Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2017-11-22 · Civilinė byla Nr. e2-4551-291/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-22
Bylos Nr.
e2-4551-291/2017
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-2453-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Žostautienė
Ieškovas
N. V., L. R.
Advokatai
Giedrė Striaukienė, Aistis Damulevičius
Kategorijos
  • 2.1.5.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-4551-291/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-2453-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.; 2.2.2.1.; 2.2.2.7.; 3.1.7.5.; 3.2.6.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 22 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Vida Žostautienė,sekretoriaujant J. J.,dalyvaujant ieškovėms N. V. ir L. R., jų atstovei advokatei Giedrei Striaukienei,

atsakovės daugiabučio namo Pramonės g. 2 savininkų bendrijos atstovui advokatui Aisčiui Damulevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių N. V. ir L. R. ieškinį atsakovui daugiabučio namo Pramonės g. 2 savininkų bendrijai dėl daugiabučio namo Pramonės g. 2 savininkų bendrijos 2016 m. kovo 17 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimų, įformintų protokolu Nr. 34, panaikinimo, įpareigoti atsakovę pateikti informaciją.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovės patikslintu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais daugiabučio namo Pramonės g. 2 savininkų bendrijos 2016 m. kovo d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimus, įformintus protokolu Nr. 34, įpareigoti atsakovę pateikti informaciją, duomenis ir dokumentus pagal ieškovių N. V. ir L. R. 2015-11-11, 2015-11-16, 2016-10-07, 2016-10-12, 2016-10-17, 2016-12-09 ir 2017-01-24 prašymus.

Patikslintame ieškinyje nurodė, kad daugiabučio namo Pramonės g. 2 savininkų bendrija 2016-03- sušaukė visuotinį bendrijos narių susirinkimą, kurio protokole Nr.34 nurodyta, jog daugiabučio namo savininkų bendrijos narių skaičius yra 49, o visuotiniame susirinkime dalyvavo 28 nariai, susirinkimo metu buvo svarstyti bendrijai svarbūs klausimai, tačiau svarstytais klausimais priimti nutarimai yra neteisėti, nes daugiabučio namo visuotiniame bendrijos narių susirinkime dalyvavę ir susirinkimo dalyvių sąraše pasirašę asmenys ne visi yra butų savininkai, bendrijos nariai. Visuotinio bendrijos narių susirinkimo dalyvių registracijos sąraše kai kurie iš pasirašiusiųjų asmenų yra ne tik kad ne bendrijos nariai, tačiau net ir ne butų savininkai: buto Nr.80 savininkė yra I. J., tačiau pasirašė L. J. (eil. Nr.5), buto Nr. 30 savininkė yra R. Š., bet pasirašė A. U. (eil. Nr. 10), buto Nr.53 savininkė yra O. V., tačiau pasirašė R. B. (eil. Nr.16), už 24 butą pasirašė E. N., nors jam priklauso tik ½ dalis buto Nr.23, taipogi ir už buto Nr.79 savininkę L. B. pasirašė jos sūnus, o pati savininkė bute negyvena ir susirinkime nedalyvavo. Minėti asmenys jokių nustatyta tvarka patvirtintų įgaliojimų atstovauti butų savininkus nepateikė.

Daugiabučio namo Pramonės g. 2 savininkų bendrijos įstatų 34 punkte rodyta, jog bendrijos narių susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių (ar jų atstovų). Kadangi 2016 03 visuotiniame bendrijos narių susirinkime dalyvavo ir susirinkimo dalyvių sąraše pasirašė mažiau nei pusė bendrijos narių, 2016-03- visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimai yra neteisėti, susirinkimo nutarimų priėmimo teisėtumo sąlyga yra mažiausiai 25 dalyvaujantys bendrijos nariai).

Be to, 2016-03- susirinkimo metu balsavimas raštu vykdytas nesilaikant LR Aplinkos ministro 2011-03-24 įsakymu Nr. Dl-251 patvirtintos butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu priimant sprendimus tvarkos, todėl mano, kad šis balsavimas yra negaliojantis. Taip pat nurodo, kad susirinkime dalyvavę asmenys dalyvių registracijos sąraše pasirašė diena anksčiau - 2016-03-17, nei įvyko visuotinis susirinkimas - 2016-03- nuo 19 val. iki 21 val.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad bendrijos narių sąrašą ir balsavimo biuletenių kopijas atsakovė pateikė tik kartu su atsiliepimu į ieškinį, o anksčiau jokių duomenų ir dokumentų ieškovėms neteikė, ieškovėms šios aplinkybės, kad 2016-03- visuotinio bendrijos narių susirinkimo dalyvių registracijos sąraše, sudarytame 2016-03-17, pasirašė asmenys, nesantys nei butų patalpų savininkais, nei bendrijos nariais, tuo labiau joms nebuvo žinoma apie balsavimo biuletenių neatitikimą poįstatyminio akto reikalavimams, todėl prašo netaikyti ieškinio senaties.

