Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-143-544/2015

Rita Dambrauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00346-2014-3

2015 m. kovo 12 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Margaritos Dzelzienės, Nijolės Danguolės Smetonienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1079-589/2014 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei F. V. g. 2-jo namo savininkų bendrijai, institucijai, teikiančiai išvadą byloje Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, dėl juridinio asmens organo susirinkimo priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas nurodė, jog bylą sprendžia teisėjų kolegija, tačiau šiuo atveju sprendimas teisėjo turėjo būti priimtas vienasmeniškai. Teismas nepasisakė dėl jo reikalavimo pripažinti susirinkimo metu priimtus nutarimus neteisėtais dėl bendrijos pirmininko išrinkimo, o tai yra absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai.

Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, jog susirinkimas buvo sušauktas nepažeidžiant esminių imperatyvių jo sušaukimo tvarką reglamentuojančių normų, nes dėl DNSB įstatymo 12 str. numatytų sprendimų priėmimo apie susirinkimą bendrijos nariams ir butų savininkams turėjo būti pranešta raštu, tačiau to nebuvo padaryta, susirinkimas buvo organizuotas tik bendrijos nariams, o teismas dėl šių ieškovo argumentų nepasisakė. Pateikta pažyma neįrodo, kad nariams buvo pranešta raštu, nes ji atsirado tik po to, kai buvo pateiktas ieškinys. Be to, jis pats jokio raštiško pranešimo apie vyksiantį susirinkimą nėra gavęs.

Apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str. 2 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Apeliantas mano, jog byloje yra absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nes teismas nurodė, jog bylą nagrinėja teisėjų kolegija, tačiau šiuo atveju sprendimas teisėjo turėjo būti priimtas vienasmeniškai (CPK 329 str. 2 d. 1 p.), be to, teismas nepasisakė dėl ieškovo reikalavimo pripažinti susirinkimo metu priimtus nutarimus neteisėtais dėl bendrijos pirmininko išrinkimo (CPK 329 str. 2 d. 7 p). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog byla yra paskirta nagrinėti vienam teisėjui, kuris ir nagrinėjo bylą bei priėmė teismo sprendimą (b. l. 179-184). Duomenų, jog bylai nagrinėti būtų buvusi sudaryta teisėjų kolegija ar kad teismo sprendimas būtų priimtas teisėjų kolegijos, byloje nėra pateikta, tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas. Teisėjų kolegija mano, jog motyvuose nurodoma „teisėjų kolegija“ yra rašymo apsirikimo klaida, kurią galima ištaisyti CPK 276 str. numatyta tvarka. Teismo sprendimo 5-ajame lape (b. l. 183) yra nurodytos teismo išvados, argumentai ir motyvai, kodėl pirmosios instancijos teismas laiko teisėtais ginčijamo susirinkimo nutarimus dalyje dėl bendrijos pirmininko išrinkimo, o visame teismo sprendime išdėstyti motyvai dėl ginčijamo susirinkimo sušaukimo tvarkos, terminų, kas taip pat buvo ginčijamų nutarimų 3-uoju ir 4-uoju darbotvarkės klausimais pagrindu. Todėl apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad teismas nepasisakė dėl reikalavimo pripažinti neteisėtais nutarimus dėl bendrijos pirmininko išrinkimo. Dėl išdėstyto apeliacinės instancijos teismas su minėtais skundo argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad byloje nenustatyti CPK 329 str. 2 d. numatyti absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai.

Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad 2013 m. spalio 22 d. 19:00 val. įvyko pakartotinis F. V. 2 namo gyventojų bendrijos susirinkimas, kuris svarstė dienotvarkėje paskelbtus 11 klausimų ir priėmė atitinkamus nutarimus. Minėtame susirinkime iš 55 bendrijos narių dalyvavo 19 narių, kurie nutarimus priėmė 16-18 narių balsų dauguma. Apie pakartotinį susirinkimą bendrijos nariams paskelbta ir pranešta 2013-10-08 pranešimu tinkamai, nepažeidžiant imperatyvių įstatymų reikalavimų (b. l. 28-33). Ieškovas A. S. yra F. V. 2 namo gyventojų bendrijos narys, nesutinkantis su minėtais nutarimais ieškinyje nurodytais pagrindais.

