Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1810-924/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-12-03
Bylos Nr.: e2A-1810-924/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-21779-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Evaldas Burzdikas, Edvardas Paliokas, Jurgita Sujetienė
Ieškovas: V. G.
Atsakovas: Luminor Bank AS Lietuvos skyriui ir uždarajai akcinei bendrovei „GelvoraSergel“
Trečiasis asmuo: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius
Advokatai: Ruslanas Mazurovas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1810-924/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21779-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.29.1; 3.3.1.21 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jurgitos Sujetienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. patikslintą ieškinį atsakovams Luminor Bank AS Lietuvos skyriui ir uždarajai akcinei bendrovei „GelvoraSergel“ dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. G. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti atsakovo Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus (toliau – ir atsakovas, bankas) 2019 m. sausio 9 d. pranešimą apie vienašalį sutarties nutraukimą Nr. 2019/19.5-L27-143 negaliojančiu ab initio ir atnaujinti atsakovo su ieškovu 2012 m. lapkričio 29 d. sudarytą būsto kreditavimo sutartį Nr. BK12/11/16SN (toliau – ir sutartis).

2. Ieškovas nurodė, kad ieškovas ir Nordea Bank AB Lietuvos skyrius 2012 m. lapkričio 29 d. sudarė sutartį, kurios pagrindu ieškovui iki 2042 m. lapkričio 20 d. buvo suteiktas 31 858,20 Eur kreditas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Kredito grąžinimas buvo užtikrintas minėto turto įkeitimu. 2017 m. spalio 2 d. visos Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus teisės ir pareigos, susijusios su veikla Lietuvos Respublikoje, buvo perleistos Luminor Bank AB. 2019 m. sausio 2 d. Luminor Bank AB buvo prijungtas prie atsakovo Luminor Bank AS, kuris perėmė visą Luminor Bank AB turtą, teises ir pareigas bei tęsia Luminor Bank AB veiklą Lietuvos Respublikoje per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių. Nuo sutarties sudarymo iki 2018 m. liepos mėn. ieškovas tinkamai vykdė prievoles atsakovui pagal sutartį. Nuo 2015 m. ieškovas atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir pasirūpino, kad bausmės vykdymo laikotarpiu jo banko sąskaitą, nuo kurios atsakovas nurašo privalomus mokėjimus pagal kreditavimo sutartį, nuolat reikiama suma papildytų tretieji asmenys. Banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad nuo 2016 m. gegužės 30 d. periodiškai gaunami mokėjimai iš R. B.. Ieškovo mokėjimai atsakovui sutriko, kai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – VSDFV) pradėjo nepagrįstai nurašinėti nuo ieškovo banko sąskaitos privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokas. Pirmasis lėšų nurašymas padarytas 2018 m. rugpjūčio 7 d. Lėšos buvo sistemingai nurašinėjamos iki 2019 m. vasario mėnesio. Viso nuo ieškovo banko sąskaitos VSDFV nepagrįstai nurašė 756,05 Eur sumą. Ieškovą pasiekė atsakovo 2018 m. rugsėjo 18 d. raštas „Informacija apie įsiskolinimą“, kuriame nurodytas 252,97 Eur įsiskolinimas pagal sutartį už 2018 m. liepos ir rugpjūčio mėn. Ieškovas, siekdamas operatyviai išspręsti susidariusią problemą, pasirūpino, kad 252,97 Eur mokėjimą už jį atliktų R. B., tačiau iš pastarojo atsakovas mokėjimo nepriėmė ir 2018 m. rugsėjo 28 d. sugrąžino visą 252,97 Eur sumą. Atsiskaitymo, kurį atlieka kitas asmuo vietoje skolininko nepriėmimas vertintinas kaip bendradarbiavimo stoka iš atsakovo pusės ir atsakovo nenoras išnaudoti visas įmanomas galimybes užtikrinti, kad būtų vykdomi sutartyje nustatyti įsipareigojimai. Ieškovas daugiau negavo jokių atsakovo įspėjimų dėl sutarties pažeidimo. Pranešimas apie sutarties nutraukimą įteiktas atstovui 2019 m. birželio 25 d., t. y. jau pradėjus vykdyti išieškojimą. 2019 m. sausio 9 d. pranešimu apie vienašalį sutarties nutraukimą Nr. 2019/19.5-L27-143 atsakovas nutraukė sutartį nuo 2019 m. vasario 12 d. Pranešime nurodyta, kad nesumokėtos kredito palūkanos, laiku negrąžintas kredito dalis, įsipareigojimo nevykdymo palūkanos sudaro 641,12 Eur, ir kad nesumokėjus šios skolos ir kitų atsirasiančių mokėtinų sumų iki 2019 m. vasario 12 d., sutartis bus laikoma nutraukta 2019 m. vasario 12 d. Aukščiau nurodyto pranešimo ieškovas negavo ir atitinkamai negalėjo į jį sureaguoti. Atsakovas savo ruožtu inicijavo skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto ieškovo turto procedūrą. Antstolė Rima Gražienė užvedė vykdomąją bylą Nr. 0090/19/00486 ir atlieka vykdymo veiksmus. Ieškovas kreipėsi į atsakovą su 2019 m. liepos 1 d. prašymu atnaujinti sutarties vykdymą dėl to, kad sutartyje nustatyti mokėjimo terminai buvo pažeisti ne dėl ieškovo kaltės, o dėl VSDFV neteisėtų veiksmų, tačiau atsakovas 2019 m. liepos 10 d. raštu Nr. 2019/19.5-L27-2884 atsisakė prašymą patenkinti. Ieškovo įsitikinimu, atsakovas sutartį nutraukė nepagrįstai ir neteisėtai, todėl sutarties vykdymas turi būti atnaujintas, o išieškojimas iš įkeisto turto nutrauktas. Atsakovas 2019 m. sausio 9 d. pranešime nurodė, kad sutartį nutraukė vadovaudamasis sutarties bendrosios dalies 11.1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsniu, 6.874 straipsnio 2 dalimi, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, jog tais atvejais, kai kreditavimo sutartis nutraukiama prieš terminą ne sutartyje, o įstatyme nustatyta tvarka, šalys privalo laikytis CK 6.217 ir 6.209 straipsniuose įtvirtintų taisyklių. Ieškovo laiku negrąžinta kredito suma 440,72 Eur sudaro tik 1,38 proc. nuo visos išduoto kredito sumos. Laiku nesumokėtos palūkanos – 188,53 Eur. Lyginant su kredito dydžiu ir sutarties ilgalaikiu terminu, tiek pradelsta suma, tiek pradelsimas nelaikytini labai reikšmingais ir darančiais didelę žalą atsakovui. Pradelsta sumokėti suma būtų dar mažesnė, jeigu atsakovas būtų priėmęs iš R. B. 252,97 Eur mokėjimą, daromą už ieškovą. Ieškovas visada laikėsi sutarties sąlygų ir šis pažeidimas, dėl kurio atsakovas nutraukė sutartį, buvo pirmasis. Mokėjimai sutriko dėl nuo ieškovo nepriklausančių aplinkybių – neteisėtų VSDFV veiksmų, kurių ieškovas negalėjo įtakoti. Ieškovas ėmėsi visų priemonių, kad mokėjimų sutrikimai būtų pašalinti. Dėl įvykusio sutarties pažeidimo nėra ieškovo kaltės. 2019 m. liepos 1 d. datai iš ieškovo išieškomą sumą sudaro 38 28512 Eur skola, susidedanti iš 28 639, 13 Eur dalies negražinto kredito ir dalies nesumokėtų palūkanų, 88,53 Eur vykdomojo įrašo atlikimo išlaidų ir 9 557,46 Eur atsakovo nuostolių, patirtų dėl prievolės netinkamo vykdymo. Taigi, bendra suma viršija netgi faktiškai gautą kreditą, nepaisant to, kad ieškovas kredito dalį yra grąžinęs. Ieškovui iki sutarties nutraukimo nebuvo pateikti bent du pranešimai apie sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą bei nebuvo išnaudotos visos objektyviai įmanomos galimybės užtikrinti, kad būtų vykdomi sutartyje nustatyti įsipareigojimai.