Ieškovės taip pat nurodo, kad įteikė atsakovei net septynis prašymus dėl informacijos, pateikimo, tačiau atsakovės valdymo organas - pirmininkė S. Z. į ieškovių prašymus suteikti informaciją nereagavo, nei informacijos, nei prašytų dokumentų nepateikė. Dėl šios priežasties atsakovės veiksmus prašo pripažinti neteisėtais ir bendrijos valdymo organą įpareigoti pateikti prašomą informaciją.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovė N. V. nurodė, kad ieškinį palaiko, nes bendrijos pirmininkė S. Z. nesikreipė į teismą dėl skolos išieškojimo Sodrai 2001-2004, 2446,28 Eur, kurią padarė buvusi bendrijos pirmininkė V. K.. Visuotinio susirinkimo metu, įvykusio 2016-03-17, šią skolą nutarta paskirstyti bendrijos nariams, su kuo ji visiškai nesutinka. Apie skolą sužinojo 2004-2005 metais, bet neturėjo dokumentų, todėl pati niekur nesikreipė. Ji yra buto savininkė, tačiau nėra bendrijos narė, ji, kaip savininkė, mokėjo bendrijai mokesčius, tačiau nesiruošia mokėti svetimų skolų, t. y. tų paskirstytų 2446,28 Eur, kurie apytikriai jai būtų apie 65 Eur. Yra 56 butai name, kiek tiksliai yra bendrijos narių, nežino. Į teismą kreipėsi jau 2016-11-16, tačiau buvo nustatyti ieškinio trūkumai, kurių neturėjo galimybės pašalinti, kitą kartą kreipėsi 2017-01-09, tačiau ir šiuo atveju pašalinti trūkumų nepavyko, ieškinys priimtas tik 2017-03-30.

Teismo posėdžio metu ieškovė L. R. ieškinį palaikė ir nurodė, kad nesiruošia mokėti svetimų skolų – 2446,28 Eur, visi nusprendė šią skolą sumokėti Sodrai, kurią padarė buvusi bendrijos pirmininkė V. K., su kuo ji visiškai nesutinka. Ji susirinkime dalyvavo, tačiau nesutiko mokėti skolos Sodrai, balsavo prieš, kad skola būtų padengta iš gyventojų lėšų. Balsavimo rezultatai buvo suskaičiuoti nedelsiant. Ji buvo parašiusi raštą pirmininkei S. Z., kad atsisako mokėti skolą Sodrai. Anksčiau į teismą nesikreipė todėl, kad bendrijos pirmininkė laiku nepateikė reikiamų dokumentų. Kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, dėl advokato paskyrimo.

Teismo posėdžio metu ieškovių atstovė Giedrė Striaukienė prašė ieškinį tenkinti visiškai, o teismui manant, kad praleistas ieškinio senaties terminas, prašė jį atnaujinti, nurodydama, kad senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, nepriklausančių nuo ieškovių valios. Ieškovės