Apelianas nurodo, kad teismas buvo šališkas, nes aiškinosi priežastis, dėl ko nebuvo suderinti Įstatai su DNBS įstatymu, nors atsakovė šiuo argumentu savo atsiliepimo nepagrindė. Tačiau tinkamai kvalifikuoti teisinius santykius, nepriklausomai nuo šalių atlikto jų kvalifikavimo, buvo teismo pareiga. Todėl tai, kad teismas nurodė kokius įstatymus taiko ginčo teisiniam santykiui, nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad teismas buvo šališkas. Kiti apelianto argumentai šiuo aspektu yra deklaratyvūs, jokiais įrodymais neparemti, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliantas A. S. nesutinka, kad F. V. 2 namo savininkų bendrija turi 55 bendrijos narius, nes nėra įrodymų kokiu pagrindu ar būdu jie jais tapo, be to, pagal Įstatų 10 punktą bendrijos nariais turi būti laikomi visi gyvenamųjų patalpų savininkai. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais apie tai, kad Įstatų 10 punkto nuostatos apie tai, kad bendrijos narys yra patalpų savininkas, prieštarauja LR Konstitucijos 35 str. 1 ir 2 d., todėl negali būti taikomos, nurodo, kad DNSB įstatymo 21 str. 4 d. 2 p., 5 d. 3 p. numato, kad įstoti ir išstoti iš bendrijos narių yra butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės, o ne pareigos. Tai reiškia, kad buto savininkas netampa bendrijos nariu tol, kol nepateikia atitinkamo prašymo įstoti į bendriją. Bylos duomenys patvirtina, kad F. V. g. 2 gyvenamojo namo savininkų bendrijoje yra 55 nariai, jais tapę dar pagal ankstesnes DNSB įstatymo nuostatas (b. l. 30), ir šių duomenų apeliantas leistinais įrodymais nenuginčijo. Iš teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad teismuose buvo nagrinėtos bylos pagal ieškovo ieškinį atsakovei ir tų bylų įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad 2012, 2013 metais F. V. g. 2 gyvenamojo namo savininkų bendrija vienijo 55 narius (Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-186-812/2014, Nr. 2-83-488/2014). Iš šiose bylose priimtų sprendimų matyti, kad ir patas apeliantas šios aplinkybės tuomet neginčijo. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad minėtose bylose įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyti faktai pasikeitė, kad bendrijos nariai po minėtų procesinių sprendimų priėmimo iš bendrijos išstojo, buvo pašalinti ir pan. (CPK 182 str. 2 p.). Iš esamo bendrijos narių sąrašo matyti, kad 3 bendrijos nariai yra mirę, tačiau duomenų, kad butai, kurių savininkai mirė, yra paveldėti ir paveldėtojai pateikė prašymus įstoti į bendriją, taip pat nepateikta.

