Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-191-883/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02453-2017-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.5.1.2;2.2.2.1;2.2.2.7;3.3.1.18.1. (S)

2018 m. vasario 27 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus, Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių N. V. ir L. R., atsakovės daugiabučio namo Pramonės g. 2 savininkų bendrijos apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių N. V. ir L. R. ieškinį atsakovei daugiabučio namo Pramonės g. 2 savininkų bendrijai dėl daugiabučio namo Pramonės g. 2 savininkų bendrijos 2016 m. kovo 17 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimų, panaikinimo, įpareigojimo pateikti informaciją.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovės N. V. ir L. R. ieškiniu, kurį patikslino, prašo pripažinti negaliojančiais daugiabučio namo Pramonės g. 2 savininkų bendrijos 2016 m. kovo 18 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimus, įformintus protokolu Nr. 34; įpareigoti daugiabučio namo Pramonės g. 2 savininkų bendriją pateikti informaciją, duomenis ir dokumentus pagal ieškovių N. V. ir L. R. 2015-11-11, 2015-11-16, 2016-10-07, 2016-10-12, 2016-10-17, 2016-12-09 ir 2017-01-24 prašymus.

Ieškinyje nurodo, kad daugiabučio namo Pramonės g. 2 savininkų bendrijos 2016-03-18 visuotiniame bendrijos narių susirinkime dalyvavo ir susirinkimo dalyvių sąraše pasirašę asmenys (L. J., A. U., R. B., E. N. ir L. B.) nėra butų savininkai, bendrijos nariai, todėl 2016-03-18 visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimai yra neteisėti, nes bendrijoje esant 49 nariams susirinkimo nutarimų priėmimo teisėtumo sąlyga yra mažiausiai 25. 2016-03-18 susirinkimo metu balsavimas raštu vykdytas nesilaikant LR Aplinkos ministro 2011-03-24 įsakymu Nr. Dl-251 patvirtintos butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu priimant sprendimus tvarkos, todėl balsavimas yra negaliojantis; susirinkime dalyvavę asmenys dalyvių registracijos sąraše pasirašė diena anksčiau - 2016-03-17, nei įvyko visuotinis susirinkimas - 2016-03-18 nuo 19 val. iki 21 val. Ieškovės nurodo, kad aplinkybės, jog 2016-03-18 visuotinio bendrijos narių susirinkimo dalyvių registracijos sąraše pasirašė asmenys, nesantys nei butų patalpų savininkais, nei bendrijos nariais, taip pat tai, kad balsavimo biuleteniai neatitinka poįstatyminio akto reikalavimų, joms tapo žinomos tik gavus atsiliepimą į ieškinį, todėl prašo ieškinio senaties netaikyti. Ieškovės taip pat nurodo, kad įteikė atsakovei net septynis prašymus dėl informacijos, pateikimo, tačiau atsakovės valdymo organas - pirmininkė S. Z. į ieškovių prašymus suteikti informaciją nereagavo, nei informacijos, nei prašytų dokumentų nepateikė. Dėl šios priežasties atsakovės veiksmus prašo pripažinti neteisėtais ir bendrijos valdymo organą įpareigoti pateikti prašomą informaciją.

Atsakovė daugiabučio namo Pramonės g. 2 savininkų bendrija su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad susirinkimas įvyko 2016-03-17, o protokolas surašytas 2016-03-18, visi visuotiniame bendrijos narių susirinkime dalyvavę asmenys turėjo teisę dalyvauti susirinkime ir jame balsuoti; klausimu dėl skolos padengimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo surengtas slaptas balsavimas ir pritarta 24 balsais, 4 balsai buvo prieš. Nurodė, kad į tris ieškovių prašymus dėl informacijos pateikimo buvo atsakyta raštu, kiti prašymai nebuvo aiškiai suformuluoti, abstraktaus pobūdžio, todėl papildomų atsakymų nebebuvo priimta. Atsakovė daugiabučio namo Pramonės g. 2 savininkų bendrija reikalavimui pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais prašė taikyti ieškinio senaties terminą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu atnaujino ieškinio senaties terminą dėl daugiabučio namo Pramonės g. 2 savininkų bendrijos 2016-03-17 visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais ieškiniui pareikšti; atmetė ieškovių N. V. ir L. R. ieškinį atsakovei daugiabučio namo Pramonės g. 2 savininkų bendrijai dėl daugiabučio namo Pramonės g. 2 savininkų bendrijos 2016 m. kovo 17 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimų, įformintų protokolu Nr. 34, panaikinimo bei įpareigojimo atsakovę pateikti informaciją; priteisė iš ieškovių N. V. ir L. R. atsakovei daugiabučio namo Pramonės g. 2 savininkų bendrijai po 350 Eur išlaidų už advokato suteiktą pagalbą.

