Kauno apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų S. N. ir jos atstovei advokatei Inai Kurauskienei, J. I., K. I.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų S. N., J. I., K. I. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjos J. A. S. mirties dieną 2018-03-03 pareiškėjai R. Z. buvo reikalingas išlaikymas (e. b. l. 1–3).

1. Pareiškėja paaiškino, kad 2018-03-03 mirė jos ir suinteresuotų asmenų motina J. A. S.. Motinos mirties dienai pareiškėjos finansinės galimybės buvo nepakankamos būtiniems poreikiams patenkinti ir jai buvo reikalingas išlaikymas. Pareiškėjos vienintelė gyvenamoji vieta nuo 2006 m. iki motinos mirties dienos buvo kartu su motina J.A. S., Kauno r., (duomenys neskelbtini). Motina buvo pasiligojusi, gaudavo 260,00 Eur išmoką slaugos poreikiams tenkinti ir 180,00 Eur pensiją. Pragyvendavo abi iš bendrų lėšų: mamos gaunamų išmokų ir pareiškėjos pensijos. Pareiškėja nedarbinga, kadangi nuo 2010-05-10 yra pensinio amžiaus, gauna 110,22 Eur dydžio pensija. Pareiškėjai priklauso žemės sklypo dalis, tačiau dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės negali vystyti veiklos. Praeityje turėjo butą, bet jį 1995 m. pardavė ir persikraustė gyventi pas motiną, o gautus pinigus investavo į mamos namo remontą, pirko buities reikmenis, vaistus sau ir mamai ir kt. Dalį pinigų padovanojo sūnui automobilio pirkimui. Pareiškėjos vardu 2012 m. nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas gyvenamas namas, tačiau jis buvo nupirktas broliui K. I. už jo ir sutuoktinės atsiųstas lėšas. Grįžus broliui ir jo šeimai į Lietuvą, pareiškėja atidovanojo jiems namą. Gyvenant kartu su motina ir ją prižiūrint, pablogėjo pareiškėjos sveikata: išsivystė pilnapadystė, sutriko skydliaukės veikla, diagnozuota katarakta, dėl ko operuotos abi akys. Pareiškėja dėl specialių poreikių ar paramos suteikimo į institucijas nesikreipė. Gauna pensiją, tačiau jos nepakanka būstui išlaikyti ir pragyventi; kito būsto, transporto priemonių pareiškėja neturi. 1989-10-24 testamentu mama visą turtą paliko suinteresuotam asmeniui S. N.. Apie testamentą pareiškėja nežinojo. 2010 m. mama surašė naminį testamentą, kuriuo visą turtą paliko pareiškėjai, dėl naujai surašyto testamento įregistravimo pareiškėja į notarą nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

5. Byloje ištirtais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos ir jos atstovės, suinteresuotų asmenų ir jų atstovo paaiškinimais nustatyta, kad 2018 m. kovo 3 d. mirė Janina A. S., pareiškėjos R. Z. ir suinteresuotų asmenų J. I., K. I., S. N. motina (e. b. l. 8–9, 10, 11, CPK 187 straipsnis). Po jos mirties liko asmeninės nuosavybės teise priklausantys pastatai Kauno r., (duomenys neskelbtini) : 2/3 dalys gyvenamojo namo, rūsio ir tvarto (e. b.,121–122). 1989-10-24 J. A. S. sudarė testamentą, kuriuo visus jai priklausančius pastatus paliko S. N. (e. b. l. 12). J. A. S. specialieji nuolatinės slaugos poreikiai nustatyti 2013-01-02 neterminuotam laikotarpiui (e. b. l. 18), palikėją globojo pareiškėja (e. b. l. 19) .

Pareiškėjui diagnozuotos ligos: kairės akies glaukoma, padidėjusi skydliaukė, atlikta kairės akies kataraktos operacija, dešinės plaštakos nykščio falangos amputacija (e. b. l. 20). Pareiškėjai specialieji poreikiai, invalidumas nenustatyti, į institucijas dėl išmokų pareiškėja nesikreipė (CPK 177 str. 2 d.).

6. Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 str. 1 d. numato, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Iš šios teisės normos matyti, kad įstatymų leidėjas teisę į privalomąją palikimo dalį sieja tik su išlaikymo reikalingumu. Paveldėjimo pagal testamentą atveju teisę į privalomąją palikimo dalį turi palikėjo vaikai, kuriems palikimo atsiradimo dieną reikalingas išlaikymas, t. y. kurie dėl tam tikrų priežasčių neturi pajamų arba turi jų nepakankamai būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad testamento laisvė yra laisvės disponuoti nuosavybe išraiška paveldėjimo teisėje, kuria remdamasis palikėjas, sudarydamas testamentą, gali būti užtikrintas, kad po mirties jo sukauptas turtas bus paveldėtas pagal jo valią. Teisės į privalomąją palikimo dalį suteikimas artimiausiems šeimos nariams remiasi šeimos narių solidarumo samprata, kuri šeimos narį įpareigoja ne tik naudotis teisėmis, bet ir prisiimti pareigas, šiuo atveju – rūpintis savo šeimos narių gerove. Aiškinant CK 5.20 str. 1 d. teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.), įvertina tik reikalavimą reiškiančios šalies išlaikymo reikalingumą palikėjos mirties dieną, atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą, atsižvelgdamas į asmens sveikatos būklę, socialinį statusą saistomą tam tikrų teisių: gauti pašalpą, pensiją, kitą paramą.

7. Pareiškėja yra sulaukusi pensinio amžiaus, jai nėra nustatyta visiška negalia, nėra nustatyta slauga. Pareiškėja papildomai niekur nedirba. Nuosavybės teise valdo du žemės sklypus, kurių bendra vertė 5 207,74 Eur. Pareiškėja nepateikė įrodymų apie savo ir palikėjos gaunamų pensijų ir slaugos išmokos dydžius mirties dieną (2018-03-06), nurodė, kad palikėja gaudavo 180,00 Eur pensijos ir 260,00 Eur slaugos išmoką. Pareiškėjai nuo 2017-02-01 buvo mokama 110,22 Eur dydžio pensija (e. b. l. 30–31). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDF) Kauno skyriaus duomenimis, pareiškėja 2018 m. kovo mėnesį gavo 125,70 Eur pensijos („popierinės“ b. l. 79, 80, 81).

8. 2018 m. sausio mėn. buvo nustatyta 400,00 Eur minimali mėnesinė alga (MMA), darbuotojas, atskaičiavus mokesčius ir įmokas, uždirbo 361,00 Eur (LR Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“). 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (2011 m. gruodžio 1 d. Nr. XI-1772 įstatymo redakcijos) pakeitimai. Įstatymo pakeitimai nustato, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jei kreipimosi metu: 1) nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) pajamos vienam asmeniui yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dydį (122,00 Eur). Pareiškėjos gaunama pensija 2018 m. kovo mėnesį buvo 125,70 Eur ir buvo didesnės, už valstybės remiamą pajamų dydį.

9. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad jos gaunamos pajamos suteikia jai teisę Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo nustatyta tvarka gauti piniginę socialinę paramą, t. y. pareiškėja nėra socialiai remtinas asmuo. Pareiškėja nesikreipė dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, byloje naudojosi profesionalaus advokato paslaugomis ir sumokėjo už paslaugas (e. b. l. 4, 5). Aplinkybė, jog asmuo nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, sudarė atstovavimo sutartį dėl bylos vedimo per advokatą, leidžia manyti, kad asmens turtinė padėtis nėra itin sunki (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2352/2011).

10. Bylos duomenimis pareiškėjos gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta yra Kauno r., (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 7). Šiuo adresu pareiškėjos nuosavybės teise 2013-06-07 dovanojimo sutarties pagrindu įregistruota 1/6 dalis žemės ūkio paskirties 4 472,75 Eur vertės žemės sklypo (viso sklypo plotas - 1.2000 ha; e. b. l. 34–35); 983/5890 dalys arba 1/6 dalis žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio vertė 734,65 Eur (e. b. l. 36–38, 110–119 dovanojimo sutartis, b. l. 114–115 žemės sklypų kainos). Taigi, J. A. S. mirties dieną pareiškėja objektyviai turėjo ir turi turto, galėjusio ir galinčio būti jos pajamų šaltiniu.

11. Byloje pačios pareiškėjos, suinteresuotų asmenų paaiškinimais nustatyta, jog pareiškėja praeityje piktnaudžiavo alkoholiu, pasekmė – 1995 m. turėjo parduoti butą, gautais pinigais sumokėjo skolas, dalį pinigų padovanojo sūnui automobiliui įsigyti. Alkoholio pareiškėja nevartoja jau keletą metų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus duomenimis, pareiškėjai darbo stažas pradėtas skaičiuoti nuo pirmojo įsidarbinimo 1966-06-29 (su pertraukomis) iki 2011-06-13 (e. b. l. 80), kadangi darbo stažas nedidelis, tik 19 metų ir 1 diena, nedidelė ir gaunama pensija. Pareiškėja dėl savo sąmoningų veiksmų praeityje tapo nepajėgi apsirūpinti būtinomis lėšomis pragyventi. Dėl ko galima spręsti, jog pareiškėja pati kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį, ir vien tik šis faktas sudaro pagrindą netenkinti prašymo nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą, būtiną siekiant įgyti teisę į privalomą palikimo dalį. Priešingu atveju, pretendavimas į palikimo privalomąją dalį neatitiktų proporcingumo, geros moralės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.2 str., 1.5 str.), prieštarautų CK 5.20 straipsnio 1 dalies paskirčiai - užtikrinti tų materialinės padėties požiūriu silpniausių šeimos narių, kurie tokioje padėtyje atsidūrė dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

