Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, oficialiai nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 3 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., numatytų nusikalstamų veikų padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. pagrobė svetimą turtą įsibrovusi į patalpą, o būtent:

Ji nuo 2023-01-21 12 val. iki 2023-01-22 9.02 val., pro neužrakintas duris patekusi į A. Č. priklausanti butą, adresu (duomenys neskelbtini), iš bute esančios spintos paėmė rankinuką ir iš rankinuko pagrobė nukentėjusiai A. Č. priklausančią piniginę, 30 Eur vertės, su ten buvusiais 105 Eur (dviem kupiūromis po 50 Eur ir 5 Eur monetomis), bei A. Č. vardu išduota AB Luminor Bank banko bekontakte mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitomis įvairiomis parduotuvių nuolaidų kortelėmis. Tokiu būdu, tyčia įsibrovusi į svetimą butą pagrobė nukentėjusiai A. Č. priklausantį 135 Eur vertės turtą.

Tokiais veiksmais I. K. įvykdė BK 178 str. 2 d. (iki 2023-06-01 galiojusios redakcijos) numatytą nusikaltimą.

I. K. neteisėtai įgijo, laikė svetimą mokėjimo primeonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, o būtent:

ji nuo 2023-01-21 12 val. iki 2023-01-22 9.02 val., neteisėtai įsibrovusi į butą, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajai A. Č. priklausančią piniginę, iš kurios paėmė ir tokiu būdu neteisėtai įgijo A. Č. vardu išduotą AB Luminor Bank banko bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą A. Č. priklausančią AB Luminor Bank banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), pakankamą finansinei operacijai inicijuoti ir laikė iki 2023-01-23, tiksliai nenustatyto laiko.

Tokiais veiksmais I. K. įvykdė BK 214 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

I. K. neteisėtai pasinaudojo svetima elektronine mokėjimo priemone, o būtent:

ji, nuo 2023-01-21 12 val. iki 2023-01-22 9.02 val., neteisėtai įsibrovusi į butą, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobusi nukentėjusiajai A. Č. priklausančią piniginę, iš kurios paėmusi nukentėjusiosios vardu išduotą AB Luminor Bank banko bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 2023-01-22 9.02 val. „Norfos“ vaistinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, t. y. panaudodama svetimą, A. Č. vardu išduotą AB Luminor Bank bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėjo už prekes 12,40 Eur sumą, 9.03 val. sumokėjo už prekes 4,40 Eur sumą.

Tęsdama nusikalstamą veiką, 2023-01-22 9.08 val. parduotuvėje „Norfa“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, t. y. panaudodama svetimą, A. Č. vardu išduotą AB Luminor Bank bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėjo už prekes 15,04 Eur sumą, 9.06 val. sumokėjo už prekes 42,04 Eur sumą, 9.26 val. sumokėjo už prekes 25,34 Eur sumą, 9.28 val. sumokėjo už prekes 4,77 Eur sumą.

Tęsdama nusikalstamą veiką, 2023-01-22 9.40 val. vaistinėje „Eurovaistinė“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, t. y. panaudodama svetimą, A. Č. vardu išduotą AB Luminor Bank bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėjo už prekes 22,01 Eur sumą.

Tęsdama nusikalstamą veiką, 2023-01-22 9.50 val. parduotuvėje „Maxima“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, t. y. panaudodama svetimą, A. Č. vardu išduotą AB Luminor Bank bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėjo už prekes 5 Eur sumą, 9.55 val. sumokėjo už prekes 15,79 Eur sumą.

Tęsdama nusikalstamą veiką, 2023-01-22 9.49 val. parduotuvėje „Maxima“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, t. y. panaudodama svetimą, A. Č. vardu išduotą AB Luminor Bank bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), norėjo sumokėti už prekes 34,37 Eur sumą, 9.55 val. už prekes 4,40 Eur sumą, tačiau pridėjus paminėtą mokėjimo kortelę atsiskaitymui buvo pareikalautas PIN kodas.

Tęsdama nusikalstamą veiką, 2023-01-22 10.11 val. parduotuvėje „Norfa“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, t. y. panaudodama svetimą, A. Č. vardu išduotą AB Luminor Bank bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), norėjo sumokėti už prekes 4,40 Eur sumą, tačiau pridėjus paminėtą mokėjimo kortelę atsiskaitymui buvo pareikalautas PIN kodas.

Tęsdama nusikalstamą veiką, 2023-01-22 10.32 val. parduotuvėje „Maxima“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo finansines operacijas, t. y. panaudodama svetimą, A. Č. vardu išduotą AB Luminor Bank banko bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėjo už prekes 2,49 Eur sumą, ir norėjo 10.33 val. sumokėti už prekes 4,40 Eur sumą, tačiau pridėjus paminėtą mokėjimo kortelę atsiskaitymui buvo pareikalautas PIN kodas.

Tęsdama nusikalstamą veiką, 2023-01-22 10.40 val. parduotuvėje „Lidl“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, t. y. panaudodama svetimą, A. Č. vardu išduotą AB Luminor Bank banko bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), norėjo sumokėti už prekes 2,15 Eur sumą, tačiau pridėjus paminėtą mokėjimo kortelę atsiskaitymui buvo pareikalautas PIN kodas.

Taip, I. K. panaudojo svetimą, A. Č. vardu išduotą AB Luminor Bank banko bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) atsiskaitymui už 199 Eur vertės prekes, o iš paminėtos mokėjimo kortelės nuskaičius pinigines sumas, nukentėjusiai A. Č. buvo padaryta 149,28 Eur vertės turtinė žala.

Tokiais veiksmais I. K. įvykdė BK 215 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji I. K. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad praeitais metais pradėjo nuomotis vieno kambario butą. Santykiai su nukentėjusiąja buvo geri. Dabar kaimynė kaltina ją, kad pavogė jos kortelę, bet ji jos nevogė, tik paėmė. Tuo metu neturėjo pinigų, todėl 2023-01-21, apie 9 val. ryte, užėjo pas A. Č. pasiskolinti 5 Eur. A. Č. neturėjo 5 Eur kupiūros, todėl paskolino jai 10 Eur. A. Č. imant pinigus, matė, kur guli jos piniginė. Kaimynė priėjo prie spintos, ištraukė rankinę, iš jos ištraukė piniginę ir davė jai 10 Eur. Bet ji ir anksčiau žinojo, kur kaimynė laiko piniginę. Tiesą sakant, visi kaimynai žinojo, kur guli jos pinginė. Sako, kad kortelė dingo iš piniginės, tačiau nerado nei jos pirštų antspaudų, nei pačios piniginės. Ją kaltina, kad ji įsibrovė į butą ir jį apvogė. Tačiau ji piniginės bute neėmė. Kortelę nukentėjusiosios bute paėmė tą pačią dieną, kai skolinosi iš jos pinigus. Pasiskolinusi pinigų, susiruošė į parduotuvę ir dar kartą pas kaimynę atėjo paklausti, ar jai nereikia išnešti šiukšlių, ko nors nupirkti. Jos kambaryje bėgiojo katinas ir gulėjo kortelė. Glostydama katiną, pastebėjo buto koridoriuje, prie kilimėlio gulinčią banko kortelę. Ji net buvo ją užmynusi. Koridorius nėra bendro naudojimo patalpa, tai A. Č. buto koridorius. Jos klaida, kad kortelės kaimynei negrąžino. Tą pačią dieną pasiėmusi rastą kortelę nuėjo į parduotuvę. Su kortele atsiskaitė „Norfoje“ (parduotuvėje ir vaistinėje), „Maximoje“, „Eurovaistinėje“. Pirko vaistus, maisto. Kortele naudojosi tik vieną dieną – 2023-01-22. Iš pradžių išleido apie 40 Eur, po to apie 100 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu jai sakė, kad išleido 147 Eur sumą, nežino, kodėl kaltinime rašoma, kad išleido 149 Eur. Du kartus „Maximoje“ atsiskaityti su kortele nepavyko. Reikėjo PIN kodo. Jai nepavyko atsiskaityti parduotuvėse „Maxima“, „Lidl“. Ji neneigia, kad buvo užėjusi į nukentėjusiosios butą ir pavogė jos kortelę, tačiau piniginės ji nevogė. Pripažįsta, kad negrąžino banko kortelės, bet nukentėjusiosios piniginės be leidimo neėmė. Į butą taip pat neįsibrovė. Kai ji užėjo, A. Č. namuose nebuvo, bet jos buto durys buvo neužrakintos ir plačiai (pilnai) atidarytos. Gal kaimynė tuo metu buvo išėjusi į tualetą. Bute žmogaus nesimatė. Nukentėjusiosios buto durys visą laiką būna atidarytos. Namas, kuriame jos gyvena, yra bendrabučio tipo. Svetimų žmonių tame aukšte tos dienos rytą ji nematė. Nuo pinigų skolinimosi iki jos sugrįžimo pas A. Č. praėjo ne daugiau 10 minučių. Ji per tą laiką apsivilko striukę ir apsimovė batus. Su A. Č. kaimynės yra trejus metus. Jos butas yra antras nuo A. Č. buto. Viduryje tarp jų yra dar vienas butas. Jos santykiai su nukentėjusiąja niekada nebuvo priešiški, bet dabar jie pasikeitė, jos susipyko. Nesutinka su civilinio ieškinio suma. Anksčiau ji dirbo, turėjo pajamų, bet uždirbdavo minimumą, už butą reikėjo mokėti 300 Eur su komunaliniais mokesčiais. Tuomet pasibaigė sezonas ir darbo nebeturėjo. Dirbo iki lapkričio. Yra registruota Užimtumo tarnyboje. Kreditinių įsipareigojimų neturi.