Skunde nurodyta, jog susirinkime dalyvavo netinkami bendrijos narių atstovai, nes jų įgaliojimai nebuvo notariškai patvirtinti. Pagal DNSB įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 9 punktą butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę įgalioti kitą asmenį atstovauti jų interesams palaikant santykius su bendrija ir jos valdymo organais dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimo, valdymo, priežiūros ir atnaujinimo, nurodydami įgaliojimo terminą, teisių ir pareigų apimtį ir šis įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro. Taigi, apeliantas teisingai nurodo, kad DNSB įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 9 punktas numato, kad išduoti įgaliojimai turi būti patvirtinti notaro, tačiau apeliantas neatsižvelgė į tai, kad minėta įstatymo norma nustato tokią teisę butų ir kitų patalpų savininkams, bet ne bendrijos nariams. Pagal atsakovo Įstatus bendrijos narys fizinis asmuo gali raštu įgalioti vietoj savęs dalyvauti bendrijos veikloje kitą asmenį (atstovą). Apeliantas neneigia fakto, jog susirinkime dalyvavo arba patys bendrijos nariai, arba bendrijos narių sutuoktiniai, arba artimieji. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad asmenys, kurių vardu susirinkimuose dalyvavo bei balsavo jų sutuoktiniai ar artimieji, šeimos nariai, būtų išreiškę pretenzijas dėl pastarųjų asmenų veikimo jų vardu ir jų atlikto veiksmo nepatvirtinę. Pagal bylos duomenis 20-ojo buto savininkai yra sutuoktiniai E. ir M.S. N., kurie nurodo, kad butas jiems priklauso jungtinės nuosavybės teise, todėl jie turtą pagal įstatymą valdo, naudoja ir juo disponuoja bendrai (CK 3. 88 str. 2 d., 3. 92 str. 1 d.). Pagal Įstatų 10 p., jeigu butas priklauso keliems savininkams, jiems, jų susitarimu, atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Todėl bendrijos narių G. K., M.S. N. ir R. B. įgaliojimai (b. l. 25-27), duoti šeimos nariui atstovauti juos bendrijos susirinkimuose, neprieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams.

Apeliantas tvirtina, jog susirinkimo nutarimai turėtų būti pripažinti negaliojančiais, nes apie susirinkimą nebuvo pranešta bendrijos nariams raštu, kaip tai numato DNSB įstatymo 11 str. 2 p. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog šių pažeidimų pasėkoje buvo pažeistos jo, kaip bendrijos nario, teisės ir šie pažeidimai turėjo įtakos susirinkimo metu priimtų sprendimų teisėtumui. Ieškovas apie bendrijos susirinkimą žinojo, pats jame dalyvavo, reiškė savo nuomonę visais jame svarstomais klausimais, turėjo galimybę susipažinti su svarstomais dokumentais, apskundė priimtus nutarimus (b. l. 28, 31-33). Pažymėtina, kad ieškovo apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai, jog, pažeidus pareigą bendrijos narius bei savininkus informuoti raštu, pažeidžiama konstitucinė teisė žinoti apie jiems itin svarbių klausimų svarstymą ir pasirinkimo galimybę dalyvauti tokių klausimų svarstyme ar ne, paneigiami demokratijos pagrindai, teisinės valstybės principas, yra deklaratyvūs. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog bendrijos nariai, jei jiems apie susirinkimą buvo paskelbta ne raštu, o paskelbiant skelbimą kiekvienoje laiptinėje, skelbimų lentose, dėl to būtų pateikę skundus dėl savo teisės pažeidimo, kad jie apie įvyksiantį susirinkimą nežinojo ir dėl to susirinkime nedalyvavo. Todėl spręsti, kad susirinkimo organizavimo tvarkos pažeidimas, jei jis ir buvo, turėjo įtakos susirinkimo metu priimtų sprendimų teisėtumui, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad civilinio proceso dispozityviškumas neleidžia asmenims ginti kitų asmenų teises ar saugomus interesus be atitinkamo įgaliojimo, o asmens, kuris kreipėsi, teisės ginamos tiek, kiek jos pažeistos (CPK 2, 5 str., CK 1.137 str. 1 d.).