laikytinos sąžiningai klydusiomis dėl ieškinio senaties termino trukmės, kadangi bendrijos įstatų 21.1.3. p. yra įtvirtinta patalpų savininko teisė, nepriklausanti nuo narystės bendrijoje, per 6 mėnesius apskųsti pastato patalpų savininkų susirinkimo ar balsavimo raštu priimtus sprendimus, nežinojo, kad ieškinio senaties terminas, nustatytas įstatymu, yra 3 mėnesiai. Tačiau pati svarbiausia priežastis dėl senaties termino atnaujinimo yra ta, kad joms antrinė teisinė pagalba buvo suteikta 2016-06-16 ir dėl ilgo dokumentų paieškos laikotarpio užtruko su kreipimusi į teismą, tad pirmą kartą ieškinį pateikėme 2016-11-15 (civ. byla Nr. e2-11464-641/2016), teismas nustatė trūkumus, kurių negalėjome ištaisyti, nes teismo nurodytų dokumentų neturėjo, todėl ieškinys buvo grąžintas. Pakoregavę ieškinį, antrą kartą teismui jį pateikėme 2017-12-29 (civ. byla e2-1204-641/2017), tačiau vėl buvo nustatyti bemaž analogiški trūkumai. Tad ir antrą kartą negalėjome ištaisyti trūkumų, nes neturėjo reikalaujamų dokumentų. Ieškinys buvo priimtas nagrinėjimui tik jį pateikus trečią kartą (2017 m. kovo mėn.). Bendrijos įstatų kopiją iš pirmininkės S. Z. gavo tik 2016-07-11. Visuotinio bendrijos narių susirinkimo dalyvių registracijos sąrašą gavo tik 2016-10-22. Bendrijos narių sąrašas išvis nebuvo išduotas. 2016-08-19 atstovė kreipėsi į Registrų centro Klaipėdos filiale pateikė prašymą Nr. 216 išduoti Daugiabučio namo Pramonės g. 2 savininkų bendrijos steigėjų sąrašo kopiją, kuri galėjo padėti išspręsti klausimą, kas gi yra bendrijos nariai, kadangi bendrijos steigėjai nariais tampa bendrijos steigimu metu, tad sulyginus steigėjų sąrašą su butų savininkų sąrašu būtų paaiškėję, ar visi butų savininkai yra bendrijos nariai. Tačiau paaiškėjo, jog dėl dokumentų nuorašų reikia kreiptis į Šiaulių filialą. 2017-09-01 buvo pateiktas prašymas Šiaulių filialui. Pastarajame dokumentų ieškota beveik 2 mėnesius, steigimo dokumentų ir steigėjų sąrašo nerasta, galų gale tik 2016-11-03 išduota 1995-01-16 įstatų kopija ir 1999-11-24 prašymas išduoti įmonės pažymėjimą. Pagal 2016-10-12 užklausimą Nr.221 Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl išdavimo iš archyvo Daugiabučio namo Pramonės g. 2 savininkų bendrijos, įmonės kodas 145595475, 1996-01-16 įstatų kopijos, steigiamojo susirinkimo protokolo kopijos, steigėjų sąrašo kopijos ir kitų dokumentų, susijusių su minėtos bendrijos steigimu 2016-10-24, buvo išduotas tik vienintelis dokumentas - 1996-01-16 Šiaulių miesto mero potvarkio Nr. 8 kopija, nurodant, kad kitų dokumentų nerasta. Neturint steigėjų sąrašo, bendrijos narių sąrašo ir/ar kitų prašytų dokumentų, ieškovės negalėjo pagrįsti savo ieškinio. Atitinkamai ir ieškinio senaties termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis.

Atsakovo daugiabučio namo Pramonės g. 2 savininkų bendrijos atstovas advokatas Aistis Damulevičius nurodė, kad daugiabučio namo Pramonės g. 2 savininkų bendrija 2016-03- sušaukė visuotinį bendrijos narių susirinkimą, kurio protokole Nr. 34 nurodyta, jog daugiabučio namo savininkų bendrijos narių skaičius yra 49, o visuotiniame susirinkime dalyvavo 28 nariai. Vadovaujantis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 str. 11 p. visuotinio susirinkimo protokolas turi būti parengtas ir pasirašytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo susirinkimo dienos, todėl visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokole Nr. 34, nurodyta data 2016-03-, tačiau susirinkimas vyko 2017-03-17. Ieškovės teigia, kad šio susirinkimo metu svarstytais klausimais priimti nutarimai yra neteisėti, nes daugiabučio namo visuotiniame bendrijos narių susirinkime dalyvavę ir susirinkimo dalyvių sąraše pasirašę asmenys ne visi yra butų savininkai, bendrijos nariai. Atstovas nurodė, kad dalyvavę bendrijos nariai buvo teisėti bendrijos nariai, kai kurie iš jų turėjo teisę atstovauti patvirtinančius įgaliojimus. Mano, jog visi visuotiniame bendrijos narių susirinkime dalyvavę asmenys turėjo teisę dalyvauti susirinkime ir jame balsuoti.

