Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

1. N. V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą ir įregistruotą 2008-08-09 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo numeris 287, dėl A. A. kaltės.

2. N. V. Avdej, a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų P. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2009-12-09, ir E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2012-04-07, gyvenamąją vietą su tėvu V. A..

3. Priteisti iš A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametėms dukroms: P. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 190,00 Eur kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukrų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

4. Nustatyti šią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su nepilnametėmis dukromis P. A., gim. 2009-12-09, ir E. A., gim. 2012-04-07, tvarką:

Bendravimas savaitgaliais ir darbo dienomis

1.1. Skyrium gyvenantis tėvas (motina) bendrauja su vaikas kas antrą savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis) paimdamas vaikus penktadienį iš jų auklėjimo ir ugdymo įstaigos, jeigu vaikai tą dieną į mokyklą ar darželį neina, paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 18 val. iki 18:30 val. ir grąžina juos sekmadienį į vaikų gyvenamąją vietą nuo 19 val. iki 19:30 val.

1.2. Bendravimo tvarka savaitgaliais netaikoma bendravimui švenčių dienomis, tėvo dieną, motinos dieną, vaikų gimtadienių dienomis, vaikų tėvų atostogų su vaikais metu.

B. Š. dienomis

2.1. Skyrium gyvenantis tėvas (motina) bendrauja su vaikais porinių metų: pirmąją Šv. Velykų dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas juos kitą dieną į vaikų gyvenamąją vietą nuo 10 val. iki 11 val.; gruodžio 26-ąją (antroji Šv. Kalėdų diena), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas kitą dieną į vaikų gyvenamąją vietą nuo 10 val. iki 11 val.; liepos 6-ąją (Valstybės diena), lapkričio 1-ąją (V. Š. diena), sausio 1-ąją (Naujųjų metų diena), Vasario 16-ąją (Lietuvos valstybės atkūrimo diena), gegužės 1-ąją (Tarptautinė darbo diena) pasiimdamas vaikus šventinę dieną iš vaikų gyvenamosios vietos nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą, tą pačią dieną nuo 19 val. iki 19:30 val.

Neporiniais metais nurodytas švenčių dienas su vaikais praleidžia kitas iš tėvų.

2.2 Skyrium gyvenantis tėvas (motina) bendrauja su vaikais neporinių metų : gruodžio 24-ąją (Šv. Kūčios) ir gruodžio 25-ąją (pirmoji Šv. Kalėdų diena), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 24-ąją nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas juos gruodžio 25-ąją į vaikų gyvenamąją vietą nuo 17 val. iki 18 val.; antrąją Šv. Velykų dieną pasiimdamas vaiką iš jos gyvenamosios vietos ar kitos vaiko buvimo vietos, nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas juos kitą dieną į vaikų gyvenamąją vietą nuo 19 val. iki 19:30 val.; birželio 24-ąją (Rasos ir Joninių diena), rugpjūčio 15-ąją (Žolinės), kovo 11-ąją (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena) pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą, tą pačią dieną nuo 19 val. iki 19:30 val.

Poriniais metais nurodytas švenčių dienas su vaiku praleidžia kitas iš tėvų.

2.3 Tėvas bendrauja su vaikas kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena). Jeigu tėvo diena sutampa su vaikų bendravimo su motina laikotarpiu, jis pasiima vaikus nustatytą šventinę dieną iš motinos nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžina juos (jeigu vaikų gyvenamoji vieta bus nustatyta su motina) tą pačią dieną į jų gyvenamąją vietą nuo 19 val. iki 20 val.

2.4 Mama bendrauja su vaikas kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos diena). Jeigu motinos diena sutampa su vaikų bendravimo su tėvu laikotarpiu, ji pasiima vaikus nustatytą šventinę dieną iš tėvo nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžina juos (jeigu vaikų gyvenamoji vieta bus nustatyta su tėvu) tą pačią dieną į jų gyvenamąją vietą nuo 19 val. iki 20 val.