Nagrinėdamas prašymą taikyti ieškinio senatį, teismas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas, kada ieškovė sužinojo apie savo pažeistas teises ir ar yra praleistas ieškinio senaties terminas. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, jog abi ieškovės dalyvavo bendrijos narių susirinkime 2016-03-17, joms tą pačią dieną tapo žinomi susirinkime priimti sprendimai dėl bendrijos skolos Sodrai sumokėjimo paskirstymo daugiabučio savininkams. Teismas nesutiko su ieškovių argumentu, kad apie pažeistas savo teises jos sužinojo tik gavę atsakovės atsiliepimą į ieškinį, nes ieškovės iš esmės nesutinka su bendrijos sprendimu dėl bendrijos skolos Sodrai mokėjimo. Teismas sprendė, kad ieškovės praleido ieškinio pateikimo teismui senaties terminą. Spręsdamas dėl ieškinio senaties atnaujinimo, teismas nustatė, kad ieškovės kreipėsi į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir joms 2016-06-16 sprendimais buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, ieškovės du kartus kreipėsi į teismą, dėl nuo ieškovių nepriklausančių priežasčių ieškovių teikti ieškiniai 2016-11-16 ir 2017-01-09 buvo grąžinti ieškovėms, nepašalinus trūkumų, kurių ieškovės negalėjo pašalinti dėl objektyvių priežasčių, todėl ieškinio senaties terminą atnaujino.

Teismas nustatė, kad daugiabučio namo savininkų bendrijoje buvo 49 nariai, visuotiniame susirinkime dalyvavo ir susirinkimo dalyvių sąraše pasirašė 28 asmenys. Teismas, remdamasis atsakovės išdėstytais argumentais, byloje pateiktais įgaliojimais, liudytojos parodymais, sprendė, jog susirinkime dalyvavę asmenys turėjo teisę balsuoti bendrijos susirinkime: nors sąraše (duomenys neskelbtini) buto savininke įrašyta I. J., tačiau buto (duomenys neskelbtini) savininkė yra L. J., tačiau per klaidą į bendrijos narių visuotinio susirinkimo dalyvių registracijos sąrašą įrašyta I. J., o ne L. J., kuri ir dalyvavo ir teisėtai balsavo, būdama tiek buto savininkė, tiek bendrijos narė; (duomenys neskelbtini) buto savininkas A. U. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijęs nuosavybės teise į minėtą butą ir įrašytas į bendrijos narių sąrašą; buto (duomenys neskelbtini) savininkės O. V. įgaliotas R. B.; pasirašė E. N. yra buto adresu (duomenys neskelbtini) bendrasavininkis; (duomenys neskelbtini) buto savininkės L. B. įgaliotas A. B.. Teismas pažymėjo, kad pagal DNSB įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 9 punktą butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę įgalioti kitą asmenį atstovauti jų interesams, bendrijos narių atstovai turėjo notaro patvirtintus įgaliojimus, asmenys, kurių vardu susirinkimuose dalyvavo bei balsavo jų sutuoktiniai ar artimieji, šeimos nariai, nėra išreiškę pretenzijų dėl pastarųjų asmenų veikimo jų vardu ir jų atlikto veiksmo.