Bendrijos susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl papildomų lėšų rinkimo, siūlyta balsuoti raštu. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kilos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 Str. 8 punkte reglamentuota, kad balsavimas visuotiniame susirinkime yra atviras. Slaptas balsavimas yra privalomas klausimais, dėl kurių nors vienas bendrijos narys pageidauja slapto balsavimo ir tam pritaria daugiau kaip dešimtadalis susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių, slaptas balsavimas organizuojamas ir vyksta bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Bendrijos įstatų 37 str. įtvirtinta slapto balsavimo susirinkime tvarka. Slaptas balsavimas organizuojamas ir vykdomas tokia tvarka: susirinkime daroma pertrauka; paruošiami slapto balsavimo biuleteniai, kuriuose įrašomas balsavimui pateiktas klausimas ir du balsavimo variantai: „pritariu", „nepritariu“: susirinkimo dalyviai balsuoja išreikšdami savo nuomonę padarant atžymą ties pasirinktu sprendimu: „pritariu“, „nepritariu“, biuletenis su tokia atžyma įmetamas į balsavimui skirtą urną; į urną įmetami ir išankstinės nuomonės tuo klausimu pareiškimo užklijuoti vokai; susirinkimo organizatorius suveda balsavimo rezultatus, įformina juos protokolu; komisijos pirmininkas paskelbia protokolo turini susirinkimui. Atsiradus pageidavimui vykdyti slaptą balsavimą, vadovaujantis aukščiau numatyta tvarka įvykdytas slaptas balsavimas (visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokole Nr. 34 nurodyta, kad svarstytas klausimas dėl skolos padengimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 24 balsais pritarta ir 4 balsai buvo prieš. Taigi slaptu balsavimu nutarta sumokėti skolą Sodrai, 2446,28 Eur išdalinti papildomai gyventojams pagal turimą buto kvadratūrą. nurodant sumą gaunamoje sąskaitoje atskira eilute.

Taip pat, ieškovės teigia, kad atsakovei įteikė net septynis prašymus dėl informacijos pateikimo, tačiau atsakovės valdymo organas - pirmininkė S. Z. į ieškovių prašymus suteikti informaciją neva nereagavo, nei informacijos, nei prašytų dokumentų apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas. Įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla, nepateikė, tačiau į tris raštus yra atsakyta raštu, o kiti prašymai nebuvo aiškiai suformuluoti, abstraktaus pobūdžio, panašaus pobūdžio, kaip ir tie, į kuriuos atsakyta, todėl papildomų atsakymų nebebuvo priimta.

Galiausiai, ieškovės teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad bendrijos narių sąrašą ir balsavimo biuletenių kopijas atsakovė pateikė tik kartu su atsiliepimu į ieškinį, o ankščiau neva jokių duomenų ir dokumentų ieškovėms neteikė, nurodo, jog atsakovės prašymu ieškinio senatis šiuo atveju negali būti taikoma. Ieškovės teigia, kad aplinkybės, jog visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše pasirašė pašaliniai asmenys ir balsavimo biuleteniai yra negaliojantys, sužinotos jau bylai esant iškeltai. Trijų mėnesių ieškinio senaties termino pradžia ieškiniui dėl 2016-03-17 visuotinio susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais šiame ieškinyje išdėstytu pagrindu skaičiuojamas nuo atsiliepimo gavimo (priėmimo) dienos, t.y. 2017-05-04.

Nepaisant ieškovių reikalavimo dėl visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, atsakovė teismo prašo taikyti ieškinio senatį. Ieškinio senaties terminas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais yra įstatymų leidėjo specialiai aptartas kaip bendrojo ieškinio senaties termino išimtis, todėl sprendžiant aptariamo pobūdžio ginčą teismas privalo taikyti sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą. Skundžiamas visuotinio susirinkimo nutarimas buvo priimtas 2016-03-17. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti 2016-03-17 visuotinio bendrijos narių susirinkimo dalyvių registracijos sąraše prie protokolo Nr. 34. ieškovės dalyvavo visuotiniame bendrijos narių susirinkime, kurio nutarimas ginčijamas nagrinėjamoje byloje. Ieškovėms jau ginčijamo susirinkimo metu tapo žinoma apie šiame susirinkime priimtus nutarimus. Tuo tarpu, ieškinys teismui paduotas 2017-03-15 (patikslintas ieškinys teismui pateiktas 2017-07-11) t.y. praleidus trijų mėnesių ieškinio senaties terminą, nors ieškovės turėjo galimybę per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nuo sužinojimo apie 2016-03-17 visuotinio susirinkimo nutarimą kreiptis į teismą dėl, jų manymu, pažeistų teisių gynimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašo ieškinį dėl visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, įpareigojimo atlikti veiksmus, atmesti dėl ieškinio senaties termino pabaigos ir dėl nepagrįstumo.

Liudytoja S. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo daugiabučio namo Pramonės g. 2 savininkų bendrijos pirmininkė 2007-2017 metais. Ieškovės skundžia visuotinio bendrijos narių susirinkimo , įvykusio 2016-03- priimtą protokolą Nr. 34, kuriuo nuspręsta Sodrai padengti skolą, susidariusią buvusios pirmininkės V. K.. Jai tapus pirmininke apie skolą žinojo ir ji, ir kiti gyventojai. Gavus Sodros pranešimą apie skolą, buvo pateikta informacija gyventojams, kurie nesutiko mokėti skolos. Apie tai ji Sodrai pranešė, Sodra skolos nereikalavo mokėti, mokėjo tik už einamuosius metus. Skola Sodrai buvo bendra visų namo gyventojų. 2015 m. lapkričio mėn. buvo gautas raginimas, kad yra bendrijos skola Sodrai, paminėta, kad nesumokėjus skolos, ji bus išieškota priverstine tvarka. Ji tarėsi su valdyba, paskui sukvietė susirinkimą 2016-03- ir buvo svarstomos išeitys iš situacijos. Nutarta sumokėti Sodrai pagal buto kvadratūrą susidariusią skolą. Susirinkimo metu balsavo slaptai už šį klausimą. Tuo metu buvo 49 bendrijos nariai. Susirinkime dalyvavo 28, keturi žmonės balsavo prieš. Šiuo metu skola yra sumokėta Sodrai, mokėjo skolą dalimis per metus laiko. Skolą kai kurie gyventojai mokėjo patys, kita dalis buvo padengta iš eksploatacinių lėšų. Nuo 2017-06-01 bendriją administruoja UAB „Paskirtis“. Dokumentus ieškovėm teikė, kvietė valdybos narius, kad matytų, kad leido susipažinti ieškovėms su bendrijos dokumentas. Jos buvo atėjusios pas ją į butą ir vartė dokumentus. Ieškovės teigė, kad ji vagia, plauna pinigus. Kai kurie prašymai buvo tokie, kad nesuprasi ko ieškovės norėjo, todėl su turimais dokumentais leido joms susipažinti asmeniškai. Perėmus bendrijos dokumentus, jokių sąrašų nebuvo, kuriant bendriją, visi gyventojai tapo bendrijos nariais, paskui, keičiantis gyventojams, sąrašas kito. Kadangi N. V. ir L. R. bendrijos administruojamame pastate gyvena senai, todėl mano, kad jos buvo bendrijos narės.

Dėl ieškinio senaties termino

Nagrinėdamas prašymą taikyti ieškinio senatį, teismas visų pirma turi išsiaiškinti ginčo šalių materialinių teisinių santykių pobūdį, taip pat tai, ar byloje pareikštam ieškovo reikalavimui taikoma ieškinio senatis. Jeigu ieškinio senatis pareikštam reikalavimui taikoma, teismas turi nustatyti: 1) kokios trukmės ieškinio senaties terminą nustato įstatymas; 2) kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga; 3) ar ieškinio senaties termino eiga nebuvo sustabdyta, pratęsta arba nutraukta; 4) jeigu ieškinio senaties terminas praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“. Teismų praktika. 2002, ).

Reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 4 dalis).Tarp šalių kilo ginčas, kada ieškovė sužinojo apie savo pažeistas teises ir ar yra praleistas ieškinio senaties terminas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog bendrijos narių susirinkimas įvyko 2016-03-17, abi ieškovės šiame susirinkime dalyvavo, joms tą pačią dieną tapo aiškūs susirinkime priimti sprendimai, o būtent dėl bendrijos skolos Sodrai sumokėjimo paskirstymo daugiabučio savininkams, tuo pačiu ir joms, su tuo sprendimu ieškovės ir nesutinka ir būtent šis priimtas sprendimas paskatino jas kreiptis į teismą. Nesutiktina su ieškovių argumentu, kad apie pažeistas savo teises jos sužinojo tik gavę atsakovės atsiliepimą į ieškinį, nes nesuprantama būtų tuomet jų kreipimosi į teismą motyvacija, nes iš esmės ieškovės nenori mokėti bendrijos skolos Sodrai, teikdamas, kad skolą turi sumokėti dėl skolos susidarymo kaltas asmuo – buvusi bendrijos pirmininkė V. K.. Teismo nuomone, ieškovės praleido ieškinio pateikimo teismui senaties terminą, tačiau jų atstovė prašo šį terminą atnaujinti. Nustatytos aplinkybės, kad ieškovės kreipėsi į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir joms 2016-06-16 sprendimais buvo suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba. Natūralu, kad paskirtas advokatas nespėjo laiku kreiptis į teismą teisinės gynybos, tačiau pabrėžtina, kad ieškovės buvo aktyvios, buvo kreiptasi du kartus į teismą, dėl nuo ieškovių nepriklausančių priežasčių ieškovių teikti ieškiniai 2016-11-16 ir 2017-01-09 buvo grąžinti ieškovėms, nepašalinus trūkumų, kurių ieškovės negalėjo pašalinti dėl objektyvių priežasčių, todėl teismo nuomone, yra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą.