Atmestinas apelianto teiginys, kad 2013-10-22 susirinkimo metu buvo priimami ir DNSB įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyti sprendimai (dėl bendrų pastato savininkų interesų tenkinimo, dėl pastato atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kreditų sutarčių sąlygų), todėl apie visuotinį susirinkimą turėjo būti pranešama raštu visiems to pastato, kuriame įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų savininkams, ir turėjo vykti ne namo bendrijos narių, o butų savininkų susirinkimas. Iš skelbime nurodytos darbotvarkės (b. l. 29) ir susirinkimo protokolo (b. l. 31-33) matyti, kad buvo pakartotinai šaukiamas ir įvyko namo bendrijos narių susirinkimas, kuriame buvo svarstoma valdybos ataskaita už 2013 m. sausio - rugsėjo mėnesius, revizoriaus ataskaita už 2013 m. sausio - rugsėjo mėnesius, bendrijos pirmininko rinkimai, klausimas dėl bendrijos pirmininko atlyginimo, bendrijos valdybos rinkimai, bendrijos revizoriaus rinkimai, svarstomas klausimas dėl kaupimo lėšų kaupimo tarifo, kaupimo lėšų panaudojimo, valytojos darbo sutarties nutraukimo, dėl sutarties sudarymo su UAB (duomenys neskelbtini), naujų įstatų tvirtinimas bei svarstoma valdybos ataskaita už 2013 m. sausio – rugsėjo mėnesius. Apie 2013-10-22 pakartotinį bendrijos narių susirinkimą buvo skelbiama viešai bei buvo įmetami pranešimai į pašto dėžutes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog jis buvo sušauktas nepažeidžiant imperatyvių įstatymo nuostatų dėl paskelbimo terminų ir skelbimo formos.

Vadovaujantis DNSB įstatymo 12 str. 1 d., sprendimai dėl pastato atnaujinimo priimami visų to daugiabučio namo, kuriame įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų ir šiuo atveju visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimui ir sprendimų priėmimui mutatis mutandis taikomos DNSB įstatymo 11 str. nuostatos. Susirinkimo, įvykusio 2013-10-22, metu nebuvo aptartas ar patvirtintas investicinis projektas, nebuvo sprendžiami klausimai dėl pastato atnaujinimui skirtinų lėšų kaupimo ar skolinimosi ir kreditų sutarčių sąlygų. Todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo faktinio pagrindo pripažinti, kad apie visuotinį susirinkimą turėjo būti pranešama raštu visiems to pastato, kuriame įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų savininkams. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas, būdamas bendrijos nariu bei buto savininku, žinojo apie įvyksiantį susirinkimą, dalyvavo jame, balsavo priimant nutarimus, turėjo teisę pasisakyti svarstomais klausimais, todėl neaišku, kaip galėtų būti pažeistos jo, kaip buto savininko, teisės ir interesai net ir pripažinus, jog turėjo vykti butų savininkų, o ne bendrijos narių, susirinkimas.

Pažymėtina, jog tuo metu galioję F. V. g. 2-ojo daugiabučių namo savininkų bendrijos įstatai nenumatė bendrijos pirmininko pareigybės, tačiau tuo metu galiojusi GNSB įstatymo 9 str. 2 d. numatė, kad bendrijos valdymo organai yra valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas. GNSB įstatymo 15 str. 1 d. nurodyta, kad bendrijos pirmininkas yra bendrijos valdybos pirmininkas, o 14 str. 2 d. - kad bendrijos pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia, tvirtina bendrijos pirmininko pareigybės aprašymą ir nustato bendrijos pirmininko darbo užmokestį visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas). Todėl, atsižvelgiant į tai, kad į darbotvarkę buvo įtrauktas klausimas ir dėl bendrijos pirmininko pareigybės įvedimo, ir dėl bendrijos pirmininko atlyginimo, į tai, kad susirinkimas buvo pakartotinis ir į jo eigą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog bendrijos pirmininkas buvo išrinktas teisėtai. Apeliantas nepateikė pakankamai pagrįstų ir objektyvių argumentų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, kad bendrijos pirmininko pareigybės įvedimas, išrinkimas, atlyginimo jam nustatymas yra neteisėtas ir prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Vien ta aplinkybė, jog to nenumatė bendrijos Įstatai, nesudaro pagrindo naikinti priimtą sprendimą, kadangi bendrijos pirmininko pareigybę numato DNSB įstatymas, o Įstatai su minėto įstatymo nuostatomis savalaikiai nebuvo suderinti iš esmės dėl to, kad daug bendrijos susirinkimo nutarimų buvo skundžiami teismui (Liteko duomenys).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino pateiktus šalių įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.