Aplinkybė, kad 2014-03-06 įgaliojimu, patvirtintu Kauno m. 4-ąjame notarų biure, testatorė įgaliojo pareiškėją R. Z. įregistruoti jos turimą nekilnojamą turtą VĮ “Registrų centras“ (e. b. l. 14–16), nesudaro pagrindo pripažinti išlaikymo būtinumą motinos mirties dieną.

12. CK 3.205 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga vaikams išlaikyti nedarbingą ir paramos reikalingą tėvą bei juo rūpintis. Pareiškėjos motinai J. A. S. nuo 2013-01-02 buvo nustatyti specialieji nuolatinės slaugos poreikiai neterminuotam laikotarpiui, o pareiškėja globojo motiną, dėl ko akivaizdu, jog pačiai J.A. S. buvo reikalingas išlaikymas, valstybė jai mokėjo slaugos išmokas, todėl ir negalėjo išlaikyti pareiškėjos. Pati pareiškėja pripažino, kad turi suaugusį sūnų, kuris padeda atlikti ūkio darbus, dėl ko spręstina, kad pareiškėja turi galimybę gauti tam tikrą paramą iš savo pilnamečio sūnaus. Lėšų dydžio, reikalingo vieno mėnesio minimalių poreikių patenkinimui pareiškėja neįrodinėjo ir negalėjo nurodyti jų dydžio (CPK 178 str.).

13. Pareiškėja neįrodė, jog neturi santaupų bankuose, pateikė pažymą apie savo sąskaitą tik iš vieno banko, kurio sąskaitoje 2018-04-26 buvo 193,19 Eur. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja per laikotarpį nuo motinos mirties yra skolingas valstybės institucijoms ar kitiems asmenims (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Tai patvirtina, kad jos finansinė situacija nagrinėjamu laikotarpiu atitiko būtinų jos gyvenimo reikmių visumą. Aplinkybė, kad pareiškėjai motina keletą kartų davė pinigų, gyveno kartu su pareiškėja, motiną globojo, neįrodo, kad pareiškėjai 2018-03-03 buvo reikalingas išlaikymas.

14. Aukščiau aptartų aplinkybių visuma neįrodo blogos pareiškėjo turtinės padėties palikimo atsiradimo dieną, nepagrindžia išlaikymo reikalingumo. Darytina išvada, kad pareiškėja palikimo atsiradimo dieną turėjo pakankamai pajamų, kad galėtų pragyventi nepretenduodama į palikimo dalį, be to, galėjo gauti paramą iš pilnamečio sūnaus, valstybės paramą, todėl jai nebuvo reikalingas išlaikymas.

15. Sudarydama testamentą, kuriuo visą savo turtą J. A. S. paliko suinteresuotam asmeniui S. N., palikėja išreiškė savo valią dėl jai priklausančio turto nuosavybės perėjimo. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas galimybę sudaryti testamentą, suteikia laisvę asmeniui nuspręsti, kam po mirties palikti savo turtą. Atsižvelgdamas į viešą interesą apsaugoti išlaikymo reikalingus palikėjo šeimos narius, įstatymas įtvirtino testamento laisvės ribojimą – teisę į privalomąją palikimo dalį. Pareiškėjai neįrodžius, kad palikimo atsiradimo dieną jai buvo reikalingas išlaikymas, o sunkią materialinę padėtį sukūrė savo pačios kaltais veiksmais, prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą atmestinas (CPK 178 str.).

Nustačius nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu pareiškimas atmestinas, dėl kitų pareiškimo argumentų nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi turėjęs suinteresuotas asmuo S. N. pateikė jos turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus – pinigų priėmimo kvitą 400,00 Eur sumai už parengtus procesinius dokumentus ir atstovavimą teisme (e. b. l. 189–191), todėl ši suma priteistina suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos. Nagrinėjant bylą susidarė 22,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios iš pareiškėjo priteistinos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. 2 d., 96 str. 1 d).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškimą atmesti.

Priteisti suinteresuotam asmeniui S. N., a. k. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 22,65 Eur (dvidešimt du eurus ir 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.