Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-06-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-747-865/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-06-10
Bylos Nr.
II-747-865/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00677-2025-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Pažeidėjas
A. A.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-747-865/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00677-2025-0Procesinio sprendimo kategorija 9.46 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. birželio 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Aleksandrai Kiburienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), einančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovės pareigas, skundą dėl Valstybės įmonės Registrų centras 2025 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

A. A. (toliau – ir Pareiškėja) Valstybės įmonės Registrų centras 2025 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir skundžiamas nutarimas) pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį 615 eurų dydžio bauda dėl to, kad ji būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadove (direktore) per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro (toliau – ir JAR) tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 2, 3 dalyse ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir nuostatos) 120.2, 123 ir 127.1 punktuose, pagal kuriuos juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti JAR tvarkytojui; o pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir Bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas JAR tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 12 punktu, nuostatų 38.2 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku JAR tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės.

II. Pareiškėjos skundo argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teismui Pareiškėja pateikė skundą, kuriame ir teismo posėdyje žodžiu nurodė, kad jai kaip Bendrovės vadovei, buvo skirta 615 eurų bauda už 2023 metų finansinių ataskaitų nepateikimą nustatytu terminu, teismo prašo Valstybės įmonės Registrų centro 2025 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtą 615 eurų baudą pakeisti įspėjimu, atsižvelgiant į toliau nurodytas aplinkybes.

Skunde nurodoma, kad ji neneigia, kad laiku tinkamai nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui Bendrovės 2023 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio, tačiau ji administracinį nusižengimą įvykdė nepiktybiškai, o klaidingai suvokdama įstatymą. Ji yra Bendrovės vadovė nuo 2014 metų gegužės 12 d. ir visu nurodytu laikotarpiu pareiškėja pateikdavo bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus tinkamai ir laiku. Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2023 m. ataskaitinį laikotarpį nebuvo pateikti tik dėl to, kad nuo 2022 m. birželio mėnesio Bendrovė nevykdo veiklos ir yra atleidusi visus darbuotojus, tarp jų ir buhalterę, dėl ko ji sąžiningai manė, jog, bendrovei neveikiant, neturint pajamų ir pan., nėra ir poreikio ar prievolės teikti Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus. Ji sužinojusi, kad tokia pareiga egzistuoja, nedelsdama Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį už 2023 m. ataskaitinį laikotarpį pateikė, tačiau 2025 m. balandžio 13 d. finansinių ataskaitų rinkinys už 2023 m. buvo pateiktas. Nors formaliai pažeidimas ir buvo padarytas, tačiau jis nebuvo niekaip pavojingas ir nesukėlė tretiesiems asmenims jokios žalos. Valstybės įmonė Registrų centras neinformavo jos, prevenciškai neįspėjo ir nepranešė, jog ji nevykdo įstatymo nustatytos pareigos pateikti bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį. Jeigu ji būtų buvusi informuota, prevenciškai įspėta, akivaizdu, jog to būtų užtekę. ANK yra numatyta labiau pažeidimą ir aptartas jo padarymo aplinkybes atitinkanti nuobauda – įspėjimas (ANK 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ji labiau atitinkanti proporcingumo, protingumo principus. Kaip jau buvo nurodyta ir aptarta, ji nuo pat 2013 m. tinkamai ir laiku vykdė pareigą pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Ji padarė pažeidimą ne bloga valia, o dėl nesusipratimo – pareiškėja būtų tinkamai ir laiku pateikusi finansinės ataskaitos rinkinį, jeigu nebūtų suklydusi dėl jo pateikimo. Supratusi, kad pareiga pateikti finansinių ataskaitų rinkinį galioja, ji ėmėsi veiksmų.