3. Atsakovas Luminor Bank AS Lietuvos skyrius su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal ieškovo paaiškinimus tik 2019 m. birželio 25 d. jį pasiekė atsakovo 2019 m. sausio 9 d. pranešimas Nr. 2019/19.5-L27-143 apie vienašalį sutarties nutraukimą, tačiau ieškovas nepateikia įrodymų, patvirtinančių jo teiginį dėl aukščiau nurodyto pranešimo įteikimo datos. Bet kuriuo atveju, net jeigu ieškovas iš tikrųjų gavo atsakovo pranešimą dėl sutarties nutraukimo praėjus daugiau kaip penkiems mėnesiams po šio pranešimo išsiuntimo, tai neatleido jo nuo prievolės laiku mokėti įmokas atsakovui taip, kaip nustatyta sutartyje, ypatingai turint omeny, kad ieškovas jau 2018 m. liepos mėn. žinojo apie jo banko sąskaitai pritaikytus suvaržymus, o 2018 m. rugsėjo mėn. atsakovas grąžino įmokėtas lėšas. Atsakovas ieškovui nevykdant pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų 2019 m. sausio 9 d. pranešimu Nr. 2019/19.5-L27-143 informavo ieškovą apie sutarties nutraukimą nuo 2019 m. vasario 12 d. Ieškovui po šio pranešimo išsiuntimo laiku nesumokėjus pradelstų įmokų, sutartis atsakovo buvo vienašališkai nutraukta, remiantis sutarties bendrosios dalies 11.1 punktu ir CK 6.217 straipsniu bei 6.874 straipsnio 2 dalimi. Atsakovo 2019 m. sausio 9 d. pranešime apie vienašalį sutarties nutraukimą nurodoma, kad atsakovas nutrauks sutartį, vadovaudamasis sutarties bendrosios dalies 11.1 punktu, CK 6.217 straipsniu ir 6.874 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškovas nesumokės šiame rašte nurodytų sumų iki 2019 m. vasario 12 d. Taigi, atsakovas suteikė ieškovui papildomą terminą sutarčiai įvykdyti. Atsakovas kaip licencijuota kredito įstaiga, kurios viena iš verslo sričių – skolinimas (Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo (toliau – FĮĮ) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas), negavo to, ko siekė – paskolos ir palūkanų grąžinimo laiku. Sprendžiant, ar sutarties sąlygų pažeidimas šios bylos kontekste vertinant neįvykdytų prievolių mastą, buvo pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį remiantis CK 6.209 straipsniu, reikia įvertinti, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo sutarties nuostatų sisteminiai pažeidimai turėjo esminę reikšmę, nes pagal sutarties bendrosios dalies 5.2.2 punktą ieškovas įsipareigojo mokėti palūkanas, skaičiuojamas nuo kredito sumos, pradėti grąžinti kreditą sutarties specialiosios dalies 2.11 punkte numatytą dieną, laiku ir tinkamai mokėti grąžintinas sumas, palūkanas <...>. Finansų įstaiga privalo laiku pastebėti iš sudaromų paskolų sandorių kylančią galimą riziką, tinkamai ją vertinti bei sumažinti, nuolat ją stebėti, valdyti, o taip pat privalo nuolat stebėti bei fiksuoti klientų sutartinių įsipareigojimų vykdymą, finansinę ir ekonominę būklę ir sekti, ar tai nedaro grėsmės tinkamam sutartinių įsipareigojimų finansų įstaigai vykdymui (FĮĮ 31 straipsnio l dalies 2 punktas, 6 dalis). FĮĮ nuostatos rodo, kad finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę. Ieškovo pateikiamas procentinis pradelstos sumos santykis su ieškovui suteiktos paskolos suma yra netinkamas pavyzdys aiškinant, ar sutarties pažeidimas turėjo esminę reikšmę atsakovui. Ieškovas neteisingai nurodo, kad tarp jo ir atsakovo sudarytai sutarčiai taikomas visas Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turto susijusio kredito įstatymas (toliau – SNTSKĮ). Pagal SNTSKĮ 58 straipsnio 4 dalį, šio įstatymo nuostatos, išskyrus 58 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus, netaikomos kredito sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Vadovaujantis SNTSKĮ 58 straipsnio 5 dalimi, šio įstatymo 14 straipsnis, 16 straipsnio 6 ir 7 dalys, 17, 20, 21, 22 ir 23 straipsniai taikomi kredito sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Nagrinėjamoje byloje aktualūs yra tik SNTSKĮ 21 ir 23 straipsniai. Atsakovas laikėsi SNTSKĮ 21 straipsnio 1 dalies ir 23 straipsnio reikalavimų, o ieškovas SNTSKĮ 21 straipsnio 3 dalies nuostatų nesilaikė. Ieškovas klaidina teismą, teigdamas, kad atsakovas neva neišpildė visų SNTSKĮ 23 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų vienašališkam sutarties nutraukimui. Atsakovas, priešingai nei teigia ieškovas, siuntė ne vieną 2018 m. rugsėjo 18 d. pranešimą ieškovui dėl sutarties nevykdymo. Ieškovui taip pat buvo išsiųstas 2018 m. lapkričio 30 d. pranešimas, kuriuo jam buvo nustatytas terminas sumokėti įsiskolinimą iki 2019 m. sausio 3 d. Ieškovas neinformavo atsakovo, kad nuo 2015 m. atlieka bausmę (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas šio fakto nežinojo. Atsakovas siuntė ieškovui pranešimus kelis kartus visais atsakovui ieškovo žinomais adresais: (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (registruotų siuntų Nr. RE043606101LT, Nr. RE043606115LT, Nr. RE070936592LT, Nr. RE070936589LT). Sutarties bendrosios dalies 13 punkte numatyta, kad pranešimai kitai šaliai yra siunčiami registruotu paštu ir laikomi kitos šalies gautais vėliausiai penktą kalendorinę dieną nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu toks pranešimas buvo išsiųstas paskutiniu šalies pateiktu adresu. Pagal tą patį sutarties punktą ieškovas negali reikšti pretenzijų, kad jis negavo atsakovo siunčiamų pranešimų ar, kad atsakovo veiksmai neatitinka sutarties sąlygų, jei pranešimas buvo išsiųstas paskutiniu pateiktu adresu.

4. Atsakovė UAB „GelvoraSergel“ (toliau – ir atsakovė) su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai 2020 m. rugpjūčio 24 d. sudarė Reikalavimo teisių pirkimo ir perleidimo sutartį, pagal kurią, atsakovas perleido atsakovei visas reikalavimo teises ieškovo atžvilgiu, kilusias pagal sutartį. Kredito ir palūkanų savalaikis mokėjimas turi esminės reikšmės, ieškovas ir atsakovas susitarė dėl teisinių pasekmių tuo atveju, jeigu ieškovas pažeistų pareigą laiku mokėti įmokas pagal sutartį, t. y., sutartyje buvo numatyta atsakovo teisė nutraukti sutartį jeigu ieškovas nesumoka laiku kredito ir palūkanų įmokų bei neištaiso šio pažeidimo per papildomą banko nustatytą terminą. Taigi, sutartyje šalys pasiskirstė riziką, susijusią su mokėjimo prievolių pažeidimu – mokėjimų tinkamo vykdymo riziką prisiėmė išimtinai ieškovas. Ieškovas nevykdė sutartyje numatytų mokėjimo įsipareigojimų. Atsakovės vertinimu, kito ieškovo kreditoriaus (VSDFV) veiksmai, kuriais siekiama išieškoti įsiskolinimą, neriboja ir negali riboti atsakovo teisės nutraukti sutartį, be to, akivaizdu, kad atsakovas neturi pareigos nustatinėti ar paminėti kito kreditoriaus veiksmai yra teisėti. Pareiga tinkamai atlikti kredito įmokas tenka būtent ieškovui, todėl, pastarasis privalėjo veikti itin apdairiai, rūpestingai ir užtikrinti, kad kredito įmokos būtų atliktos laiku arba, kad reikiamą dieną banko sąskaitoje būtų pakankama piniginių lėšų suma, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę. Ieškovo mokėjimo prievolių pažeidimai laikytini sistemingais ir nuolatiniais. Atsakovas laikėsi sutartyje bei SNTSKĮ nustatytos pranešimų apie sutarties netinkamą vykdymą bei nutraukimą pateikimo kredito gavėjui (ieškovui) tvarkos, į bylą pateikė atitinkamus įrodymus, todėl, laikytina, kad atsakovas tinkamai įgyvendino SNTSKĮ 21 straipsnio 1 dalyje ir 23 straipsnio 3 dalyje numatytas pareigas. Sutartyje ieškovas prisiėmė pareigą tinkamai ir laiku atlikti mokėjimus pagal sutartį, tačiau šios pareigos nevykdė, todėl pažeidė vieną iš esminių kredito sutarties sąlygų – tinkamai ir laiku vykdyti mokėjimus pagal kredito sutartį (CK 6.881 straipsnis). Atsakovas, su ieškovu sudaręs sutartį, neabejotinai turėjo tikslą atgauti suteiktą kredito sumą bei gauti užmokestį už kredito suteikimą (palūkanas) sutartyje nustatytomis dalimis ir terminais. Ieškovui sistemingai pažeidžiant įmokų pagal sutartį terminus, atsakovas iš esmės negavo to, ko pagrįstai tikėjosi gauti iš sutarties. Ieškovas pažeidė prievoles, kurių laikymasis atsakovui turėjo esminės reikšmės (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punktas), todėl atsakovas įgijo teisę pasinaudoti viena iš savo teisių gynimo priemonių – sutarties nutraukimu prieš terminą.

Atsiliepimas

5. Trečiasis asmuo VSDFV Panevėžio skyrius prašė tarp šalių kilusį ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. ieškovas nedirbo, nevykdė jokios kitos ekonominės veiklos ir nebuvo draudžiamas sveikatos draudimu valstybės lėšomis, todėl privalėjo mokėti PSD įmokas savarankiškai. Už minėtą laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. ieškovui priskaičiuota 770,40 Eur PSD įmokų suma. Ieškovas minėtų PSD įmokų įstatyme nustatytais terminais nemokėjo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių, patvirtintų 2009 m. sausio 21 d. Fondo valdybos direktoriaus įsakymu Nr. V-32, 18 punktu, dėl priskaičiuotų 770,40 Eur PSD įmokų įsiskolinimo išieškojimo 2018 m. liepos 11 d. buvo priimtas VSDFV Panevėžio skyriaus „Sprendimas dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka“ Nr. VRE_SP2-106790 ir 2018 m. liepos 11 d. į Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą buvo pateiktas automatinis mokėjimo nurodymas Nr. 107666, nenurodant asmens sąskaitų, perduoti vykdymui kredito įstaigoms. Iš asmens sąskaitos kredito įstaigoje pajamų 2018 m. liepos 12 d. išieškotos 13,47 Eur PSD įmokos, 2018 m. rugpjūčio 7 d. išieškotos 300,63 Eur PSD įmokos, 2018 m. rugsėjo 26 d. išieškotos 298,11 Eur PSD įmokos, 2018 m. lapkričio 23 d. išieškotos 157,31 Eur PSD įmokos, 2019 m. vasario 26 d. išieškotos 0,88 Eur PSD įmokos, iš viso išieškotos 770,40 Eur PSD įmokos užskaitytos pagal prievolę. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 21 d. įsakymu Nr.1R-197 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 1R-126 „Dėl Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ išdėstytų nauja redakcija Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (toliau – PLAIS) nuostatų 13 punktą PLAIS tvarkytojas yra valstybės įmonė (toliau – VĮ) Registrų centras. PLAIS gauna elektroninių ryšių priemonėmis pateiktus ir informacinės sistemos suformuotus nurodymus nurašyti konkrečią sumą iš skolininko sąskaitų kredito įstaigose ir pervesti į nurašymo nurodymo teikėjo nurodytą sąskaitą kredito įstaigoje. Priimtus vykdyti nurodymų teikėjų teikiamus nurodymus PLAIS perduoda kredito įstaigoms. Ieškovas nurodė, kad nuo 2015 m. atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl buvo kreiptasi į Valstybinę ligonių kasą (toliau – VLK) dėl informacijos patikslinimo apie ieškovą. 2019 m. rugpjūčio 26 d. VSDFV Panevėžio skyrius gavo patikslintus duomenis iš VLK apie ieškovą, kuriuose nurodyta, kad ieškovas draudžiamas kaip asmuo, kuriam sveikatos priežiūra apmokama iš valstybės biudžeto lėšų laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., todėl 2019 m. rugpjūčio 27 d. PSD įmokos persiskaičiavo ir ieškovui, kaip savarankiškai PSD besidraudžiančiam asmeniui PSD įmokos nebepriskaičiuojamos, todėl susidaro 770,40 Eur PSD įmokų permoka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 30 d. sprendimu ieškovo V. G. patikslintą ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovo atsakovei UAB „GelvoraSergel“ 5 566 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas nurodė, kad ieškovas įsipareigojo kiekvieno mėnesio 20 dieną mokėti grąžintinas sumas, palūkanas pagal mokėjimo grafiką (sutarties specialiosios dalies 2.10 punktas, sutarties bendrosios dalies 5.2.2 punktas). Sutarties bendrosios dalies 9.2.1 punkte numatyta, kad mokėjimo dieną kredito gavėjas įsipareigojo kredito sąskaitoje sukaupti mokėjimams reikalingas lėšas. Sutarties bendrosios dalies 11.1 punktu šalys susitarė, kad tuo atveju, jei kredito gavėjas (ieškovas) nesumoka laiku pagal mokėjimo grafiką mokėtino kredito (jo dalies) ir/arba priskaičiuotų palūkanų ilgiau kaip 10 (dešimt) kalendorinių dienų, bankas praneša apie tai kredito gavėjui ir nustato papildomą ne trumpesnį nei 10 (dešimties) kalendorinių dienų terminą įsiskolinimui padengti. Jei kredito gavėjas per minėtą terminą nepadengia įsiskolinimo, bankas turi Lietuvos Respublikos įstatymų suteiktą teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visa kreditą, priklausančias palūkanas, kompensuoti reinvestavimo kaštus ir sumokėti kitas pagal sutartį mokėtinas sumas bei nutraukti sutartį. Taigi, šiuo atveju kredito sutartimi šalys susitarė, kokiu atveju atsakovas įgyja teisę vienašališkai nutraukti sutartį (t. y. ieškovui pažeidus mokėjimo prievolę) ir atsakovas Luminor Bank AS Lietuvos skyrius teigia šia sutartyje įtvirtinta teise pagrįstai pasinaudojęs.

8. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog iki 2018 m. liepos 20 d. ieškovas kreditą grąžino laiku, tam skirtos lėšos buvo nurašomos nuo jo banko sąskaitos, nurodytos sutarties specialiosios dalies 2.5 punkte, tačiau nuo 2018 metų rugpjūčio mėnesio ši ieškovo sąskaita jau buvo blokuota ir į ją įnešamas lėšas nusirašydavo VSDFV. Dėl nurodytos priežasties, bankui nepakakdavo lėšų kiekvieno mėnesio 20 dieną, kaip tai numatyta sutarties specialiosios dalies 2.10 punkte, nurašyti ieškovo įmokas palūkanų bei kredito dengimui. Taigi, bylos medžiagoje esantys duomenys apie ieškovo atliktus mokėjimus patvirtina, kad ieškovas nuo 2018 metų liepos 20 d. nevykdė/netinkamai vykdė sutartyje numatytą įsipareigojimą laiku mokėti kreditą ir dengti palūkanas.

9. Teismas nurodė, kad nors ieškovas teigia, jog jis gavo tik vieną 2018 m. rugsėjo 18 d. atsakovo pranešimą dėl sutarties nevykdymo, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad tokių pranešimų kartu su 2019 m. sausio 9 d. „Pranešimu apie vienašalį sutarties nutraukimą“ buvo mažiausiai trys. Ieškovui buvo išsiųsta 2018 m. rugsėjo 18 d. „Informacija apie įsiskolinimą“, kurioje nurodyta, kad pagal sutartį ieškovo skola bankui bendroje sumoje sudaro 252,97 Eur ir buvo prašoma apmokėti nurodytą sumą ir kitas iki sumokėjimo dienos atsirasiančias mokėtinas sumas. Nurodytas raštas ieškovui buvo išsiųstas sutarties 1.2 punkte nurodytu ieškovo adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas patvirtino, kad minėtą banko pranešimą gavo. Ieškovui taip pat buvo išsiųstas 2018 m. lapkričio 30 d. pranešimas Nr. 2018 / 19.5-L27-4493 „Reikalavimas mokėti skolą“, kuriuo ieškovas buvo raginamas nedelsiant apmokėti susidariusią 506,80 Eur skolą ir kitas iki sumokėjimo dienos atsirasiančias mokėtinas sumas ir informuotas apie tai, kad iki 2019 m. sausio 3 d. nesumokėjus įsiskolinimo, bankas 2019 m. sausio 3 d. priims sprendimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Nurodytas raštas ieškovui 2018 m. gruodžio 4 d. buvo išsiųstas registruota pašto siunta Nr. RE043606115LT sutarties 1.2 punkte nurodytu ieškovo adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovui buvo išsiųstas 2019 m. sausio 9 d. raštas Nr. 2019 / 19.5-L27-143 „Pranešimas apie vienašalį sutarties nutraukimą“, kuriame bankas informavo ieškovą, kad jis sistemingai pažeidžia mokėjimo terminus ir skola pagal sutartį bendroje sumoje sudaro 641,12 Eur. Minėtu raštu bankas reikalavo nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. vasario 12 d. apmokėti nurodytą skolą ir kitas iki sumokėjimo dienos atsirasiančias mokėtinas sumas ir informavo ieškovą, kad iki 2019 m. vasario 12 d. nesumokėjus įsiskolinimo, bankas nuo 2019 m. vasario 12 d. vienašališkai nutrauks sutartį. Nurodytas raštas ieškovui 2019 m. sausio 10 d. buvo išsiųstas registruotomis pašto siuntomis Nr. RE043606115LT ir Nr. RE070936589LT dviem adresais – tiek sutartyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo ir gyvenamojo namo adresas).

10. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas teigia, kad 2018 m. lapkričio 30 d. ir 2019 m. sausio 9 d. pranešimų negavo, tačiau sutarties bendrosios dalies 13 punkte šalys susitarė, jog pranešimai kitai šaliai yra siunčiami registruotu paštu ir laikomi kitos šalies gautais vėliausiai penktą kalendorinę dieną nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu toks pranešimas buvo išsiųstas paskutiniu šalies pateiktu adresu. Pagal tą patį sutarties punktą ieškovas negali reikšti pretenzijų, kad jis negavo atsakovo siunčiamų pranešimų ar, kad atsakovo veiksmai neatitinka sutarties sąlygų, jei pranešimas buvo išsiųstas paskutiniu pateiktu adresu. Vadinasi, ieškovui neinformavus banko apie tai, kad jo adresas/buvimo vieta pasikeitė (ieškovo teigimu tuo metu jis atliko laisvės atėmimo bausmę), yra laikoma, kad visi nurodyti pranešimai ieškovui buvo įteikti tinkamai. Taigi, nurodytos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bankas ne mažiau kaip du kartus informavo ieškovą apie įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymą ar netinkamą vykdymą (SNTSKĮ 23 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

11. Teismas nurodė, kad sutarties nutraukimo dienai ieškovas vėlavo atlikti mokėjimus 207 dienas (nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2019 m. vasario 12 d.), kas atitinka SNTSKĮ 23 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintą sąlygą (kredito gavėjas įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdo ar netinkamai juos vykdo ilgiau kaip 90 dienų). Bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. lapkričio 30 d. ir 2019 m. sausio 9 d. pranešimais ieškovui bankas suteikė papildomą, ilgesnį nei 30 dienų terminą įsipareigojimams pagal sutartį įvykdyti, todėl nagrinėjamu atveju bankas laikėsi ir SNTSKĮ 23 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatų.

12. Teismas sprendė, kad banko veiksmai atsisakius priimti pinigų pavedimą iš kito asmens – R. B., kuris, kaip jis pats patvirtino, neturėjo oficialaus įgaliojimo veikti ieškovo vardu, atliktą ne į tą sąskaitą, kuri buvo nurodyta sutartyje ir iš kurios buvo nurašomos ieškovo įmokos, buvo pagrįsti bei logiški ir negali būti vertinami kaip veiksnys, kurio pagrindu būtų galima teigti, kad nebuvo išnaudotos visos objektyviai įmanomos galimybės užtikrinti, kad būtų vykdomi kredito sutartyje nustatyti įsipareigojimai (SNTSKĮ 23 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Teismas pažymėjo, kad ieškovas pats ar per tinkamai įgaliotus atstovus turėjo pareigą bendradarbiauti su banku, informuojant apie kilusius sunkumus darant įmokas, jis žinojo apie savo įsipareigojimus ir prievoles, o jų nevykdydamas turėjo ir galėjo suvokti, kad kils pasekmių, taigi, ieškovas pats turėjo pareigą domėtis savo situacija ir nustatytu laiku spręsti iškilusius klausimus, susijusius su tinkamu sutarties vykdymu.

13. Teismas konstatavo, kad ieškovo padaryti sutarties sąlygų pažeidimai atitiko sutartyje įtvirtintą vienašališko kredito sutarties nutraukimo pagrindą, todėl bankas teisėtai ir pagrįstai surašė ieškovo ginčijamą 2019 m. sausio 9 d. „Pranešimą apie vienašalį sutarties nutraukimą“ Nr. 2019 / 19.5-L27-143 bei vienašališkai nutraukė sutartį nuo 2019 m. vasario 12 d. (CK 6.217 straipsnio 5 dalis, sutarties bendrosios dalies 11.1 punktas).

14. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad nustatyti sutarties pažeidimai, lyginant su kredito dydžiu ir sutarties ilgalaikiu terminu, nėra labai reikšmingi ir darantys didelę žalą atsakovui. Teismo vertinimu, atsakovui kaip kredito įstaigai yra svarbus ne tik galutinis paskolos grąžinimo terminas, bet ir tarpiniai mokėjimai, nes ilgalaikės paskolos tikslas yra nuolatinis, periodinis paskolos grąžinimas. Kad eilinių paskolos įmokų mokėjimas paskolos davėjui yra esminė sutarties sąlyga patvirtina ir CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostata, kurioje įtvirtinta, kad, jei paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Taigi esminis sutarties pažeidimas vertintinas pagal pažeidimo faktą, o ne mastą.

15. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad kito ieškovo kreditoriaus veiksmai, kuriais siekiama išieškoti įsiskolinimą neriboja ir negali riboti banko teisės nutraukti sutartį, o bankas neturi pareigos nustatinėti ar tokie kito kreditoriaus veiksmai yra teisėti. Teismas pažymėjo, kad pareiga tinkamai atlikti kredito įmokas tenka būtent ieškovui, todėl pastarasis privalėjo veikti itin apdairiai, rūpestingai ir užtikrinti, jog kredito įmokos būtų atliktos laiku arba, kad reikiamą dieną banko sąskaitoje būtų pakankama piniginių lėšų suma, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę.

16. Teismas nurodė, kad nuo lėšų grąžinimo 2018 m. rugsėjo 28 d., kai tapo aišku, jog bankas 252,97 Eur mokėjimo nepriėmė, iki pat sutarties nutraukimo 2019 m. vasario 12 d., nei ieškovas, nei jo pavedimu kiti asmenys su banku nesusisiekė ir nesiėmė jokių priemonių susidariusį įsiskolinimą padengti tinkamai. Pirmą kartą su banku ieškovas susisiekė per savo atstovą advokatą Ruslan Mazurov tik 2019 m. liepos 1 d. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina, kad ieškovas elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, kadangi žinodamas, jog nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. VSDFV nurašo lėšas nuo jo banko sąskaitos, todėl bankas negauna priklausančių įmokų pagal sutartį, o taip pat žinodamas, kad bankas grąžino R. B. darytą pavedimą atgal, t. y. kad įmoka tinkamai nebuvo sumokėta, daugiau kaip kelis mėnesius iš eilės nesiėmė jokių veiksmų šių aplinkybių pašalinimui.

17. Teismas sprendė, kad bankas laikėsi tiek sutartyje, tiek SNTSKĮ nustatytos vienašališkos sutarties nutraukimo tvarkos. Sutarties pagrindu ieškovas prisiėmė pareigą tinkamai ir laiku atlikti mokėjimus pagal sutartį, tačiau šios pareigos nevykdė, todėl pažeidė vieną iš esminių kredito sutarties sąlygų – tinkamai ir laiku vykdyti mokėjimus pagal kredito sutartį (CK 6.881 straipsnis). Ieškovui neatliekant priklausančių įmokų ir tuo iš esmės pažeidus sutartį, atsakovas nustatė jam protingą papildomą terminą esminiams sutarties vykdymo trūkumams pašalinti ir informavo apie galimą vienašališką sutarties nutraukimą, todėl teismas sprendė, kad 2019 m. sausio 9 d. Pranešimas apie vienašalį sutarties nutraukimą parengtas pagrįstai ir tinkamai, vienašalis sutarties nutraukimas yra teisėtas ir pagrįstas, o ieškovo reikalavimas pripažinti atsakovo Luminor Bank AS 2019 m. sausio 9 d. pranešimą apie vienašalį sutarties nutraukimą Nr. 2019/19.5-L27-143 negaliojančiu ab initio, atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

18. Teismas konstatavo, kad ieškovas nuo 2018 metų pagal sutartį neatliko nei vieno mokėjimo, byloje nėra pateikta jokių duomenų apie ieškovo galimybes tinkamai vykdyti sutartį, apie jo teisėtai gaunamas pajamas, byloje pripažinus, jog atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti šalių sudarytą sutartį ir tai padarė pagrįstai, taip pat nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl kredito sutarties atnaujinimo, todėl šį ieškovo reikalavimą teismas atmetė kaip nepagrįstą (CPK 178, 185 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

19. Apeliaciniu skundu ieškovas V. G. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. G. patikslintą ieškinį tenkinti. Priteisti solidariai iš atsakovų ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pažeidė tiek CK, tiek SNTSKĮ nuostatas, reglamentuojančias kredito sutarties nutraukimo tvarką. Teismas, priimdamas sprendimą visiškai neįvertino šalių nelygybės ir tos aplinkybės, kad viena iš santykio šalių yra veiklos profesionalas į viešąjį kredito davėjų sąrašą įrašytas juridinis asmuo.

19.2. Bankas, pamatęs, kad apeliantui atsirado sunkumų vykdant savo sutartinius įsipareigojimus pagal sutartį, elgėsi neteisingai ir neprofesionaliai. Bankas atsisakė bendradarbiauti su apeliantu, todėl nesurinko naujų (pasikeitusių) duomenų apie apeliantą ir jų nevertino. Kadangi tarp šalių nevyko bendradarbiavimas, apeliantui nebuvo pasiūlyti galimi kredito gavėjo įsipareigojimų pagal kredito sutartį tolesnio vykdymo būdai ir (arba) priemonės. Šiais banko veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos galiojančių įstatymų nuostatos bei apelianto teisės.

19.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo svarbių ieškinyje nurodytų aplinkybių, todėl bylą ištyrė neišsamiai ir neatskleidė ginčo esmės. Nuo 2015 metų apeliantas atliko laisvės atėmimo bausmę, tačiau jis pasirūpino, kad jo sąskaitą, nuo kurios bankas vykdė privalomuosius nuskaitymus pagal sutartį papildytų tretieji asmenys. Teismui buvo pateiktas išrašas, iš kurio matyti, kad pavedimus į sąskaitą periodiškai atlikdavo R. B..

19.4. Apelianto mokėjimai bankui sutriko tuomet, kai VSDFV pradėjo nepagrįstai nurašinėti nuo apelianto sąskaitos PSD įmokas, iš viso buvo nurašyta net 756,05 Eur. VSDFV neturėjo jokio pagrindo tai daryti, kadangi Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad nuteistųjų medicininis aptarnavimas atliekamas iš valstybės biudžeto. Mokėjimai sutriko dėl nuo apelianto valios nepriklausančių aplinkybių – neteisėtų VSDFV veiksmų, kurių apeliantas negalėjo įtakoti. Taigi, konstatuotina, kad dėl sutarties pažeidimo nėra būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – apelianto kaltės, todėl apeliantas turėtų būti visiškai atleistas nuo civilinės atsakomybės.

19.5. Apeliantas patirtų didelių nuostolių dėl sutarties nutraukimo, kurie neproporcingi padarytam pažeidimui. 2019 m. liepos 1 d. iš apelianto jau buvo išieškoma 38 285,12 Eur skola, t. y. suma, kuri netgi viršija faktiškai gautą kreditą, nors apeliantas dalį kredito jau yra grąžinęs. Atsakovas bando parduoti įkeistą turtą už 450 000 Eur, t. y. daugiau nei 10 kartų didesne už įsiskolinimą suma, todėl apeliantas patirs didelių nuostolių, kadangi pradelstų mokėjimų dydis, visų neįvykdytų apelianto įsipareigojimų dydis, t. y. bendra paskolos suma yra neproporcingi turto kainai.

19.6. Atsakovų veiksmai turėtų būti vertinami ir pagal CK 6.228 straipsnio nuostatas, pagal silpnesnės šalies gynimo principą. Apeliantas atsakovų atžvilgiu yra silpnesnioji šalis. Bankas yra savo veiklos profesionalas įrašytas į viešą kreditų davėjų sąrašą, jo veika susijusi su paskolų suteikimu, atsakovė UAB „GelvoraSergel“ yra savo veiklos profesionalė, jos veika susijusi su skolų išieškojimu. Bankas nutraukdamas sutartį elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo teise, nesivadovavo favor contractus principu, nesudarė apeliantui galimybių tinkamai įvykdyti sutartį bei neužtikrino, kad apeliantas būtų tinkamai informuotas apie banko ketinimus nutraukti sutartį. Visa tai patvirtina, kad bankas nesąžiningai pasinaudojo savo kaip stipresniosios šalies padėtimi.

Atsiliepimas

20. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Luminor Bank AS Lietuvos skyrius prašo ieškovo V. G. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Apeliantas nenurodė jokių naujų argumentų, kurie patvirtintų pirmosios instancijos sprendimo nepagrįstumą, iš esmės apeliantas pakartojo ieškinio argumentus, bandydamas pakartoti ieškinio argumentų vertinimo procesą.

21. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „GelvoraSergel“ prašo ieškovo V. G. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

21.1. Apeliantas sistemingai, ilgą laiką nevykdė sutartyje numatytų pareigų mokėti kredito įmokas, nebendradarbiavo su banku, todėl, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad banko atliktas sutarties nutraukimas yra teisėtas.

21.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl sutarties pažeidimo nėra būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – apelianto kaltės, taip pat, jog VSDFV veiksmai sudaro pagrindą visiškam apelianto atleidimui nuo civilinės atsakomybės. Nagrinėjamoje byloje nei ieškovas, nei atsakovai nesiekia civilinės atsakomybės taikymo, bylos nagrinėjimo objektas nesusijęs su civiline atsakomybe ir jos taikymo sąlygomis, todėl nurodyta apelianto nuomonė nagrinėjamai bylai neturi jokios teisinės reikšmės.