11. 42,04 Eur sumai operacijos detalizacija (POS|963117|VILNIUS|NORFA – GV|LTU| 42.04|EUR|205).

Visų operacijų data yra 2023-01-24, laikas 10.58 val. (t. 1, b. l. 44).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 178 str. 2 d. (iki 2023-06-01 galiojusioje redakcijoje), be kita ko, buvo nustatyta, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų.

BK 214 str. 1 d. be kita ko, nustatyta kad tas, kas neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų.

Teisminėje praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 178 str. 2 d. vagystę kvalifikuojantis požymis yra vagystė, įvykdyta įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją; įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas, t. y. padarytas prieš turto savininko ar teisėto valdytojo sutikimą, patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įvairiais būdais: įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007, 2K-403/2009, 2K-403/2010 ir kt.). Tokiais atvejais, t. y. nustačius įsibrovimą į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, veika kvalifikuojama kaip BK 178 str. 2 d. numatytas nusikaltimas nepriklausomai nuo pagrobto turto vertės.

Teismų praktikoje, aiškinant BK 215 str. įtvirtinto nusikaltimo požymius, pabrėžiama, kad neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo, prieš jo valią (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-130/2012, 2K-389/2013, 2K-509/2014, 2K-289-697/2020). Be to, teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad BK 215 str. dispozicijose įtvirtintos nusikaltimų sudėtys yra formalios ir baudžiamoji atsakomybė kyla nuo bet kurio iš šių straipsnio dispozicijose išvardintų veiksmų atlikimo momento, nepriklausomai nuo to, ar dėl nusikalstamų veiksmų kilo kokių nors padarinių. Tais atvejais, kai BK 215 str. nurodyti nusikalstami veiksmai sukelia pasekmes (kitas asmuo neteisėtai praranda turtą), veika kvalifikuojama ir kaip BK 182 str. atitinkamoje dalyje numatytas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jei prarasto turto vertė viršija 3 MGL dydį.

Aptartos teisės aiškinimo taisyklės reikšmingos vertinant bei tinkamai kvalifikuojant kaltinamosios įvykdytas nusikalstamas veikas.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad I. K. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti; neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir taip įvykdė BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. numatytus nusikaltimus. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju I. K. neteisėtai įgytas turtas neviršija 3 MGL sumos, nuo kurios galėtų būti taikoma BK 182 str. numatyta atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto pasisavinimą.

Nagrinėjamu atveju iš nukentėjusiosios A. Č. parodymų, kurie yra nuoseklūs ir neprieštaringi ir teismas neturi pagrindo jais netikėti, matyti, kad I. K. 2023-01-21 ryte atėjo pas nukentėjusiąją prašydama leisti jai išplauti grindis, už tai norėjo, jog būtų sumokėti 5 Eur. A. Č. nesutiko, kad būtų išplautos jos grindys, tačiau paskolino I. K. 10 Eur. Taip pat parodė, kad šiuos pinigus paėmė ir savo spintoje laikomoje rankinėje esančios piniginės, kurioje buvo laikoma ir Liuminor banko išduota mokėjimo kortelė, niekur iš kambario nebuvo išėjusi, perdavusi I. K. 10 Eur piniginę su rankine atgal padėjo į spintą. Tuo tarpu, I. K. pamatė, kur laikoma piniginė. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog A. Č. paskolinta kaltinamajai 10 Eur suma yra labai menka norint iš šių pinigų pragyventi, kad ir neilgą laiką, ypač tuo atveju, kai artimiausiu metu jokių pajamų gauti neplanuojama. Teisminio nagrinėjimo metu I. K. patvirtino, kad nuo 2022 metų lapkričio nedirbo, nes neturėjo darbo, už butą su komunaliniais mokesčiais turėjo mokėti apie 300 Eur. Taigi, neturint pastovių pajamų pragyvenimui, jos finansinė padėtis buvo labai sunki; kaip nurodė pati kaltinamoji, ji neturėjo pinigų nusipirkti maistui ir vaistams. O ir, kaip minėta, I. K., pasinaudojusi nukentėjusiajai išduota mokėjimo kortele sekančią dieną įvairiose parduotuvėse bei vaistinėse nusipirko maisto produktų bei vaistų už ženkliai didesnę negu 10 Eur sumą. Taigi jos neatidėliotini poreikiai buvo gerokai didesni, negu iš nukentėjusiosios pasiskolinta pinigų suma. Kaip patvirtino A. Č., piniginės ji pasigedo, ieškojo tačiau nerado sekančią dieną, t. y. 2023-01-22, ryte, norėdama paprašyti kaimynės nupirkti maisto katinui.

Vertinant aptartus A. Č. parodymus, taip pat kitus byloje esančius įrodymus, matyti, kad nukentėjusioji po I. K. 2023-02-21 apsilankymo pas ją, pinigine, taip pat joje laikoma banko kortele, nesinaudojo; 10 Eur I. K. paskolino joms abiems esant buto kambaryje, o ne išėjus iš buto ar prie jo durų. Be to, I. K. aiškiai matė ir žinojo, kur nukentėjusioji laiko piniginę, o ši su joje buvusia bankinio mokėjimo kortele dingo tuo pačiu metu ir tokiomis pačiomis aplinkybėmis.

Aptartos aplinkybės nuosekliai, papildančios viena kitą patvirtina, kad nagrinėjamu atveju A. Č. piniginę su joje buvusiais pinigais, taip pat banko bekontakte mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) pavogė I. K.. Be to, A. Č. nuosekliai teigė, kad piniginėje buvo 105 Eur (2 kupiūros po 50 Eur ir 5 Eur monetomis). Teismas tokiais parodymais neturi pagrindo netikėti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad I. K. pareikštuose kaltinimuose jos veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip vagystė, įvykdyta įsibrovus į patalpą.

Pažymėtina, kad pagal BK 3 str. 1 d., veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas.. Minėto straipsnio 2 d., be kita ko, sakoma, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims.

Vagystė, įvykdyta įsibrovus į patalpą ar saugyklą, nuo 2023-06-01 kvalifikuotina kaip BK 178 str. 3 d. numatytas nusikaltimas. Tačiau BK 178 str. 2 d. (iki 2023-06-01 galiojusios redakcijos) ir BK 178 str. 3 d. (nuo 2023-06-01 įsigaliojusios redakcijos) sankcijose numatytos tų pačių rūšių ir dydžių bausmės. Taigi, nuo 2023-06-01 įsigalioję BK 178 str. pakeitimai neturi įtakos kaltinamosios teisinei padėčiai, jos atsakomybės niekaip nešvelnina. Todėl nėra teisinio pagrindo I. K. įvykdyto ir BK 178 str. 2 d. (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios redakcijos) numatyto nusikaltimo perkvalifikuoti į BK 178 str. 3 d. (nuo 2023-06-01 įsigaliojusios redakcijos) numatytą nusikalstamą veiką.

Atsižvelgus į tai, I. K. šioje dalyje pareikšti kaltinimai tikslintini, jos veiką kvalifikuojant kaip BK 178 str. 2 d. (iki 2023-06-01 galiojusios redakcijos) numatytą nusikaltimą. Taip pat tikslintini pagal BK 215 str. 1 d. pareikšti kaltinimai, nurodant, kad nagrinėjamu atveju I. K., pasinaudojusi iš A. Č. pagrobta mokėjimo kortele ir atsiskaitydama ja už prekes, nukentėjusiajai padarė ne 149,29 Eur, o 149,28 Eur žalą. Būtent tokio dydžio, t. y. 149,28 Eur suma, kaltinamosios buvo sumokėta už prekes, tai patvirtina ir Luminor banko pervesta suma nukentėjusiajai. Šie kaltinimų tikslinimai kaltinamosios įvykdytų nusikaltimų kvalifikacijai reikšmės neturi, jos teisinės padėties nesunkina.

Skirdamas kaltinamajai bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmių skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju I. K. veikdama tiesiogine tyčia įvykdė tris apysunkius, baigtus, tyčinius nusikaltimus.

I. K. prisipažino įvykdžiusi

BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, gailėjosi. Ši aplinkybė minėtų nusikaltimų atžvilgiu pripažintina jos atsakomybę lengvinančia (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kitų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajai taip pat atsižvelgia į jos asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: teisiama pirmą kartą; daugiau kaip 10 kartų bausta administracine tvarka, daugiausiai už nešiukščius administracinius nusižengimus, taip ir už smulkaus svetimo turto pagrobimą; 2018–2019 m. paskirtos administracinės baudos sumokėtos, informacijos apie vėlesnių baudų sumokėjimą nėra; nedirbanti; registruota Užimtumo tarnyboje.

Įvertinęs visas aptartas ir baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti I. K. paskiriant BK 178 str. 2 d. (iki 2023-06-01 galiojusios redakcijos), 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. sankcijose numatytas bausmės rūšis – areštus, kurių trukmės yra didesnės už vidutinę, t. y. po 60 parų arešto.

I. K. BK 178 str. 2 d. ir 214 str. 1 d. numatyti nusikaltimai įvykdyti esant idealiai sutapčiai, todėl už juos paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., t. y. apėmimo būdu, paskiriant 60 parų arešto bausmę.

I. K. už BK 178 str. 2 d. ir 214 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymą paskirta subendrinta 60 parų arešto bausmė bendrintina su pagal BK 215 str. 1 d. paskirta 60 parų arešto bausme taikant BK 63 str. 1, 4 d., t. y. dalinio sudėjimo būdu, paskiriant galutinę subendrintą 90 parų arešto bausmę.

Dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo

BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 3 mėnesių iki 1 metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio str. 5 ir 6 d. nustatytas pareigas.

Kaip minėta, I. K. teisiama pirmą kartą, todėl laikytina, jog ji atitinka BK 75 str. 1 d. įtvirtintą formalią arešto bausmės vykdymo atidėjimo sąlygą.

Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, kaltinamojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar kaltinamasis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016 ir kt.). Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius, ar konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, ar pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 str. 2 d. įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-499/2013, 2K-56/2014 ir kt.).

Iš byloje esančių duomenų matyti, I. K. anksčiau nebuvo teista (Vokietijoje 2014 m. buvo traukiama atsakomybėn dėl vagystės, bausta bauda, tačiau teismui nepakanka duomenų, konstatuoti, kad buvo padaryta veika, kuri Lietuvoje būtų laikoma nusikalstama veika, o ne administraciniu nusižengimu), iš dalies savo kaltę BK 214 str. 1 d. 215 str. 1 d. nusikaltimų atžvilgiu pripažino, gailisi dėl savo veiksmų.

Teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant BK 75 str. 1 d. nuostatas ir atidedant jai paskirtos arešto bausmės vykdymą 8 mėnesių terminui, paskiriant BK 75 str. 5 d. 5, 7 p. numatytus įpareigojamus: pradėti dirbti arba nedirbant būti be pažeidimų registruotai Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų nuo 23.30 iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi arba vykimu į gydymo įstaigas. Taip pat BK 75 str. 6 d. pagrindu kaltinamajai nustatytinas įpareigojimas per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti A. Č. nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Teismo vertinimu, būtent aptarti įpareigojimai, atsižvelgus į kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, ją charakterizuojančias aplinkybes, nagrinėjamu atveju, geriausiai derasi su bausmės vykdymo atidėjimo tikslais.

Atsižvelgus į tai, kad I. K. teisiama pirmą kartą, jos įvykdytų nusikaltimų pobūdį, teismas sprendžia, kad skirti intensyvios priežiūros nėra pagrindo.

Dėl nukentėjusiosios A. Č. pareikšto civilinio ieškinio

A. Č. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 334 Eur turtinei žalai atlyginti bei 400 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 87). Ieškinyje nurodė, kad buvo pavogta jai priklausanti piniginė, kurios vertė 30 Eur (piniginės vertę patvirtinančių dokumentų nėra išsaugojusi), kurioje buvo 100 Eur (dvi kupiūros po 50 Eur) ir monetos – ne daugiau kaip 5 Eur. Be to, banko „Luminor“ darbuotoja ją informavo, kad su jos kortele buvo atsiskaityta už 199 Eur sumą. Tokiu būdu bendrai vagyste jai padaryta 334 Eur žala. Dėl įvykio turėjo daug streso, nes po vagystės kurį laiką neturėjo lėšų savo poreikiams tenkinti, todėl moralinę žalą vertina 400 Eur suma (t. 1, b.l. 87).

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 str.). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalis ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

I. K. pripažinta kaltu įvykdžiusi BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. numatytus nusikaltimus, todėl privalo atlyginti šiomis veikomis nukentėjusiajai padarytą žalą.

Nukentėjusioji nurodė, kad jai padaryta 199 Eur turtinė žala dėl atsiskaitymo jos banko kortelėje esančiomis lėšomis, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad nors kaltinamoji inicijavo finansinių operacijų už 199 Eur sumą, Tačiau iš tiesų faktiškai prekybos vietose jai pavyko kortele atsiskaityti tik už 149,28 Eur sumą. Likusiai sumai inicijuotos finansinės operacijos nepavyko, nes buvo pareikalauta kortelės PIN kodo, kurio kaltinamoji nežinojo. Tokiu būdu panaudojant kortelę jai buvo padaryta ne 199 Eur, o 149,28 Eur turtinė žala. Teisminio nagrinėjimo metu Luminor Bank As pateikė duomenis, kad į klientės sąskaitą 2023-02-08 buvo grąžinta 149,28 Eur suma (įskaitomos lėšos pagal ginčytinų operacijų prašymą) (t. 2, b. l. 3–7). Atitinkamai ši suma atimtina iš reikalaujamos sumos turtinei žalai atlyginti. Tokiu būdu, nukentėjusiajai priteistina turtinė žala tik dėl piniginės ir joje buvusių grynųjų pinigų praradimo. Piniginę nukentėjusioji įvertina 30 Eur suma, atitinkamai nurodė, kad joje buvo 105 Eur (100 Eur dviem 50 Eur kupiūromis ir ne daugiau 5 Eur monetomis) suma. Atsižvelgiant, jog prieš pat vagystę nukentėjusioji piniginėje ieškojo 5 Eur kupiūros kaltinamajai paskolinti, apžiūrėjo ir vertino turimų grynųjų piniginėje kiekį, teismas neturi pagrindo abejoti jos nurodoma ir piniginėje buvusia pinigų suma, juolab, kad šioje dalyje nukentėjusiosios parodymai buvo nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Piniginės kaina taip pat nėra aiškiai neproporcinga, iš esmės atitinka šios rūšies daikto kainas rinkoje.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajai iš I. K. priteistina 135 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nurodoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius; teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinio teismo 2011-05-10 nutartis baudžiamosiose bylose. Nr. 2K-191-942/2021, 2K-227/2011 ir kt.). Pagal formuojamą teismų praktiką, kuri grindžiama principu, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas.

Nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta, kad dėl neteisėtų kaltinamosios veiksmų nukentėjusioji A. Č., kuri yra garbaus amžiaus ir dėl to labiau socialiai pažeidžiama, neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus: stresą dėl prarastų pinigų ir mokėjimo priemonės; kurį laiką sutrikdyto jos gyvenimo, kai ji neturėjo lėšų pragyvenimui, nes naudojimasis banko sąskaitoje esančiais pinigai neturint mokėjimo kortelės buvo apsunkintas. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad aptarti neigiami išgyvenimai vertintini kaip neturtinė žala. Tačiau A. Č. nei savo ieškinyje, nei teisminio nagrinėjimo metu nenurodė jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų teigti, jog dėl patirtų išgyvenimų būtų likę kokių ilgalaikių pasekmių jos sveikatai, netekus galimybės disponuoti sąskaitoje esančiais pinigais pasinaudojant mokėjimo kortele būtų neįgyvendinti kokie nors išskirtinai svarbūs išankstiniai planai, sumanymai ar panašiai. Pažymėtina ir tai, kad jau po 17 dienų bankas nukentėjusiajai į sąskaitą sugrąžino neteisėtai pasinaudojus jos bankine mokėjimo kortele išleistą pinigų sumą. Tokiu būdu nusikaltimu sukeltos turtinės pasekmės didžia dalimi buvo pašalintos.

Teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad A. Č. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant jos naudai iš kaltinamosios I. K. 100 Eur kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismo manymu, tokio dydžio piniginė kompensacija labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių.

Kaltinamajai I. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintina.

Kompaktinis diskas su stebėjimo kamerų vaizdo įrašais, esantis byloje (t.1, b. l. 166), paliktinas saugoti byloje.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtų išlaidų išieškojimo

I. K. nemoka proceso kalbos, todėl kaltinamąją gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) parinktas ir teismo paskirtas gynėjas – advokatės Jolanta Teresė Litvinskienė ir K. Sandaraitė-Butvilienė (BPK 51 str. 1 d. 3 p.).

BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. nurodytus atvejus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, priteisimo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015 ir kt.).

Atsižvelgus į tai, kad I. K. nemokant proceso kalbos gynėjo dalyvavimas teisminiame bylos nagrinėjime ir ikiteisminio tyrimo metu vykdomose apklausose yra privalomas nepriklausomai nuo kaltinamojo pozicijos, Tarnybos patirtos išlaidos, susijusios su gynėjo dalyvavimu baudžiamojo proceso metu iš kaltinamosios neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d., 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas

nusprendžia:

I. K., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta įvykdžius:

1) Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (iki 2023-06-01 galiojusi redakcija) numatytą nusikaltimą ir skirti jai už tai 60 parų arešto bausmę;

2) Baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir skirti jai už tai 60 parų arešto bausmę;

3) Baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir skirti jai už tai 60 parų arešto bausmę.

I. K. už Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir 214 str. 1 d. numatytas nusikaltimas veikas paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 1 p., t. y. apėmimo būdu, ir paskirti subendrintą 60 parų arešto bausmę.

I. K. už Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir 214 str. 1 d. nusikaltimų padarymą paskirtą subendrintą 60 parų arešto bausmę subendrinti su pagal Baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d. paskirta 60 parų arešto bausme taikant Baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d., t. y. dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 5 d. 5 p., 7 p. ir 6 d., I. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 8 mėnesiams, paskiriant šiuos įpareigojimus;

1) pradėti dirbti arba nedirbant būti be pažeidimų registruotai Užimtumo tarnyboje;

2) neišeiti iš namų nuo 23.30 iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi arba vykimu į gydymo įstaigas;

3) per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti A. Č. padarytą 135 Eur turtinę ir 100 Eur neturtinę žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

I. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

A. Č. ieškinį tekinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš I. K. 135 Eur nusikaltimu padarytai turtinei ir 100 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.

Kompaktinį diską su stebėjimo kamerų vaizdo įrašais, esantį byloje, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti I. K., kad jai paskirtos arešto bausmės atidėjimo sąlygų vykdymą kontroliuoja nuteistosios gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, esantis Kareivių g. 1, Vilniuje), į kurią ji turi atvykti per 3 darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba šaukimo gavimo dienos (Probacijos įst. 14 str. 1 p.).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.