Dėl 2016-03-17 visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais

Patikslintame ieškinyje teigiama, kad 2016-03- visuotinio bendrijos narių susirinkimo priimti nutarimai įforminti protokolu Nr. 34, yra neteisėti, nes priimant juos nebuvo kvorumo.

Daugiabučio namo savininkų bendrijos narių skaičius yra 49, o visuotiniame susirinkime dalyvavo 28 nariai, o susirinkime dalyvavę ir susirinkimo dalyvių sąraše pasirašę asmenys ne visi yra butų savininkai, bendrijos nariai. Be to, daugiabučio namo Pramonės g. 2 savininkų bendrijos įstatų 34 punkte rodyta, jog bendrijos narių susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių (ar jų atstovų). Kadangi 2016-03- visuotiniame bendrijos narių susirinkime dalyvavo ir susirinkimo dalyvių sąraše pasirašė mažiau nei pusė bendrijos narių, 2016-03- visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimai yra neteisėti, susirinkimo nutarimų priėmimo teisėtumo sąlyga yra mažiausiai 25 dalyvaujantys bendrijos nariai, o balsavimas atliktas

nesilaikant LR Aplinkos ministro 2011-03-24 įsakymu Nr. Dl-251 patvirtintos butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu priimant sprendimus tvarkos, todėl mano, kad šis balsavimas yra negaliojantis. Taip pat nurodo, kad susirinkime dalyvavę asmenys dalyvių registracijos sąraše pasirašė diena anksčiau - 2016-03-17, nei įvyko visuotinis susirinkimas - 2016-03- nuo 19 val. iki 21 val.

Pagal DNSBĮ 11 straipsnio 6 dalį, visuotinio susirinkimo sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus. Ieškovės nurodo, kad bendrijos narių yra 49, todėl susirinkimas laikomas teisėtų, kai jame dalyvavo ne mažiau kaip 25 nariai. Nors nurodytas dalyvavusių narių skaičius yra 28, ieškovės nurodo, kad ne visi dalyvavę asmenys yra bendrijos nariai ir net ne visi butų savininkai.

Atsakovės išdėstyti argumentai, byloje pateikti įgaliojimai, liudytojos nurodytos aplinkybės patvirtina, jog susirinkime dalyvavę asmenys turėjo teisę balsuoti bendrijos susirinkime. Vykusio susirinkimo metu buto Nr. 80 savininkė yra I. J., tačiau pasirašė L. J., atsakovė pateikia paaiškinimą, kuriame nurodo, jog buto Nr. 80 savininkė yra L. J., tačiau per klaidą į bendrijos narių visuotinio susirinkimo dalyvių registracijos sąrašą įrašyta I. J., o ne L. J., kuri ir dalyvavo ir teisėtai balsavo, būdama tiek buto savininkė, tiek bendrijos narė. Taip pat ieškovės teigia, jog buto Nr. 30 savininkė yra R. Š., bet pasirašė A. U.. Buto Nr. 30 savininkas yra A. U. 2015-07-22 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijęs nuosavybės teise į minėtą butą. 2015-08-10 A. U. įrašytas į bendrijos narių sąrašą. Taigi vykstant visuotiniam bendrijos narių susirinkimui A. U. buvo buto Nr. 30 savininkas ir bendrijos narys. Tik 2016-07-04 sudaryta minėto buto pirkimo-pardavimo sutartis, kuria A. U. butą pardavė R. Š.. Pagal 2016-08-10 prašymą R. Š. įrašyta i bendrijos narių sąrašą. Taigi A. U. teisėtai dalyvavo ir balsavo visuotiniame bendrijos narių susirinkime. Be to, ieškovės nurodo, kad buto Nr. 53 savininkė yra O. V.. tačiau pasirašė R. B., jo įgalinimus patvirtina pridėtas įgaliojimas. Taip pat, ieškinyje nurodyta, jog už butą Nr. 24 pasirašė E. N., nors jam priklauso tik ½ dalis buto Nr. 23. Butas, adresu Pramonės g. 2-23/24 priklauso E. N. ir J. N.. Valstybės įmonės Registrų centre nurodytam butui suteiktas vienas unikalus Nr. 2997-6008-10:0022, todėl bendrasavininkis turėjo teisę priimti sprendimą. Ieškovės nurodo, kad už buto Nr. 79 savininke L. B. pasirašė jos sūnus, o pati savininkė bute negyvena ir susirinkime nedalyvavo. Pridedamas 2010-01-05 įgaliojimas, kuriame L. B. įgaliojo savo sūnų A. B. tvarkyti visus su jos buto. eksploatacija susijusius veiksmus (mokėti mokesčius, prižiūrėti, tvarkyti, dalyvauti bendrijos susirinkimuose ir spręsti iškilusius klausimus, keisti baldus ir buitine įrangą).