Bendravimas vaiko gimtadienio dienomis

3.1 Skyrium gyvenantis tėvas (motina) turi teisę bendrauti su abiem vaikais, vieno iš vaikų gimtadienio dieną (gruodžio 9 d. ir balandžio 7 d.) poriniais metais: pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. iki 11 val. ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą nuo 19.00 val. iki 20 val. (jei tai ne darbo diena) ir pasiimdamas vaikus iš jų auklėjimo ir ugdymo įstaigos, o jeigu vaikai tą dieną į mokyklą ar darželį neina, paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 18 val. iki 18:30 val. ir grąžina juos kitą dieną į jų gyvenamąją vietą nuo 10.00 val. iki 11 val. (jeigu tai ne darbo diena) arba nuveda vaikus į jų ugdymo ar mokymo įstaigą (jeigu tai darbo diena).

Neporiniais metais vaikai savo gimimo dieną praleidžia su kitu iš tėvų. Jei neporiniais metais vaiko gimtadienis sutampa su skyrium gyvenančio tėvo motinos) bendravimo diena, tai tas iš tėvų grąžina vaikus atgal į jų gyvenamąją vietą tą dieną nuo 10 val. iki 11 val.

Bendravimas atostogų metu

4.1. Kiekvienas iš tėvų turi teisę su vaikais praleisti vasaros atostogas du kartus po 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai su ne mažesne nei 14 dienų pertrauka tarp atostogų periodų kiekvienais metais. Šalys konkretų atostogų laiką suderina ne mažiau kaip prieš dvi savaites iki planuojamų atostogų pradžios. Kilus nesutarimui, poriniais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl grafiko, neporiniais metais prioritetas teikiamas Mamos pageidavimui dėl grafiko.

Atostogų su vaikais metu, bendravimo tvarka savaitgaliais ir švenčių dienomis netaikoma

Kelionės į užsienį

5.1. Tėvas, ketindamas išvykti su vaikas į kitą valstybę, apie tai prieš 14 kalendorinių dienų turi raštu ar elektroniniu paštu informuoti kitą tėvą, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. Jeigu planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su kitos Šalies bendravimo laikotarpiu, išvykstanti į užsienį šalis turi gauti rašytinį (išreikštą el. paštu ar SMS žinute) kitos šalies pritarimą.

5.2. Skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) nusprendus su vaikais išvykti atostogauti į užsienį, kitas iš tėvų perduoda vaikų kelionei į užsienį reikiamus dokumentus (pasą, gimimo liudijimą, kompensuojamųjų vaistų knygelę, draudimo polisus (jeigu yra) ir kt.). Apie tai, kad kelionei bus reikalingi atitinkami dokumentai skyrium gyvenantis tėvas (motina) informuoja apie tai ne vėliau kaip iki išvykimo datos likus 14 dienų.

Baigiamosios nuostatos

6.1 Vykdant bendravimo su vaikais tvarką, jeigu šioje tvarkoje nenustatyta kitaip, vaikai paimami iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinami į jų gyvenamąją vietą.

6.2 Vaikų ligos atveju pasimatymas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) neįvyksta. Tas iš tėvų su kuriuo gyvena vaikai nedelsiant informuoja kitą iš tėvų, jeigu pasimatymas dėl vaikų ligos negali įvykti. Susirgus vienam iš vaikų, pasimatymas vyksta su kitu iš vaikų.

6.3 Esant bendram tėvų sutarimui, SMS žinute ar elektroniniu paštu, Šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos tvarkos.

6.4 Tuo atveju, jei skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaikais metu vyksta vaikų užsiėmimai, renginiai, šventės ar pan., jis privalo užtikrinti vaikų dalyvavimą šiuose užsiėmimuose, renginiuose ir šventėse.

6.5 Skyrium gyvenantis tėvas (motina) SMS žinute, ar elektroniniu paštu ne vėliau, kaip dieną prieš pasimatymą su vaikais, iki 15 valandos informuoja kitą iš tėvų apie ketinimą pasimatyti su vaikais šioje tvarkoje numatytu laiku. Pažeidus šiame punkte numatytą informavimo pareigą, ar informavimo terminą laikoma, kad Skyrium gyvenantis tėvas (motina) neketina pasimatyti su vaikais bendravimo tvarkoje nustatytu laiku, o kitas iš tėvų neprivalo nustatytą dieną ar laikotarpį sudaryti skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) sąlygų pasimatyti su vaikais.