Teismas atmetė ieškovių argumentus, kad 2016-03-17 susirinkimo metu balsavimas raštu vykdytas nesilaikant LR Aplinkos ministro 2011-03-24 įsakymu Nr. Dl-251 patvirtintos butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu priimant sprendimus tvarkos, nes teismo posėdžio metu nei abi ieškovės, nei liudytoja S. Z., iš esmės negalėjo paaiškinti ir neskyrė situacijos, kai balsuojama raštu ir balsuojama slaptai. Teismas nurodė, kad visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokole Nr. 34, 6 p. aprašyta balsavimo slaptu balsavimu procedūra, o nutarta balsavimą vykdyti slaptu balsavimu. Teismas nustatė, kad susirinkimas vyko 2016-03-17, protokolas buvo parengtas 2016-03-18, laikantis daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 str. 11 punkto nuostatos, kad visuotinio susirinkimo protokolas turi būti parengtas ir pasirašytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo susirinkimo dienos.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas ieškovių teisių pažeidimų nenustatė, nes tiek Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų bendrijų įstatymas, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika reikalauja, jog visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimai nebūtų pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiai bendrijai, nei jos nariams ar viešajam interesui.

Atsižvelgęs į tai, kad į tris ieškovių pateiktus raštus bendrija atsakė, be to, ieškovėms buvo suteikta galimybė susipažinti su bendrijos dokumentais ir pačioms išsirinkti reikiamą informaciją, teismas atmetė ieškinio reikalavimus pateikti duomenis ir dokumentus pagal 2015-11-11, 2015-11-16, 2016-10-07, 2016-10-12, 2016-10-17, 2016-12-09 ir 2017-01-24 prašymus.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovės N. V. ir L. R. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovių ieškinys, panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovių ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės Daugiabučio namo Pramonės g. 2 savininkų bendrijos bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Atsakovė teismui nepateikė bendrijos steigėjų sąrašo, patvirtinančio, kad 2016-03-17 visuotinio bendrijos narių susirinkimo dalyvių registracijos sąraše pasirašę asmenys yra bendrijos steigėjai ir dėl to nariai nuo bendrijos įsteigimo dienos (steigėjų sąrašo nepavyko rasti nei VĮ Registrų centras“, nei Šiaulių miesto savivaldybėje). Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kurie 2016-03-17 vykusiame visuotiniame bendrijos narių susirinkime dalyvavę asmenys visi yra bendrijos nariai, t. y. butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai, pasinaudoję savo teise įstoti į bendriją Daugiabučio namo Pramonės g. 2 savininkų bendrijos įstatų 17.3 p. nustatyta tvarka ir išreiškę savo valią – pateikę prašymą įstoti į bendriją. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, kad L. J. ir A. U. teisėtai dalyvavo ir balsavo visuotiniame bendrijos narių susirinkime, nes buvo įrašyti į bendrijos narių sąrašą ir buvo bendrijos nariai susirinkimo metu.

10.2. (duomenys neskelbtini) buto savininkė L. B. ir (duomenys neskelbtini) buto savininkė O. V. 2016-03-17 susirinkimo metu taipogi nebuvo bendrijos narės, todėl jų įgaliojimai atstovauti bendrijos valdyme privalėjo atitikti LR CK 2.138 str. 1 d. 3 p. reikalavimą, jog įgaliojimai, fizinio asmens duodami nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti, turi būti patvirtinti notarine tvarka.

10.3. Kadangi 2016 03 17 visuotiniame bendrijos narių susirinkime dalyvavo ir susirinkimo dalyvių sąraše pasirašė mažiau nei pusė bendrijos narių (prašymai dėl įstojimo į bendrijos narius, nepateikti, tad byloje atsakovės atsikirtimais ir įrodymais nepaneigtas ieškovių nurodytas faktas, kad ne visi pasirašiusieji dalyvių registracijos sąraše yra bendrijos nariai), todėl 2016-03-17 visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimai yra neteisėti, dėl to turi būti pripažinti negaliojančiais.