Taip pat skunde nurodoma, kad jos materialinė padėtis yra labai sunki. Šiuo metu ji per mėnesį gauna 700 eurų. Nuo 2022 m. Bendrovė nebegavo pajamų, todėl buvo priversta stabdyti veiklą. 2022 m. pareiškėja pradėjo veiklą UAB (duomenys neskelbtini) pagal individualią veiklą, kurioje dirbo iki 2023 m. Tuo pat metu pagal autorinę sutartį dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje vykdo veiklą iki šiol. Tačiau pareiškėjos pajamos išliko minimalios. Dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) pareiškėja turėjo mokėti „biuro“ mokestį, t. y. 200 eurų per mėnesį, susimokėti už brokerio apmokymus ir tam tikrą procentą nuo sandorių, kurių per visą veiklos laikotarpį turėjo tik 3. Taip ji tapo skolinga UAB (duomenys neskelbtini), o kadangi pareiškėja neturėjo pakankamų pajamų, UAB (duomenys neskelbtini) nesutiko atidėti skolos mokėjimų. 2024 m. rugpjūtį antstolis apribojo pareiškėjos teises disponuoti visomis turimomis pajamomis. 2024 m. lapkritį išieškojimą jos atžvilgiu pradėjo ir AB (duomenys neskelbtini). Siekdama padidinti savo pajamas, ji 2024 m. sausį pradėjo dirbti taksi, dirbo iki 2025 m. kovo mėn., kol neteko leidimo. Nuo 2025 m. balandžio 8 d. ji dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Ji pažymi, kad taip pat turi grąžinti paskolą, kurią grąžinant, be asmeninių išlaidų, ji patiria 240 eurų mėnesines paskolos grąžinimo išlaidas. Komunalinėms paslaugoms ir telekomunikacijos paslaugoms ji patiria, žiemą - apie 400 eurų, vasarą - apie 250 eurų. Taigi, jos finansinė padėtis yra bloga ir baudos paskyrimas ją dar labiau ir ženkliai pablogintų.

III. Atsiliepimo į Pareiškėjos skundą argumentai

Nutarimą priėmusi Valstybės įmonė Registrų centras pateikė atsiliepimą į Pareiškėjos skundą, kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakydami į Pareiškėjos skundo argumentus bei aptardami faktines aplinkybes nurodė, kad Pareiškėja neneigia ir neginčija aplinkybės, jog ji yra subjektas, turėjęs pareigą per įstatymo nustatytą laiką JAR tvarkytojui pateikti 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, tačiau laikosi pozicijos, nors nurodytu laiku nepateikė Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio JAR tvarkytojui, tačiau tai nesukėlė jokių teisinių pasekmių. Su tokia Pareiškėjos pozicija nesutinka. Finansinių ataskaitų rinkiniai daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti tam tikrus ekonominius sprendimus, t. y. jų paskirtis yra patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Ūkio subjektai privalo atlikti veiksmus, taip, kaip tai numato imperatyvios įstatymo nuostatos, priešingu atveju jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. JAR duomenys, jame kaupiami dokumentai ir bet kokia kita JAR pateikta informacija yra vieša (CK 2.71 straipsnio 1 dalis), o kiekvienas asmuo turi teisę gauti bet kokius JAR duomenis, jame saugomų dokumentų ar informacijos kopijas (CK 2.72 straipsnio 3 dalis). Taigi, bendrovės metinių finansinių ataskaitų nepateikimas JAR tvarkytojui laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais. Taip pat įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos. Tuo labiau, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių. Ūkio subjektai privalo atlikti veiksmus, nurodytus įstatymuose, priešingu atveju, jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. Atsižvelgiant į tai, kad JAR tvarkytojui nėra teisės aktais nustatytos prievolės papildomai informuoti juridinius asmenis ir jų vadovus apie jiems iš įstatymų kylančias pareigas, susijusias su metinių finansinių ataskaitų teikimu, bei su tuo susijusias neigiamas pasekmes - administracinę atsakomybę. Dėl šios priežasties klausimai, susiję su priminimais, raginimais pateikti metinės finansinės atskaitomybės dokumentus, nėra šios administracinio nusižengimo bylos dalykas ir negali būti nei atsakomybę šalinanti, nei lengvinanti aplinkybė. Pareiškėjos išsakyti argumentai, kad negavo įspėjimo ar priminimo laikytina bandymu vengti kilusios atsakomybės, o ne objektyviu faktu, galinčiu turėti įtakos sprendžiant juridinio asmens vadovo atsakomybės klausimą. Pažymėtina, kad veiklos nevykdymas nesudaro pagrindo Bendrovės vadovui nevykdyti imperatyvios pareigos teikti finansinės atskaitomybės dokumentus JAR tvarkytojui. Analogiškais atvejais teismai ne kartą yra išaiškinę, jog kai apie sprendimą sustabdyti įmonės veiklą informuojama VMI ir VMI duoda leidimą neteikti jai finansinių deklaracijų, toks VMI sprendimas laikinai atleisti bendrovę nuo mokesčių deklaravimo apibrėžia tik bendrovės pareigas mokesčių administratoriaus atžvilgiu, tačiau neapima įpareigojimų kitų valstybės subjektų atžvilgiu. Registrų centro tvarkomame JAR nėra registruojami juridinio asmens sprendimai dėl veiklos sustabdymo, todėl remiantis teisės aktais visi juridiniai asmenys turi teikti finansines ataskaitas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019- 12-05 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-6203-1017/2019; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-19 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-6435-1017/2019; Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-12-22 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-1003-1082/2020 ir kt.).