6.6 Vykdydamos nustatytąją tvarką Šalys bendrauja, naudojasi šiomis ryšio priemonėmis, išskyrus atvejus, kai bendravimo tvarkoje nurodyta konkreti ryšių priemonė:

- V. A.: telefono numeris: +370 618 43 728; elektroninio pašto adresas: viaceslavavdej@gmail.com; adresas: Kranto g. 14, Mickūnų mstl., Mickūnų sen., Vilniaus r..

- A. A.: telefono numeris: +370 683 57 375; elektroninio pašto adresas: [nurodyti]; adresas: [nurodyti].

Apie šioje tvarkoje nurodytų kontaktinių duomenų pasikeitimą, netikslumus Šalis nedelsiant turi informuoti kitą Šalį trumpąja SMS žinute ir elektroniniu paštu.

5. Priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Priešieškinyje nurodė, kad šalių santuoka iširo, nes ieškovė iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas: būti lojaliu kitam sutuoktiniui, gerbti kitą sutuoktinį, remti jį moraliai. Sutuoktinio pareigų pažeidimas pasireiškė neištikimybe, šeimos palikimu ir išėjimu gyventi su kitu vyru. Neištikimybė, kaip viena iš santuokos dėl kito sutuoktinio kaltės nutraukimo priežasčių, reiškia ne tik lojalumo pareigos pažeidimą, bet ir faktą, kad nebėra galimybių atkurti santuokinių ryšių. Ieškovė santuokos iširimo priežastis aiškina tuo, jog išryškėjo bendrų tikslų nebuvimas, skirtingas požiūris į materialines ir dvasines vertybes. Santuokos metu, ieškovė A. A. buvo neištikima, 2014 metais paliko šeimą išvykdama gyventi su kitu vyru. Vaikai liko gyventi su tėvu, kuris juos išlaikė bei rūpinosi. Palikusi šeimą ieškovė išlaikymo vaikams neteikė, vaikais rūpindavosi tik tuomet, kai pasiimdavo juos kas antrą savaitgalį, ar kartą į mėnesį – savaitei. Psichologės išvadoje nurodoma, kad „tėvų santykiams pradėjus gesti, A. su abiem dukromis išsikraustė pas savo tėvus, o po kiek laiko, atsiradus įtampai ir tuose namuose, persikėlė gyventi į Vilnių apsigyvendama su savo draugu“. V. A. tikėjosi išsaugoti santuoką, tačiau ieškovei gyvenant su kitu vyru, tai padaryti nėra galimybių. Santuoka nutrauktina dėl ieškovės kaltės. Teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta. Be to, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas – tiek tas, kuriose vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, tiek tas, kuriose jam tektų gyventi, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Su teismo paskirtos psichologinės ekspertizės išvadomis, tiek, kiek pasisakoma, kad šalių nepilnametės dukros turėtų gyventi su motina, o bendravimo tvarka turėtų būti nustatyta su tėvu, nesutinka. Pažymėtina, kad psichologė nepadarė aiškios ir/ar aiškiai pagrįstos išvados dėl to, su kuriuo iš tėvų gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiktų dukrų interesus. Ekspertizės akte pažymėta, kad Paulina aiškiau jaučiasi artimesnė mamai, Emilija – išreiškia norą būti su tėčiu. Itin aiškiai mergaitės neteikia pirmenybės nė vienam iš tėvų. Ekspertizės akte pabrėžiama, kad „...nei Paulina, nei Emilija objektyviai vertinti situacijos ir laisvai išreikšti savo nuomonės negali“. Vis gi, ekspertizės išvadoje yra aptarti vaikų išreiškiamus norus, su kuo norėtų gyventi, įtakojantys veiksniai, kurie yra itin svarbūs priimant sprendimą, su kuriuo iš tėvų turėtų būti nustatyta vaikų gyvenamoji vieta. „Emilija – gana vienareikšmiškai išreiškia norą gyventi ir būti su tėčiu“. E. išsakomą norą psichologė aiškina didesniu dukros prieraišumu tėčiui. Atkreipia dėmesį, kad psichologė, nors aprašomojoje dalyje ir paminėjo, tačiau savo išvadose ignoravo E.išsakytus nusiskundimus (gal būt ir pagalbos prašymą) - „...