Atmestini ieškovių atstovės argumentai, kad netinkami bendrijos narių atstovai, nes jų įgaliojimai nebuvo notariškai patvirtinti. Pagal DNSB įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 9 punktą butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę įgalioti kitą asmenį atstovauti jų interesams palaikant santykius su bendrija ir jos valdymo organais dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimo, valdymo, priežiūros ir atnaujinimo, nurodydami įgaliojimo terminą, teisių ir pareigų apimtį ir šis įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro. DNSB įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 9 punktas numato, kad išduoti įgaliojimai turi būti patvirtinti notaro, tačiau minėta įstatymo norma nustato tokią teisę butų ir kitų patalpų savininkams, bet ne bendrijos nariams. Pagal atsakovo Įstatus bendrijos narys fizinis asmuo gali raštu įgalioti vietoj savęs dalyvauti bendrijos veikloje kitą asmenį (atstovą). Atsakovas neneigia fakto, jog susirinkime dalyvavo arba patys bendrijos nariai, arba bendrijos narių sutuoktiniai, arba artimieji. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad asmenys, kurių vardu susirinkimuose dalyvavo bei balsavo jų sutuoktiniai ar artimieji, šeimos nariai, būtų išreiškę pretenzijas dėl pastarųjų asmenų veikimo jų vardu ir jų atlikto veiksmo nepatvirtinę (Panevėžio apygardos teismas, 2015-03-12 nutartis, civilinė byla Nr. 2A-143-544/2015). Pagal Įstatų 19.2 p., galima rašytine sutartimi perleisti kitam asmeniui bendrijos narių susirinkimuose. Todėl bendrijos narių O. V. įgaliojimas jos sūnui R. B., L. B. įgaliojimas jos sūnui A. B. (b. l133-134), duoti šeimos nariui atstovauti juos bendrijos susirinkimuose, neprieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams. Nors ieškovės ir nurodo, kad jos nebuvo bendrijos narės, tuomet išeitų, kad negalėjo balsuoti ir išreikšti savo nuomonės, atitinkamai pasirašyti bendrijos narių sąraše, tačiau abejoti šiuo ieškovių argumentu priverčia faktas, kad abi ieškovės visuotinio bendrijos narių susirinkimo dalyvių registracijos sąraše pasirašė kaip bendrijos narės. Teismo posėdžio metu jos šio fakto neginčijo. Tačiau net iš tuo atveju, jei pripažinus ieškoves nesant bendrijos narėmis, atitinkamai sumažėtų ne tik susirinkime dalyvavusių, bet ir bendras bendrijos narių skaičius, tokiu atvejų bendrijos narių skaičius būtų ne 49, kaip nurodyta protokole, o 47, atitinkamai, eliminavus ieškoves, kaip ne bendrijos nares, dalyvavusių bendrijos narių skaičius būtų 26, o kvorumai pasiekti užtektų 24 balsų.

Dėl balsavimo tvarkos pažeidimo ieškinyje nurodyta, kad 2016-03- susirinkimo metu balsavimas raštu vykdytas nesilaikant LR Aplinkos ministro 2011-03-24 įsakymu Nr. Dl-251 patvirtintos butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu priimant sprendimus tvarkos, todėl mano, kad šis balsavimas yra negaliojantis. Taip pat nurodo, kad susirinkime dalyvavę asmenys dalyvių registracijos sąraše pasirašė diena anksčiau - 2016-03-17, nei įvyko visuotinis susirinkimas - 2016-03- nuo 19 val. iki 21 val.

Teismas, vertindamas šiuos ieškinyje nurodytus motyvus nesutinka su ieškinio reikalavimais, nes teismo posėdžio metu nei abi ieškovės, nei liudytoja S. Z., iš esmės negalėjo paaiškinti ir neskyrė situacijos, kai balsuojama raštu ir balsuojama slaptai. Visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokole Nr. 34, 6 p. aprašyta balsavimo slaptu balsavimu procedūra, o nutarta balsavimą vykdyti slaptu balsavimu, todėl atmestini ieškinio argumentai dėl šio procedūrinio pažeidimo.

