Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jono Selilionio ir nuteistojo B. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

B. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 5 mėnesiams.

B. S. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir B. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir B. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. sausio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir B. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. rugpjūčio 7 d., 00.10 val., iki 2023 m. rugpjūčio 8 d., 14.58 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, B. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) atsiprašyti nukentėjusiosios A. R.; 2) gydytis priklausomybės ligas, jei sutinka; 3) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; 4) dirbti, o netekus darbo, ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 5) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar gydymu; 6) neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 7) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, B. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 7 (septyneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 5 dalimi, iš B. S. išieškota automobilio „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų sumą, t. y. 12 882 Eur.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas, o nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

7. Kaip matyti iš apeliacinių skundų turinio, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendis skundžiamas tik dėl nuteistajam paskirtos bausmės. Prokuroras prašo sugriežtinti nuteistajam paskirtas laisvės atėmimo bausmes, nustatyti didesnius laisvės atėmimo bausmių dydžius, bendrinant skundžiamu nuosprendžiu ir anksčiau priimtu baudžiamuoju įsakymu nuteistajam paskirtas bausmes, pridėti didesnę nei įstatymo numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį, taip pat panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pritaikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Tuo tarpu nuteistasis prašo sutrumpinti jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

8. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018).

9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino B. S. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendė, jog bausmės tikslus galima pasiekti skiriant tik griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę, jos terminą nustatant didesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis. Nepaisant tokių teismo motyvų, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam B. S. už atskiras nusikalstamas veikas vis dėlto buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis nė nesiekia sankcijose numatyto nurodyto bausmės rūšies vidurkio (yra ženkliai mažesnis už vidurkį arba artimas jam). Taigi apeliaciniame skunde prokuroras pagrįstai atkreipė dėmesį į tokį skundžiamo nuosprendžio prieštaringumą.

10. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad byloje nustatytos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistajam buvo paskirtos aiškiai per švelnios bausmės. Nagrinėjamoje byloje B. S. yra pripažintas kaltu dėl dviejų baigtų, nesunkių, tyčinių nusikaltimų padarymo. Nuteistasis, paveiktas suvartoto alkoholio, sudavė nukentėjusiajai kumščiu į veidą bei kojomis spardė jai į įvairias kūno vietas, dėl ko buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei sukeltas fizinis skausmas. Kita nusikalstama veika padaryta B. S., būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, vairuojant automobilį Adutiškio miestelyje, kai jo apsvaigimo laipsnis gana ženkliai viršijo ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė (nustatyta 2,09 promilės etilo alkoholio koncentracija). Taigi padaryti nusikaltimai atitinka rūšinį tokių nusikaltimų pavojingumą ir negali būti vertinami kaip esantys mažiau pavojingi. Iš paties nuteistojo paaiškinimų nesunkiai atsiskleidžia atsainus požiūris į įstatymų laikymąsi, kai antai, pastarasis, jau būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sėdo prie automobilio vairo ir, būdamas tokioje apsvaigimo būsenoje, važiavo į parduotuvę nusipirkti dar alkoholio; kitos veikos atveju matyti negebėjimas taikiu, nesmurtiniu būdu spręsti konfliktą. Pažymėtina ir tai, kad praeityje B. S. sistemingai darė įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas (turtines, smurtines, finansines, nukreiptas į kelių transporto saugumą ir kt.). Iš bylos duomenų matyti, kad iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo B. S. buvo teistas iš viso 14 kartų (4 t., b. l. 1-22). Be to, ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo skiriamos tiek su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tiek ir laisvės atėmimas, kurių vykdymas, pabrėžtina, jau nesyk buvo atidėtas. Be kita ko, nuteistajam buvo paskirtos ir realios laisvės atėmimo bausmės. Bylos duomenys patvirtina ir nuteistojo sistemingai daromus administracinius nusižengimus, dalis jų yra itin šiurkštūs (vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, neturint teisės vairuoti transporto priemonę), paskirtų baudų nuteistasis nemoka (4 t., b. l. 23-41). Byloje taip pat nustatyta, kad B. S. atlygino civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą, dirba ir vykdo individualią veiklą, yra vedęs, turi neįgalų vaiką. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, buvo nustatyta po dvi atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai, 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai), o dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

11. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju prokuroro apeliaciniu skundu už atskiras nusikalstamas veikas prašomos skirti bausmės yra tinkamo dydžio, adekvačios tiek nuteistojo asmenybei, tiek jo padarytiems nusikaltimams. Tokie bausmės dydžiai nors ir viršys įstatymo sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, tačiau, įvertinus B. S. sistemingai daromas nusikalstamas veikas, jų pobūdį bei pavojingumą, atitiks proporcingumo principą bei užtikrins pusiausvyrą tarp tikslo nubausti kaltininką, sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, taip pat kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės paskirčių.

12. Apeliaciniame skunde prokuroras nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, pridėjo tik minimalią švelnesnės laisvės atėmimo bausmės dalį, paskirtą už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir čia pabrėžia, kad B. S. vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, anksčiau ne kartą buvo baustas už šiurkščius KET pažeidimus. Nors baudžiamasis įstatymas nenustato kriterijų, į kuriuos atsižvelgus yra parenkama bausmės dalis, paskirtas bausmes bendrinant dalinio bausmių sudėjimo būdu, tačiau BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai kaip visuma taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-2-489/2020, 2K-578/2012). Prokuroras pagrįstai nurodo, kad B. S. yra būdingas nusikalstamas elgesys, pastarasis ne kartą baustas ir už šiurkščių administracinių nusižengimų padarymą, todėl nuteistąjį bei jo padarytus nusikaltimus charakterizuojančios aplinkybės sudaro pagrindą bausmes bendrinant dalinio sudėjimo būdu pridėti ne minimalią įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, o apelianto prašomą kiek didesnę laisvės atėmimo bausmės dalį.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

13. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai atidėjo nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nors, kaip akcentuojama, B. S. jau tris kartus iš eilės buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau pastarasis ir toliau sistemingai daro nusikalstamas veikas, nekeičia savo elgesio. Tuo tarpu nuteistasis prašo sutrumpinti jam nustatytą maksimalų bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

14. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, taigi, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023).

15. Taip pat pažymėtina ir tai, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar bausmės vykdymo atidėjimo jam taikymas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018).

16. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl netinkamai pritaikytų BK 75 straipsnio nuostatų. Atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino B. S. asmeninio gyvenimo aplinkybes (darbą, vaikų išlaikymą), iš esmės ignoruodamas kitus bausmės skyrimui reikšmingus aspektus. Pažymėtina, kad minėtos aplinkybės, susijusios su vaikų išlaikymu, neatsirado staiga, jos egzistavo ir iki nusikalstamų veikų padarymo, tačiau niekaip nesulaikė nuteistojo nuo pasikartojančio nusikalstamo elgesio. Svarbu pabrėžti, kad B. S. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo net tris kartus iš eilės buvo atidėtas paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas. Nors ankstesnės nusikalstamos veikos buvo padarytos dar iki pirmojo nuosprendžio, kuriuo taikant BK 75 straipsnio nuostatas atidėtas bausmės vykdymas, priėmimo, tačiau skundžiamu nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas B. S. padarė jau bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, būdamas teistas ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Taigi nepaisydamas ankstesniais nuosprendžiais parodyto pasitikėjimo ir atidėto laisvės atėmimo bausmės vykdymo, nuteistasis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės savaime neužkerta kelio ir vėl taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė gali būti realiai neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, B. S. sistemingai daro nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus. Iš jo paties paaiškinimų matyti atsainus požiūris tiek į įstatymų laikymąsi, tiek į ankstesniais nuosprendžiais paskirtų įpareigojimų bei draudimų vykdymą. Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina ir tai, kad nuteistasis nesilaikydavo jam nustatytų draudimų bei įpareigojimų, skirtų ankstesniais nuosprendžiais (2 t., b. l. 136-142), taigi bausmės vykdymo atidėjimas nepasiekė keliamų tikslų. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad B. S. sistemingai nesilaikant nustatytų įpareigojimų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartimi (įsiteisėjo 2024 m. kovo 14 d.) galiausiai buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, paskirtas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. sausio 25 d. baudžiamuoju įsakymu. Be to, dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio B. S. kaltu pripažintas jau trečią kartą, už tokio pobūdžio veiką yra baustas ir administracine tvarka, nors yra dirbantis, tačiau paskirtų baudų nemoka. Nuteistojo smurtinis elgesys taip pat nėra atsitiktinis, jis ir anksčiau buvo teistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Tokių aplinkybių visuma leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl negalimumo pakartotinai taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Nuteistasis nedėjo jokių pastangų nuosekliai vykdyti ankstesniais nuosprendžiais paskirtus įpareigojimus, visiškai nepakeitė savo antivisuomeninio, nusikalstamo elgesio, dėl ko nėra jokio pagrindo dar kartą atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

17. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, kadangi nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tokią išvadą, nuteistojo apeliacinio skundo prašymas dėl skundžiamu nuosprendžiu nustatyto bausmės vykdymo atidėjimo termino sutrumpinimo netenka prasmės, todėl šis apeliacinis skundas atmetamas.

18. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2024 m. kovo 27 d. pateikė teismui pažymą, kuria iš B. S. valstybės naudai prašoma priteisti 79,17 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, sprendžia dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išieškojimo iš kaltinamojo, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

19. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama ir pagal nuteistojo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais paduotą prokuroro apeliacinį skundą. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas, taip pat į tai, jog nuteistasis neturėjo pasirinkęs gynėjo, kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kuri B. S. parinko advokatą Rimantą Prėskienį, kurį teismas paskyrė nuteistojo gynėju. Taigi įstatymui numatant privalomą gynėjo dalyvavimą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, gynėjas nuteistajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, kas reiškia, kad B. S. neturėjo teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba. Be to, nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo nebūtų suderinamas su jo teise į gynybą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jono Selilionio apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo B. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. vasario 12 d. nuosprendį pakeisti:

B. S. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį nustatyti 1 (vieneriems) metams 2 mėnesiams.

B. S. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį nustatyti 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir B. S. paskirti laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir B. S. paskirti laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. sausio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės pridedant nurodytu ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, t. y. laisvės atėmimą 4 mėnesiams, ir B. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 mėnesiams.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, B. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams be intensyvios priežiūros su nustatytais draudimais ir įpareigojimais.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo B. S. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš B. S. nepriteisti.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.