“mama su tuo dideliu berniuku mane mušė“, (neklausinėjama) pasakoja, kad mama kartais, kai negerai elgiasi, ją baudžia („muša su diržu ir man skauda“).“ Dukra kalbėjo nuoširdžiai, – tai atspindi ir psichologės aprašytas dukros elgesys: „...(neigiamai) kalbėdama apie mamą, Emilija, kaip ir Paulina, jaučiasi negerai, nerimauja – nenustygsta fotelyje, vengia žvilgsnio, gūžiasi, nusisuka nuo psichologės, kalba tyliai. Akivaizdu, kad jos pačios sakomi dalykai kelia Emilijai kaltės jausmą ir vidinį konfliktą.“. Vaikas kalbėdamas su psichologe pasipasakojo, kad mama kartu su savo sugyventiniu prieš ją naudoja smurtą ir vaikas tai pateisina savo „blogu“ elgesiu, kaltina save. Vienas artimiausių žmonių – mama, kuri turėtų ginti mažametės interesus ne tik smurtauja prieš dukrą, tačiau ir verčia ją jaustis kalta dėl patiriamo smurto. „Paulina aiškiau išreiškia norą būti su mama, gana ryškus mergaitės ištikimybės konfliktas kalbant apie abu tėvus.“ Atkreiptinas dėmesys, kad kalbėdama apie atvejus, kai mama supyksta Paulina sutrinka, „nerimauja ir vengia ką nors „ne taip“ (neigiamo pasakyti) apie mamą.“ Pradėjusi pasakoti apie tai, kai mama supyksta, kai ji su sese nevalgo, pasakojimo nebaigia, vėliau nuo atsakymo išsisuka pasakydama, kad nebūna nieko. V. P. pasakojimą ir aprašomą elgesį, aiškiai išreikštą lojalumo konfliktą, tikėtina, kad, kaip ir Emilija, ji patiria smurtą namuose. Tėtį mergaitės apibūdina tik teigiamai, sako kad jo pasiilgsta. Nebuvo užsiminta apie bet kokį netinkamą elgesį dukrų atžvilgiu. Įvertinus teismo ekspertizės aktą spręstina, kad geriausiai dukrų interesus atitiktų jų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu V. A.. Su visa pagarba ieškovės asmeniniam gyvenimui, pažymėtina, kad itin neigiamai charakterizuojamo gyvenimo draugo (sugyventinio, ar vaikino) pasirinkimas, įtraukimas tokio žmogaus į vaikų gyvenimą pažeidžia šalių nepilnamečių dukrų interesus, iš esmės pablogina vaikų gyvenamąją aplinką ir vaikų psichologinio saugumo jausmą. Ieškovė A. A. gyvena su D. G.. Atsakovui yra žinoma, kad D. G. nuolat girtauja, yra agresyvus, vaikai jo bijo. Ekspertizės akte cituojami dukros E. žodžiai, kad “mama su tuo dideliu berniuku mane mušė“. 2016-05-30 d. D. G. būdamas neblaivus atvyko į V. A. tėvų namus, juos terorizavo, panaudojo fizinį smurtą atsakovo motinos atžvilgiu. Tą pačią dieną D. G. atvyko į šalių mažamečių dukrų vaikų darželį, kuriame vyko išleistuvių šventė, kurioje dalyvavo vaikai E. A. ir P. A., atsakovas ir ieškovė. D. G. sukėlė konfliktą, išgąsdino vaikus. Šios aplinkybės nurodytos V. A. skunde policijai ir atsakyme, kuriuo informuojama, kad D. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 2015-11-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-16707-870/2015 (teisminio proceso Nr. 4-68-3-11530-2015-9) nurodoma, kad D. G. (ar G.), LITEKO duomenimis, nors neteistas, tačiau 2014-01-14, 2011-05-23, 2010-07-02 baustas administracine tvarka už pažeidimus, kurių padarymui įtakos turėjo alkoholio vartojimas. Atsakovui yra žinoma, kad D. G. yra išsiskyręs, yra girdėjęs, kad smurtaudavo prieš savo sutuoktinę, galimai yra sulaužęs jai šonkaulius. D. G. yra charakterizuojamas