- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-08
- Bylos Nr.
- e2S-870-580/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32252-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- C. M. L.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (atsakovo) C. M. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovui C. M. L. dėl skolos ir delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas V. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo C. M. L. 49 500 Lt (14 336,19 Eur) nuomos mokestį, 13 871 Lt (4 017,32 Eur) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 979,54 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 27 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimą pakeitė, sumažindamas priteistą ieškovui V. Š. iš atsakovo C. M. L. nuomos mokestį iki 9 557,46 Eur, delspinigių sumą – iki 2 678,21 Eur, bendrą sumą, nuo kurios priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos – iki 12 235,67 Eur, o bylinėjimosi išlaidų sumą – iki 841,55 Eur; likusią teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Atsakovas C. M. L. pateikė teismui prašymą, kurį patikslinęs prašė išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 48 mėnesiams, sustabdyti civilinę bylą iki teismo sprendimo išdėstyti sprendimo vykdymą priėmimo ir įpareigoti ieškovą grąžinti turtą. Prašymą grindė aplinkybe, jog neturi galimybės naudotis ieškovo V. Š. negrąžinamu turtu, jo valdyti bei gauti už jį pajamas. Kartu su prašymu pateikė teismui rašytinius įrodymus: sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, jog atsakovo sąskaitai 2013-11-29 ir 2014-10-13 taikomi areštai bei VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-08-05 pažymą Nr. (7.29) 3-96461 „Dėl informacijos apie M. L. C. suteikimo“, kurioje nurodyta, kad 2014-07-29 duomenimis informacijos apie atsakovo valstybinį socialinį draudimą nėra. Taip pat teismui papildomai pateiktas trečiojo asmens I. D. (prisistatančios atsakovo motina) prašymas, kuriame garantuojama už atsakovą, kad jis laiku mokės išdėstytą įsiskolinimą.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į atsakovo prašymą su juo nesutiko, prašė atsakovo prašymą dėl teismo sprendimo išdėstymo atmesti. Nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie realią savo turtinę padėtį, t. y. apie jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, akcijas, lėšas bankų sąskaitose Lietuvos Respublikoje. Ieškovo teigimu, atsakovo pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo pažyma patvirtina aplinkybę, jog atsakovas neapdraustas valstybiniu socialiniu draudimu, tačiau nesudaro pagrindo vertinti atsakovo turtinės padėties ir gautų pajamų, kadangi iš jos nėra galimybės nustatyti pajamų, galimai gautų užsiimant individualia veikla ar gaunant kitų neapmokestinamųjų pajamų; be to, pateiktoje pažymoje nurodyti beveik 18 mėnesių senumo duomenys. Mano, kad atsakovo sunkios turtinės padėties nepatvirtina ir pateiktas jo sąskaitos, esančios AB „Šiaulių bankas“ išrašas, kadangi nepateikti duomenys apie kitas kredito įstaigose esančias sąskaitas, be to pateikiami duomenys apie turėtas 2014-10-13 sumas, yra beveik 15 mėnesių senumo. Pažymėjo, kad atsakovas yra Italijos Respublikos pilietis, tačiau su prašymu išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą atsakovas nepateikė jokių duomenų apie Italijoje galimai esantį turtą ir gaunamas lėšas, be to, kitose civilinėse bylose atsakovas nurodo savo gyvenamosios vietos adresą kitose šalyse (pvz. Jungtinėse Amerikos Valstijose), tačiau prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą atsakovas vėlgi nepateikia jokių duomenų apie savo turimą turtą ir gaunamas pajamas jo gyvenamojoje vietoje. Be to, atsakovas ieškinyje civilinėje byloje Nr. 2-4726-640/2015 mini jo atsivežtas prabangias transporto priemones, apie gaunamas dideles pajamas iš savo darbinės veiklos bei aplinkybę, jog ieškovas neva iš jo pasisavino du prabangius „Rolex“ laikrodžius, kurių vertė 7 000 ir 9 000 Eur, todėl minėti atsakovo argumentai taip pat paneigia atsakovo sunkią turtinę padėtį, dėl kurios turėtų būti tenkintas atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 18 d. nutartimi atsakovo C. M. L. prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, bylos sustabdymo ir įpareigojimo perduoti turtą netenkino. Teismas konstatavo, jog atsakovas nepagrindė savo sunkios turtinės padėties, nenurodė, kaip ateityje pasikeis jo padėtis, bei aplinkybės, kad teismo sprendimo įvykdymą išdėsčius 48 mėnesių terminui bus realiai vykdomas teismo sprendimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnis).