10.4. Teismas nepagrįstai pripažino, jog pagal atsakovės įstatus bendrijos narys fizinis asmuo gali raštu įgalioti vietoj savęs dalyvauti bendrijos veikloje kitą asmenį (atstovą) ir jam netaikomas LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 str. 4 d. 9 p. reikalavimas, numatantis, kad išduodamas įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro, nes minėta įstatymo norma nustato tokią teisę butų ir kitų patalpų savininkams, bet ne bendrijos nariams.

10.5.Susirinkime pasirinkus balsavimą raštu, jis turėjo būti vykdomas laikantis LR Aplinkos ministro 2011-03-24 įsakymu Nr.D1-251 patvirtintos butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu priimant sprendimus tvarkos. Slapto balsavimo 2017-03-17 susirinkimo metu nereikalavo nė vienas dalyvavęs asmuo, slapto balsavimo klausimas susirinkimo metu nebuvo svarstomas ir sutikimas slaptam balsavimui nebuvo išreikštas pagal įstatus reikalaujamu daugiau kaip 1/10 susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių pritarimu. Tokie pažeidimai negali būti laikomi formaliais, nes šiuo konkrečiu atveju tai sukėlė neigiamus turtinius padarinius butų savininkėms N. V. ir L. R. ir kitiems butų savininkams.

10.6.Bendrijos pirmininkė tik į tris ieškovių prašymus pateikti informaciją pateikė formalius dalinius atsakymus – į 2015-11-11, 2016-10-07, ir 2016-10-12 prašymus, o 2015-11-16, 2016-10-17, 2016-12-09 ir 2017-01-24 prašymai liko neatsakyti, nors juose buvo konkrečiai išdėstyta, kokias aplinkybes prašoma paaiškinti, kokių konkrečių dokumentų kopijas prašoma išduoti. Siūlymas ieškovėms susipažinti su dokumentais yra visiškai formalus, kadangi visi dokumentai yra pirmininkės S. Z. bute, atskirų patalpų, kur būtų galima susipažinti su dokumentais, bendrijoje nėra, todėl susipažinimas su dokumentais yra įmanomas tik gavus jų kopijas.

Atsakovė daugiabučio namo Pramonės g. 2 savininkų bendrija apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2017 m. lapkričio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4551-291/2017 dalį dėl ieškinio senaties atnaujinimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – taikyti ieškinio senatį; priteisti Daugiabučio namo Pramonės g. 2 savininkų bendrijai iš N. V. ir L. R. patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį pagrindžiantys dokumentai bus pateikti bylos nagrinėjimo teisme metu. Apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčijamų duomenų ir dokumentų neturėjimas ir negalėjimas jų gauti neužkirto ieškovėms galimybės kreiptis į teismą dėl, jų manymu, pažeistų teisių gynimo, nes joms buvo žinomi bendrijos susirinkimo priimti nutarimai. Ieškovės nepateikė įrodymų, pagrindžiančių objektyvias aplinkybes, trukdžiusias laiku kreiptis į teismą. Esant tokioms aplinkybėms teismas turėtų taikyti ieškinio senatį atsakovei pareikalavus (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovės N. V. ir L. R. nurodo, kad viena iš aplinkybių, apsunkinusių ieškovėms susidariusios situacijos suvokimą buvo ta, kad Daugiabučio namo Pramonės g. 2 savininkų bendrijos įstatų 21.1.3. punkte yra įtvirtinta patalpų savininko teisė, nepriklausanti nuo narystės bendrijoje, per 6 mėnesius apskųsti pastato patalpų savininkų susirinkimo ar balsavimo raštu priimtus sprendimus, todėl ieškovės sąžiningai klydo dėl ieškinio senaties termino trukmės. Be to, 2016-06-16 suteikus ieškovėms antrinę teisinę pagalbą dėl ilgo dokumentų paieškos laikotarpio kreiptis į teismą pirmą kartą pavyko tik 2016-11-15 (civ. byla Nr. e2-11464-641/2016), ieškinys buvo priimtas nagrinėjimui tik jį pateikus trečią kartą (2017 m. kovo mėn.).

