Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-04-13 · Civilinė byla Nr. 2YT-17962-545/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-13
Bylos Nr.
2YT-17962-545/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11606-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Bražinskienė
Pareiškėjas
V. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-17962-545/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11606-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. balandžio 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. G. skundą dėl antstolės V. L. veiksmų, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. G. skunde nurodo, kad dėl antstolės V. L. patvarkymo iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, jos viršija 1 MMA ar ne. Patvarkymu antstolė nukreipė išieškojimą į lėšas, skirtas būtiniausioms pragyvenimo reikmėms. Pareiškėjas nesutinka su tokiais antstolės veiksmais ir nurodo, kad išieškojimas iš šių lėšų nėra galimas. Todėl pareiškėjas prašo teismo panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama pareiškėjo teisė įsigyti būtiniausių prekių bei jei lėšos buvo areštuotos ar nurašytos, sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti būtiniausių prekių.

Suinteresuotas asmuo antstolė V. L. su skundu nesutiko, 2017-03-09 patvarkymu skundo netenkino. Patvarkyme antstolė nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0130/17/00127 2017-02-24 Alytaus pataisos namams ir skolininkui V. G. buvo išsiųstas Patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininko gaunamo atlyginimo už darbą. Vadovaujantis LR CPK 733-743 str. normomis, patvarkymu antstolė reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Antstolė nukreipdama išieškojimą į V. G. gaunamas pajamas, laikėsi pirmiau išvardytų įstatymo nuostatų. Darbdavys yra atsakingas už išskaitų iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų tinkamą išskaitymą. Kadangi iš V. G. nėra išskaitoma ir antstoliui nėra pervedama 100 procentų jo gaunamų pajamų, likusią dalį jis turi galimybę naudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.

Suinteresuotam asmeniui UAB „4finance“ procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, per nustatytą terminą suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos.

Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, siekiant užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Tokiu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą bei sudrausminti asmenis vykdymo procese.

Antstolių įstatymo 3 str. 2 d. nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes.

Vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (LR CPK 688 str. 1 d.). LR CPK 668 str. 1 d. numatyta, kad išieškojimas galimas iš šio asmens turto: buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis.

LR CPK 739 str. reglamentuoja, iš kokių skolininkui priklausančių pinigų sumų išieškojimas negalimas (kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; išeitinės išmokos).

Pareiškėjas nenurodė, kokios paskirties lėšas jis gauna į antstolės areštuotą banko sąskaitą. Remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 p., pareiškėjas turėjo teisę per 14 dienų nuo antstolės nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstolei dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos LR CPK nustatyta tvarka. Kadangi nėra aišku, kokios paskirties lėšos yra piniginės lėšos, kurias pareiškėjas gauna į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kaip asmeniniams poreikiams skirtas lėšas, laikytina, kad jos nėra priskiriamos nei vienai iš CPK 668 str. ar 739 str. nurodytų piniginių sumų, todėl išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas. Pareiškėjo gautos lėšos nėra laikomos darbo užmokesčiu ar jam prilygintomis išmokomis.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą, pagal LR CPK 668 str. 1 d. iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad šio straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo Civilinio proceso kodekso LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po LR CPK 736 str. nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas LR CPK 668 str. 1 d. nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Taip pat kasacinis teismas pažymi, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl negalima remtis aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir nenustačius antstolės V. L. veiksmuose civilinio proceso įstatymo vykdymo procesą reglamentuojančių normų pažeidimų, darytina išvada, kad antstolė teisėtai ir pagrįstai atliko veiksmus pareiškėjo V. G. atžvilgiu, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 512 - 513, 293 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) skundo dėl antstolės V. L. veiksmų netenkinti.

Vykdomąją bylą Nr. 0130/17/00127 nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Bražinskienė