Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovei J. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui M. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė A. K. ir jos atstovė advokatė G. S. 2017 m. kovo 29 d. teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti visiškai ir nustatyti nepilnamečio vaiko E. M., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo M. M. priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. M. 150,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės, iš atsakovo priteisti 4 680,00 Eur nepilnamečio vaiko E. M. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. bei nepilnamečio vaiko E. M. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę. Nurodė, kad vaikas prisirišęs prie ieškovės, su ieškove jam sudarytos saugios gyvenimo sąlygos, o atsakovas gyvena skyrium ir vaiku nesidomi. Atsakovas nuo 2013 m. išlaikymo vaikui nebeteikia, nors kitų išlaikytinių neturi, santuokos nėra sudaręs, yra sveikas ir darbingas, dirba užsienyje. Vaiko poreikiai mėnesiui yra apie 320,00–330,00 Eur, o būtiniausių vaiko poreikių patenkinimui minimaliai šalys turi teikti 300,00 Eur išlaikymą vaikui.Atsakovas M. M. į 2017 m. kovo 29 d. teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai viešo paskelbimo būdu, todėl byla nagrinėjama atsakovui M. M. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje yra tokie reikšmingi bylai išspręsti dokumentai: vaiko gimimo liudijimas, iš kurio matyti, kad E. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė A. K. ir atsakovas M. M.; duomenys iš VĮ „Registrų centras“ apie šalių turimą nekilnojamąjį turtą, iš kurių matyti, kad ieškovė ir atsakovas nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi; duomenys iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro, iš kurių matyti, kad atsakovas M. M. registruotų transporto priemonių neturi; (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugpjūčio 2 d. ir 2017 m. kovo 14 d. pažymos Nr. 16/5519 ir Nr. 17/1588 apie ieškovei priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d., iš kurių matyti, jog ieškovės gaunamas darbo užmokestis vidutiniškai per mėnesį sudaro 257,80 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos apie atsakovo įsidarbinimus už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., iš kurių matyti, kad atsakovas nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. rugpjūčio 21 d., nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d. ir nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. dirbo (duomenys neskelbtini); mokėjimų už dujas, elektrą, šaltą vandenį ir nuotekas, daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, telekomunikacines paslaugas dokumentai, iš kurių matyti, kad yra mokami buto, esančio (duomenys neskelbtini) komunaliniai mokesčiai.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o jeigu kyla ginčas – teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas ginčą išsprendžia, atsižvelgdamas į vaiko norą, vadovaudamasis vaiko interesais (CK 3.174 straipsnio 2 dalis) bei principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant vaikus yra lygios, o vaikų gyvenamoji vieta nustatoma įvertinus, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad jis kito iš tėvų atitinkamai remiamas galėtų deramai augti ir tobulėti; lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaikais, požiūris į vaikus, vaikų auklėjimo prioritetai ir kt. (Jungtinių tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 12 straipsnis). Nustatyta, kad ieškovė A. K. ir atsakovas M. M. yra nepilnamečio vaiko E. M. tėvai. Nepilnametis vaikas nuolat gyvena su motina A. K. ieškovės motinai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nes vaikas yra prisirišęs prie ieškovės, su ieškove jam sudarytos saugios gyvenimo sąlygos. Institucija, byloje duodanti išvadą, neprieštarauja dėl to, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove (55-56 b. l.). Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus, kad atsakovas yra išvykęs į (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko E. M. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove A. K..

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikas atskirtas nuo tėvų ar apribota jų valdžia (išskyrus vaiko įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. M. 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės bei už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. priteisti 4 680,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą, ją paskiriant išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Teismas pažymi, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą.Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011, 2016 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2016).Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Taip pat pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo neįgyja res judicata (išspręstos bylos) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje. Kasacinis teismas nurodė, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Iš vaiko poreikių paskaičiavimo, jį pagrindžiančių rašytinių duomenų ir ieškovės bei jos atstovės paaiškinimo matyti, jog nepilnamečio vaiko E. M. mėnesiniams poreikiams yra reikalinga ne mažesnė kaip 300,00 Eur suma. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. ieškovės gaunamas darbo užmokestis vidutiniškai per mėnesį sudarė 257,80 Eur. Ieškovė Lietuvos Respublikoje registruoto nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė paaiškino, kad materialiai jai padeda mama. Minėta leidžia konstatuoti, jog ieškovės materialinė padėtis yra pakankamai sudėtinga. Iš ieškovės paaiškinimo akivaizdu, kad atsakovas yra darbingas, neturi sveikatos problemų, nors būdamas Lietuvoje buvo įsidarbinęs, tačiau darbo atsisakė savo valia, kitų išlaikytinių neturi, santuokos nebuvo ir nėra sudaręs. Ieškovės žiniomis, atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė neturi duomenų apie tikslią atsakovo darbovietę. Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų atsakovas nepateikė. Iš paiešką vykdžiusios policijos informacijos nustatyta, kad nuo 2016 m. kovo mėn. atsakovas yrą išvykęs į (duomenys neskelbtini), kur, artimųjų parodymais, uždarbiauja, todėl, teismo nuomone, turi lėšų pragyvenimui, taip pat ir vaiko išlaikymui. Teismas pažymi, jog atsakovas vengia teikti į bylą duomenis apie savo dabartinę turtinę padėtį, galimai taip siekdamas išvengti prievolės išlaikyti savo vaiką ar bent šią prievolę sumažinti. Kadangi atsakovas yra pilnametis, sąmoningas žmogus, todėl, teismo vertinimu, geba įvertinti savo galimybes ir pasirengimą išlaikyti vaiką. Teismas konstatuoja, jog ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti išlaikymo dydis yra pagrįstas, proporcingas šalių turtinei padėčiai bei minimalių vaiko poreikių patenkinimui ir sprendimo priėmimo dienai yra pakankamas vaiko vystymosi sąlygų užtikrinimui, todėl iš atsakovo M. M. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui E. M. 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės.Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 4 680,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. (po 120,00 Eur kas mėnesį už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d. ir po 150,00 Eur kas mėnesį už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d.) CK 3.200 straipsnyje numatyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus iki ieškinio padavimo teismui dienos. Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad prašomu išlaikymo įsiskolinimą priteisti laikotarpiu atsakovas išlaikymo nepilnamečiui vaikui neteikė. Atsakovas neįrodinėjo, kad, gyvendamas skyrium, jis teikė kokį nors išlaikymą vaikui. Atsižvelgus į minėtą, teismas priteisia iš atsakovo M. M. nepilnamečiui vaikui E. M. 4 680,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d.Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedama tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko motinai A. K. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Kiti procesiniai klausimai.

Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, o ieškovė nuo žyminio mokesčio dėl išlaikymo priteisimo yra atleista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), iš atsakovo M. M. valstybės naudai priteistinas 194,00 Eur žyminis mokestis. Ieškovei pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 2.5-(NTP-2)-16-T-939-4644 buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, tačiau Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius nepateikė pažymos apie išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą šioje civilinėje byloje. Teismo patirtos 19,52 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra didesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Nuo sprendimo priėmimo dienos (2017 m. balandžio 6 d.) nutrauktinas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi iš M. M. priteistas laikinasis išlaikymas nepilnamečiui vaikui E. M..Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsniu, 96 straipsnio 1 dalimi, 259–270 straipsniais, 282 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.169 straipsnio 2 dalimi, 3.194 straipsniu, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, 3.208 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. M., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui E. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 euro centų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui E. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 680,00 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimties eurų 00 euro centų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d.

Nepilnamečiui vaikui E. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise ieškovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas: 194,00 Eur (vieno šimto devyniasdešimt keturių eurų 00 euro centų) žyminį mokestį ir 19,52 Eur (devyniolikos eurų 52 euro ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Nuo 2017 m. balandžio 6 d. nutraukti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi iš M. M. priteistą laikinąjį išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Milvydaitė