21.3. Apeliaciniame skunde ieškovas remiasi ir CK 6.228 straipsniu bei su šios nuostatos taikymu susijusiais atitinkamais argumentais bei aplinkybėmis. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tokiais argumentais bei aplinkybėmis apeliantas nesirėmė, jų pirmosios instancijos teismas neanalizavo, todėl šiai apelianto pozicijos daliai turėtų būti taikoma CPK 306 straipsnio 2 dalis ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nurodyta apelianto pozicijos dalis neturėtų būti vertinama. Kita vertus, CK 6.228 straipsnyje įtvirtintas esminės nelygybės institutas, esant jo taikymo sąlygoms, skirtas sutarties šaliai sudaryti galimybę atsisakyti sutarties, tačiau nagrinėjamu atveju apeliantas yra pateikęs visiškai priešingą reikalavimą – atnaujinti sutartį, taigi, paminėta teisės nuostata nagrinėjamai bylai yra visiškai neaktuali.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

23. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo patikslintas ieškinys dėl vienašališko atsakovo (banko) atlikto būsto kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ab initio ir kitų su tuo susijusių teisinių pasekmių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, ar atsakovas Luminor Bank AS Lietuvos skyrius pagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį su ieškovu.

Dėl nustatytų bylai reikšmingų aplinkybių

24. Byloje nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 29 d. tarp Nordea Bank Finland Plc, veikiančio per Lietuvos skyrių, ir ieškovo buvo sudaryta Būsto kreditavimo sutartis Nr. BK 12/11/16SN, pagal kurią bankas ieškovui iki 2042 m. lapkričio 20 d. suteikė 31 858,20 Eur dydžio paskolą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimui. Prievolių pagal minėtą kredito sutartį įvykdymas bankui buvo užtikrintas aukščiau minėtų žemės sklypo ir gyvenamojo namo įkeitimu. Sutarties Specialiosios dalies 1.2 punkte nurodytas ieškovo adresas – (duomenys neskelbtini), telefonas (duomenys neskelbtini) ir el. pašto adresas (duomenys neskelbtini). Sutarties Bendrosios dalies 11.1 punkte buvo numatyta, kad „jeigu kredito gavėjas nesumoka laiku pagal mokėjimo grafiką mokėtino kredito (jo dalies) ir/arba priskaičiuotų palūkanų ilgiau kaip 10 (dešimt) kalendorinių dienų, bankas praneša apie tai kredito gavėjui ir nustato papildomą ne trumpesnį nei 10 (dešimties) kalendorinių dienų terminą įsiskolinimui padengti. Jei kredito gavėjas per minėtą terminą nepadengia įsiskolinimo, bankas turi Lietuvos Respublikos įstatymų suteiktą teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą kreditą, priklausančias palūkanas, kompensuoti reinvestavimo kaštus ir sumokėti kitas pagal sutartį mokėtinas sumas bei nutraukti sutartį“.

25. 2017 m. spalio 2 d. visos Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus teisės ir pareigos, susijusios su veikla Lietuvos Respublikoje, buvo perleistos Luminor Bank AB, o 2019 m. sausio 2 d. Luminor Bank AB buvo prijungtas prie atsakovo Luminor Bank AS, kuris perėmė visą Luminor Bank AB turtą, teises ir pareigas bei tęsė Luminor Bank AB veiklą Lietuvos Respublikoje per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių.

26. Luminor Bank AB Lietuvos skyrius 2018 m. rugsėjo 18 d., adresu (duomenys neskelbtini), išsiuntė ieškovui raštą „Informacija apie įsiskolinimą”, kuriame nurodė, kad pagal kreditavimo sutartį ieškovo skola bankui bendroje sumoje sudaro 252,97 Eur (127,34 Eur nuo 2018-07-20 ir 125,63 Eur nuo 2018-08-20). Minėtu raštu bankas prašė ieškovo apmokėti nurodytą sumą ir kitas iki sumokėjimo dienos atsirasiančias mokėtinas sumas. Ieškovas patvirtino, kad minėtą banko raštą gavo.

27. Iš byloje esančio 2018 m. rugsėjo 24 d. mokėjimo nurodymo (dokumento Nr. 988) matyti, kad R. B. iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios Swedbank AB atliko 252,97 Eur mokėjimą į Luminor Bank AB sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank, mokėjimo paskirtyje nurodant – V. G. BK121116SN. Tačiau Luminor Bank AB atsisakė priimti šį mokėjimą ir 2018 m. rugsėjo 28 d. mokėjimo nurodymu 252,97 Eur sumą jam grąžino, mokėjimo paskirtyje nurodant – grąž. perv. Nr. 0182683705 už 2018 m. sausio 25 d. neteisingą sąskaitą. V. G. BK121116SN.

28. Luminor Bank AB Lietuvos skyrius 2018 m. lapkričio 30 d., adresu (duomenys neskelbtini), išsiuntė ieškovui raštą „Reikalavimas mokėti skolą”, kuriuo bankas dar kartą informavo ieškovą, jog jis vėluoja mokėti įmokas ir skola pagal kreditavimo sutartį bendroje sumoje sudaro 506,80 Eur. Minėtu raštu bankas reikalavo nedelsiant apmokėti nurodytą skolą ir kitas iki sumokėjimo dienos atsirasiančias mokėtinas sumas ir informavo ieškovą, kad iki 2019 m. sausio 3 d. nesumokėjus įsiskolinimo, bankas priims sprendimą dėl vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo.

29. Luminor Bank AB Lietuvos skyrius 2019 m. sausio 9 d., dviem adresais – (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo ir gyvenamojo namo adresas), išsiuntė atsakovui Pranešimą apie vienašalį sutarties nutraukimą, kuriuo bankas informavo ieškovą, jog jis sistemingai pažeidžia mokėjimo terminus ir skola pagal kreditavimo sutartį bendroje sumoje sudaro 641,12 Eur. Minėtu raštu bankas reikalavo nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. vasario 12 d. apmokėti nurodytą skolą ir kitas iki sumokėjimo dienos atsirasiančias mokėtinas sumas ir informavo ieškovą, kad iki 2019 m. vasario 12 d. nesumokėjus įsiskolinimo, bankas nuo 2019 m. vasario 12 d. vienašališkai nutraukia kreditavimo sutartį. Ieškovas buvusio įsiskolinimo nepadengė, todėl nuo 2019 m. vasario 12 d. Būsto kreditavimo sutartis vienašališkai nutraukta.

30. 2019 m. kovo 21 d. Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notaras M. Kačergis atliko vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. MK-2823) dėl hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo priverstinio išieškojimo iš ieškovo V. G. atsakovo Luminor Bank AS naudai. Vykdomasis įrašas buvo perduotas vykdyti antstolei Rimai Gražienei, užvesta vykdomoji byla Nr. 0090/19/00486, 2019 m. balandžio 3 d. surašytas Turto arešto aktas.

31. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. ieškovui V. G. VSDFV Panevėžio skyrius priskaičiavo 770,40 Eur PSD įmokų ir ieškovui nustatytais terminais jų nemokant, 2018 m. liepos 11 d. buvo priimtas sprendimas dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka (ir į Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą buvo pateiktas automatinis mokėjimo nurodymas Nr. 107666, nenurodant asmens sąskaitų, perduoti vykdymui kredito įstaigoms), ko pasekoje iš ieškovo sąskaitos kredito įstaigoje pajamų buvo išieškota: 2018 m. liepos 12 d. – 13,47 Eur PSD įmokų, 2018 m. lapkričio 7 d. – 300,63 Eur PSD įmokų, 2018 m. rugsėjo 26 d. – 298,11 Eur PSD įmokų, 2018 m. lapkričio 23 d. – 157,31 Eur PSD įmokų, 2019 m. vasario 26 d. – 0,88 Eur PSD įmokų, iš viso – 770,40 Eur PSD įmokų. Nustačius, kad V. G. nuo 2015 m. atlieka laisvės atėmimo bausmę (laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.), t. y. jis buvo draudžiamas kaip asmuo, kuriam sveikatos priežiūra apmokama iš valstybės biudžeto lėšų, VSDFV Panevėžio skyrius 2019 m. rugpjūčio 27 d. PSD įmokas perskaičiavo ir nurodė, jog susidarė 770,40 Eur PSD įmokų permoka.