itin neigiamai. Tokio asmens buvimas dukrų aplinkoje pažeidžia nepilnamečių dukrų interesus. Vaikų teisių apsaugos skyrius patikimai nenustatė ieškovės gyvenamosios vietos, vietos kurioje gyvena šalių nepilnamečiai vaikai, nenustatė kartu gyvenančių asmenų bei jų požiūrio į vaikų auklėjimą, rūpinimąsi vaikais. Tai sąlygojo aplinkybė, kad ieškovė dangstydama faktą, kad gyvena Vilniaus mieste kartu su D. G., melavo tiek teismui, tiek ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams apie savo gyvenamąją vietą. Byloje surinkti duomenys rodo, kad 1) ieškovė A. A. negyvena deklaruojamu savo tėvų adresu Gaidūnų k., Mickūnų sen., Vilniaus r.; 2) Ieškovė gyvena Vilniaus mieste; 3) ieškovė gyvena su sugyventiniu D. G. (pažymėtina ir tai, kad, atsižvelgiant į ieškovės deklaruojamą itin sunkią turtinę padėtį, ji neturi galimybės nuomotis buto Vilniuje viena); 4) Ieškovė slepia vaikų gyvenamąją vietą nuo tėvo V. A. ir vaikų teises atstovaujančių institucijų. Ieškovė daro kliūtis dukrų tėvui ir seneliams (V. A. tėvams) bendrauti su vaikais. Vietoj to, kad kreiptųsi į tėvą V. A. pagalbos prižiūrint vaikus, A. A. vedasi vaikus pas save į darbą, ar palieka prižiūrėti vaikų prosenelei. Atsakovui yra žinoma, kad sugyventiniui D. G. pradėjus gerti ir smurtauti, ieškovei ne kartą teko su vaikais vėl sugrįžti gyventi pas savo tėvus. Tuo tarpu teismo ekspertizės akte vienareikšmiškai pasisakyta, kad vaikams yra reikalinga stabili aplinka, nuoseklus dienos režimas, saugumo jausmas. To ieškovė negali užtikrinti. V. A. nėra priešiškai nusiteikęs ieškovės atžvilgiu (tai pažymima ir psichologės išvadoje), todėl gali ir siekia užtikrinti maksimalų mamos bendravimą su dukromis, jeigu dukrų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Dėl šios priežasties prašo teismo nustatyti maksimalią dukrų ir mamos bendravimo tvarką. V. A. gaunamos pajamos šiuo metu yra 346 Eur, iš jų 117 Eur yra išskaičiuojama dukrų išlaikymui, o 228,90 Eur išmokama į banko sąskaitą. Ieškovo galimybės gauti didesnes pajamas yra itin ribotos, kadangi jam nustatytas tik 25 % darbingumas. Tėvams 2014 m. liepos 1 d. pradėjus gyventi skyrium iki pat 2015 m. rudens (ieškinio teismui pareiškimo) vaikai gyveno su atsakovu. Ieškovė vaikus pasiimdavo kas antrą savaitgalį, arba vienai savaitei į mėnesį. 2015 m. spalio 28 d. atsiliepime į priešieškinį (2 l. III pastraipa) ieškovė nurodo, kad vaikai vienerius metus nuo gyvenimo skyrium pradžios gyveno tai su vienu iš tėvų, tai su kitu iš tėvų. V. A. pilnai išlaikė dukras ir turi teisę reikšti reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo iš ieškovės priteisimo. Tuo tarpu ieškovės atitinkamas reikalavimas yra pareikštas nesąžiningai. Dukrų gyvenamąją vietą atsakovas prašo nustatytu su juo. Dukros myli abu tėvus. Atsakovas siekia, kad nepriklausomai nuo teismo sprendimo (ar dukrų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, ar su tėvu) dukros maksimaliai bendrautų su skyrium gyvenančiu tėvu, kadangi tai geriausiai atitinka dukrų interesus. Prašo teismo nustatyti maksimalią bendravimo su dukromis tvarką. Konkreti prašoma nustatyti bendravimo tvarka išdėstyta šio patikslinto priešieškinio reikalavimuose. Atsakovas priteisti išlaikymo iš ieškovės neprašo, jis nepriteistinas ir ieškovei. V. A. neprieštarauja, kad ieškovė pasiliktų santuokinę pavardę.

1. Tėvas turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo penktadienio 17 val., pasiimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir asmeniškai jas pristatydamas į vaikų gyvenamąją vietą iki sekmadienio 17 val.;

2. Tėvas turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis pasirinktinai dvi darbo dienas per savaitę nuo 17 val. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir asmeniškai jas pristatydamas į vaiko gyvenamąją vietą iki 20 val., konkrečią dieną iš anksto su ieškove suderinant telefonu ar el. paštu;

3. Tėvas turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis per Tėvo gimtadienį nuo 17 val. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir asmeniškai jas pristatydamas į vaikų gyvenamąją vietą iki 20 val.;

4. Tėvas turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis per vaikų gimtadienius bendru tėvų ir vaikų sutarimu, o nepavykus susitarti, Tėvas turi teisę bendrauti poriniais metais nuo 17 val. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir asmeniškai jas pristatydamas į vaikų gyvenamąją vietą iki 20 val.;

5. Tėvas turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis poriniais kalendoriniais metais; per Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24 – 25 d.), N. M. antrąją dieną (sausio 1 d.) bei Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas dukras šventinės dienos išvakarėse 18 val. iš jų gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir asmeniškai jas pristatydamas į vaikų gyvenamąją vietą šventės paskutinę dieną iki 20 val.;

6. Tėvas turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis neporiniais kalendoriniais metais: per Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) ir Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas dukras šventinės dienos išvakarėse 18 val. iš jų gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir asmeniškai jas pristatydamas į vaikų gyvenamąją vietą šventės paskutinę dieną iki 20 val.;

7. Tėvas turi teisę, įspėjęs ieškovę žodžiu arba ei. paštu ne mažiau, kaip prieš mėnesį laiko, praleisti pusę Tėvo kasmetinių atostogų su dukromis (ne daugiau 14 kalendorinių dienų iš eilės) ir pusę vaikų mokslo atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros).

5) Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje dėl ieškovės ieškinio nurodė, jog 2015-09-08 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Mickūnų seniūnijos socialinio darbo organizatorė pakartotinai lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje ir bendravo su ieškovės nepilnamete dukra P. A.. Bendravimo metu mergaitė pasakė, kad būna pas abu tėvus. Vaikas pasakė, kad gerai sutaria su abiem tėvais, bet gyventi nori su motina. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, į tai, kad vaikai yra ikimokyklinio amžiaus, ir vienas iš mažamečių vaikų išsakė norą likti gyventi su motina, mano, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui reikia išlaikyti du vaikus, taip pat vertinant aplinkybes, kad atsakovas dėl objektyvios priežasties (turi invalidumą) negali tinkamai prisidėti prie vaikų išlaikymo, mano, kad išlaikymo dydis kiekvienam vaikui gali būti nežymiai sumažintas (pvz. iki 150 Eur). Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas tik tuomet, jeigu bus įrodyta, kad atsakovas neprisidėdavo arba nepakankamai prisidėdavo prie vaikų išlaikymo.

Pateiktoje išvadoje dėl patikslinto priešieškinio nurodė, kad laikosi pozicijos, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina, nepalaiko atsakovo prašymo priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams bei nustatyti motinai bendravimo tvarką su dukromis. Pažymėjo, kad tik pateikus akivaizdžius, vienareikšmiškus įrodymus apie tai, kad nepilnamečių vaikų dabartinė gyvenamoji aplinka yra nesaugi, kad ieškovė netinkamai atlikinėja savo, kaip motinos pareigas vaikų atžvilgiu, kad ieškovės sugyventinis naudoja smurtą vaikų atžvilgiu bus pagrindas patenkinti atsakovo prašymą nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su tėvu. Nesant šių įrodymų, skyrius pasiliks prie savo išvados, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Skyrius neturi duomenų, kad esama vaikų gyvenamoji vieta yra nesaugi. Abi mergaitės pasakė, kad joms patinka gyventi su motina ten, kur jie visi šiuo metu gyvena. 2017-02-08 Vilniaus rajono VTAS patalpoje buvo pravestas pokalbis su proceso šalių mažamečiais vaikais Paulina ir E. A. bei su ieškove. Pokalbis su vaikais vyko motinai nedalyvaujant. Abi mergaitės pasakė, kad gyvena su mama ir Deividu Vilniuje, dviejų kambarių bute, kuriame jos dviese gyvena viename kambaryje. Bute yra virtuve ir tualetas. Mergaitės pasakė, kad joms patinka šiame bute. Kalbant apie motinos draugą Deividą, Emilija pasakė, kad Deividas yra draugiškas, kad jie linksmai gyvena. Paulina pasakė, kad Deividas padeda jai pamokas daryti. Anot vaikų, ir motina, ir Deividas jiems gamina valgį. Emilija pasakė, kad Deividas jos nemuša. Abi mergaitės pasakė, kad nebijo būti vienos kartu su Deividu, ir, kad Deividas alkoholio nevartoja. Į klausimą su kuo jos nori gyventi, abi mergaitės vienareikšmiškai pasakė, kad su motina. Emilija nesugebėjo paaiškinti, kodėl nori gyventi su mama ir tik pasakė: „nežinau, bet noriu būti su mama“. Paulina pasakė, kad ne tik nori gyventi su mama, bet ir papildomai nurodė, kad nenori būti pas tėtį. Mergaitės pasakė, kad senai nebendravo su tėvu. Emilija ir Paulina pasakė, kad tėtis žadėjo jas nuvesti į Akropolį, jeigu jos pasakys, kad nori gyventi su tėvu. Bendravimo metu su vaikais, buvo pastebėta, kad abi mergaitės bendravo norai, laisvai ir nebijodamos. P. pasisakymai buvo šiek tiek nuoseklesni ir konkretesni, negu E.. Po pokalbio su vaikais į kabinetą buvo pakviesta A. A.. Ieškovė prisipažino, kad pernai buvo vienas įvykis, kai D. G. buvo nubaustas administracine tvarka už pasirodymą apsvaigusiu nuo alkoholio viešojoje vietoje, bet, ieškovės teigimu, D. G. vaikų atžvilgiu niekada nesmurtavo ir šiuo metu alkoholiu nepiktnaudžiauja. P. A. jau tris kartus iš eilės skyriaus atstovams išreiškė norą likti gyventi su motina. Apie tai, kad Paulina yra artimesne mamai paminėjo ir psichologė ekspertizėje. Vertinant E. A. norus gyventi su vienu iš tėvų, matosi, kad vaikas dėl savo amžiaus ir nebrandumo dar neturi aiškios pozicijos šiuo klausimu, ir mergaitės norai keičiasi, galimai priklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų konkrečiu nuomonės išaiškinimo metu yra vaikas. D. G. anksčiau keletą kartų buvo baustas administracine tvarka, pažymi, kad turimais duomenimis, šie administraciniai pažeidimai nebuvo susiję su smurtu prieš vaikus arba kitais neteisėtais veiksmais tiesiogiai nukreiptus prieš vaikus. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pats atsakovas ne kartą pažeidinėjo nustatytą laikinąją tėvo ir vaikų bendravimo tvarką, laiku negrąžindamas vaikų motinai.

6) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad galutinę nuomonę dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo išsakys teismo posėdyje. Pažymėjo, kad mergaitės gyvena su ieškove ir jos sugyventiniu nuomojamame bute su visais patogumais. Namuose tvarkinga, butas dviejų kambarių, mergaitės turi atskirą kambarį, miega kartu ištiesiamoje lovoje. Su mergaitėmis buvo bendrauta motinai nedalyvaujant, jos nurodė, kad su tėčiu įdomiai leisdavo laisvalaikį, joms patinka leisti laisvalaikį su mama ir jos draugu Deividu. Abi mergaitės teigė, kad nori gyventi su mama.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad byloje yra tik tėvų ambicijos. Matyti, kad mergaitės yra labai stipriai veikiamos tėvų. Nėra į byla pateikta jokių įrodymų, kad motinos sugyventinis yra agresyvus vaikų atžvilgiu. Mergaitės savo nuomonėje yra nuoseklios – jos nori gyventi su mama. Vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina – atitinka vaikų interesus. Dėl išlaikymo dydžio nepasisako, reikiamą išlaikymo dydį nustatys teismas. Nustatytina maksimali bendravimo tvarka. Vaikas turi žinoti, kad atitinkamą valandą yra paimamas, prašo konkretizuoti valandas. Dėl išvykimo į užsienį – pakanka tik informuoti tėvą ar motiną, informacija turi būti išsami. Rašytinio sutikimo nereikia, toks sutikimas reikalingas tik tuomet, jeigu išvažiuojama ilgiau nei šešiems mėnesiams. Ir tėvas, ir motina turi sudaryti sąlygas lankyti sergantį vaiką. Šiai dienai neturi įrodymų, kad mergaitėms gyventi su mama yra nesaugu.

Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas nurodė, kad vaikai vienodai myli abu tėvus, abu tėvai turi sąlygas pasirūpinti vaikais. Vaikams yra 4 ir 7 metai, atkreipia dėmesį, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams pirmenybė teikiama gyventi su motina. Lytinio identiteto formavimuisi yra būtinas nuolatinis nenutrūkstamas motinos buvimas dukters gyvenime. Vaikų išskyrimas pažeistų vaikų interesus. Paulina penkis kartus iš eilės (tris kartus vaikas tai pasakė jiems ir po kartą psichologei ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovams), kad nori gyventi su motina. E. pozicija nėra vienareikšmiška – vieną kartą sako, kad nori gyventi su tėvu, kitą kartą – su motina. Nusistovėjusi aplinka – gyvenimas su motina, vaikai priprato gyventi su motina ir jos draugu, taip gyvena jau pusantrų metų. Ekspertizės išvadoje pasisakyta, kad geriausiai vaikų interesus atitiktų mergaičių gyvenimas su mama. Atsakovo priekaištai yra ne ieškovės atžvilgiu, o jos sugyventinio. Mano, kad išlaikymas gali būti sumažintas iki 150,00 Eur. Dėl bendravimo tvarkos – mano, kad išvažiuojant trumpam į užsienį tėvo sutikimo nereikėtų. Taip pat mano, kad bendravimo tvarka turėtų būti kuo konkretesnė.

Suinteresuotų asmenų UAB „4finance“, UAB „Tele2“ atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.

8) Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka įregistruota 2008-08-09 Vilniaus rajono sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 287 (t. 1 b. l. 12). Santuokos metu šalims gimė dukros P. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2009-12-09, ir E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2012-04-07, kurios yra mažametės (t. 1 b. l. 15-16).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, dėl tarpusavio išlaikymo

9) Lietuvos Respublikos CK 3.27 str. 1 d. nustato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir gerbti vienas kitą, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.26 str. nurodytas sutuoktinių tarpusavio elgesio principas – sutuoktinių lygiateisiškumas, reiškia, kad sutuoktiniai turi ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas ir atsakomybę už visą šeimą jos aprūpinimą. CK 3.60 str. 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos A. T. 2007-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kt.).

10) Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas negyvena kaip sutuoktiniai jau nuo 2014 m. liepos 1 d. Ieškovė santuokos išsaugoti nesiekia, ieškinyje nurodo, jog šeima faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kylančių konfliktų, bendrų tikslų nebuvimo, skirtingo požiūrio į vertybes. Atsakovas nurodo, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kuri buvo neištikima, paliko šeimą. Atsižvelgiant į šias, bei nagrinėjant bylą nustatytas aplinkybes, t. y. tai, jog šalys nesugebėjo darniai gyventi, nesutardavo, išsiskyrė požiūriai, o ieškovė su kitu vyru pradėjo gyventi tik šalims gyvenant atskirai, t. y. sutuoktiniams faktiškai negyvenant kartu, etc., pripažintina, jog šalių santuoka faktiškai iširo ir nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

11) Po santuokos nutraukimo atsakovui lieka pavardė A., ieškovei, jos prašymu, taip pat atsakovui neprieštaraujant, paliktina santuokos metu turėta pavardė – A. (CK 3.69 str. 1 d.).

12) Atsižvelgiant į tai, jog nei ieškovė nei atsakovas tarpusavio išlaikymo nereikalauja, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutuoktinių tarpusavio išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 str.).

13) Lietuvos Respublikos CK 3.169 str. 1 d. nurodyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Pažymėtina, jog pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 str. 3 d.).

14) Lietuvos A. T. Senatas 2002-06-21 nutarimo Nr. 35 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium“ 4 p. išaiškino, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi atsižvelgti į šiuos reikšmingus faktus: 1) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą; 2) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t.y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) vaiko norus ir pažiūras. Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas jam vystytis, kad jis užaugtų sveika, intelektuali, dorovinga ir tvirta asmenybė.

15) Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką teismas, spręsdamas tokio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Dėl šios atitikties sprendžiama, įvertinant kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius bei jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008, 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).