Atsiliepime į ieškovių apeliacinį skundą, atsakovė Daugiabučio namo Pramonės g. 2 savininkų bendrija nurodė, kad bendrijos narių narystė įforminama, įrašant asmenį į bendrijos narių sąrašą, kuris pateiktas kartu su atsiliepimu į ieškinį; susirinkime dalyvavo arba patys bendrijos nariai, arba bendrijos narių sutuoktiniai, arba artimieji; byloje nėra duomenų, kad asmenys, kurių vardu susirinkimuose dalyvavo bei balsavo jų sutuoktiniai ar artimieji, šeimos nariai, būtų išreiškę pretenzijas dėl pastarųjų asmenų veikimo jų vardu ir jų atlikto veiksmo nepatvirtinę; pagal Įstatų 19.2 p., galima rašytine sutartimi perleisti kitam asmeniui dalyvauti bendrijos narių susirinkimuose; bendrijos vadovė pakankamai išsamiai atsakė ieškovėms į jų prašymuose nurodytus klausimus, tačiau atsižvelgiant į pateiktų prašymų skaičių ir struktūrą, informacijos mąstą, bendrijos pirmininkė neturėjo fizinių galimybių išsamiai atsakyti į ieškovių pareikštus prašymus, daryti analizę, be to, kai kurie pateikti prašymai nėra pakankamai konkretūs, kad galima būtų į juos išsamiai atsakyti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

Byloje kilo ginčas dėl visuotinio bendrijos narių susirinkimo priimtų nutarimų teisėtumo ir dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos nario teisės gauti informaciją apie bendrijos veiklą,

Dėl atsakovės Daugiabučio namo Pramonės g. 2 savininkų bendrijos apeliacinio skundo

CK 2.82 straipsnio 4 dalis nustato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. CK 1.124 straipsnis nustato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas (CK1.125 straipsnio 4 dalis).

Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013, 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012; kt.).

Taigi, jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), teismas turi įsitikinti, ar šis terminas (ne)praleistas ir, jei praleistas, ar nėra pagrindo (svarbių priežasčių) jį atnaujinti. Civiliniame kodekse arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013).

Apeliaciniu skundu atsakovė Daugiabučio namo Pramonės g. 2 savininkų bendrija nurodo, kad teismas turėtų taikyti ieškinio senatį atsakovei pareikalavus (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), nes ieškovės nepateikė įrodymų, pagrindžiančių objektyvias aplinkybes, trukdžiusias laiku kreiptis į teismą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovėms jau ginčijamo susirinkimo metu tapo žinoma apie šiame susirinkime priimtus nutarimus. Spendžiant dėl ieškinio senaties atnaujinimo teismas atsižvelgia į tai, kad teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis ieškovės N. V. ir L. R. prašymus suteikti joms antrinę teisinę pagalbą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui pateikė 2016-06-14 (ieškinio civ. byla Nr. e2-11464-641/2016 priedas), t.y. nepasibaigus ieškinio senaties dėl 2016-03-18 susirinkimo nutarimų apskundimo terminui. Į teismą ieškovės pirmą kartą kreipėsi 2016-11-16, vėliau ieškinys dar buvo teikiamas 2017-01-09 ir tik 2017-03-20 ieškinys priimtas nagrinėjimui. Šios aplinkybės įrodo, kad ieškovės buvo aktyvios, savo teises ieškovės pradėjo ginti dar iki ieškinio senaties pasibaigimo pateikdamos prašymus dėl teisinės pagalbos joms suteikimo, advokatas protingu laiku kreipėsi į teismą, ieškovių kaltės dėl to, kad teismo procesams nebuvo duota eiga, konstatuoti šiuo atveju taip pat negalima. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad nustatytų aplinkybių visuma nagrinėjamu atveju sudarė pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą.