Teismas įvertino atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, ir nustatė, kad jie nesudaro pagrindo tenkinti atsakovo prašymo. Teismo nuomone, atsakovo pateikta 2014 m. rugpjūčio 5 d. VSDFV Vilniaus skyriaus pažyma Nr. (7.29) 3-96461 „Dėl informacijos apie M. L. C. suteikimo“, įrodo tik tai, kad 2014 m. liepos 29 d. atsakovas Lietuvoje nebuvo įdarbintas, tačiau nepagrindžia aplinkybės, jog atsakovas šiuo metu negauna pajamų tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse. Mano, kad trečiojo asmens I. D. prašymas negali būti laikomas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu atsakovo mokėjimus išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, kadangi jis nepasirašytas, prie dokumento nepridėti įrodymai, patvirtinantys I. D. tapatybę bei aplinkybes, nurodytas šiame dokumente. Teismas pažymėjo, kad 2015 m. gruodžio 31 d. nutartyje aiškiai nurodė atsakovui pateikti įrodymus apie savo turimą turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį, lėšas banko sąskaitose, vertybinius popierius ir kt.) tiek Lietuvos Respublikoje, tiek kitose valstybėse, savo gaunamas bet kokios rūšies pajamas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek kitose valstybėse, savo patiriamas būtinas išlaidas pragyvenimui, perspektyvas ateityje pagerinti savo finansinę padėtį, tačiau jokių duomenų ir tai patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė.
Teismo nuomone, nesant įrodymų apie sunkią atsakovo turtinę padėtį, teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas 48 mėnesių terminui suteiktų nepagrįstą pranašumą atsakovui, pažeistų ieškovo ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis).
Teismas netenkino ir atsakovo prašymo stabdyti bylą dėl to, kad kitoje civilinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl nuomos sutarties negaliojimo ir žalos priteisimo. Nustatė, kad atsakovas nepateikė argumentų, pagrindžiančių aplinkybę, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-24083-466/2015 (naujas Nr. e2-794-466/2016) išsprendimas turės reikšmę nagrinėjamam klausimui dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, o aplinkybė, jog bylos yra susijusios, tačiau nekonkretizuojant teisiškai reikšmingų faktų civilinėse bylose, nesudaro pagrindo taikyti bylos sustabdymo instituto. Išaiškino atsakovui, jog sprendžiamas sprendimo vykdymo išdėstymo klausimas jau išnagrinėtoje civilinėje byloje, todėl net jei atsakovo prašymas būtų pagrįstas, būtų neįmanoma tenkinti tokio atsakovo prašymo, kadangi bylos sustabdymo institutas yra taikytinas tik dar neišnagrinėtoms byloms (CPK 162³ straipsnis).
Teismas taip pat netenkino atsakovo prašymo įpareigoti ieškovą V. Š. sugrąžinti turtą, kad atsakovas galėtų gauti pajamas ir atsiskaityti su ieškovu. Atmesdamas atsakovo prašymą teismas nurodė, kad ieškovas nėra šio turto valdytojas ar saugotojas, be to, šis turtas yra areštuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartimi, kurią vykdo antstolis A. B., todėl dėl šio areštuoto turto saugojimo perdavimo atsakovas turi kreiptis į antstolį (CPK 683 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas C. M. L. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-18 nutartį ir išdėstyti priteistą sumą 48 mėnesiams, pradedant mokėjimus 2016 m. sausio 20 d.; 2) įpareigoti ieškovą V. Š. grąžinti jo turtą, esantį pas ieškovą, kad galėtų gauti pajamas ir atsiskaityti su ieškovu; 3) civilinę bylą Nr. e2-2322-821/2015 sustabdyti iki teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas neatliko civilinėje byloje išsamaus, tinkamo ir visapusiško įrodymų byloje tyrimo, neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą, įvertinti įrodymų sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Mano, jog į bylą pateikti duomenys realiai pagrindžia apelianto sunkią finansinę padėtį, dėl kurios jis negali visos iš karto sumos sumokėti ieškovui.
