Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovui E. T. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko, nors apie teismo posėdį jis buvo tinkamai informuotas įteikiant šaukimą asmeniškai, nepateikė prašymo bylos nagrinėjimą atidėti, todėl ieškovei prašant byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Turkijoje, Alanijos mieste. Šią santuoką šalys (duomenys neskelbtini) įregistravo Širvintų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (el.b.l. 19). Ieškovė prašo nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

CK 3.61 straipsnio 1 dalis nustato, jog sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad nuo 2010 m. kovo mėnesio kartu negyvena su atsakovu ir neveda bendro šeimyninio gyvenimo. Atsakovas gyvena Vilniuje, o ieškovė su dukra Širvintose. Pasak ieškovės santuoka iširo dėl skirtingų charakterių, interesų ir poreikių. Nors atsakovas nepateikė atsiliepimo, pirmajame teismo posėdyje, kuomet buvo paskirtas terminas susitaikyti, jis taip pat nurodė, kad gyvena atskirai, kitame mieste ir, kad matosi su ieškove retai bei prašė nustatyti terminą susitaikyti.

Remiantis šiomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad abu sutuoktiniai netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 str.), iš bylos matyti, kad santuoka realiai iširusi ir nėra galimybių ją išsaugoti. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys (duomenys neskelbtini). susilaukė dukros S. T. (el.b.l. 20). Byloje šalių parodymais ir iš išvados teikiančios institucijos išvados matyti, kad šalių dukra gyvena kartu su ieškove (el.b.l. 68-69).

Ieškovė prašo teismo nustatyti šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ja, nes dukra gyvena su ieškove trijų kambarių bute, mergaitė turi savo kambarį, bute jai užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos. Be to, atsakovas su dukra praktiškai nebendrauja, per visą susitaikyti skirtą laiką jis buvo du kartus atvykęs pamatyti dukrą. Atsakovas gyvena Vilniuje, noro pats auginti dukrą jis neišreiškė. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba išvadoje nurodė, kad vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina, nes tai geriausia atitinka vaiko interesus, nes vaikas nuo 7 mėnesių gyvena Širvintose su motina, o su tėvu bendrauja mažai, tarp vaiko ir atsakovo nėra susiformavęs tvirtas ryšys.

Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).

Teismas, spręsdamas dėl ieškinyje pareikšto reikalavimo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą atitinkamai su ieškove ar atsakovu pagrįstumo, visų pirma pažymi, kad iš esmės viso teisminio nagrinėjimo metu atsakovas, neprieštaravo, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, t.y. jis visiškai pasyviai reagavo į vykstantį teismo procesą, nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir neatvyko į teismo posėdį. Visa tai teismo nuomone, rodo, kad jam nėra svarbu su kuo gyvens jo dukra arba jis pritaria, kad dukra gyventų su motina.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyos išvadoje, pateiktoje apsilankius dabartinėje ieškovės gyvenamojoje vietoje, nurodyta, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti ir vystytis ir rekomendavo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.

Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, ir atsižvelgdamas į tai, tenkina ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai išsamiai išplėtoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tik ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai S. T. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį. Ieškovės teigimu, nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikalinga mažiausiai 400 Eur per mėnesį. Atsakovas atsiliepimo nepateikė.

Vertinant ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nekilnojamojo turto neturi, ieškovei priklauso 2002 metų gamybos automobilis Renault, jos gaunamos pajamos yra virš 300 eurų per mėnesį.

Atsakovas turtinę padėtį patvirtinančių dokumentų nepateikė. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas dirba pagal verslo liudijimą ir, kad dukrą išlaiko, mokėdamas per mėnesį daugiau kaip po 200 Eurų (po 300-350 Eur). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis pakankami gera ir jis gali teikti savo dukrai 200 eurų išlaikymą kas mėnesį.

Teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog nepilnamečiam vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų, patvirtinančių šalių turtinę padėtį ir šalių nepilnametės dukros poreikių visumą, daro išvadą, kad šalių nepilnametės dukters S. T. poreikiams – tiek kasdieniams, tiek papildomiems (laisvalaikio, ugdymosi ir pan.) reikalingas ne mažesnis kaip 400 Eur išlaikymo dydis per mėnesį. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, iš atsakovo priteisiamas 200 Eur vaiko išlaikymas, mokamas kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui nuo ieškinio padavimo dienos, tačiau teismo posėdžio metu jai nurodžius, jog atsakovas viso teisminio proceso metu mokėjo dukrai išlaikymą, išlaikymas vaikui priteistinas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Dėl turto padalijimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys nekilnojamojo turto ir dalintino kilnojamojo turto neturi (el.b.l 15). Atsakovas taip pat neturi jokių transporto priemonių, o ieškovė turi 2002 m. gamybos automobilį Renault Clio ir nurodo, kad jis priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise (el.b.l. 11, 13-14). Nesant atsakovo prieštaravimo, atsižvelgiant į tai, kad šalys nuo 2010 metų gyevna atskirai ir veda atskirą ūkį, teismas pripažįsta, kad automobilis asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei.

Ieškovė nurodė, kad jokių kreditorių su atsakovu neturi. Atsakovas taip pat nenurodė, kad turi kokių nors kreditorių. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad dalintino turto ar kreditorinių reikalavimų nėra.

Kiti su santuokos nutraukimo susiję klausimai.

Atsakovo bendravimo tvarka su dukra nenustatoma, nes ginčo dėl bendravimo su vaiku nėra. Ieškovė nurodė, kad leidžia laisvai atsakovui bendrauti su dukra ir netgi nori, kad bendravimas būtų intensyvesnis. Kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos šalys galės kreiptis su ieškiniu į teismą ir nusistatyti konkrečią bendravimo tvarką.

Ieškovei paliekama santuokinė pavardė - Tosun.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 75 eurų žyminį mokestį, todėl ši suma jai priteistina iš atsakovo.

Be to, teikdama teismui ieškinį, ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už byloje pareikštą reikalavimą priteisti išlaikymą (54 Eur žyminis mokestis). Todėl ieškinį patenkinus 54 eurų žyminis mokestis priteisiamas valstybės naudai iš atsakovo. Taip pat iš atsakovo valstybei priteistina 7,54 euro pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263-270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 275 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką tarp ieškovės R. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Turkijoje, Alanijos m., ir (duomenys neskelbtini) įregistruotą Širvintų rajono sav. administracijos CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nustatyti nepilnamečio vaiko S. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove R. T. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti nepilnamečiam vaikui S. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. iki vaiko pilnametystės.

Paskirti ieškovę R. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui S. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. T. palikti pavardę Tosun.

Santuokos metu įgytą automobilį Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2002 metų pagaminimo) pripažinti R. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Priteisti ieškovei R. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) 75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 61,54 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Išaiškinti atsakovui, kad valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 – AB „Citadele“ banke, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 – AB Luminor banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą. Apeliacinio skundo padavimas nesustabdo sprendimo dalies dėl išlaikymo priteisimo vykdymo. Atsakovas teismo sprendimą gali skųsti per 30 dienų nuo jo vertimo gavimo dienos.