Dėl ieškovių N. V. ir L. R. apeliacinio skundo

Juridinių asmenų registro duomenimis 2015-12-15 Daugiabučio namo Pramonės g. 2 savininkų bendrijos įstatai Juridinių asmenų registre įregistruoti 2016-05-16. Pakeisti bendrijos įstatai įsigalioja nuo jų perregistravimo Juridinių asmenų registre dienos (DNSB 8 str. 4 d.). Todėl ginčijamo susirinkimo metu galiojo bendrijos įstatai, patvirtinti 1995-01-16 Šiaulių miesto mero potvarkiu (įregistruoti 1999-11-24). Įstatymų leidėjas numatė, kad iki Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. XI-1967 ( Žin., 2012, Nr. 50-2440) įsigaliojimo (2012-07-01) įsteigtos ir veikiančios daugiabučių namų savininkų bendrijos per 12 mėnesių nuo įstatymo Nr. XI-1967 įsigaliojimo dienos savo įstatus suderina su Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo reikalavimais. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju įstatyme įtvirtinta nuostata dėl įstatų suderinimo su naujos redakcijos įstatymu per vienerių metų laikotarpį neįgyvendinta, tačiau net ir nesuderinus bendrijos įstatų su naujos redakcijos įstatymu, bendrija atlieka savo funkcijas remdamasi įregistruota įstatų redakcija ta apimtimi, kuria ji neprieštarauja imperatyviosioms DNSBĮ nuostatoms ir tiesiogiai DNSBĮ. Bendrijos nariai gali naudotis tomis teisėmis ir turi vykdyti tas jų, kaip bendrijos narių, pareigas, kurios nustatytos galiojančiais bendrijos įstatais ir tiesiogiai DNSBĮ. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant byloje kilusį ginčą reikia vadovautis Civiliniu kodeksu, DNSB įstatymu (nuo 2015-01-01 galiojusi 2014-05-15 įstatymo Nr. XII-882 redakcija), 1999 m. bendrijos įstatais tiek, kiek jie neprieštarauja Civiliniam kodeksui, DNSBĮ ir kitiems įstatymams.

CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. DNSB įstatymo 21 str. 4 d. 2 p., 5 d. 3 p. numato, kad įstoti ir išstoti iš bendrijos narių yra butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės, o ne pareigos. Tai reiškia, kad buto savininkas netampa bendrijos nariu tol, kol nepateikia atitinkamo prašymo įstoti į bendriją. Apeliančių N. V. ir L. R. teigimu, 2016-03-17 visuotinio bendrijos susirinkimo dalyvių registracijos sąraše pasirašę asmenys: L. J., A. U., O. V. ir L. B. nebuvo bendrijos nariais, nes byloje nėra įrodymų, kokiu pagrindu ar būdu jie jais tapo.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis L. B. (duomenys neskelbtini) buto savininke, o O. V. (duomenys neskelbtini) buto savininke tapo 1996 metais (CPK 179 str. 3 d.). Pagal tuo metu galiojusią DNSBĮ redakciją ir 1999 m bendrijos įstatus, butų savininkai yra bendrijos nariai (DNSBĮ redakcija, galiojusi 1995-12-29 - 2000-07-11, 16 str.; Įstatų 3 d.). Atsižvelgiant į reikalavimą narystę įforminti bendrijos narių sąraše, asmenys priklausantys daugiabučio namo Pramonės g. 2, savininkų bendrijai, įtraukti į daugiabučio namo Pramonės g. 2 bendrijos narių sąrašą. Bylos duomenys patvirtina, kad O. V. ir L. B. yra įrašytos į daugiabučio namo Pramonės g. 2 savininkų bendrijos 2016-01-01 narių sąrašą. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buto savininkė L. B. 2010 m. įgaliojo A. B., taip pat (duomenys neskelbtini) buto savininkė O. V. 2010 m. įgaliojo sūnų R. B. dalyvauti bendrijos susirinkimuose ir spręsti iškilusius klausimus, šiuos įgaliojimus pateikė bendrijos pirmininkei ir tokiu savo elgesiu patvirtino savo narystę bendrijoje.

