantis CPK 733 – 743 straipsniuose įtvirtintomis nuostatomis ir antstolės patvarkyme nurodomi išskaitų dydžiai 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies viršijančios vieno MMA ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir to paties straipsnio 2 punktas) bei neprieštarauja aktualiai kasacinio teismo praktikai. Skirtingai nei interpretuoja apeliantas antstolės ginčijamo patvarkymo pagrindu negali būti atliekamos išskaitos 100 procentų nuo jo gaunamo darbo užmokesčio, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad po išskaitų skolininkui nelieka visiškai jokių lėšų yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad apelianto pateiktas, kaip pavyzdinis antstolės patvarkymas, skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimo vertinimui nėra aktualus, nes juo išieškoma ne iš darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų, o iš turto – CPK 688 straipsnio tvarka, pagal kurią pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi tiesioginės įtakos sprendžiant klausimą dėl ginčijamos teismo nutarties teisėtumo, todėl jie nevertinami. Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas atskirąjį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010; Nr. 3K-3-536/2010; Nr. 3K-3-382/2010). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą nutartį, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė