- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-19
- Bylos Nr.
- e2A-635-924/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07360-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Pareiškėjas
- R. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- S. N., J. I., K. I.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Z., atstovaujamos advokatės K. Č., apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-14609-713/2018 pagal pareiškėjos R. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. N., J. I., K. I..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama privalomos palikimo dalies paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjos J. A. S. mirties dieną (duomenys neskelbtini) pareiškėjai R. Z. buvo reikalingas išlaikymas. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jos ir suinteresuotų asmenų motina J. A. S.. Motinos mirties dienai pareiškėjos finansinės galimybės buvo nepakankamos būtiniems poreikiams patenkinti ir jai buvo reikalingas išlaikymas. Pareiškėjos vienintelė gyvenamoji vieta nuo 2006 m. iki motinos mirties dienos buvo kartu su motina (duomenys neskelbtini). Motina buvo pasiligojusi, gaudavo 260,00 Eur išmoką slaugos poreikiams tenkinti ir 180,00 Eur pensiją. Pragyvendavo abi iš bendrų lėšų: mamos gaunamų išmokų ir pareiškėjos pensijos. Pareiškėja nedarbinga, nuo 2010 m. gegužės 10 d. yra pensinio amžiaus ir gauna 110,22 Eur dydžio pensiją. Pareiškėjai priklauso žemės sklypo dalis, tačiau dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės negali vystyti veiklos. Praeityje turėjo butą, bet jį 1995 m. pardavė ir persikraustė gyventi pas motiną, o gautus pinigus investavo į jos namo remontą, pirko buities reikmenis, vaistus sau ir mamai ir kt. Dalį pinigų padovanojo sūnui automobilio pirkimui. Pareiškėjos vardu 2012 m. nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas gyvenamas namas, tačiau jis buvo nupirktas broliui K. I. už jo ir sutuoktinės atsiųstas lėšas. Grįžus broliui ir jo šeimai į Lietuvą, pareiškėja atidovanojo jiems namą. Gyvenant kartu su motina ir ją prižiūrint, pablogėjo pareiškėjos sveikata. Pareiškėja dėl specialių poreikių ar paramos suteikimo į institucijas nesikreipė. Gaunamos pensijos nepakanka būstui išlaikyti ir pragyventi; kito būsto, transporto priemonių pareiškėja neturi. 1989 m. spalio 24 d. testamentu mama visą turtą paliko suinteresuotam asmeniui S. N.. Apie testamentą pareiškėja nežinojo. 2010 m. mama surašė naminį testamentą, kuriuo visą turtą paliko pareiškėjai, dėl naujai surašyto testamento įregistravimo pareiškėja į notarą nesikreipė.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo K. I. pareiškimą prašė tenkinti. Nurodė, kad nuo 2002 m. gyveno JAV, grįžo į Lietuvą 2012 m. Pareiškėjai atsiuntė pinigus už kuriuos ji nupirko namą suinteresuotam asmeniui. Pareiškėja suremontavo mamos namo dalį, beslaugant mamą sutriko pareiškėjos sveikata, ji negali dirbti žemės.
3. Suinteresuotas asmuo S. N. su pareiškimu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, jog pareiškėja turėjo butą, piktnaudžiavo alkoholiu, todėl turėjo jį parduoti už skolas, o pinigus investavo į sūnaus automobilį; niekur oficialiai nedirbo, o jeigu dirbo tai tik epizodiškai, turi mažą darbo stažą ir mažą pensiją; pareiškėjai nenustatytas neįgalumas, dėl kurio būtų negalėjusi dirbti. Pareiškėja pirmiausia atsikraustė gyventi į tetai priklausančią namo dalį, atliko remontą mamos pinigais: uždengė namo dalies stogą, pastatė verandą, krosnį. 2006 m. pradėjo gyventi su mama mamai priklausančioje dalyje. Mamai slauga buvo nustatyta tik 2013 m., ją slaugyti reikėjo tik po operacijos vienerius metus. Motina pareiškėjos neišlaikė, kartais pareiškėja tiesiog išviliodavo pinigus iš mamos ir juos pragerdavo. Pareiškėja turi žemės dalį, sodą, šiltnamį, kuriuos prižiūrėdama gali save išlaikyti.