Bylos duomenimis, L. J. (duomenys neskelbtini) buto savininke tapo 2006 metais, A. U. (duomenys neskelbtini) buto savininku tapo 2015 metais. Byloje nėra duomenų, kad jie yra pateikę prašymus įstoti į bendriją, tačiau teismui pateiktas 2017-07-14 bendrijos narių, patvirtinančių savo priimtą sprendimą 2016-03-17, sąrašas, kuriame pasirašė ir L. J. bei A. U., taip pat O. V. Toks butų savininkų valios išreiškimas neprieštarauja įstatymams, todėl yra įrodymas, patvirtinantis L. J., A. U. ir O. V. ne tik pritarimą susirinkimo nutarimams, tačiau ir jų narystę bendrijoje. Apeliantės, teigdamos, kad L. J., A. U., O. V. ir L. B. nėra bendrijos nariai, įrodymų paneigiančių minėtų asmenų valią būti bendrijos nariais nepateikė.

Apeliaciniame skunde ieškovės nurodo, jog susirinkime dalyvavo netinkami bendrijos narių atstovai, nes jų įgaliojimai nebuvo notariškai patvirtinti. Pagal DNSB įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 9 punktą butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę įgalioti kitą asmenį atstovauti jų interesams palaikant santykius su bendrija ir jos valdymo organais dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimo, valdymo, priežiūros ir atnaujinimo, nurodydami įgaliojimo terminą, teisių ir pareigų apimtį ir šis įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro. Taigi, apeliantės teisingai nurodo, kad DNSB įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 9 punktas numato, kad išduoti įgaliojimai turi būti patvirtinti notaro, tačiau apeliantės neatsižvelgė į tai, kad minėta įstatymo norma nustato tokią teisę butų ir kitų patalpų savininkams, bet ne bendrijos nariams. Pagal atsakovės Įstatus fizinis asmuo, esantis bendrijos nariu, gali nustatytąja tvarka įgalioti vietoj savęs dalyvauti bendrijos veikloje kitą asmenį (1999 m. įstatų 8 d.). CK 2.137 straipsnio 1 dalis numato, kad įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens duodamas kitam asmeniui atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Rašytiniam įgaliojimui dalyvauti bendrijos veikloje notarinė forma nėra privaloma (CK 2.138 str.), todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad L. B. ir O. V. išduoti rašytiniai įgaliojimai turėjo būti patvirtinti notaro.

Dėl slapto balsavimo

DNSB 11 straipsnio 8 dalis numato, kad balsavimas visuotiniame susirinkime yra atviras. Slaptas balsavimas yra privalomas klausimais, dėl kurių nors vienas bendrijos narys pageidauja slapto balsavimo ir tam pritaria daugiau kaip dešimtadalis susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. Slaptas balsavimas organizuojamas ir vyksta bendrijos įstatuose nustatyta tvarka.

Ginčijamo susirinkimo metu galiojusiuose 1999 m. bendrijos įstatuose slapto balsavimo vykdymo tvarka nėra reglamentuojama. Esant nurodytai situacijai, nėra svarbu, kokiu būdu buvo pritarta susirinkimo nutarimams, kokia buvo balsavimo procedūra, nes visuotinio bendrijos narių susirinkime dalyvavę asmenys buvo informuoti apie balsavimu priimamą klausimą, taip pat atsakovė teismui pateikė asmenų, dalyvavusių visuotiniame bendrijos narių susirinkime, sąrašą, patvirtinantį, kad susirinkime dalyvavę asmenys neturi jokių pretenzijų dėl priimto nutarimo.

Dėl informacijos pateikimo

Narystė daugiabučio namo savininkų bendrijoje jos nariui suteikia teises ir pareigas, tarp jų ir teisę į informaciją apie bendriją. Teisė į informaciją apima ne tik teisę sužinoti, bet ir ja disponuoti. DNSBĮ 21 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta bendrijos nario teisė gauti informaciją apie nustatytas įmokas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti (remontuoti), kaupiamąsias lėšas pastatui (pastatams) atnaujinti, taip pat apie kitas su pastato (pastatų) priežiūra ir naudojimu susijusias įmokas. Šio įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad visi butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų raštu bendrijos pirmininkui pateikti prašymai, skundai ir kiti dokumentai registruojami ir nagrinėjami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Bendrijos pirmininkas privalo per 10 darbo dienų nuo buto ar kitų patalpų (pastato) savininko kreipimosi gavimo dienos suteikti išsamią informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla. Šios įstatymo nuostatos iš esmės atkartotos atsakovės įstatų 11.3 punkte.