32. 2019 m. liepos 1 d. ieškovo atstovas (advokatas R. Mazurov) kreipėsi į Luminor Bank AS Lietuvos skyrių su pretenzija „Dėl 2019-01-09 pranešimo apie vienašalį sutarties nutraukimą“, prašydamas atnaujinti Kreditavimo sutarties vykdymą dėl to, kad joje nustatyti mokėjimo terminai buvo pažeisti ne dėl ieškovo kaltės, o dėl VSDFV neteisėtų veiksmų, t. y. dėl to, jog iš jo sąskaitos, iš kurios bankui buvo grąžinamas kreditas pagal būsto kreditavimo sutartį, nepagrįstai išieškojus (nurašius) ten buvusias pinigines lėšas, neliko jų būsto kreditavimo sutarčiai vykdyti.

33. 2019 m. liepos 10 d. Luminor Bank AS pateikė atsakymą į pretenziją, nurodydamas, kad negali tenkinti nurodyto prašymo, kadangi skolininkas ilgą laiką sistemingai pažeidinėjo mokėjimų grafiką pagal Sutartį, nebendradarbiavo su banku, o tai, kad lėšas nuskaitė trečiasis asmuo (VSDFV) yra skolininko ir trečiojo asmens teisinių santykių pasekmė.

34. Ieškovas V. G. 2019 m. liepos 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti atsakovo Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, 2019 m. sausio 9 d. pranešimą apie vienašalį sutarties nutraukimą negaliojančiu ab initio ir atnaujinti 2012 m. lapkričio 29 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 121116 SN.

35. UAB „GelvoraSergel“ 2020 m. rugsėjo 8 d. Pranešimu dėl reikalavimo perleidimo, vadovaudamasi CK 6.109 straipsnio 1, 7 dalimis informavo ieškovą, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d. Luminor Bank AS ir UAB „GelvoraSergel“ sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 20-50-06, pagal kurią Luminor Bank AS perleido, o UAB „GelvoraSergel“ įgijo reikalavimo teisę į visas ieškovo mokėtinas sumas pagal 2012 m. lapkričio 29 d. sudarytą sutartį Nr. BK121116SN. Teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui, dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovams Luminor Bank AS ir UAB „GelvoraSergel“ dėl cesijos sutarties pripažinimo negaliojančia. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių civilinė byla buvo sustabdyta, bylos nagrinėjimas 2023 m. vasario 17 d. atnaujintas. UAB „GelvoraSergel” ir Luminor Bank AS prašymu, pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi į nagrinėjamą bylą bendraatsakove įtraukė UAB „GelvoraSergel“.

36. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo patikslintą ieškinį atmetė. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti.

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ir tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams bei, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

Dėl pagrindo Sutarčiai nutraukti egzistavimo

38. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar egzistavo pagrindas sutarčiai nutraukti.

39. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti CK 6.217 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta esminio sutarties pažeidimo, kuris yra pagrindas taikyti ultima ratio priemonę – sutarties nutraukimą, kvalifikuojantys požymiai. Pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį šalims suteikiama teisė nutraukti sutartį vienašališkai, kai sutartyje aptarti konkretūs jos nutraukimo pagrindai, t. y. šioje normoje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę susitarti dėl bet kokių sutarties nutraukimo sąlygų ir tvarkos, jei toks susitarimas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2009; 2012 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2012; kt.).

40. Nagrinėjamu atveju ieškovas įsipareigojo kiekvieno mėnesio 20 dieną mokėti grąžintinas sumas, palūkanas pagal mokėjimo grafiką (sutarties Specialiosios dalies 2.10 punktas, sutarties Bendrosios dalies 5.2.2 punktas). Sutarties Bendrosios dalies 9.2.1 punkte numatyta, kad mokėjimo dieną kredito gavėjas įsipareigojo kredito sąskaitoje (šiuo atveju Nr. (duomenys neskelbtini)) sukaupti mokėjimams reikalingas lėšas (Sutarties Specialiosios dalies 2.5 punktas). Byloje nekilo ginčo, kad iki 2018 m. liepos 20 d. ieškovas kreditą grąžino laiku, tam skirtos lėšos kaip ir buvo sutarta šalių buvo nurašomos nuo jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau 2018 metų rugpjūčio mėnesio 20 d. kredito sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų, reikalingų pagal mokėjimo grafiką grąžintinai sumai ir palūkanoms padengti, nebuvo. Piniginių lėšų šioms įmokoms sumokėti ieškovo sąskaitoje nebuvo ir vėlesniais mėnesiais, ši situacija kartojosi iki pat banko vienašališko sutarties nutraukimo, kuris įvyko 2019 m. vasario 12 d.

41. Apelianto teigimu, ką jis įrodinėjo ir pirmosios instancijos teisme, mokėjimai bankui sutriko tuomet, kai VSDFV nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. pradėjo nepagrįstai nurašinėti nuo jo sąskaitos PSD įmokas (iš viso nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki 2019 m. vasario 26 d. buvo nurašyta 770,40 Eur). Trečiojo asmens VSDFV Panevėžio skyriaus pateikti duomenys dėl priskaičiuotų 770,40 Eur PSD įmokų įsiskolinimo išieškojimo patvirtina, kad nustačius, jog ieškovas V. G. nuo 2015 metų atlieka laisvės atėmimo bausmę, t. y. jis draudžiamas kaip asmuo, kuriam sveikatos priežiūra apmokama iš valstybės biudžeto lėšų, 2019 m. rugpjūčio 27 d. PSD įmokos persiskaičiavo ir V. G., kaip savarankiškai PSD besidraudžiančiam asmeniui PSD įmokos nebepriskaičiuojamos, todėl susidarė 770,40 Eur (tokio pat dydžio suma, kuri buvo kaip skola išieškota priverstine tvarka) PSD įmokų permoka. Tačiau, apeliacinio teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad tai nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovas tinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal kredito sutartį bei prievolė neįvykdyta ne dėl ieškovo, o dėl trečiųjų asmenų veiksmų.

42. Apeliantas neginčija byloje nustatytų aplinkybių, jog kreditavimo sutarties nutraukimo dieną ieškovas vėlavo atlikti mokėjimus 207 dienas (nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2019 m. vasario 12 d.), kas atitinka SNTSKĮ 23 straipsnio 3 dalies 2 punktą įtvirtintą sąlygą. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2018 m. lapkričio 30 d. ir 2019 m. sausio 9 d. pranešimais bankas ieškovui suteikė papildomą, ilgesnį nei 30 dienų terminą įsipareigojimams pagal Kredito sutartį įvykdyti, todėl nagrinėjamu atveju bankas laikėsi ir SNTSKĮ 23 straipsnio 3 dalies 3 punkto reikalavimų. Ieškovui neįvykdžius savo įsipareigojimų ir po šio pranešimo, bankas 2019 m. sausio 9 d. pranešimu suteikė ieškovui dar vieno mėnesio laiko terminą įsipareigojimams įvykdyti, ir tik po to, kai ieškovas nepadengė 641,12 Eur įsiskolinimo, sutartis nuo 2019 m. vasario 12 d. buvo vienašališkai nutraukta. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išvardytas teismo nustatytas aplinkybes, nurodo, kad kredito sutarties pagrindu ieškovas prisiėmė įsipareigojimą tinkamai ir laiku atlikti mokėjimus pagal kredito sutartį, tačiau neatliko mokėjimų daugiau kaip 6 mėnesius iš eilės, t. y. šios pareigos nevykdė sistemingai, ilgą laiką, nors viena iš esminių kredito sutarties sąlygų buvo ieškovo įsipareigojimas tinkamai ir laiku vykdyti mokėjimus pagal kredito sutartį. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvada, kad bankas pagrįstai įgyvendino teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį.