2. Įsiteisėję teismo sprendimai gali būti vykdomi savanoriškai ir turi būti vykdomi priverstinai. Leidimas skubiai vykdyti sprendimą grindžiamas ieškovo interesų apsaugos sumetimais, griežčiau reglamentuotas, o tuo tarpu sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant diskrecijos teisę teismui kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą. Mano, kad jo prašomas išdėstyti teismo sprendimas nurodyta tvarka ir terminais atitinka proceso įstatymo reikalavimus, nepažeidžia bylos šalių interesų pusiausvyros bei teisingumo ir sąžiningumo principų, o sprendimo įvykdymo išdėstymas būtų naudingesnis ir pačiam ieškovui, kadangi užtikrintų atsakovo mokumą bei kartu gintų ieškovo interesus. Mano, jog ieškovo patiriamus minimalius nuostolius kompensuoja teismo priteistos procesinės palūkanos, be to, ieškovui skola bus grąžinta per ilgesnį laikotarpį.
3. Pateikta garantija pagrindžia aplinkybę, jog atsakovo prievolė atsiskaityti su ieškovu bus įvykdyta. Nurodo, kad garantija negalėjo būti pateikta anksčiau, kadangi garantiją suteikiantis asmuo gyvena Italijoje, o į ją pasiimti garantijos nuvyko tik 2016 m. sausio 22 d.
Atsiliepimas
Ieškovas V. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą, prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo 100 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas įrodymais nepagrindė savo prastos turtinės padėties bei nenurodė, kad dėl ateityje pasikeitusios jo turtinės padėties, atsakovas įvykdys teismo sprendimą per 48 mėnesių terminą.
2. Mano, kad atsakovas kartu su prašymu nepateikė jokių įrodymų apie realią savo turtinę padėtį, apie jam priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, akcijas, lėšas bankų sąskaitose Lietuvos Respublikoje. Nurodo, kad atsakovas remiasi iš esmės pakankamai senais rašytiniais įrodymais ir juose esanti informacija gali būti pasikeitusi, be to, atsakovas nepateikė jokių duomenų apie savo pilietybės valstybėje (Italijoje) esantį turtą.
3. Atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateiktas rašytinis įrodymas nepatvirtina jo prašymo pagrįstumo. Mano, kad įstatymas nenumato jokių išimčių, kad teismo sprendimas galėtų būti išdėstytas kitam asmeniui laidavus už skolininką. Nurodo, kad pateikto dokumento turinys ir forma kelia pagrįstų abejonių, kadangi dokumente nurodyta įmonė neegzistuoja, dokumentas nepasirašytas bei tinkamai patvirtintas, sudaręs dokumentą asmuo yra akivaizdžiai susijęs su pačiu atsakovu, o paties dokumento vertimas į lietuvių kalbą nėra tinkamas.
4. Nesutinka su atsakovo argumentu, kad išdėsčius sprendimą jo interesai nenukentės. Nurodo, kad jau yra patyręs nuostolių, kadangi vienerius metus negalėjo naudotis jam priklausančia nuosavybe ir gauti iš to pajamų, o atsakovui išsikrausčius, dėl padarytos žalos namui ir jame esančiam turtui buvo padaryta žala, dėl ko namas negalėjo būti nuomojamas kitiems asmenims. Pažymėjo, kad atsakovas net ir po teismo sprendimo nepervedė visiškai jokių sumų ieškovui, kas patvirtina atsakovo piktnaudžiavimą procesu ir mėginimą vilkinti priverstinį skolos išieškojimą iš atsakovui priklausančio turto.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto (atsakovo) prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, bylos sustabdymo ir įpareigojimo perduoti turtą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo paties iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004 ir kt.). Be to, sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina maksimaliai užtikrinti, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas nepažeistų išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, o teismui suteikta diskrecijos teisė kiekvienu atveju individualiai įvertinti atidėjimo ar išdėstymo būtinumą. Teikiant teismui prašymą dėl teismo sprendimo išdėstymo, skolininkas turi pateikti duomenis apie šio klausimo sprendimo momentu susiklosčiusią jo turtinę padėtį, kad teismas galėtų ją realiai įvertinti.
Nagrinėjamu atveju atsakovas prašymą išdėstyti teismo sprendimą grindė sunkia finansine padėtimi. Civilinis procesas grindžiamas rungtyniškumo principu, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi reikšdama reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Taigi apeliantas, teigdamas, kad jo sunki finansinė padėtis sudaro pagrindą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą 48 mėnesių laikotarpiui, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius tokį argumentą (CPK 12, 178 straipsniai). Tokia atsakovo pareiga nurodyta ne tik įstatyme, bet ir kasacinio teismo praktikoje, kadangi, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos. Apeliantas, pirmosios instancijos teismui pateikdamas prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, iš esmės rėmėsi rašytiniais įrodymais: VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-08-05 pažyma Nr. (7.29)-3-96461 „Dėl informacijos apie M. L. C. sutikimo“, papildomai gautu I. D. prašymu, bei sąskaitos kredito įstaigoje AB Šiaulių banke apžvalga, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino priimdamas skundžiamą nutartį, ir konstatuodamas, jog minėti dokumentai nepagrindžia atsakovo sunkios finansinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Visų pirma, apeliantas nepateikė duomenų apie tai, kad neturi nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, duomenų apie sąskaitas kitose kredito įstaigose bei jose esančias pinigines lėšas bei apie kitą turimą turtą (pvz. vertybinius popierius, akcijas) bei duomenų apie tai, kad neturi jokio turto Italijoje. Antra, apelianto pateiktas rašytinis įrodymas, pavadinimu „Bendradarbiavimo sutartis“ kartu su jo atskiruoju skundu taip pat nesudaro pagrindo vertinti apelianto finansinės padėties priešingai negu apylinkės teismas. Sutiktina su ieškovo argumentu, kad minėtas dokumentas dėl jo turinio trūkumų (neišverstas pagal įstatymų reikalavimus, nepasirašytas jį išdavusi asmens) kelia pagrįstų patikimumo abejonių, todėl nėra pagrindo juo vadovautis. Be to, pažymėtina, kad minėtas dokumentas taip pat neįrodo tikrosios apelianto turtinės padėties, bei nesudaro pagrindo konstatuoti sunkios finansinės padėties, ir, kaip teisingai atkreipė dėmesį atsakovas, pagal proceso įstatymą nevertinamas sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą. Taigi apeliantui tik deklaratyviais teiginiais teigiant apie savo sunkią finansinę padėtį ir nepaneigus skundžiamoje nutartyje išdėstytų argumentų rašytiniais įrodymais, nėra pagrindo naikinti skundžiamos nutarties (CPK 178, 185 straipsniai).
Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su tokiu apelianto argumentu. Rašytinių įrodymų vertinimo taisyklės numatytos proceso įstatyme (CPK 176-185 straipsniai) ir ne kartą išsamiai dėl jų pasisakyta kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011), todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas neišsamiai ar netinkamai vertino rašytinius įrodymus. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, kad teismas, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vien tai, jog įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas nekonstatavo, kad apelianto pateikti įrodymai pagrindžia jo įrodinėjamas aplinkybes, negali būti pripažįstama netinkamu įrodymų vertinimu ar įrodinėjimo taisyklių pažeidimu.
Nėra pagrindo sutikti ir su apelianto argumentu, kad sprendimo įvykdymo išdėstymas būtų naudingesnis ir pačiam ieškovui, kadangi užtikrintų atsakovo mokumą bei kartu gintų ieškovo interesus. Atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, kad labiausiai ieškovo interesus atitinka visiškas teismo sprendimo įvykdymas, o teismo sprendimo vykdymo išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus apie jo nurodomą sunkią finansinę padėtį, atmetė atsakovo prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Nors atsakovas atskirajame skunde reiškia ir reikalavimus įpareigoti ieškovą V. Š. grąžinti jo turtą, esantį pas ieškovą, kad galėtų gauti pajamas ir atsiskaityti su ieškovu, bei sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-2322-821/2015 iki teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, tačiau minėti reikalavimai išspręsti ir dėl jų išsamiai pasisakyta skundžiamoje nutartyje, todėl apeliantui dėl jų atskirajame skunde nenurodant jokių naujų argumentų ir motyvų, nėra pagrindo apeliacinės instancijos teismui dėl kitų apelianto reikalavimų detaliau pasisakyti.
Remiantis išdėstytu teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas reikalavimą – teismo sprendimo vykdymo išdėstymą, bylos sustabdymą ir įpareigojimą perduoti turtą - išsamiai įvertino ir visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, dėl ko atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo teismo priteisti iš atsakovo 100 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžia 2016 m. vasario 10 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 16/11 ir 2016 m. vasario 10 d. mokėjimo dokumentas Nr. 610. Kadangi atsakovo atskirasis skundas atmestas, o atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.1R-77 „Dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nurodyto maksimalaus atsiliepimo parengimo dydžio (8.15 punktas), todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos jo patirtos 100 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo C. M. L., gim. 1975-08-15, ieškovui V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.