Paminėti teisės aktai nereglamentuoja, kokia forma (raštu, žodžiu, atvykstant susipažinti) nurodyta informacija bendrijos nariams turi būti pateikiama. Minėtas įstatymas ir Bendrijos įstatai neįtvirtina teisės bendrijos pirmininkui nustatyti, kokiu būdu butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę gauti informaciją, bet nustato bendrijos pirmininkui pareigą, t. y. bendrijos pirmininkas privalo per 10 darbo dienų nuo buto ar kitų patalpų (pastato) savininko kreipimosi gavimo dienos suteikti išsamią informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla.

Atsakovė neginčijo ieškovių teisės gauti iš bendrijos informaciją, tačiau ginčas kilo dėl šios informacijos teikimo formos. DNSBĮ ir bendrijos įstatai nenustato, kokia forma (prašomų susipažinti dokumentų kopijomis, jų išrašais, skenuotų dokumentų elektroninėmis kopijomis jas pateikiant nariui Bendrijoje ar siunčiant nario nurodytu adresu paštu ar elektroniniu paštu, ar užtikrinant nariui sąlygas susipažinti su jam rūpima Bendrijos informacija Bendrijos patalpose, ar kt.) nariui turi būti teikiama informacija. Kai nėra nustatyta informacijos teikimo formos taisyklių, bendrijos nario prašoma teikti informacija, į kurią jis turi teisę pagal įstatymus, turėtų būti teikiama atsižvelgiant į informacijos gavimo tikslą, dėl kurio asmuo (narys) prašo ją suteikti. Byloje ieškovės nenurodė, kokiais tikslais jos naudotų prašomą gauti informaciją. Kai nėra žinomi prašymo suteikti informaciją gavimo tikslai, tuomet, kilus dėl to ginčui, teismui yra sudėtingiau nustatyti reikalingą informacijos pateikimo formą. Tokioje situacijoje asmenys, iš kurių turintis teisę ir reikalaujantis informacijos, bei ją teikiantis, turi pasirinkti informacijos teikimo formą, atitinkančią teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus (CK 1.5 straipsnis: civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus), taikytinus visiems civilinių teisinių santykių subjektams.

CK 1.137 straipsnio 2 dalis įtvirtina bendrą nuostatą, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Ar primygtinai reikalaudamas tam tikrą informaciją apie bendriją pateikti pageidaujama forma bendrijos narys laikosi minėtų reikalavimų bendrijos atžvilgiu, nustatoma analizuojant, ar jis elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi apdairus, rūpestingas žmogus, ar nėra jo paties ir bendrijos bei ypač kitų bendrijos narių interesų konflikto. Kreipdamiesi į bendriją dėl informacijos gavimo nariai ir bendrijos įgalioti teikti informaciją organai (bendrijos pirmininkas) turi tarpusavyje bendradarbiauti, padėti vienas kitam įgyvendinti teises ir vykdyti pareigas.

Byloje nustatyta, kad ieškovės atsakovei teikė ne vieną prašymą dėl informacijos pateikimo. Atsakovė neatsisakė teikti ieškovėms prašomus dokumentus ir informaciją, pasiūlė ieškovėms pačioms susipažinti su bendrijos turimais dokumentais, kad būtų joms suteikta reikiama informacija joms rūpimais klausimais. Atsižvelgiant į tai, kad bendrija neatsisakė pateikti ieškovėms informaciją, o ginčas kilo dėl dokumentų apie bendriją pateikimo ieškovėms formos ir būdo, nėra pagrindo teigti, jog ieškovių teisė gauti informaciją apie bendrijos veiklą būtų pažeista.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, daugiabučio namo savininkų bendrijos susirinkimo nutarimų priėmimo tvarką, bendrijos nario teisę į informaciją apie bendriją ir tokios teisės įgyvendinimą, bei nepažeidė proceso teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad abiejų šalių apeliaciniai skundai atmesti, bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, šalims viena iš kitos nepriteisiamos (CPK 93 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.