4. Suinteresuotas asmuo J. I. su pareiškimu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėja piktnaudžiavo alkoholiu, atimdavo pinigus iš mamos ir jais naudojosi, gerdavo. Jis tetos M. V. pusėje su draugu pastatė krosnį, uždengė stogą, pinigus stogo medžiagoms davė motina.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškimą atmetė, priteisė suinteresuotam asmeniui S. N. iš pareiškėjos R. Z. 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėjai specialieji poreikiai, invalidumas nenustatyti, į institucijas dėl išmokų pareiškėja nesikreipė. Ji yra sulaukusi pensinio amžiaus, papildomai niekur nedirba, nuosavybės teise valdo du žemės sklypus, kurių bendra vertė 5 207,74 Eur. Pareiškėjos gaunama pensija 2018 m. kovo mėnesį buvo 125,70 Eur ir buvo didesnės, už valstybės remiamą pajamų dydį. Pareiškėja nėra socialiai remtinas asmuo. Pareiškėja nesikreipė dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, byloje naudojosi profesionalaus advokato paslaugomis ir sumokėjo už paslaugas, kas leidžia manyti, kad asmens turtinė padėtis nėra itin sunki. J. A. S. mirties dieną pareiškėja objektyviai turėjo ir turi turto, galėjusio ir galinčio būti jos pajamų šaltiniu.
7. Teismas sprendė, kad byloje aplinkybių visuma neįrodo blogos pareiškėjos turtinės padėties palikimo atsiradimo dieną, nepagrindžia išlaikymo reikalingumo. Pareiškėja dėl savo sąmoningų veiksmų praeityje tapo nepajėgi apsirūpinti būtinomis lėšomis pragyventi. Ji praeityje piktnaudžiavo alkoholiu, pasekmė – 1995 m. turėjo parduoti butą, gautais pinigais sumokėjo skolas, dalį pinigų padovanojo sūnui automobiliui įsigyti; alkoholio ji nevartoja jau keletą metų. Kadangi darbo stažas nedidelis, nedidelė ir gaunama pensija. Dėl ko galima spręsti, jog pareiškėja pati kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį, ir vien tik šis faktas sudaro pagrindą netenkinti jos prašymo. Aplinkybė, kad 2014 m. kovo 6 d. įgaliojimu testatorė įgaliojo pareiškėją įregistruoti jos turimą nekilnojamą turtą VĮ Registrų centre, nesudaro pagrindo pripažinti išlaikymo būtinumą motinos mirties dieną.
8. Teismas nurodė, kad pareiškėjos motinai nuo 2013 m. sausio 2 d. buvo nustatyti specialieji nuolatinės slaugos poreikiai neterminuotam laikotarpiui, o pareiškėja globojo motiną, dėl ko akivaizdu, jog pačiai J. A. S. buvo reikalingas išlaikymas, valstybė jai mokėjo slaugos išmokas, todėl ji negalėjo išlaikyti pareiškėjos. Pareiškėja turi galimybę gauti tam tikrą paramą iš savo pilnamečio sūnaus. Lėšų dydžio, reikalingo vieno mėnesio minimalių poreikių patenkinimui pareiškėja neįrodinėjo ir negalėjo nurodyti jų dydžio. Pareiškėja neįrodė, jog neturi santaupų bankuose, pateikė pažymą apie savo sąskaitą tik iš vieno banko. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja per laikotarpį nuo motinos mirties yra skolingas valstybės institucijoms ar kitiems asmenims. Tai patvirtina, kad jos finansinė situacija nagrinėjamu laikotarpiu atitiko būtinų jos gyvenimo reikmių visumą.
9. Teismas taip pat nurodė, kad sudarydama testamentą, kuriuo visą savo turtą J. A. S. paliko suinteresuotam asmeniui S. N., palikėja išreiškė savo valią dėl jai priklausančio turto nuosavybės perėjimo. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas galimybę sudaryti testamentą, suteikia laisvę asmeniui nuspręsti, kam po mirties palikti savo turtą. Pareiškėjai neįrodžius, kad palikimo atsiradimo dieną jai buvo reikalingas išlaikymas, o sunkią materialinę padėtį sukūrė savo pačios kaltais veiksmais, todėl prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą teismas atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu pareiškėja R. Z. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškimą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t. b. l. 26-32). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas įrodymus vertino pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, neįvertino pareiškėjos naudai pateiktų įrodymų ir argumentų, vadovavosi nepatikimais suinteresuoto asmens liudytojų parodymais, kurie yra suinteresuoto asmens šeimos nariai, bei vertino aplinkybes, nesusijusias su išlaikymo reikalingumu. Liudytojų parodymai abstraktūs, neparemti jokiais rašytiniais įrodymais.
10.2. Teismas neįvertino aplinkybių, kurios patvirtina, kad J.A. S. mirties dieną apeliantei buvo reikalingas išlaikymas, nebuvo įvertintas nustatytas faktas, kad visas savo turėtas santaupas po buto pardavimo apeliantė investavo į gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) remontą, statybines medžiagas, buities, ūkio reikmenis, mamos ir savo kitus būtinus daiktus. Suinteresuotas asmuo šias aplinkybes pripažino, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad butą pardavusi apeliantė pinigus skyrė susidariusioms skoloms padengti.
10.3. Teismas neteisingai vertino apeliantės materialinę padėtį. Apeliantė neremiama kitų asmenų nepatenkintų net minimalių savo poreikių. Gaunamų pajamų dydis yra artimas valstybės remiamų asmenų pajamų dydžiui ir nors apeliantė yra valstybės neremiama, tačiau tai nesuteikia pagrindo pripažinti, kad jai nereikalingas išlaikymas ir, kad jos pajamų pakanka suaugusio, ligoto, nedarbingo, 69 metų žmogaus pragyvenimui. Teismas privalėjo vadovautis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika sprendžiant išlaikymo bylas, kur rekomenduojama pripažinti, kad minimalių poreikių tenkinimui būtina minimalios algos dydžio suma.
10.4. Teismas nepagrįstai vadovavosi aplinkybe, kad apeliantė nesikreipė teisinės pagalbos į valstybinės teisinės pagalbos tarnybą, nes ji nepaneigia fakto, jog apeliantei reikalingas išlaikymas. Teismas nesiaiškino, kodėl ją atstovauja advokatė K. Č., kas sumokėjo ir ar mokėjo už teisines paslaugas. Teismas sprendimą grindžia byloje nenustatytomis aplinkybėmis, spėliojimais. Advokatė atstovavo J. A. S. ir R. Z. kitoje civilinėje byloje, suteikiant apeliantei teisinę pagalbą finansiškai padėjo brolis K. I..
10.5. Teismas neįvertino aplinkybės, kad S. N. slėpė aplinkybę apie testamento surašymą, ką buvo pamiršusi ir mama J. S., o ranka 2012 m. buvo surašiusi naminį testamentą apeliantei, kuris dėl sunkios fizinės sveikatos nebuvo patvirtintas pas notarą. Tai, kad aplinkybė apie testamentą buvo nežinoma, patvirtina pateiktas įsiteisėjęs teismo sprendimas iš kitos civilinės bylos. S. N. skriaudė apeliantę ir motiną, todėl net buvo nubausta administracine tvarka.
10.6. Teismas neįvertino įrodymų, kad apeliantė palaidojo J. A. S. ir yra kapo prižiūrėtoja. 2014 m. kovo 6 d. J. A. S. surašytas įgaliojimas dukrai R. Z. suteikė teisę ja atstovauti ne tik VĮ Registrų centre, bet ir visose kitose institucijose, valdyti, naudoti, disponuoti savo nuožiūra visu jai priklausančiu turtu. Įgaliojimas paneigia aplinkybę, kad apeliantė girtavo, tačiau patvirtina aplinkybes, kad ji buvo dora, sąžininga asmenybė, kuria buvo pasitikima visose gyvenimo srityse.
10.7. Teismas padarė nepagrįstas prielaidas apie galimas apeliantės pajamas. Dėl amžiaus ir sveikatos būklės apeliantė neturi galimybės auginti pardavimui daržoves, grūdines kultūras, užsiaugina tik savo poreikių tenkinimui. Turima žemės sklypų dalis yra su kitais broliais, dalių bendra rinkos vertė yra tik 868,05 Eur, kurie negali paneigti ir nepaneigia išlaikymo reikalingumo fakto motinos mirties dienai.
10.8. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė dėl savo kaltės praeityje tapo nepajėgi pasirūpinti lėšomis, nesivadovavo šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais nustatyta aplinkybe, kad ilgą laiką apeliantė dirbo atliekų rūšiavime, tačiau oficialiai nebuvo įdarbinta dėl įmonės kaltės. Apeliantė nebūtų pardavusi buto ir nebūtų grįžusi gyventi į tėviškę, nebūtų investavusi į gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų remontą savo santaupų iš buto pardavimo, jeigu būtų žinojusi, kad neteks gyvenamo būsto ir sesers bus varoma iš namų. Apeliantė turėjo teisėtus lūkesčius gyventi name iki mirties.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo S. N. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t. b. l. 42-45). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. Teismas įvertino aplinkybę, kad pareiškėjos vienintelė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Tačiau pareiškėja gyveno ir gyvena ne testatorei – motinai priklausančioje pastatų dalyje, o 1/3 dalyje, kuri įregistruota jos tetos M. V. vardu. Testatorei priklausančioje namo dalyje gyvena S. N. su savo šeima.
11.2. Apeliantė motinos mirties dieną turėjo ir turi turto, galėjusio ir galinčio būti jos pajamų šaltiniu, kadangi šis turtas gali dalyvauti civilinėje apyvartoje. Jos nuosavybės teise įregistruota 1/6 dalis žemės ūkio paskirties 4 472,75 Eur vertės žemės sklypo, 1/6 dalis žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio vertė 734,65 Eur. Apeliantė galėjo neparduoti jai priklausančio buto (duomenys neskelbtini), o butą nuomoti ir gauti iš jo pajamų, tačiau to nepadarė. Pati pripažino, kad dalį pinigų padovanojo sūnui automobilio pirkimui, nors galėjo laikyti santaupas banke.
11.3. Teismas pagrįstai byloje nevertino įrodymų, susijusių su pareiškėjos ir suinteresuoto asmens lėšų investavimu į namo remontą, laidojimu ir kapo priežiūra, taip pat J. A. S. apeliantei išduoto įgaliojimo, kadangi šios aplinkybės nėra reikšmingos išlaikymo būtinumo faktui nustatyti.
11.4. Apeliantė gauna mažą pensiją, kadangi ji didžiausią savo gyvenimo dalį piktnaudžiavo alkoholiu, nedirbo. Nuo 1988 m. kovo 1 d., būdama tik 39 metų amžiaus, iki 2011 m. birželio 13 apeliantė niekur nedirbo, dėl ko turi mažą stažą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijai gauti. Apeliantė nenurodė ir neįrodė jokių priežasčių, dėl kurių jos galimybė dirbti būtų buvus apribota.
11.5. Pareiškėja dėl savo sąmoningų veiksmų praeityje tapo nepajėgi apsirūpinti būtinomis lėšomis pragyventi. Dėl ko galima spręsti, jog pareiškėja pati kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį, ir vien tik šis faktas sudaro pagrindą netenkinti prašymo nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą, būtiną siekiant įgyti teisę į privalomą palikimo dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aiškindamas CPK 314 straipsnio normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
15. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė Kauno rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus raštą 2019 m. sausio 22 d. Nr. SR-232 bei VSDFV Kauno skyriaus Pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas, patvirtinančius, kad J. A. S., mirusiai (duomenys neskelbtini), buvo mokama 280,00 Eur slaugos išlaidų tikslinė kompensacija, taip pat laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. kovo 3 d. buvo mokama 223,59 – 239,11 Eur senatvės pensija (2 t. b. l. 38-40), kuriuos prašo prijungti prie bylos. Apeliantė nurodo, kad šie įrodymai patvirtina aplinkybę, kad apeliantės motina J. A. S. iki mirties gaudavo žymiai didesnes pajamas nei ją globojusi, prižiūrėjusi dukra R. Z..
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai galėjo būti pateikti civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to, jie nei patvirtina, nei paneigia byloje nustatinėtinas aplinkybes, kad apeliantei palikėjos J. A. S. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Todėl apeliantės prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo atsisakoma tenkinti.
Dėl ginčo esmės
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos mama J. A. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po J. A. S. mirties liko jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 2/3 dalys gyvenamojo namo, rūsio ir tvarto, (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l.121–122). J. A. S. 1989 m. spalio 24 d. testamentu visus jai priklausančius pastatus paliko dukrai (pareiškėjos seseriai) S. N. (1 t. b. l. 12). Pareiškėja pagal įstatymą yra pirmosios eilės įpėdinė, kuri kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama privalomos palikimo dalies paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjos J. A. S. mirties dieną pareiškėjai R. Z. buvo reikalingas išlaikymas (CK 5.20 straipsnio 1 dalis). Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjos pareiškimą atmetė.
18. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai vertino byloje esančių įrodymų visumą bei liudytojų parodymus, vertino aplinkybes, nesusijusias su išlaikymo reikalingumu. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).
20. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) reiškia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017; kt.).
21. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą ir atmesdamas apeliantės pareiškimą. Apeliantė, teikdama argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymų visumą, nenurodo tai patvirtinančių konkrečių aplinkybių ir faktų, o siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos jos pareiškime nurodytos faktinės bylos aplinkybės, liudytojų parodymai, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei skundžiamame sprendime. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju tinkamai tyrė ir vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, šalių paaiškinimus ir jų visumos pagrindu padarė išvadas dėl apeliantei išlaikymo palikėjos mirties dieną reikalingumo, todėl apeliacinės instancijos teismas neuri pagrindo daryti išvadą, kad teismas priimtu sprendimu nesilaikė įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių ar jas taikė netinkamai.
22. Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį.
23. Kasacinio teismo praktikoje gana išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Be to, vadovaujantis CK 1.8 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgtina į kitas CK normas, nustatančias išlaikymo reikalingumo šeimos nariams kriterijus (CK 3.72 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalys, 3.192, 3.205 straipsniai). Kadangi įstatymo nustatytas išlaikymo reikalingumas neatskleidžia detalaus šios sąvokos turinio, tokiu atveju teismas kiekvienoje konkrečioje byloje taiko teisės normą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-258-219/2016).
24. Byloje nustatyta, kad palikėjai J. A. S. specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatytas neterminuotam laikotarpiui nuo 2013 m. sausio 2 d., palikėją globojo pareiškėja (1 t. b. l. 18, 19). Pareiškėja yra pensinio amžiaus; pareiškėjai diagnozuotos ligos: kairės akies glaukoma, padidėjusi skydliaukė, atlikta kairės akies kataraktos operacija, dešinės plaštakos nykščio falangos amputacija; pareiškėjai specialieji poreikiai, invalidumas nenustatyti, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į valstybės institucijas dėl išmokų gavimo. Palikėjos mirties dieną (duomenys neskelbtini) pareiškėja gavo 125,70 Eur dydžio senatvės pensiją, nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą: 1/6 dalis 1.2000 ha žemės ūkio paskirties 1358,00 Eur vidutinės rinkos vertės žemės sklypo, taip pat 983/5890 arba 1/6 dalis 5.8900 ha žemės ūkio paskirties 6695,00 Eur vidutinės rinkos vertės žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 34-38).
25. Atsižvelgęs į šios nutarties 25 pastraipoje nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išlaikymo reikalingumo apeliantei klausimą, vertino byloje surinktų įrodymų visetą, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, atsižvelgė į apeliantės gaunamų pajamų dydį, turimą nekilnojamąjį turtą, socialinę padėtį ir sveikatos būklę, todėl teisingai sprendė, kad palikėjos J. A. S. mirties dieną pareiškėja nebuvo socialiai remtinas asmuo, taip pat turėjo ir turi turto, galėjusio ir galinčio būti jos pajamų šaltiniu. Nors apeliantė teigia, kad teismas padarė nepagrįstas prielaidas apie galimas apeliantės pajamas, nes ji dėl amžiaus ir sveikatos būklės neturi galimybės auginti grūdines kultūras ir daržoves pardavimui, tačiau pati apeliantė pripažįsta, jog jų užsiaugina savo poreikių tenkinimui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja per laikotarpį nuo motinos mirties yra skolinga valstybės institucijoms ar kitiems asmenims, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, pagrįstai sprendė, jog jos turtinė padėtis atitiko būtinus poreikius, todėl nėra pagrindo spręsti, jog palikimo atsiradimo dieną apeliantei buvo reikalingas išlaikymas. Be to, kad apeliantės turtinė padėtis nėra itin sunki, patvirtina ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantė nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, sudarė atstovavimo sutartį dėl bylos vedimo per advokatą. Teismų praktikoje akcentuojama, kad ši aplinkybės yra svarbi vertinant asmens turtinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2352/2011).
26. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta ir apeliantės argumentus, kad teismas privalėjo vadovautis teismų suformuota praktika bylose dėl išlaikymo priteisimo, jog minimalių poreikių tenkinimui būtina minimalios algos dydžio suma. Apeliantė aplinkybių, kokio dydžio pinigines lėšas per mėnesį ji įprastai skiria būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme neįrodinėjo. Apeliantė taip pat į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog palikėja iki mirties teikė apeliantei išlaikymą. Byloje nustatyta, kad parama buvo daugiau reikalinga ne apeliantei, bet palikėjai J. A. S., kuriai neterminuotai buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Pažymėtina, kad tikslinių kompensacijų paskirtis – kompensuoti asmens, turinčio teisę gauti tikslinę kompensaciją, išlaidas, patirtas tenkinant specialiuosius nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikius; tikslinės kompensacijos gali būti naudojamos tik specialiesiems nuolatinės slaugos, priežiūros (pagalbos) poreikiams tenkinti ir (ar) specialiosios pagalbos priemonėms įsigyti (Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Todėl palikėjai J. A. S. mokama slaugos išlaidų tikslinė kompensacija bei senatvės pensija buvo skirta jos pačios poreikiams tenkinti, o ne apeliantės išlaikymui.
27. Atmestini ir apeliantės skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėja dėl savo sąmoningų veiksmų praeityje tapo nepajėgi apsirūpinti būtinomis lėšomis pragyventi.
28. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jei byloje paaiškėja aplinkybės, jog išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis asmuo pats kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį (piktnaudžiaudamas alkoholiu, tyčia susižalojęs, iššvaistęs turėtą turtą ir pan.), teismas turi įvertinti šias aplinkybes ir spręsti, ar jos nesudaro pagrindo netenkinti prašymo nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą, būtiną siekiant įgyti teisę į privalomą palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2009, kt.).
29. Pirmosios instancijos teismas iš VSDFV Kauno skyriaus pateiktais duomenimis pagrįstai nustatė, kad apeliantės darbo stažas sudaro tik 19 metų ir 1 diena, todėl nedidelė ir apeliantei mokama senatvės pensija. Pakankamai ilgą laikotarpį - nuo 1988 m. kovo 1 d. iki 2011 m. birželio 13 d, apeliantė niekur nedirbo (1 t. b. l. 80), nors apeliaciniame skunde nurodo, kad oficialiai nebuvo įdarbinta dėl įmonės kaltės, tačiau jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Taip pat apeliantė nepateikė įrodymų, kad minėtu laikotarpiu jai buvo nustatytas ribotas darbingumo lygis ar galimybė dirbti būtų buvus apribota dėl kitų svarbių priežasčių (CPK 178 straipsnis). Apeliantė 1996 m. spalio 14 d. pardavė jai priklausiusį 2-jų kambarių butą (duomenys neskelbtini), praeityje piktnaudžiavo alkoholiu, už butą gautais pinigais sumokėjo skolas, dalį pinigų padovanojo sūnui automobiliui įsigyti. Šiuo atveju apeliantės nurodoma aplinkybė, kad ji kelis paskutinius metus nepiktnaudžiauja alkoholiu, nepaneigia aplinkybės, kad apeliantė ilgą laiką nedirbo ar dirbo neoficialiai, todėl turi nedidelį darbo stažą ir gauna nedidelę senatvės pensiją, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantė pati kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį, ir vien tik šis faktas sudaro pagrindą netenkinti prašymo nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą. Dėl nurodytų priežasčių apeliantės teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimas neatitiktų proporcingumo, geros moralės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.2 str., 1.5 str.), CK 5.20 straipsnio 1 dalies paskirties – užtikrinti tų materialinės padėties požiūriu silpniausių šeimos narių, kurie tokioje padėtyje atsidūrė dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, teisių ir teisėtų interesų apsaugą.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, kurie nėra reikšmingi šio ginčo (dėl išlaikymo reikalingumo) sprendimui. Apeliacinio skundo argumentai dėl palikėjos J. A. S. laidotuvių ir jos kapo priežiūros, palikėjos apeliantei išduoto įgaliojimo, piniginių lėšų investavimo į namo remontą, apeliantės turėtų lūkesčių gauti palikimą nėra reikšmingi, nagrinėjant teisės į privalomąją palikimo dalį klausimą bei neturi jokios teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 178 straipsnis).
31. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialinės teisės (CK 5.20 straipsnis), tiek procesinės teisės normas (CPK 185 straipsnis), priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Apeliantės apeliacinis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme suinteresuotas asmuo S. N. turėjo 250 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Apeliacinį skundą atmetus, jos turėtos išlaidos priteisiamos iš apeliantės (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotajam asmeniui S. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.