Atsiliepime į skundą nurodoma, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo įvertinta, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjai skirtos baudos dydis yra artimas minimaliam ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam baudos dydžiui, todėl 615 eurų dydžio bauda, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, negali būti laikoma per griežta. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų nusižengimų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Teismo argumentai ir išvados

Pareiškėjos skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Pažymėtina, kad ANK 223 straipsnio 2 dalis yra blanketinė teisės norma, bet nenustato konkrečių teisės aktų, kuriuose apibrėžta metinių finansinių ataskaitų rinkinio pateikimo terminas ir tvarka. Tokia tvarka ir terminai yra įtvirtinti CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Nuostatų 123 punkte.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) vadovybės ataskaita (konsoliduotoji vadovybės ataskaita) ir, kai taikytina, deklaracija, nurodyta Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino.

Juridinių asmenų registro nuostatų 123 punkto nuostata apibrėžia, kad metinių finansinių ataskaitų rinkinys, taip pat metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ar metinė ataskaita Registro tvarkytojui turi būti pateikti per 30 dienų nuo momento, kai patvirtinami įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Teismas nustatė, kad administracinio nusižengimo padarymo fakto ir kaltės A. A. iš esmės neginčija. Pareiškėja pripažįsta, kad laiku tinkamai nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui Bendrovės 2023 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio. Skunde keliamas tik paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas – prašoma, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, vietoj 615 eurų baudos paskirti kitą nuobaudą – įspėjimą. Atsižvelgiant į tai, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo, patikrina priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma skunde.

Už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra numatyta administracinė nuobauda juridinių asmenų vadovams arba kitiems steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims – bauda nuo 600 eurų iki 1450 eurų.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Viena vertus, byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo Pareiškėjos valios, kurios būtų trukdžiusios Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus pateikti laiku. Atsižvelgiant į tai, kad įmonės vadovas yra specialusis subjektas, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, A. A. veiksmus teismas vertina kaip nerūpestingumą ir neveikimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas, privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos A. T. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-298/2006, 3K- 3- 298- 701/2016, 3K-7-177-701/2017). Nors pareiškėja ir nurodė, kad nuo 2022 m. birželio mėnesio Bendrovė nevykdo veiklos ir yra atleidusi visus darbuotojus, tarp jų ir buhalterę, dėl ko ji sąžiningai manė, jog teikti Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus nereikia ir jei būtų Valstybės įmonė Registrų centras prevenciškai įspėjęs ir pranešęs dėl dokumentų ji būtų juos pateikusi laiku. Teismas nesutinka su tokiu pareiškėjos argumentu, kadangi įstatymo leidėjas nenumato tokios institucijos pareigos, o A. A. būdama įmonės vadove pati privalėjo esant neaiškumams pasidomėti apie pareigą pateikti Bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinį, be to pareiškėjai iš anksčiau ši prievolė buvo žinoma, kadangi kiekvienais metais finansinių ataskaitų rinkinius pateikdavo laiku. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima savalaikiai ar nevykdyti minėtos pareigos (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-312-557/2019; 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-653-478/2017 ir pan.).

Kita vertus, teismas taip pat įvertina, kad byloje esantis Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, jog A. A. už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą traukiama atsakomybėn pirmą kartą. Taip pat į faktinę aplinkybę, kad ji neneigia, jog laiku tinkamai nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui Bendrovės 2023 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio. Be to svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad pastaroji sužinojusi apie tokios pareigos egzistavimą, nedelsdama pateikė Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį už 2023 m. ataskaitinį laikotarpį. Nors formaliai pažeidimas ir buvo padarytas, tačiau jis nesukėlė tretiesiems asmenims žalos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėja tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog jai paskirta bauda yra per didelė finansinė našta, kadangi jos mėnesinės pajamos yra tik 700 eurų, o finansiniai įsipareigojimai yra didesni.

Taigi, teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog byloje nustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad A. A. paskirta beveik minimali bauda prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas galėtų būti užtikrintas pastarajai skiriant įspėjimą.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs skundžiamo Institucijos nutarimo, pareiškėjos skundo turinį, sprendžia, jog šiuo atveju pareiškėjos skundas jame nurodytais motyvais tenkintinas, todėl Valstybės įmonės Registrų centro 2025 m. balandžio 3 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

A. A. skundą tenkinti.

Pakeisti Valstybės įmonės Registrų centro 2025 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) paskiriant A. A. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą įspėjimą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė