- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-29
- Bylos Nr.
- 2S-2712-275/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32252-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- C. M. L., M. L. C.
- Ieškovas
- V. Š.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo C. M. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovui M. L. C. dėl skolos ir netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 49 500 Lt nuomos mokesčio, 13 871 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys priimtas 2014-09-29 (e.b.l. 1-2). Pareikšto ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas, nutarus, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymus, patvirtinančių grėsmę teismo sprendimo įvykdymui (e.b.l. 31). Ieškovas pateikė atskirąjį skundą prašydamas apeliacinės instancijos teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, patenkinant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kartu su atskiruoju skundu ieškovas pateikė duomenis, pagrindžiančius atsakovo turtinę padėtį (e.b.l. 33-38).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 6 d. nutartimi atskirąjį skundą tenkino. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-39975- 821/2014, kuria netenkintas ieškovo V. Š. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikino. Ieškovo V. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies. Areštavo atsakovui M. L. C. priklausantį nekilnojamąjį turtą – 63 371 Lt sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai - kilnojamąjį turtą 63 371 Lt sumai, ir tik nesant turto – pinigines lėšas ir/ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, kurių suma ar vertė neviršija 63 371 Lt, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, bet leidžiant juo naudotis ir valdyti. Nurodė, kad draudžiama areštuoti atsakovo pinigines lėšas, gautas kaip darbo užmokestis. Iš areštuotų piniginių lėšų leido atsiskaityti su ieškovu pagal pareikštą ieškinį. Konstatavo, kad iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, jog atsakovas nekilnojamojo turto neturi (e.b.l. 36). 2014-07-11 pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-24421-432/2014, atsakovas pats nurodė, jog jokių pajamų negauna, todėl sumokėti 100 Lt žyminio mokesčio jam didelė finansinė našta (e.b.l. 37-38). Šių aplinkybių pagrindu pripažino, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki ir pareikštų reikalavimų suma (63 371 Lt) jo atžvilgiu yra ženkli, todėl taikė laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas C. M. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad bylos baigtis, t.y. ieškovo reikalavimų pagrįstumas, šioje stadijoje dar nėra aiškus. Be to, teismas negalėjo žinoti, ar atsakovui ginčo suma yra didelė, nes ieškovas savo prašymui pagrįsti nepateikė jokių konkrečių įrodymų, o didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais apriboti atsakovo nuosavybės teisę.
Ieškovas su apelianto atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškina, kad teismas šioje bylos stadijoje preliminariai vertina ieškinio reikalavimus. Apeliantas atskirajame skunde nepateikia jokių argumentų ir įrodymų, patvirtinančių jo gerą finansinę padėtį, kuri patvirtintų, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebuvo būtinas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320, 338 straipsniai).
Apeliantas 2014 m. gruodžio 17 d. pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo pridėti prie bylos. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinėje instancijoje yra ribojamas (CPK 314 str.). Pagal šią teisės normą apeliacinės instancijos teismas gali priimti naujus įrodymus tik tuo atveju, jeigu šių įrodymų nepagrįstai nepriėmė pirmosios instancijos teismas arba jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas pridėjo 2014-12-03 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarimo kopiją, 2014-10-06 ginčijamos nutarties kopiją, 2014-10-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties kopiją, raštus rusų kalba, laiško kopiją. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priimti apelianto pateiktų įrodymų, kadangi apeliantas nenurodė priežasčių, kodėl tiekia šiuos įrodymus, aukščiau nurodyti dokumentai nepatvirtina ir nepaneigia reikšmingų bylos aplinkybių, susijusių su sprendžiamu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo klausimu (CPK 180 str., 314 str.). Be to, dalis dokumentų yra pateikti rusų kalba be vertimo į valstybinę kalbą.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu būdu įstatymo leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Dėl šios priežasties prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių visada turi būti pagrįstas ir motyvuotas (CPK 144 str.).
Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką tuo atveju, kai tarp bylos šalių vyksta turtinio pobūdžio ginčas, vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti reikalavimo sumos dydį, atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, tai yra ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė. Didelė ieškinio suma vertintina atsižvelgiant į konkrečias atsakovo finansines galimybes, elgesį ir kitas atskiru atveju reikšmingas aplinkybes.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą dėl 63 371 Lt sumos priteisimo iš atsakovo M. L. C.. Tokia suma laikytina didele fiziniam asmeniui ir tai yra vienas iš savarankiškų pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi (e.b.l. 36). 2014-07-11 pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-24421-432/2014, atsakovas pats nurodė, jog jokių pajamų negauna, todėl sumokėti 100 Lt žyminį mokestį jam didelė finansinė našta (e.b.l. 37-38). Apeliantas jokiais objektyviais įrodymais neįrodė, jog turi pakankamai turto, taip pat ir to, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės. Kadangi atsakovas nepateikė teismui jo gerą finansinę padėtį patvirtinančių duomenų, teismas negali daryti išvados, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės ar jį bus galima įvykdyti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai.
Pažymėtina, jog teismas preliminariai įvertina, ar ieškovas pateikė pakankamai įrodymų, kurie leistų daryti preliminarią išvadą, jog ieškinys galėtų būti patenkintas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinio argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą manyti, jog ieškinio reikalavimai galėtų būti tenkinami. Tačiau preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimo. Šis klausimas sprendžiamas ištyrus ir įvertinus pateiktus įrodymus, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su tuo, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.