Vadovaujantis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 str. 11 p. visuotinio susirinkimo protokolas turi būti parengtas ir pasirašytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo susirinkimo dienos, todėl visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokole Nr. 34, nurodyta data 2016-03-, nors susirinkimas vyko 2017-03-17.

Įvertinus nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 6 dalies, ieškovių teisių pažeidimų nenustatyta, nes tiek įstatymas, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika reikalauja, jog visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimai nebūtų pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiai bendrijai, nei jos nariams ar viešajam interesui. Europos žmogaus teisių teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-92-553/2016).

Dėl reikalavimų pateikti dokumentus.

Ieškinyje prašoma įpareigoti atsakovę pateikti informaciją, duomenis ir dokumentus pagal ieškovių N. V. ir L. R. 2015-11-11, 2015-11-16, 2016-10-07, 2016-10-12, 2016-10-17, 2016-12-09 ir 2017-01-24 prašymus.

Atsakovė nurodo, o teisminio nagrinėjimo metu ir ieškovės neneigia, kad į tris jų pateiktus raštus – 2015-11-11, 2016-10-07 ir 2016-10-12 buvo atsakyta, todėl dėl šių teiktų raštų teismas plačiau nepasisako.

Atsakovas taip pat nurodo, kad kiti atsakovių teikti prašymai, į kuriuos atsakovė neatsakė, buvo iš esmės tapatūs, be to, kaip nurodė liudytoja S. Z., ieškovėms buvo suteikta galimybė susipažinti su jos turimais dokumentais, kad jos galėtų pačios išsirinkti reikiamą informacija. Raštu atsakyta nebuvo, nes manė, kad pakankamai atsakyta buvo pirminiuose raštuose, bei pateikti dokumentai susipažinimui. Liudytoja patvirtino, kad abi ieškovės buvo jos bute, susipažino su tuo metu bendrijos pirmininke dirbusios liudytojos S. Z. turimais dokumentais, ji kvietė liudininkus, kurie matė, kad ieškovės galėjo susipažinti su turimais duomenimis.

Teismo nuomone, bendrijos vadovė pakankamai išsamiai atsakė ieškovėms į jų prašymuose nurodytus klausimus, tačiau atsižvelgiant į pateiktų prašymų skaičių, prašomų pateikti duomenų skaičių ir struktūrą, informacijos mąstą, bendrijos pirmininkė neturėjo fizinių galimybių išsamiai atsakyti į ieškovių pareikštus prašymus, daryti analizę, be to, kai kurie pateikti prašymai nėra pakankamai konkretūs, kad galima būtų į juos išsamiai atsakyti (pvz. paaiškinti kodėl bendra elektros kaina tokia didelė). Tokius būdu pirmininkė pasiūlė ieškovėms pačioms susipažinti su bendrijos turimais dokumentais, kad būtų joms suteikta reikiama informacija joms rūpimais klausimais. Ieškovės teismo posėdyje neginčijo liudytojos nurodytų aplinkybių, kad turėjo galimybę susipažinti su joms rūpima informacija, kad bendrijos buvusi pirmininkė leido susipažinti su jos turimais dokumentais.

Esant šioms aplinkybėms, atmestini ieškinio reikalavimai dėl ieškovių reikalavimo pateikti duomenis ir dokumentus pagal 2015-11-11, 2015-11-16, 2016-10-07, 2016-10-12, 2016-10-17, 2016-12-09 ir 2017-01-24 prašymus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovės nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už buvo atleistos. Ieškovėms buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl iš jų lygiomis dalimis priteistinos tik atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą 700 Eur, t. y. iš kiekvienos po 350 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 268- 270 str., teismas

nusprendžia:

Atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl daugiabučio namo Pramonės g. 2 savininkų bendrijos 2016-03-17 visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, ieškiniui pareikšti.

Atmesti ieškovių N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei daugiabučio namo Pramonės g. 2 savininkų bendrijai (į. k. 145595475) dėl daugiabučio namo Pramonės g. 2 savininkų bendrijos 2016 m. kovo 17 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimų, įformintų protokolu Nr. 34, panaikinimo bei įpareigojimo atsakovę pateikti informaciją.

Priteisti iš ieškovių N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei daugiabučio namo Pramonės g. 2 savininkų bendrijai (į. k. 145595475) bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktą pagalbą po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) iš kiekvienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Vida Žostautienė