43. Nagrinėjamu atveju vertinant sutarties nutraukimo teisėtumą dėmesys atkreipiamas į šias reikšmingas aplinkybes. Pirma, kaip teisingai nurodo atsakovės, sutartis su ieškovu nebuvo nutraukta po to, kai ieškovas vėlavo mokėti vieną įmoką. Įmokos nebuvo sumokėtos nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d., o sutartis nutraukta 2019 m. vasario 12 d. Ieškovui buvo siųsti trys pranešimai dėl vėlavimo vykdyti įsipareigojimus. Ieškovui nebevykdant pareigos mokėti kredito įmokas, nereaguojant į jam siunčiamus raginimus, atsakovė įgijo pagrindą netikėti, kad sutartis bus vykdoma ateityje. Antra, ieškovas, darydamas nusikalstamą veiką bei vėliau dėl to atlikdamas paskirtą laisvės atėmimo bausmę, turėjo numatyti riziką, kad dėl to gali sutrikti mokėjimai bankui bei su tuo susijusi rizika negali būti perkeliama kitiems asmenims (šiuo atveju bankui ar VSDFV). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad argumentas dėl PSD įmokų nurašymo neteisėtumo negali būti vertinamas kaip patvirtinantis ieškinio reikalavimo pagrįstumą, nes net ir pasitvirtinęs PSD įmokų priverstinio išieškojimo nepagrįstumas, nėra kliūtis kredito davėjui inicijuoti sutarties nutraukimą. Akcentuotina, kad ieškovui buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog į jo banko sąskaitą trečiojo asmens (R. B.) įnešamų pinigų nepakanka tinkamai ir laiku vykdyti mokėjimus pagal kredito sutartį (sąskaitoje buvę pinigai buvo panaudojami VSDFV skolai padengti, 2018 m. rugsėjo 24 d. R. B. bankui pervesta suma tuoj pat jam buvo grąžinta), tačiau nesielgė pakankamai apdairiai, rūpestingai ir neužtikrino, kad: kredito įmokos būtų atliktos laiku bei reikiamą dieną banko sąskaitoje būtų pakankama piniginių lėšų suma; neinformavo banko apie pasikeitusią jo buvimo vietą (tuo metu jis atliko laisvės atėmimo bausmę) ir (ar) neužtikrino, kad banko siunčiama informacija jį pasiektų laiku; nesusisiekė su banku ir nebandė išspręsti susidariusios situacijos. Trečia, ieškovas apeliaciniame skunde neginčija bei neįrodinėja pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės dėl jo galimybių tinkamai vykdyti kreditavimo sutartį, t. y., kad net ir su geriausiais ketinimais jis iš viso pajėgus sutartį tęsti bei ją įvykdyti. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas po sutarties nutraukimo butų siekęs sumokėti bei yra sumokėjęs nors dalį susidariusios skolos bei yra finansiškai pajėgus šiuo metu tinkamai vykdyti įsipareigojimus. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo atstovas teismui patvirtino, kad ieškovas ir šiuo metu turi problemų su teisėsauga bei neįrodinėjo ieškovo galimybių tinkamai vykdyti kreditavimo sutartį. Taigi apeliantas, reikalauja tęsti sutarties vykdymą, nenurodant jokių aplinkybių ir nepateikiant jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis yra mokus ir turi galimybę toliau tinkamai tęsti savo sutartinių prievolių vykdymą, juo labiau, kai net nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. jos nėra vykdomos. Ketvirta, nepagrįsti apelianto argumentai, kad jis dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo patirtų didelių nuostolių. Nors pagal vykdomąjį įrašą išieškoma suma didesnė nei suteiktas kreditas, tačiau išieškomos skolos dydį sudaro ne tik kredito suma, bet ir kreditoriaus nuostoliai, patirti dėl užtikrintos prievolės neįvykdymo ir (ar) netinkamo vykdymo. Nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. ieškovui nevykdant savo įsipareigojimų bei notarui išdavus vykdomąjį įrašą taip pat yra skaičiuojamos sutartinės palūkanos (16 proc. dydžio). Apelianto nurodoma aplinkybė, kad įkeisto turto rinkos vertė daugiau kaip 10 kartų didesnė nei banko suteikto kredito suma, nagrinėjamos bylos atveju nesudaro pakankamo pagrindo nesutikti su bylą nagrinėjusio teismo išvadomis, kad ieškovo padaryti pažeidimai yra esminiai, todėl bankas turėjo teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį. Akcentuotina, kad ieškovo turtas bankui buvo įkeistas kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, todėl ieškovo siekis išsaugoti galimybę disponuoti už skolintas lėšas įsigytu turtu, kurio vertė nuo 2012 m. pabaigos (paskolos gavimo) tikėtina pakilo dėl rinkos pokyčių, kartu nevykdant prievolės grąžinti skolą bei mokėti palūkanas, pažeistų šalių (banko ar jo teisių ir pareigų perėmėjo) interesų pusiausvyros principą. Taigi, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visetą, nėra jokio pagrindo spręsti, kad kreditorius pažeidė bendradarbiavimo ir sąžiningumo principų reikalavimus, o priimtas sprendimas nutraukti kredito sutartį yra nepagrįstas bei neteisėtas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent skolininkas nebuvo pakankamai rūpestingas siekiant išsaugoti sutartį bei neišnaudojo visų objektyviai įmanomų galimybių užtikrinti, kad būtų vykdomi prisiimti įsipareigojimai.

44. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija pažymi, kad bankas kaip kredito įstaiga tikėjosi, jog prievolės, kylančios iš kredito sutarties, bus vykdomos laiku, banko veiklai griežtas terminų laikymasis yra reikšmingas, tačiau ieškovo elgesys ilgą laiką reguliariai nemokant bankui įmokų bei nesant byloje duomenų, patvirtinančių, kad jei kredito sutartis ir bus atnaujinta, ieškovas bus finansiškai pajėgus ją tinkamai ir laiku vykdyti, nesudarė pagrindo bankui manyti, jog sutartiniai įsipareigojimai bus įvykdyti. Apibendrindama tai kas buvo nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto ieškinio reikalavimas pripažinti kredito sutarties vienašališką nutraukimą neteisėtu yra nepagrįstas, taigi, skundžiamu sprendimu netenkintas pagrįstai.

45. Pagal CK 6.228 straipsnio 1 dalį suteikta teisė šaliai atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiama dėl sutarties ar atskiros sąlygos atsisakymo ar keitimo CK 6.228 straipsnio pagrindu, todėl apelianto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl CK 6.228 straipsnio nuostatų taikymo nagrinėjamai bylai nėra teisiškai reikšmingi, todėl plačiau pasisakyti dėl atsakovo kaip silpnesniosios šalies šios bylos kontekste nėra pagrindo.

46. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų, kaip neįtakojančių skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

47. Apibendrindama nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra. Dėl to ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš priešingos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

49. Atsakovė UAB „GelvoraSergel“ prašo priteisti 3 751 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Sprendžiant klausimą dėl prašymo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio nuostatomis, t. y. išlaidos priteisiamos, jei prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, jos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms bei neviršyti 2015-03-19 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 2 855,32 Eur. Kita vertus, apeliacinio teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo priteisti ne tik, kad didesnės, nei numatytos Rekomendacijose, bylinėjimosi išlaidų sumos (3 751 Eur), bet ir Rekomendacijose numatytos maksimalios sumos (2 855,32 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje civilinėje byloje nagrinėtų klausimų pobūdį bei įrodinėtinų aplinkybių apimtį (kilusio ginčo apimtis nėra didelė, byloje nekilo naujų ar sudėtingų teisinių bei faktinių klausimų), į tai, kad atsakovės advokatas dalyvavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kuriame iš ieškovo priteistos 5 566 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą, bei įvertinęs galimas realias laiko sąnaudas tokiam procesiniam dokumentui parengti, daro išvadą, kad atsakovei iš ieškovo priteisiama 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. G. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „GelvoraSergel“ 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasEdvardas PaliokasJurgita Sujetienė